- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-2686-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-02357-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė (pran.)
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- UAB „Vagos prekyba“
- Advokatai
- Andrius Iškauskas, Tomas Bagdanskis
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vagos prekyba“ ir atsakovės J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vagos prekyba“ ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo ir atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui UAB „Vagos prekyba“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vagos prekyba“ kreipėsi į Vilniaus m. 4 apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės J. K. 4 003, 19 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pagal 2009 m. lapkričio 4 d. darbo sutartį dirbo ieškovo knygyno „VAGA/Draugystė“ vedėja. Darbo sutarties sudarymo dieną ieškovė prisijungė prie ieškovo ir bendrovės knygyno „VAGA/Draugystė“ darbuotojų kolektyvo sudarytos sutarties dėl darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės. Pagal ją prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jai patikėtų materialinių vertybių saugojimą ir proporcingai dirbtam laikui įsipareigojo UAB „Vagos prekyba“ atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, prekių pereikvojimo ir kitų sutartyje sulygtų aplinkybių. Ieškovė darbdaviui įteikė prašymą nuo 2010 m. lapkričio 30 d. atleisti ją iš knygyno „VAGA/Draugystė“ vedėjos pareigų darbuotojos prašymu. Išeinant iš darbo materialiai atsakingai knygyno vedėjai, 2010 m. lapkričio 13 d. knygyne „VAGA/Draugystė“ buvo atlikta inventorizacija (aprašas Nr. VOO 1 INV) ir nustatytas 16 056, 34 Lt dydžio prekių trūkumas už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 7 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d. Toks prekių trūkumas yra ieškovo žala, atsiradusi dėl darbuotojų netinkamo darbo funkcijų vykdymo, todėl kyla pagrindas darbuotojų kolektyvo civilinei atsakomybei. Atsakovė dalyvavo materialinių vertybių patikrinime, pasirašė inventorizacijos aktą, neginčijo nustatyto prekių trūkumo dydžio, todėl pagal visiškos materialinės atsakomybės sutarties nuostatas jai kyla pareiga atlyginti dalį - 4 003, 19 Lt dėl prekių trūkumo darbdaviui atsiradusios žalos.
Atsakovė J. K. nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad nepažeidė nei visiškos materialinės atsakomybės sutarties, nei norminių aktų, jos veiksmuose nėra vienos iš materialinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų - neteisėtos veikos. Materialinės vertybės neišsaugotos dėl paties ieškovo pasyvumo. Atsakovė stengėsi tausoti materialines vertybes, ėmėsi priemonių nuostoliams išvengti, sistemingai rodė iniciatyvą siekdama pašalinti aplinkybes, keliančias grėsmę materialinių vertybių saugumui. Sutartyje neįvardinta už kokias konkrečias materialines vertybes ji prisiima atsakomybę. Savo parašu ji patvirtino tik neatitikimų sumos pokytį.
Atsakovė J. K. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo UAB „Vagos prekyba“ 1 776, 75 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki priešieškinio padavimo dienos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 30 d. darbo santykiai tarp jos ir ieškovo buvo nutraukti pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Ieškovas išleido įsakymą Nr. 254 K, kuriuo inventorizacijos trūkumo padengimui buvo nurodyta iš jos išieškoti 4 003, 19 Lt. Nutraukiant darbo santykius, 2010 m. lapkričio 30 d. paskutinio atsiskaitymo metu iš jos darbo užmokesčio buvo išskaityta 566, 40 Lt, nors materialinė atsakomybė jai taikyta nesant tam būtinų sąlygų. Ieškovas neturėjo teisės nurodyti žalos atlyginimą išskaityti iš jos darbo užmokesčio, o turėjo su ja visiškai atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną, tačiau neteisėtai išskaitė dalį jai priklausančio darbo užmokesčio. Su ja nepilnai atsiskaityta ne dėl jos kaltės, todėl ieškovas už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2011 m. kovo 10 d. (už 69 darbo dienas) privalo mokėti jos vidutinį darbo užmokestį - 1 776, 75 Lt. Atsakovė pažymėjo, kad dėl nepagrįstų ir neteisėtų ieškovo veiksmų patyrė didelį stresą ir emocinius išgyvenimus, kurie stipriai paveikė jos sveikatą, ji buvo priversta kreiptis į gydytojus. Susiklosčiusi situacija lėmė stiprų ligos paūmėjimą. Jai teko vartoti antidepresantus, patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą, jos pajamos sumažėjo beveik tris kartus, o dėl psichinės sveikatos sutrikimo jai teko kreiptis į psichiatrą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vagos prekyba“ atsiliepime su atsakovės priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 30 d. UAB „Vagos prekyba“ direktoriaus įsakymu Nr. 254 K iš atsakovės darbo užmokesčio už einamąjį mėnesį inventorizacijos metu nustatyto prekių trūkumo daliai padengti išskaityta 566, 40 Lt suma neviršijo atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio ir atitiko DK 225 straipsnyje numatytas išskaitų nustatymo taisykles. Ieškovas atsakovei jos atleidimo iš darbo dieną išmokėjo visas priklausiusias sumas. Su atsakove nebuvo atsiskaityta tik ta jos darbo užmokesčio dalimi, kuri išskaityta kaip žalos atlyginimas. Net jei atsakovė dėl atleidimo iš darbo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, vien atleidimo iš darbo faktas savaime nereiškia, jog jai padaryta neturtinė žala. Darbo santykiai nutraukti atsakovės iniciatyva, todėl darbdavys nėra ir negali būti atsakingas už buvusios darbuotojos patiriamus neigiamus išgyvenimus, susijusius su naujo darbo paieška, pajamų sumažėjimu, pasitikėjimo savimi praradimu, nerimu dėl ateities ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį be priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės J. K. 2 001, 60 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 638, 04 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Vagos prekyba“ naudai. Teismas priteisė iš ieškovo UAB „Vagos prekyba“ 566, 40 Lt darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir 126, 34 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės J. K. naudai. Kitą dalį atsakovės priešieškinio atmetė. Teismas priteisė iš UAB „Vagos prekyba“ ir iš J. K. po 15, 47 Lt išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad 2009 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. balandžio 1 d. atsakovė pasirašė Sutartį dėl darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės. 2010 m. lapkričio 13 d. atsakovė pasirašė inventorizacijos aprašą Nr. V001 INV ir savo parašu patvirtino nustatytą trūkumo sumą – 16 056, 34 Lt. Šios sumos atsakovė neginčijo. Generalinio direktoriaus 2010 m. lapkričio 30 d. įsakyme Nr. 254K nurodyta inventorizacijos trūkumui padengti iš J. K. išieškoti 4 003, 19 Lt bei iš paskutinio atsiskaitymo nutraukiant darbo santykius su atsakove, iš jos ir išskaičiuoti 566, 40 Lt sumą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė sutiko su išskaitomis, o Valstybinė darbo inspekcija pasisakė, kad išskaita padaryta neteisėtai. Teismo vertinimu, atsakovė pas ieškovą dirbo knygyno vedėja, jos darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių priėmimu, saugojimu ir kt., todėl esant tokiam darbo pobūdžiui, ieškovas pagrįstai sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį su atsakove. Teismo nuomone, sutartimi nepažeista šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, kad sutartyje turėjo būti nustatytos atsakomybės ribos - nurodytos visos materialinės vertybės už kurias prisiimama atsakomybė. DK tokios darbdavio pareigos neįtvirtina. Teismas pažymėjo, kad tik specialiais įstatyme nustatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, o, įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Ieškovas reikalavimą grindė 2010 m. lapkričio 13 d. knygyne „VAGA/Draugystė“ atliktos inventorizacijos aprašu Nr. VOO 1 INV. Inventorizacijos metu nustatytas 16 056, 34 Lt trūkumas, kurio atsakovė neginčijo. Ieškovas iš atsakovės reikalavo atlyginti tik dalį žalos – 4 003, 19 Lt, susidariusios dėl prekių trūkumo. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė, kuri tvirtino ieškovui turinti panašaus darbo patirtį, sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį, nesugebėjo užtikrinti, kad ieškovas nepatirtų žalos dėl materialinių vertybių neišsaugojimo, pripažino, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovui žalą. Teismas atsakovės pateiktus įrodymus vertino kaip darbuotojo kreipimąsi į darbdavį dėl netinkamų darbo sąlygų, todėl manė esant pagrįstu atsakovės argumentą, kad ieškovas nesudarė tinkamų darbo sąlygų, kuriomis esant būtų sudarytos galimybės darbuotojui geriau apsaugoti jam patikėtas vertybes. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, į tai, kad atsakovė knygyne dirbo tik vienerius metus ir žala padaryta netyčiniais jos veiksmais, reikalaujamos atlygintinos žalos dydį sumažino 50 procentų. Iš atsakovės taip pat priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nurodė, kad atsakovė reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką atlyginimo – 1 776, 75 Lt grindė tuo, kad ieškovas nepagrįstai padarė išskaitas, su kuriomis ji nebuvo sutikusi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, pasibaigus darbo santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su atsakove, kuri dėl tokio uždelsimo nėra kalta, konstatavo, kad darbdavys už visą uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką nebuvo su atsakove visiškai atsiskaitęs, todėl privalo atsakovei sumokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už uždelstą laiką. Atsakovės reikalavimas laikytas pagrįstu tik iš dalies, o iš ieškovo atsakovei priteista 566, 40 Lt. Atsakovė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė medicininiais dokumentais, kuriose užfiksuotas atsakovės sveikatos pablogėjimas. Teismo manymu, atsakovė, turėdama darbo patirties mažmeninėje prekyboje, puikiai suvokė stresinių situacijų bei psichologinio diskomforto buvimą tokiame darbe ir jo įtaką sveikatai. Teisme nei vienas liudytojas nepatvirtino atsakovės sveikatos pablogėjimo darbo metu. Išklausęs atsakovės ir jos atstovo paaiškinimus teismas nesutiko su jų argumentais, kad tik ieškovo neteisėti veiksmai sąlygojo žymų atsakovės sveikatos pablogėjimą. Atsakovė iš darbo buvo atleista jos pačios prašymu. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovės, kaip jautresnio žmogaus, sveikata galėjo suprastėti dėl tam tikrų psichologinių išgyvenimų. Teismas ieškovo padarytos nepagrįstos išskaitos nelaikė aplinkybe, lėmusia žymų atsakovės sveikatos pablogėjimą. Teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo atlyginti atsakovei neturtinę žalą, nes byloje nepasitvirtino faktai, kad atsakovei buvo taikytas psichologinis spaudimas, dėl ko ji galėjo patirti nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ar pan. Atsakovei, kaip knygyno vedėjai, buvo žinoma, kad atleidžiant vedėją daroma inventorizacija. Atsakovė patvirtino inventorizacijos aktą, buvo perspėta, kad atsisakius padengti dalį trūkumų, darbdavys kreipsis į teismą. Ji, suvokdama atleidimo iš darbo psichologinius aspektus, suvokė, kad tai sukels tiek psichinės, tiek fizinės sveikatos pablogėjimą, todėl ieškovo kreipimasis į teismą nelaikytinas ieškovo kaltais veiksmais. Nesant priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir atsakovės sveikatos pablogėjimo jai nutraukus santykius su ieškovu, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas. Teismas taip pat atmetė atsakovės reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, kadangi DK 141 straipsnio 3 dalis numato baudinę sankciją už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą – vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimą, CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos lygiagrečiai su DK straipsnio nuostatomis negali būti taikomos, nes darbdavys būtų du kartus nubaudžiamas už tos pačios prievolės pavėluotą vykdymą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vagos prekyba“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria sumažintas iš J. K. UAB „Vagos prekyba“ naudai priteistas žalos dydis bei iš dalies tenkintas J. K. priešieškinis, ir priimti naują sprendimą - priteisti iš J. K. 4 003, 19 Lt žalos atlyginimo UAB „Vagos prekyba“, o J. K. priešieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai nustatė darbuotojo materialinės atsakomybės apimtį, aiškino ir taikė DK 258 straipsnio 1 dalį. Esant galiojančiai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, teismas nepagrįstai sumažino UAB „Vagos prekyba“ iš darbuotojos, įsipareigojusios visiškai materialiai atsakyti pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, prašytos priteisti žalos, paskaičiuotos pagal trūkstamų knygų ir/ar kitų jas lydinčių prekių vertę, dydį. Žalos atlyginimo paskirtis yra visiškas nuostolių atlyginimas. Teismas nenustatė nuo J. K. nepriklausančių aplinkybių, lėmusių žalos atsiradimą ir sudarančių pagrindą sumažinti atlygintinos žalos dydį. Bylos įrodymai patvirtina, jog apeliantas ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių apsaugoti turtą. Tokios apsaugos priemonės taikomos visuose UAB „Vagos prekyba“ valdomuose knygynuose. Be to, dalį atsiradusio prekių trūkumo kompensavo bendrovės lėšomis, skirdamas 1 proc. nuo metinių pardavimo pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vagos prekyba“ knygyne „VAGA/ Draugystė“ nustatytas 16 056, 34 Lt knygų ir/ar jas lydinčių prekių trūkumas atsirado kaip atsakovės netinkamos veiklos pasekmė, jai kyla pareiga atlyginti dalį materialinės žalos, atsiradusios dėl prekių netekimo, jų vertės sumažėjimo ar pereikvojimo, vadovaujantis visiškos materialinės atsakomybės sutarties nuostatomis. Teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas DK 258 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepagrįstai sumažino atlygintos žalos dydį.Atsižvelgiant į tai, kad DK nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo padarytos materialinės žalos atlyginimą, darbdavio teisę daryti išskaitas iš darbuotojui mokėtinų su darbo santykiais susijusių sumų, sieja ne su darbuotojo įsiskolinimo dydžiu, o su išskaitos dydžiu, taip pat į tai, kad bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, jog UAB „Vagos prekyba“ atliktos išskaitos iš J. K. darbo užmokesčio dydis viršijo atsakovės vieno mėnesio darbo užmokestį ar neatitiko DK 225 straipsnyje numatytų išskaitų dydžio nustatymo taisyklių, darytina išvada, kad išskaita iš atsakovės atlyginimo atlikta teisėtai ir pagrįstai, laikantis tvarkos, todėl teismas nepagrįstai J. K. iš UAB „Vagos prekyba“ priteisė 566, 40 Lt kompensaciją už uždelstą laiką išmokėti atsakovei priklausančio darbo užmokesčio dalį.
Šalies argumentai
Atsakovė J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Vagos prekyba“ ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti visiškai (iš UAB „Vagos prekyba“ atsakovės naudai priteisti: vidutinio darbo užmokesčio dalį – 1 212, 35 Lt už vėlavimą laiku išmokėti darbo užmokestį; 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą; visas bylinėjimosi išlaidas). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias darbuotojų materialinę atsakomybę, atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarką bei neturtinės žalos kilimo pagrindus. Teismas tinkamai neanalizavo, ar yra visos sąlygos, būtinos visiškai materialinei atsakomybei kilti. Teismo išvada, jog įvertinus tai, kad atsakovė, kuri tvirtino ieškovui turinti panašaus darbo patirtį, sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį, nesugebėjo užtikrinti, kad ieškovas nepatirtų žalos dėl materialinių vertybių neišsaugojimo, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovui žalą, neparemta bylos duomenimis ir laikytina nepagrįsta. Ieškovas privalo įrodyti materialinei atsakomybei taikyti reikiamas sąlygas, tarp jų ir konkretų faktą, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovė pareigas dėl materialinių vertybių saugojimo vykdė tinkamai. Tai matyti iš nešališkų liudytojų parodymų, atsakovės paaiškinimų bei rašytinių dokumentų. Atsakovė pareigas dėl materialinių vertybių apskaitos taip pat vykdė tinkamai. Tai, kad materialinių vertybių apskaitos sistemoje dar iki įsidarbinant atsakovei egzistavo trūkumai, patvirtina ir iki atsakovės dirbusios knygyno vedėjos D. B. 2011 m. spalio 19 d. teismo posėdyje pateiktas liudijimas. Ieškovas teismui nėra pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų galimai aplaidų ar nepakankamą atsakovės darbo organizavimą, aplaidų apskaitos vedimą. Ieškovas remiasi tik 2010 m. lapkričio 13 d. inventorizacijos duomenimis, tačiau tariamos žalos dydis savaime neįrodo neteisėtų veiksmų. Ieškovas nesugebėjo įrodyti, kad būtent atsakovė atliko neteisėtus veiksmus arba veikė aplaidžiai, o teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad neįrodyta viena iš būtinų materialinės atsakomybės sąlygų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.Teismas, nustatydamas atsakovei privalomos atlyginti žalos dydį, nebuvo aktyvus, tinkamai netyrė bylos aplinkybių, nesiaiškino žalos dydžio pagrindimo klausimų, nereikalavo pateikti skaičiavimų, patvirtinančių, kad žala nustatyta proporcingai atsakovės dirbtam laikui. Atsakovė nesutinka su 2010 m. lapkričio 13 d. inventorizacijos akte nurodytu žalos dydžiu, o jos parašas po inventorizacijos aktu reiškia ne sutikimą su nustatytos žalos dydžiu, o tik patvirtinimą apie atliktą skaičiavimą. Lėšų trūkumas pagal apskaitos duomenis nėra pakankamas patvirtinimas, kad iš tikro padaryta žala. Atsakovė ne kartą kėlė klausimą dėl 2010 m. lapkričio 13 d. inventorizacijos akto teisėtumo, nes jame užfiksuoti netikslumai, klaidos, kurioms esant abejotinu laikytinas ieškovo nurodomas 16 056, 34 Lt vertės materialinių vertybių trūkumas. Be to, ieškovas, jo atstovai, vyr. finansininkė negalėjo paaiškinti, kodėl inventorizacijos akte nurodytas prekių perteklius įvardintas nulinėmis vertėmis, kas galimai keičia nurodomos 16 056, 34 Lt žalos dydį. Ieškovas nepateikė apskaičiavimų, kuriais pagrįstų iš atsakovės reikalaujamą atlyginti žalos dalį – 4 003, 19 Lt, kuris turėjo tiesiogiai priklausyti nuo inventorizacijos aktu nustatyto žalos dydžio, paskirstyto proporcingai dirbtam darbuotojų, pasirašiusių kolektyvinę visiškos materialinės atsakomybės sutartį, darbo laikui. Atsakovės atstovas 2012 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu pareikalavo pateikti dokumentus, patvirtinančius inventorizacijos akte išvardintų prekių, kurių perteklius užfiksuotas nuline verte, įsigijimo dokumentus, kur būtų nurodyta jų tikroji vertė, tačiau ieškovo atstovas tiesiogiai atsisakė tokius dokumentus pateikti ir per teismo nustatytą terminą dokumentų nepateikė. Ieškovui nepateikus prekių, kurių perteklius užfiksuotas nuline verte, įsigijimo dokumentų, laikytina, kad tokie dokumentai patvirtina didesnę nei nulinę perteklinių prekių vertę, dėl ko netikslūs tampa 2010 m. lapkričio 13 d. inventorizacijos akto duomenys, nusakantys žalos dydį. Neteisinga teismo išvada, jog ieškovas įrodė, kad atsakovė atsakinga dėl ieškovo nurodyto materialinių vertybių trūkumo. Teismas negalėjo patenkinti ieškinio reikalavimą jame nurodytu pagrindu.Teismas nenurodė ir nedetalizavo, dėl kokių tariamai atliktų atsakovės neteisėtų veiksmų atsirado materialinių vertybių trūkumas. Ieškovas nesugebėjo nurodyti konkrečios atsakovės neteisėtos veikos, dėl kurios atsirado žala. Kadangi priežastinio ryšio, žalos klausimai spręsti neatsižvelgiant į realios žalos ir neteisėtų veiksmų nebuvimą, pažeistos DK 246 straipsnio nuostatos. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė pagal pareiginių nuostatų reikalavimus turėjo inicijuoti inventorizaciją pasikeitus bet kuriam kolektyvo nariui. Pareiginėse nuostatose atsakovei tokia teisė neįtvirtinta, o pagal susiklosčiusią praktiką keičiantis kolektyvo nariams, sudariusiems visiškos kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartis, inventorizacijos atliekamos nebuvo. Ieškovas turėjo užtikrinti Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo” 5 p., kuriame numatyta, kad keičiantis materialiai atsakingam asmeniui būtina inventorizuoti jam perduodamo turto dalį, laikymąsi. Priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodyto nepagrįsto žalos dydžio ir tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų negali būti nustatytas dėl: atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvimo; netikslaus žalos dydžio. Kadangi priežastinio ryšio dėl paties ieškovo kaltės byloje nustatyti neįmanoma, nėra vienos iš DK 246 straipsnyje nurodytų materialinės atsakomybės kilimo sąlygų.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies už uždelstą laiką laikytinas pagrįstu tik iš dalies, t. y. priteista 566, 40 Lt neteisėtai padarytos išskaitos dalis. Atsakovės atleidimo iš darbo dieną ieškovas padarė 1 000 Lt neteisėtą išskaitą iš atsakovės darbo užmokesčio. 2010 m. gruodžio 1 d. atsakovei grąžinta 433, 60 Lt suma, o 2011 m. kovo 9 d. grąžintas galutinis 566, 40 Lt neteisėtos išskaitos likutis. Esant tokiai situacijai taikytina DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija darbdaviui. Ieškovas, supratęs, kad neteisėtai padarė išskaitą iš atsakovės darbo užmokesčio, tik 2011 m. kovo 9 d. galutinai grąžino 566, 40 Lt dydžio neteisėtai padarytą išskaitą. Ieškovas su atsakove buvo nevisiškai atsiskaitęs nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2011 m. kovo 9 d. Teismas 566, 40 Lt už pavėluotą atsiskaityti laiką atsakovei priteisė tinkamai nemotyvavęs šio dydžio, todėl atsakovei papildomai priteistina 1 212, 35 Lt suma.Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė nebuvo atsakinga už ieškovui atsiradusią žalą, jos elgesyje nėra visų materialinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Atsakovė dvasinius išgyvenimus, įtampą, ligos paūmėjimą patyrė ne vien dėl ieškovo neteisėtai padarytos išskaitos, bet kartu dėl neteisėtai taikytos materialinės atsakomybės. Atsakovė dėl neteisėto ieškovo elgesio patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Lt. Ieškovas dėl neteisėtų veiksmų šią žalą atsakovei privalo atlyginti.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vagos prekyba“ atsiliepime prašo atsakovės J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovė J. K. atsiliepime prašo ieškovo UAB „Vagos prekyba“ apeliacinį skundą atmesti; tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo UAB „Vagos prekyba“ apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės J. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teismui pavesta vykdyti teisingumą, todėl jo veikla turi užtikrinti, kad nebūtų priimti nepagrįsti ir neteisėti sprendimai. Teismo procesinė veikla reglamentuota civilinio proceso įstatymuose. Civilinės bylos tinkamas išnagrinėjimas, taigi ir civilinio ginčo teisingas išsprendimas visų pirma priklauso nuo to, kaip tiksliai teismas nustatys ir kvalifikuos šalių materialinius teisinius santykius. Tikrųjų bylos faktinių aplinkybių nustatymas teismui tampa išeities tašku, leidžiančiu atsakyti į klausimą, buvo ar nebuvo pažeistos ieškovo teisės ir ar jas pažeidė atsakovas. Šie tikslai pasiekiami įrodinėjimo procese. Įstatymas įrodinėjimo tikslą apibrėžia kaip teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacijoje tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Tokiu būdu yra įgyvendinama teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė.
Šios bylos kontekste svarbią reikšmę turi įrodymų vertinimo klausimas, nes iš esmės tų pačių įrodymų pagrindu apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė iš dalies priešingas nei pirmosios instancijos teismas teisines išvadas ir yra įsitikinusi, kad šioje byloje turi būti priimtas iš dalies kitoks procesinis sprendimas.
Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti du apeliaciniai skundai: tiek ieškovo UAB „Vagos prekyba“, tiek atsakovės J. K., kurie ir apibrėžia šios bylos nagrinėjimo ribas. Visų pirma byloje spręstinas klausimas, ar šiuo atveju yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti materialinę darbuotojos atsakomybę. Nuo šio klausimo išsprendimo priklauso tolesnis kitų reikalavimų nagrinėjimo procesinis rezultatas.
Dėl atsakovės (darbuotojos) materialinės atsakomybės
Darbuotoją ir darbdavį sieja darbo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja darbo įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Darbo įstatymai, be kitų klausimų, nustato ir materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas) (DK 4 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Bendriausia prasme materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui (darbdavys darbuotojui arba darbuotojas darbdaviui) neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Įstatymu nustatyta, kad tais atvejais, kai darbas yra susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, perdavimu, pirkimu, gabenimu, su darbuotoju gali būti sudaroma materialinės atsakomybės sutartis, kuri įforminama raštu, o joje nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų (DK 256 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo su darbuotoju yra darbdavio siekis užtikrinti darbdavio galimos materialinės žalos atlyginimą ir tokia sutartimi visų pirma yra ginami darbdavio interesai, tačiau įstatymas įpareigoja ir darbdavį imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sąlygas, kad žala neatsirastų. Tai reiškia, kad pagal savo pobūdį visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra dvišalė, t. y. pagal ją abi šalys turi tam tikras teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-3840/2012).
DK 246 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011; kt.).
Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas manė, jog yra nustatytos visos materialinės atsakomybės taikymo sąlygos, o atsakovė, sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį, nesugebėjo užtikrinti, kad ieškovas nepatirtų žalos dėl materialinių vertybių neišsaugojimo. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstytų aplinkybių pagrindu sumažino reikalaujamos žalos dydį 50 procentų, iki 2 001, 60 Lt. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, ištyrusi bylos įrodymus, negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė J. K. dirbo UAB „Vagos prekyba“ iki 2010 m. lapkričio 30 d., kai buvo atleista iš darbo jos prašymu (1 t., 6-8, 13 b. l.). J. K. buvo sudariusi ir sutartis dėl darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės (1 t., 11-12 b. l.). Pagal 2010 m. lapkričio 13 d. Inventorizacijos aprašą Nr. V001 INV nustatyta pertekliaus suma 50, 07 Lt, trūkumo suma 16 056, 34 Lt (1 t., 14-15 b. l.), o 2010 m. lapkričio 30 d. UAB „Vagos prekyba“ direktorius priėmė įsakymą Nr. 254 K, kuriuo įsakė inventorizacijos trūkumui padengti išieškoti iš knygyno vedėjos J. K. 4 003, 19 Lt. Iš paskutinio atsiskaitymo nutraukiant darbo santykius su J. K. įsakė išieškoti 566, 40 Lt (1 t., 16 b. l.).
Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, sutinka su atsakovės J. K. apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė vienos iš materialinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neteisėtos veikos). Neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2012). Be to, nagrinėjamu atveju svarbi ta aplinkybė, kad dar iki atsakovės J. K. įsidarbinimo pas ieškovą egzistavo dideli knygyno „Vaga/Draugystė“ prekių trūkumai (žr. pvz. 1 t. b. l. 144-150, 2 t. 3-6, 12-18, 27-40, 81-82, 110-124 b. l.). Ieškovas UAB „Vagos prekyba“ tokių atsakovės išdėstytų argumentų nepaneigė (žr. 2 t., 90-94 b. l.), taip pat byloje nėra duomenų, kurie objektyviai paneigtų tokias aplinkybes. Tai leidžia teigti, jog ieškovas dar iki atsakovės darbo pradžios nesugebėjo užtikrinti materialinių vertybių apsaugos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina tai, jog atsakovė pareigas dėl materialinių vertybių saugojimo bei dėl materialinių vertybių apskaitos vykdė tinkamai, ji ėmėsi galimų priemonių užtikrinti materialinių vertybių saugumą (1 t., 30-40 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas neįrodė galimai aplaidaus ar nepakankamo atsakovės darbo organizavimo bei aplaidaus apskaitos vedimo, o vien tik 2010 m. lapkričio 13 d. inventorizacijos duomenys, kuriais nustatyta 16 056, 34 Lt dydžio žala ieškovui, savaime neįrodo neteisėtų atsakovės veiksmų. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, atliekant inventorizaciją 2011 m. spalio 11 d. buvo nustatyta 13, 24 Lt pertekliaus suma, 3 303, 30 Lt trūkumo suma, gi jau pagal 2010 m. lapkričio 13 d. Inventorizacijos aprašą Nr. V001 INV nustatyta pertekliaus suma 50, 07 Lt, trūkumo suma 16 056, 34 Lt, o priimant atsakovę į darbą – 17 515, 90 Lt trūkumo suma (1 t., 14-15 b. l., 2 t., 12-18, 66-67 b. l.). Darytina išvada, kad priimant atsakovę į darbą trūkumo suma buvo didesnė nei atleidimo dieną. Nenustačius atsakovės neteisėtos veikos, negalima kalbėti ir apie kitos būtinos materialinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio egzistavimą.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo kolegijai bylos įrodymų pagrindu nusprendus, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų bei apskritai nėra teisinio pagrindo jos atžvilgiu taikyti darbuotojo materialinės atsakomybės institutą (DK 246 str.), ieškovo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė darbuotojo materialinės atsakomybės apimtį, aiškino ir taikė DK 258 straipsnio 1 dalį, pažeisdamas ieškovo interesus, kad esant galiojančiai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai nepagrįstai sumažino UAB „Vagos prekyba“ iš darbuotojos, įsipareigojusios visiškai materialiai atsakyti pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, prašytos priteisti žalos dydį ir pan., tampa teisiškai nereikšmingi bei teisėjų kolegija dėl šių argumentų plačiau nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad ir atsakovė apeliacinį skundą grindė tuo, jog teismas, nustatydamas atsakovei privalomos atlyginti žalos dydį, nebuvo aktyvus, tinkamai netyrė faktinių bylos aplinkybių, nesiaiškino žalos dydžio pagrindimo klausimų, nereikalavo pateikti paskaičiavimų, patvirtinančių, kad žala nustatyta proporcingai atsakovės dirbtam laikui, kad atsakovė pagal pareiginių nuostatų reikalavimus turėjo inicijuoti inventorizaciją pasikeitus bet kuriam kolektyvo nariui ir pan., tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegijai bylos įrodymų pagrindu nusprendus, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų bei apskritai nėra teisinio pagrindo jos atžvilgiu taikyti darbuotojo materialinės atsakomybės institutą (DK 246 str.), minėti argumentai tampa teisiškai nesvarbūs, nereikalaujantys papildomo teisinio vertinimo.
Nagrinėjamu atveju nenustatytos visos reikalingos sąlygos taikyti darbuotojo materialinę atsakomybę, todėl ieškovo reikalavimas dėl 4 003, 19 Lt žalos atlyginimo iš atsakovės atmestinas visa apimtimi. Taigi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo dalis keistina - panaikintina sprendimo dalis, kuria iš atsakovės J. K. priteista ieškovo UAB „Vagos prekyba“ naudai 2 001, 60 Lt žalos atlyginimo, o taip pat su minėtu reikalavimu susiję procesinio pobūdžio reikalavimai dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 638, 04 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodytose dalyse UAB „Vagos prekyba“ ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestini.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką
Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei padarius išvadą, jog atsakovei netaikytina materialinė atsakomybė, nėra teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Vagos prekyba“ neteisėtai padarė išskaitą iš J. K. darbo užmokesčio, uždelsė su ja atsiskaityti, nutraukus darbo sutartį, ir dėl to jai kyla pareiga išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už uždelstą laiką. Taigi ieškovo skundo teiginiai, kad išskaita iš atsakovės atlyginimo buvo atlikta visiškai teisėtai ir pagrįstai, laikantis išskaitų dirbimo tvarkos, o teismas nepagrįstai J. K. iš UAB „Vagos prekyba“ priteisė 566, 40 Lt kompensaciją už uždelstą laiką išmokėti atsakovei priklausančio darbo užmokesčio dalį, yra laikytini nepagrįstais.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas, pasibaigus darbo santykiams pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su atsakove, kuri dėl tokio uždelsimo nėra kalta. Darbdavys už visą uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamuoju darbuotoju laiką nebuvo su atsakove visiškai atsiskaitęs, todėl jis privalo sumokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už uždelstą laiką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti, šios normos paskirtis yra dvejopa: pirma, joje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; kt.).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakovės J. K. apeliacinio skundo teiginiais, kad jai teismas turėjo priteisti ne 566, 40 Lt, o 1 776,75 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde dėstoma motyvacija. Atsakovė J. K. iš darbo atleista 2011 m. lapkričio 30 d. (1 t., 6-8 b. l.), skunde nurodoma, jog 566, 40 Lt neteisėtos išskaitos likutis grąžintas 2011 m. kovo 9 d., todėl tik nurodyto dydžio suma priteistina atsakovei, o nėra teisinio pagrindo papildomai jai priteisti 1 212, 35 Lt. Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju buvo neišmokėta tik dalis atsakovei priklausančio darbo užmokesčio, ši dalis yra 566, 40 Lt (DK 2, 35 str.). Priteisimas atsakovės prašomo vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką reikštų nepagrįstą, pernelyg didelę disproporciją, neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, tai nebūtų suderinama su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2012).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK. Taigi ši DK norma yra blanketinė, nukreipianti teismą neturtinės žalos atlyginimo darbo teisiniuose santykiuose klausimus spręsti vadovaujantis CK 6.250 straipsniu.
Konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).
Atsakovė J. K. reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad ji yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų patyrė didelį stresą bei emocinius išgyvenimus, kurie stipriai paveikė jos sveikatą. Pažymi, jog tai, kad iš jos atlyginimo buvo išskaičiuota dalis sumos, sukėlė jai emocinį stresą. Sveikatos būklės pablogėjimą lėmė neteisėtas ir nepagrįstas atlygintinos žalos dalies paskaičiavimas, faktas, tai, kad ieškovas manipuliavo galimybe išskaityti dalį darbo užmokesčio, nesupažindino su įsakymu dėl užskaitų darymo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingais laikytini atsakovės skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nepagrįstai visa apimtimi atmetė atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Jau aukščiau nustatyta, kad neįrodyti neteisėti atsakovės veiksmai dėl ieškovo žalos, susijusios su inventorizacijos trūkumais, be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog UAB „Vagos prekyba“ neteisėtai padarė išskaitą iš J. K. darbo užmokesčio, uždelsė su ja atsiskaityti nutraukus darbo sutartį. Į bylą pateikti įrodymai, jog atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, įtampą, ligos paūmėjimą (žr. pvz. 1 t., 65-68, 123-127, 129-131, 134-136 b. l.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Dvasiniai išgyvenimai, įtampa, ligos paūmėjimas priežastiniu ryšiu sietinas su ieškovo neteisėtai padaryta išskaita, neteisėtai bei nepagrįstai atsakovei taikyta materialine atsakomybe. Taigi teisėjų kolegijos įsitikimu, egzistuoja visos sąlygos priteisti atsakovei patirtą neturtinę žalą.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Neturtinės žalos būdai, jos atlyginimo atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Civilinėje teisėje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, o teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnis, 6.268 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011, išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis, nei reikalaujama.
Atsakovė prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlygimo. Teismo vertinimu, aptariamoje ginčo situacijoje nurodytas neturtinės žalos dydis yra per didelis, neatitinka teisingo neturtinės žalos atlyginimo principo. Vertinant atsakovės patirtus išgyvenimus bei sveikatos pablogėjimą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovas reiškė reikalavimą prašydamas priteisti tik dalį žalos atlyginimo, kad atlikus darbo užmokesčio išskaitą 566, 40 Lt suma, vėliau ši suma buvo grąžinta ieškovei. Tokios aplinkybės aptariamoje byloje, remiantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais, sudaro teisinį pagrindą atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti tik iš dalies, priteisiant jai 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Taigi išdėstytų aplinkybių pagrindu naikintina sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės J. K. priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, bei ši reikalavimo dalis tenkintina iš dalies – priteisiant iš UAB „Vagos prekyba“ 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. K. naudai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Kadangi aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu yra keičiamas pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimas, atitinkamai yra perskirstomos ir pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).
Kaip nurodyta aukščiau, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo UAB „Vagos prekyba“ ieškinys yra atmetamas visa apimtimi, todėl jo turėtojos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos iš atsakovės J. K..
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė J. K. sumokėjo 2 526, 90 Lt už advokato paslaugas bei už liudytojo A. Š. rašytinių parodymų notarinį patvirtinimą, viso turėdama 2 526, 90 Lt bylinėjimosi išlaidų, o kadangi atsakovės reikalavimą patenkino 5 procentais, priteisė jai 126, 34 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, šį atsakovės reikalavimą tenkinant iš dalies, pakeistina sprendimo dalis, kuria iš ieškovo UAB „Vagos prekyba“ priteista 126, 34 Lt bylinėjimosi išlaidų J. K. naudai bei iš ieškovo UAB „Vagos prekyba“ ir iš atsakovės J. K. priteista po 15, 47 Lt bylinėjimosi valstybei, padidinant iš ieškovo UAB „Vagos prekyba“ priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą J. K. naudai iki 1 000 Lt, o bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai perskirstytinos tokia tvarka: priteistina iš UAB „Vagos prekyba“ 20 Lt, o iš J. K. 10, 94 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Teisėjų kolegija ex officio taip pat paskirsto ginčo šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagal šį procesinį sprendimą ieškovo UAB „Vagos prekyba“ apeliacinis skundas yra atmestas visa apimtimi, todėl turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovės J. K. pateiktas apeliacinis skundas tenkintas iš dalies - dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo reikalavimą tenkinant iš dalies, taip pat tenkintas reikalavimas atmesti ieškovo ieškinį, kita skundo dalis atmestina.
Atsakovė J. K. apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., 171-178 b. l.). Atsakovės atstovas advokatas apeliacinės instancijos teismui teikė apeliacinį skundą, atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, dalyvavo teismo posėdyje. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra tenkintas tik iš dalies – atmestas ieškovo ieškinys visa apimtimi, o priešieškinis tenkintas tik dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo, atsakovei J. K. iš ieškovo UAB „Vagos prekyba“ priteistina 1 000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės J. K. priteista ieškovo UAB „Vagos prekyba“ naudai 2 001, 60 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 638, 04 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei nurodytose dalyse UAB „Vagos prekyba“ ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės J. K. priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, bei nurodytą reikalavimo dalį tenkinti iš dalies – priteisti iš UAB „Vagos prekyba“ 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo J. K. naudai.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo UAB „Vagos prekyba“ priteista 126, 34 Lt bylinėjimosi išlaidų J. K. naudai bei iš ieškovo UAB „Vagos prekyba“ ir iš atsakovės J. K. priteista po 15, 47 Lt bylinėjimosi valstybei, padidinant iš ieškovo UAB „Vagos prekyba“ priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą J. K. naudai iki 1 000 Lt, o bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai perskirstyti tokia tvarka: priteisti iš UAB „Vagos prekyba“ 20 Lt, o iš J. K. 10, 94 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme į valstybės biudžetą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Vagos prekyba“ 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme J. K. naudai.