Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-04-04 · Civilinė byla Nr. 2-62-808/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-04-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-04
Bylos Nr.
2-62-808/2012
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-02357-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Žukauskienė
Ieškovas
UAB „Vagos prekyba“
Atsakovas
J. K.
Nuorašas
Civilinė byla Nr. 2-62-808/2012Proceso Nr. 2-04-3-02357-2010-9
Kat. 16.8; 16.2.4., 16.5., 16.5.5., 44.2.4.2., 116.1VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant ieškovo UAB „Vagos prekyba“ atstovui advokatui A. I.,atsakovei J. K. ir jos atstovui advokatui S. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vagos prekyba“ patikslintą ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo ir atsakovės J. K. patikslintą priešieškinį ieškovui UAB „Vagos prekyba“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu (1 tomas b.l. 81-88) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. K. 4003,19 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (120 Lt žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidas). Nurodė, kad atsakovė pagal 2009 m. lapkričio 4 d. sudarytą darbo sutartį dirbo ieškovo knygyno "VAGA/Draugystė" vedėja. Darbo sutarties sudarymo dieną ieškovė prisijungė prie ieškovo ir bendrovės knygyno "VAGA/Draugystė" darbuotojų kolektyvo sudarytos sutarties dėl darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės pagal kurią prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jai patikėtų materialinių vertybių saugojimą ir proporcingai dirbtam laikui įsipareigojo UAB "Vagos prekyba" atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, prekių pereikvojimo ir kitų sutartyje sulygtų aplinkybių. 2009 m. rugsėjo 29 d. ieškovė darbdaviui įteikė prašymą nuo 2010 m. lapkričio 30 d. atleisti ją iš knygyno "VAGA/Draugystė" vedėjos pareigų darbuotojo prašymu, todėl išeinant iš darbo materialiai atsakingai knygyno vedėjai, 2010 m. lapkričio 13 d. knygyne "VAGA/Draugystė" buvo atlikta inventorizacija (aprašas Nr. VOO 1 INV) ir nustatytas 16056,34 Lt dydžio prekių trūkumas už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 7 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d. Šis prekių trūkumas laikytinas ieškovo žala, atsiradusia dėl darbuotojų netinkamo (mažiau rūpestingo, atsargaus ir atidaus nei buvo būtina) darbo funkcijos - rūpestingai elgtis su darbdavio turtu ir užtikrinti knygyne esančių materialinių vertybių saugumą – vykdymo, dėl ko kyla pagrindas darbuotojų kolektyvo civilinei atsakomybei. Atsakovė dalyvavo materialinių vertybių patikrinime, kurio metu buvo nustatytas nurodyto dydžio prekių trūkumas. Atsakovė pasirašė inventorizacijos aktą ir neginčijo nustatyto prekių trūkumo dydžio, todėl vadovaujantis ginčo šalių sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties nuostatomis, ieškovei Jo1antai Kaminskienei kyla pareiga atlyginti dalį, t.y. 4003,19 Lt. dė1 prekių trūkumo darbdaviui atsiradusios žalos (1 tomas b.l. 81-88).

Atsiliepimas

Atsiliepime į patikslintą ieškinį (1 tomas b.l. 106-107) atsakovė J. K. nesutiko su patikslintu ieškiniu laikydama jį nepagrįstu, nes nebuvo nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, susijusių su būtinųjų sąlygų materialinei atsakomybei kilti, todėl ji nepažeidė nei visiškos materialinės atsakomybės sutarties, nei įstatymų ar kitų teisės norminių aktų ir jos veiksmuose nėra vienos iš materialinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų - neteisėtos veikos, nes ieškovui priklausančios materialinės vertybės buvo neišsaugotos ne dėl jos veiksmų ar neveikimo, o dėl paties ieškovo pasyvumo. Atsakovė teigė, jog stengėsi tausoti materialines vertybes, ėmėsi priemonių nuostoliams išvengti ir sistemingai rodė iniciatyvą siekdama pašalinti aplinkybes, keliančias grėsmę materialinių vertybių saugumui, ne kartą kreipėsi į ieškovo administraciją, kurią informuodavo apie netinkamas materialinių vertybių apsaugos priemones, kliudančias išvengti žalos padarymo. Į atsakovės pastabas ir prašymus nebuvo atsižvelgta. Po inventorizacijos, t.y. 2010 m. lapkričio mėn. 15 d., ji generaliniam direktoriui V. P. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pagrindinė inventorizacijos metu nustatyto trūkumo priežastis yra prasta prekių apsauga bei vagystės. Pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudarytoje sutartyje neįvardinta už kokias konkrečias materialines vertybes ji prisiima atsakomybę. Kadangi nėra apibrėžtas sudarytos sutarties dalykas, sutartis pripažintina neįgyvendinama. Atsakovė abejoja 2010 m. lapkričio mėn. 13 d. atliktos inventorizacijos tikslumu, nes nuo 2009 m. spalio mėn. 16 d. atliktos inventorizacijos, kurios metu buvo nustatytas 17515,90 Lt trūkumas, iki inventorizacijos, atliktos 2009 m. lapkričio 7 d., buvo praėjusios kelios savaitės, todėl neaišku ar 17515,90 Lt trūkumas buvo padengtas. Inventorizacijos akte nurodytos trūkumų sumos 16006,24 Lt. ginčyti nespėjo, nes duomenis gavo pasirašyti paskutinę darbo dieną, prieš pokalbį su generaliniu direktoriumi V. P.. Nurodo, kad savo parašu patvirtino tik neatitikimų sumos pokytį. Teigia, kad inventorizacija buvo atlikta nesilaikant įstatymo reikalavimų, t.y. – ji buvo pradėta remiantis tik žodiniu sutarimu, suderintu su įmonės buhalterija, o inventorizaciją atlikusi įmonė UAB "Inventa" prekių likučius pradėjo skaičiuoti nenuėmusi tikslių duomenų, t.y. nebuvo įtraukti 2010 m. lapkričio mėn. 13 d. pardavimai. Taip pat nurodo, kad sutartyje nebuvo nustatyti kiti kriterijai žalos dydžiui apskaičiuoti, o ieškovas, nors buvo laisvas sutartyje įtvirtinti ir kitus žalos apskaičiavimo kriterijus, to nepadarė. Vien ta aplinkybė, kad ji buvo ieškovo knygyno vedėja, nesudaro pagrindo iš jos priteisti didesnę atlygintinos žalos sumą nei iš kitų knygyno darbuotojų (1 tomas b.l. 106-107).

Atsakovė J. K. nesutikdama su ieškiniu, pareiškė priešinius reikalavimus (patikslintą priešieškinį) dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais ir neturtinės žalos priteisimo, prašydama priteisti jai priklausantį vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki priešieškinio padavimo dienos, t.y. 1776,75 Lt, taip pat 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. darbo santykiai tarp jos ir ieškovo buvo nutraukti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 127 str. 1 d. Ieškovas išleido įsakymą Nr. 254 K, kuriuo inventorizacijos trūkumo padengimui buvo nurodyta iš jos išieškoti 4003,19 Lt. Nutraukiant darbo santykius, 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. paskutinio atsiskaitymo metu iš jos darbo užmokesčio buvo išskaityta 566,40 Lt., nors materialinė atsakomybė jai buvo taikyta nesant tam būtinųjų sąlygų, nes tokio pobūdžio išskaitymus draudžia įstatymas (DK 258 str.). Ieškovo priskaičiuotas atlygintinos žalos dydis yra didesnis už jos vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, todėl ieškovas neturėjo teisės nurodyti padarytos žalos atlyginimą išskaityti iš jos darbo užmokesčio. Ieškovas turėjo su ja visiškai atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną, t.y. 2010m. lapkričio mėn. 30 d., tačiau jis neteisėtai išskaitė dalį jai priklausančio darbo užmokesčio. Su ja buvo nepilnai atsiskaityta ne dėl jos kaltės, todėl ieškovas už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. iki 2011 m. kovo mėn. 10 d. (už 69 darbo dienas) privalo mokėti jos vidutinį darbo užmokestį, sudarantį 1776,75 Lt. Pažymėjo, kad dėl nepagrįstų ir neteisėtų ieškovo veiksmų, patyrė didelį stresą ir emocinius išgyvenimus, stipriai paveikusius jos sveikatą, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į gydytojus (serga reta autoimunine liga, židinine sklerodermija su Reino sindromu), o susiklosčiusi situacija lėmė stiprų ligos paūmėjimą. Jai teko vartoti antidepresantus, nes patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą, jos pajamos sumažėjo beveik tris kartus, o dėl psichinės sveikatos sutrikdymo jai teko kreiptis į psichiatrą. Neturtinę žalą grindžia gydytojų J. M., psichiatrės R. S., dermatologės R. G. išrašais iš medicininių dokumentų. (1 tomas b.l. 95-103)

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį (1 tomas b.l. 77-81), su atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimais nesutiko, nurodydamas, kad 2010 m. lapkričio 30 d. UAB "Vagos prekyba" direktoriaus įsakymu Nr. 254 K iš atsakovės J. K. darbo užmokesčio už einamąjį mėnesį, inventorizacijos metu nustatyto prekių trūkumo daliai padengti, išskaityta 566,40 Lt suma neviršijo atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio ir atitiko įstatyme - DK 225 str. numatytas išskaitų dydžio nustatymo taisykles. Išskaita buvo padaryta tik iš darbo užmokesčio, o ne iš jai mokėtinų kompensacinių išmokų. Ieškovas nėra atsakingas už uždelsimą visiškai atsiskaityti, nes darbdavys atsakovei, jos atleidimo iš darbo dieną, išmokėjo visas priklausiusias sumas - darbo užmokestį už einamąjį mėnesį ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Kai atleidžiamam darbuotojui yra neišmoka tik dalies priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio vieno mėnesio darbo užmokesčio, laikoma, kad darbuotojui vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo su juo atsiskaityti laiką prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Tokiais atvejais, darbuotojui pagal DK 141 str. 3 d. mokėtinos kompensacinės išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis už uždelsimo laiką. Su atsakove nebuvo atsiskaityta tik ta jos darbo užmokesčio dalimi, kuri buvo išskaityta kaip žalos atlyginimas. Net jei atsakovė J. K. dėl atleidimo iš darbo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, vien atleidimo iš darbo faktas pats savaime nereiškia, jog buvusiai ieškovo darbuotojai buvo padaryta neturtinė žala. Ginčo šalis sieję darbo santykiai buvo nutraukti atsakovės iniciatyva, todėl darbdavys nėra ir negali būti laikomas atsakingu už buvusios darbuotojos patiriamus neigiamus išgyvenimus, susijusius su naujo darbo paieška, pajamų sumažėjimu, pasitikėjimo savimi praradimu, nerimu dėl ateities ir pan. Tokie išgyvenimai priežastiniu ryšiu nėra susiję su buvusio atsakovės darbdavio galimai neteisėtais veiksmais. Atsakovė dėl uždelsimo išmokėti jai 566,40 Lt darbo užmokesčio, objektyviai negalėjo patirti tokių ypatingai stiprių bei tiek laiko ir masto požiūriu, intensyvių išgyvenimų, kad siekiant apginti galimai pažeistas jos teises būtų būtina taikyti neturtinės žalos atlyginimo institutą.

Teismo posėdžių metu ieškovo UAB „Vagos prekyba“ atstovas advokatas A. I. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais ir papildomai nurodė, kad rašytiniais įrodymais ir liudytojų paaiškinimais įrodyti visi atsakomybės pagrindai, atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žalos dydis. Liudytojai patvirtino, kad visi knygynai dirbo panašiai, apsaugos priemonės tokios pačios, tačiau rezultatai skirtingi. Tą parodo prie bylos pridėti nuostolių ir perteklių dydžiai. Kitais laikotarpiais, kai atsakovė nedirbo ieškovo knygyno vedėja, buvo nustatyti mažesni trūkumai ir tai yra vienas pagrindinių įrodymų, kad atsakovė nesugebėjo tinkamai vadovauti knygynui bei užtikrinti materialinių vertybių apsaugos. Atsakovei nereiškiami kaltinimų sukčiavimu ar lėšų iššvaistymu, ji tik netinkamai tvarkėsi knygyne. Inventorizaciją atliko kvalifikuoti UAB „Inventa“ specialistai. Liudytoja patvirtino, kad net jei perteklinės prekės buvo užpajamuotos nuline savikaina, tai nekeičia žalos dydžio, t.y. negalėjo padidinti trūkumų. DK 255 str. kalbama apie darbuotojų materialinę atsakomybę, o neteisėti veiksmai įrodinėjami per žalos prizmę. Tai, kad atsirado žala, yra neteisėtų veiksmų prezumpcija. Atsakovė neužtikrino materialinių vertybių apsaugos, netinkamai organizavo darbą. Atsakomybė darbuotojui kyla ne iš delikto, o iš visiškos materialinės atsakomybės sutarties pažeidimo. Tokią sutartį atsakovė buvo pasirašiusi, tačiau neužtikrino, kad įmonei nebūtų padaryta žala, todėl negalima teigti, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų kilti atsakomybė. Žalos padarymas yra pagrindas reikalauti ją atlyginti. Atsakovės atstovo išvardinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pažeidžiami niekaip neįtakoja inventorizacijos teisėtumo. Nesutikdamas su patikslinto priešieškinio reikalavimais pažymėjo, kad paaiškėjo, jog atsakovei neturtinė žala kilo dėl to, kad darbdavys padarė išskaitas ir kreipėsi į teismą. Pati atsakovė žalos atlyginimo galėjo prašyti tik tuo atveju, jeigu ieškovo veiksmai buvo neteisėti, tačiau kreipimasis į teismą nėra neteisėtas veiksmas, nes kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo Lietuvos Respublikoje turi teisę kreiptis į teismą. Atsakovė buvo informuota apie tai, kad ieškovas kreipsis į teismą. Kitas atsakovė motyvas, kad neturtinė žala atsirado dėl padarytos išskaitos taip pat nepagrįstas. Net jei būtų nuspręsta, kad išskaitos padarytos neteisėtai, 566 litų skirtumas niekaip negali padaryti 10 tūkst. litų neturtinės žalos sveikam žmogui. Iš atsakovės pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ji yra lengviau susijaudinantis žmogus, tačiau ar tai yra ieškovo veiksmų pasekmė, kad susijaudinimo, susinervinimo, patyrė dvasines kančias, išdėstytas priešieškinyje. Nei vienas medikas nenurodė priežastinio ryšio, kad dėl išėjimo iš darbo paūmėjo atsakovės susirgimai. Akivaizdu, kad nurodyti susirgimai jau buvo. Dėl 566 litų atskaitymo normalus žmogus tokios neturtinės žalos nebūtų patyręs. Atsakovė neįrodė šių svarbių atsakomybės elementų ir priežastinio ryšio su atsakovės atleidimu iš darbo, todėl priešieškinys atmestinas.

Atsiliepimas

Teisme atsakovė J. K. nesutikdama su patikslinto ieškinio reikalavimais savo atsiliepime išdėstytais motyvais ir jame išreikšta pozicija, papildomai paaiškino, kad inventorizacijos rezultatas, kai vietoj jos pradėjusios dirbti knygyno vedėjos K. S. buvo nustatytas trūkumas tik 3303,30 Lt, patvirtina, kad ne jos (atsakovės) aplaidumas, o knygyno reorganizacija, minimalus prekybinio ploto ir asortimento sumažinimas, darbuotojų etatų padidinimas iš esmės pakeičia knygyno nuostolių rezultatus. Prašė tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimus, o ieškinį atmesti.

Teisme atsakovės atstovas advokatas S. Š. nesutikdamas su patikslinto ieškinio reikalavimais papildomai paaiškino, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, o priešieškinis pareiškimas tenkintinas, kadangi ieškovas reikalavimą dėl žalos iš esmės grindžia neteisingai sudarytu inventorizacijos akto aprašu. Ieškovo atstovas nepateikė tiesioginio atsakymo kokie yra atsakovės neteisėti veiksmai. Įvardinta tik pasekmė, bet ne neteisėti veiksmai, todėl nėra esminės materialinės atsakomybės sąlygos - neteisėtų veiksmų. Ginčytinos pasekmės užfiksavimas, nėra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Neužtenka preziumuoti, kad kaltas be kaltės. Visiškos materialinės atsakomybės sutartyje nėra parašyta už ką atsako darbuotojas, neįvardintos materialinės vertybės už kurias jis priima atsakomybę, nėra aprašo nei jokios nuorodos. Logiškai suprantama, kad atsakyti turėtų už visą turtą, kuris yra perduotas, bet pagal įstatymą, visiškos materialinės atsakomybės sutartyje turi būti įvardinta, už ką atsako darbuotojas. Atsakovė dėjo visas pastangas įvesti knygyne tvarką - rašė elektroninius laiškus komercijos direktoriams, kreipėsi į policiją (2010-02-24 pareiškimas policijai). Į jos pasiūlymus dėl apsaugos gerinimo, dėl papildomo etato nebuvo reaguojama. Akivaizdu, kad pats ieškovas nedėjo visų įmanomų pastangų, kad tame knygynų nebūtų trūkumų. Buvo einama lengviausiu keliu, atleidžiant vedėją, atklikta inventorizacija. Darbdavys nesudarė sąlygų užtikrinti materialinių vertybių apsaugą ir reikalaudamas susimokėti, vengia prisiimti savo atsakomybę ir viską perkelia ant materialiai atsakingų asmenų pečių. Atsakovė, suvokusi situaciją, kad jai nepavyks nieko pakeisti, dirbo tik metus ir parašė prašymą atleisti iš darbo. Tada prasidėjo ieškovo neteisėti veiksmai – pirmi, atliekant inventorizaciją, pažeidžiant visą eilę Vyriausybės nutarimų, kuriais reglamentuojama inventorizacijos atlikimo tvarka, nuostatų. Dėl inventorizaciją atlikusios įmonės „Inventa“ darbuotojų klaidos nustatyti netikslūs materialinių vertybių trūkumai. Tai yra ieškovo neteisėti veiksmai. Pats darbdavys materialinės atsakomybės sutarties 3 d. 1 punkte įsipareigojęs sudaryti kolektyvui būtinas normaliam darbui ir jam patikėtų materialinių vertybių išsaugojimo sąlygas, tokių sąlygų nesukūrė, neužtikrino, nereagavo į teikiamus siūlymus. Nustatytas materialinių vertybių trūkumas nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovė padarė neteisėtus veiksmus, nes pats darbdavys nesudarė sąlygų ir naudojosi ta situacija, kad darbuotojas yra kaip silpnesnė pusė, bandė iš atsakovės neteisminiu ir neteisėtu būdu išieškoti materialinių vertybių inventorizacijos metu nustatytus trūkumus. Atsakovė pirmoji nepasidavė spaudimui. Liudytoja vyr. finansininkė patvirtino, kad trūkumai susidarė dėl dviejų pagrindinių priežasčių - vagysčių ir netinkamos prekių apskaitos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad inventorizacijos metu rasti trūkumai buvo padengti, ar nurašyti, ar įsakymu dengiami, ar įtraukti į nuostolius. Gali būti, kad jie buvo anuliuoti. Eilėje puslapių yra užfiksuotos klaidos (inventorizacijos apraše jos pabrauktos žalia spalva, o šalia raudona) ir tai reiškia, kad tai perteklius, o galutinė suminė išraiška nurodyta kaip trūkumas. Akivaizdu, kad suma yra klaidinga. Tokiu būdu visas reikalavimas yra klaidingas ir nepagrįstas. Taigi, nėra esminės materialinės atsakomybės sąlygos - neteisėtų veiksmų, o tai reiškia, kad nėra ir kaltės bei priežastinio ryšio su pasekmėmis. Atsakovė nesutiko su nustatytais trūkumais. Ji tik pasirašė ant pirminio inventorizacijos akto, išreikšdama savo nesutikimą. Ant aprašo, pateikto teismui, ji pasirašė kaip inventorizacijos komisijos narė, nors materialiai atsakingas asmuo pagal inventorizacijos atlikimo taisykles negali būti inventorizacijos komisijos narys. Atsakovė iš esmės patvirtino pokytį, kuris buvo tarp inventorizacijos aktų. Atsakovės priešieškinys yra pagrįstas prie bylos pridėtais medicininiais dokumentais. Būtent ieškovo neteisėti veiksmai - bandymas išieškoti trūkumus, taikant atsakovei psichologinį spaudimą. Jautresnės sielos žmogui tai sukėlė stresą, sveikatos sutrikimus, atsakovei paūmėjo Reino sindromas, ypač šiltoje patalpoje, kamuoja nemiga, apetito stoka, nerimas, jaučiami permušimai. Akivaizdu, kad neteisėti veiksmai dėl išskaičiavimo ir nepagrįstas kreipimasis į teismą sukėlė neigiamus sveikatos sutrikimus. Nurodyti argumentai yra kaip tam tikra pamoka ir prevencinė priemonė ateičiai, kad darbdavys negali taip elgtis su savo darbuotojais, perkelti savo neteisėtų veiksmų pasekmes ant darbuotojų pečių. Ieškovas turi atlyginti realiai atsakovei padarytą žalą ir toks visa ši situacija yra tam tikra pamoka ir prevencinė priemonė ateičiai, kad darbdavys negali taip elgtis su savo darbuotojais, t.y. perkelti savo neteisėtų veiksmų pasekmes ant darbuotojų pečių ir griautų žmonių likimus. Ieškinys atmestinas, o priešieškinys tenkintinas ir iš ieškovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką - 1776,75 Lt., neturtinės žalos atlyginimas - 10000 litų, 5 proc. metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos.

Teisme liudytoja D. B. paaiškino, kad buvo knygyno „Draugystė“ vedėja ir jos darbo laikotarpiu nesiimta kitų priemonių prekių apsaugojimui, išskyrus magnetinius lipdukus. Iš jos ir kitų darbuotojų taip pat buvo išskaičiuojami trūkumai, kai jos darbo metu atlikus inventorizaciją buvo nustatytas 17515,90 Lt trūkumas. Darant psichologinį spaudimą buvo reikalaujama sumokėti 600 Lt.

Teisme liudytojas Vytas V. P., UAB „Vagos prekyba“ generalinis direktorius paaiškino, kad ieškovo materialinės vertybės buvo patikėtos atsakovei, tačiau galutiniame rezultate jam buvo padaryta žala. Atleidžiant atsakovę, buvo nustatytas apie 16000 Lt trūkumas. Inventorizacijoje nurodyti skaičiavimai yra teisingi. Atsakovė buvo susipažinusi su visomis pareiginėmis instrukcijomis, materialinės atsakomybės sutartimi, darbo specifika ir prisiėmė visą solidarią materialinę atsakomybę. Su atsakove buvo tariamasi dėl dalies trūkumų atlyginimo (apie 1 proc.), nes didžiausią trukumų dengimo dalį prisiima pats ieškovas kaip ekonomiškai stipresnė šalis. Priimant į darbą atsakovė buvo perspėt apie trūkumų buvimą buvusios vedėjos darbe. Atsakovė kaip padalinio vadovė turėjo numatyti visas galimas grėsmes ir pavojus kiek tai įmanoma. Po atsakovės išėjimo, įsidarbinusi vedėja trūkumus ženkliai sumažino. Atsakovė nesikreipė dėl kurio nors darbuotojo atleidimo ar jam išeinant dėl inventorizacijos atlikimo. Visuose knygynuose yra vienodos standartinės apsaugos priemonės. Atsakovės reikalavimas padaryti apsauginius vartelius su magnetiniais užraktais, buvo neracionalus, tačiau jos prašymas įrengti veidrodžius buvo patenkintas. Nustačius trūkumus ieškovas ėmėsi priemonių - pakeitė vedėją.

Teisme liudytojas R. B., paaiškino, kad jis buvo UAB „Vagos prekyba“ komercijos direktorius nuo 2009-12-01 iki 2010-04-01. Atsakovė keldavo probleminius klausimus dėl knygyno apsaugos užtikrinimo, nes knygyne dažnai lankydavosi narkomanai, vagys. Vagystės buvo nekontroliuojamos ir nematomos. Generalinis direktorius Petrošius nereagavo į atsakovės pasiūlymus dėl apsaugos priemonių, tai priėmė kaip informaciją. Jo darbo laikotarpiu atsakovei nebuvo reiškiama priekaištų, ji buvo laikoma perspektyviausia vedėja ir dėl jos sąžiningumo nekilo abejonių. Kituose „Vagos“ knygynuose fizinis apsaugos lygis buvo toks pat kaip ir knygyne „Draugystė“.

Teisme apklausta liudytoja R. K. paaiškino, kad nuo 2009-03-06 dirba UAB „Vagos prekyba“ vyr. finansininke ir iki įsidarbinant atsakovei, ieškovo knygyne jau buvo nustatyti trūkumai, kurių atsiradimą sąlygojo įvairios aplinkybės, darbuotojų kaltė. Iš žodžių žinojo apie vagyste ir mažą darbuotojų skaičių. Iki atsakovės įsidarbinimo, būdavo supainiota daug prekių, nes nomenklatūra smulki ir didelė, galėjo būti ir tiekėjų klaidų kai atveždavo per daug prekių, markiravimo klaidos. Nemano, kad 2010-11-13 inventorizacijos akte įrašytos nulinės vertės, ženkliai keičia žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis pareiškimas tenkintini iš dalies.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovas ir atsakovė 2009 lapkričio 4 d. pasirašė Darbo sutartį Nr.655, kurioje numatytas vidutinis darbo užmokestis – 1500 Lt (1 tomas b.l. 6-8). 2009 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. balandžio 1 d. atsakovė pasirašė Sutartį dėl darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės, kurios VI.7. 1 punkte numatyta, kad darbuotojų padaryta žala, jų gera valia šalių susitarimu gali būti išskaitoma iš jiems priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu (1 tomas b.l. 9-12). Atsakovė ieškovui 2010 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą atleisti ją iš knygyno „Draugystė“ vedėjos pareigų nuo 2010-11-30 (1 tomas b.l. 13, 18). 2010-11-13 atsakovė, kartu su kitais keturiais nariais pasirašė inventorizacijos aprašą Nr.V001 INV ir savo parašu patvirtino nustatytą trūkumo sumą – 16056,34 Lt. (1 tomas b.l. 14-15). Nustatytų trūkumų sumos atsakovė neginčijo. 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr.253K atsakovė buvo atleista iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. (darbuotojo prašymu) (1 tomas b.l. 17). Generalinio direktoriaus 2010 m. lapkričio 30 įsakyme Nr.254K nurodyta inventorizacijos trūkumui padengti iš J. K. išieškoti 4003,19 Lt. ir iš paskutinio atsiskaitymo nutraukiant darbo santykius su atsakove, iš jos ir išskaičiuoti 566,40 Lt. sumą (1 tomas b.l. 16). Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė sutiko su išskaitomis. Valstybinė darbo inspekcija pasisakė, kad išskaita padaryta neteisėtai (1 tomas b.l. 42-44)

Dėl patikslintų ieškinio reikalavimų

Ieškovą ir atsakovę sieja darbo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja D. K. (toliau - DK) normos. Darbo santykius reglamentuoja specialūs (darbo) įstatymai (CK 1.1 str. 3 d.), o Civilinio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Atsakovės materialinės atsakomybės sąlygoms ir dydžiui nustatyti taikytinos DK 246 str. nustatytos materialinės atsakomybės sąlygos, 255 str. 3 p. ir 256 str. 1 d., kuriuose nustatyta atsakovės materialinės atsakomybės riba ir 257 str. 5 d. nustatanti pagrindus žalos atlyginimui mažinti (DK 4 str. 1 d. 11 p.). Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių perduotų darbuotojui naudotis darbe (DK 256 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovė pas ieškovą dirbo knygyno vedėja ir jos darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių priėmimu, saugojimu ir kt., todėl esant tokiam darbo pobūdžiui, ieškovas (darbdavys) pagrįstai sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį su atsakove (darbuotoju). Darbuotojų materialinės atsakomybės paskirtis yra užtikrinti darbdavio galimos materialinės žalos atlyginimą, todėl natūralu, kad šia sutartimi siekiama apginti pirmiausia ieškovo (darbdavio) interesus. Sutartyje be darbuotojų pareigų yra nustatytos ir jų teisės bei paties darbdavio pareigos, susijusios su materialinių vertybių išsaugojimu, jų kontrole ir pan. Teismo nuomone, sutartyje nepažeista sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, todėl nepagrįstas atsakovės atstovo argumentas, kad sutartyje turėjo būti nustatytos atsakomybės ribos, t.y. nurodytos visos materialinės vertybės už kurias prisiimama atsakomybė, nes DK tokios darbdavio pareigos neįtvirtinta.

Darbuotojo materialinės atsakomybės specifika yra ta, kad kaltas darbuotojas materialiai atsako vadovaujantis bendrosiomis materialinės atsakomybės taisyklėmis, t.y. paprastai jis atsako ribotai (DK 254 str.) ir tik specialiai įstatyme nustatytais atvejais atsako visiškai (DK 255 str.). Tik specialiais įstatyme nustatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais ir, įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Byloje ieškovas savo reikalavimą grindžia 2010 m. lapkričio 13 d. knygyne "VAGA/Draugystė" atliktos inventorizacijos aprašu Nr. VOO 1 INV(prie bylos pridėti atskiri aplankai). Inventorizacija buvo atlikta nes atsakovė pateikė pareiškimą atleisti ją iš darbo. Inventorizacijos metu buvo nustatytas 16056,34 Lt. trūkumas (1 tomas b.l. 14-15), kurio atsakovė neginčijo. Ieškovas nurodo, kad prisiimdamas riziką, iš atsakovės reikalauja atlyginti tik dalį žalos 4003,19 Lt., susidariusios dėl prekių trūkumo. Įvertinus tai, kad atsakovė, kuri tvirtino ieškovui turinti panašaus darbo patirtį, sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį, nesugebėjo užtikrinti, kad ieškovas nepatirtų žalos dėl materialinių vertybių neišsaugojimo, pripažintina, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovui žalą.

Byloje nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į darbdavį dėl materialinių apsaugos priemonių įrengimo (1 tomas b.l. 31-36). Teismas, atsakovės pateiktus įrodymus vertina kaip darbuotojo kreipimąsi į darbdavį dėl netinkamų darbo sąlygų, todėl laikytinas pagrįstu atsakovės argumentas, kad ieškovas nesudarė tinkamų darbo sąlygų, kuriomis esant būtų sudarytos galimybės darbuotojui geriau apsaugoti jam patikėtas vertybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į tai, kad atsakovė knygyne dirbo tik vienerius metus ir žala padaryta netyčiniais jos veiksmais, teismas reikalaujamos atlygintinos žalos dydį sumažina 50 proc. (DK 257 str. 5 d.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2010-12-16, iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl patikslintų priešpriešinio ieškinio reikalavimų

Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Kai darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 str. 1 d., 248 str. 4 p., 250 str., CK 1.1 str. 3 d., 6.250 str.).

Atsakovė reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką atlyginimo - 1776,75 Lt. grindžia tuo, kad ieškovas nepagrįstai padarė išskaitas, su kuriomis ji nebuvo sutikusi (1 tomas b.l. 9-12, 16). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad darbdavys (ieškovas), pasibaigus darbo santykiams pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju (atsakove), kuri dėl tokio uždelsimo nėra kalta, konstatuoja, kad darbdavys už visą uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamuoju darbuotoju laiką nebuvo su atsakove visiškai atsiskaitęs, todėl jis privalo atsakovei sumokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, už uždelstą laiką (DK 141 str. 3 d., Teismų praktika Nr.30, 473-477 psl.), todėl šis atsakovės reikalavimas laikytinas pagrįstu tik iš dalies, t.y. iš ieškovo atsakovei priteistina 566,40 Lt.

Atsakovė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia medicininiais dokumentais (1 tomas b.l. 125, 131, 135), kuriose užfiksuotas atsakoves sveikatos pablogėjimas. Teismo manymu, atsakovė, turėdama darbo patirties mažmeninėje prekyboje, puikiai suvokė stresinių situacijų bei psichologinio diskomforto buvimą tokiame darbe ir jo įtaka sveikatai. Teisme nei vienas liudytojas nepatvirtino atsakovės sveikatos pablogėjimą darbo metu. Išklausęs atsakovės ir jos atstovo paaiškinimų teismas nesutinka su šių asmenų išdėstytais argumentais, kad tik ieškovo neteisėti veiksmai sąlygojo žymų atsakovės sveikatos pablogėjimą. Atsakovė iš darbo buvo atleista laikantis įstatymų reikalavimų, jos pačios prašymu. Suprantama, kad atsakovės, kaip jautresnio žmogaus sveikata galėjo suprastėti dėl tam tikrų psichologinių išgyvenimų. Vis gi ieškovo padaryta nepagrįsta išskaita nelaikytina aplinkybe lėmusia žymų atsakovės sveikatos pablogėjimą, todėl atsakovė nepagristai tik ieškovą dėl to kaltina. Darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo atlyginti atsakovei neturtinę žalą, nes byloje nepasitvirtino faktai, kad atsakovei buvo taikomas psichologinis spaudimas dėl ko ji galėjo patirti nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ar pan. Be to, atsakovei kaip knygyno vedėjai buvo žinoma, kad atleidžiant vedėją yra daroma inventorizacija. Atsakovė patvirtino inventorizacijos aktą, buvo perspėta, kad jai atsisakius padengti dalį trūkumų, darbdavys kreipsis į teismą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė suvokdama atleidimo iš darbo psichologinius aspektus suvokė, kad tai sukels tiek psichinės, tiek fizinės sveikatos pablogėjimą, todėl ieškovo kreipimasis į teismą, kas atsakovės teigimu sukėlė sveikatos pablogėjimą, nelaikytina ieškovo kaltais veiksmais. Nesant priežastinio ryšio tarp ieškovo (darbdavio) veiksmų ir atsakovės sveikatos pablogėjimo jai nutraukus santykius su ieškovu, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Atsakovės reikalavimas dėl 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmestinas. J. K. reikalavimai kyla iš darbo teisinių santykių, reglamentuojamų Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei kitų darbo įstatymų normų, ir tik tais atvejais, kai darbo įstatymai nenumato tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį, gali būti taikomos kitų teisės šakų normos (DK 9 str. 1 d., 2 d.). Kadangi DK 141 str. 3 d. numato baudinę sankciją už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą – vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimą, CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatos lygiagrečiai su minėto Darbo kodekso straipsnio nuostatomis negali būti taikomos, nes darbdavys būtų du kartus nubaudžiamas už tos pačios prievolės pavėluotą vykdymą. Esant nurodytoms aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovės reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo buvo patenkintas, jos reikalavimas dėl penkių procentų metinių palūkanų priteisimo yra atmetamas.

Bylinėjimosi išlaidos

Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešpriešinį ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Ieškovas sumokėjo 120 Lt žyminio mokesčio (1 tomas b.l. 5; 84) bei 3156,09 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 72-77; 99-101), iš viso 3276,09 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas patenkintas 50 proc, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1638,04 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė sumokėjo 2526,90 Lt už advokato paslaugas bei už liudytojo A. Š. rašytinių parodymų notarinį patvirtinimą, iš viso atsakovė turėjo 2526,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t. b.l. 49; 104-105; 2 t b.l. 82-83), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovės reikalavimas patenkintas 5 proc., iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 126,34 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo į valstybės pajamas priteistina 15.47 Lt teismo (pašto) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Iš atsakovės į valstybės pajamas priteistina 15.47 Lt teismo (pašto) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-188, 197, 250, 259, 263, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. K. (duomenys neskelbtini) gyv. P.g., ieškovo UAB „Vagos prekyba“ įmonės kodas 123938163, reg. G.pr., naudai 2001,60 Lt (du tūkstančius vieną litą ir 60 ct.) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-12-16, iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir 1638,04 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus 04 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vagos prekyba“ įmonės kodas 123938163, reg. G.pr. atsakovės J. K. (duomenys neskelbtini) gyv. P.g., naudai 566,40 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt šešis litus ir 40 ct) ir 126,34 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vagos prekyba“ įmonės kodas 123938163 reg. G.pr., į valstybės biudžetą 15,47 Lt (penkiolika litų 47 ct) teismo pašto išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. K. (duomenys neskelbtini) gyv. P.g., į valstybės biudžetą 15,47 Lt (penkiolika litų 47 ct) teismo pašto išlaidų.

Išaiškinti šalims, kad bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai jie privalo sumokėti į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660(mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė