Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Pareiškėjas ir jo atstovo atstovas teismo posėdyje palaiko skundo reikalavimus iš esmės skunde išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2019-04-23 įsakymo „Dėl S. S. atleidimo iš vidaus tarnybos” Nr. 47TE-221 teisėtumo ir pagrįstumo, vidutinio darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimo.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas tarnybą vidaus tarnybos sistemoje pradėjo 1997-10-14, o nuo 2017-03-01 iki atleidimo iš vidaus tarnybos ėjo Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto pareigas (statutinis valstybės tarnautojas 13 pareigybių grupė, nustatytas pareiginės algos koeficientas - 5.27). Nustatyta, jog Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus (toliau – ir VTKPS) vyriausiasis tyrėjas vidaus tarnybos majoras, vadovaudamasis Tarnybos vado 2019-03-18 įsakymu Nr. 47V-360 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo”, atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų ir surašė 2019-04-17 tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo veiksmų išvadą Nr. 470-362. Nurodytoje Išvadoje konstruota, kad pareiškėjas 2019-03-04 nuo 9.00 val. iki kovo 5 d. 9.30 val. tarnybą vykdė AB „Klaipėdos Nafta” Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo Dujų apskaitos stotyje ir vadovaujantis Posto žiniaraščiu vykdydamas tarnybą: 1) 2019-03-04 nuo 10 val. iki 11 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 5 min., nuo 12 val. iki 12.30 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 4min., nuo 14 val. iki 15 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 4 min., nuo 16 val. iki 17 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 4 min., nuo 18 val. iki 19 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 4 min., nuo 20 val. iki 21 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 4 min., nuo 22 val. iki 23 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 4 min., 2019-03-05 nuo 00 val. iki 01 val. patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 4 min., nuo 02 val. iki 03 val., patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu tik 4 min., šiais savo veiksmais pažeidė Apsaugos plano Schemoje numatytą nurodymą -patruliavimas pėsčiomis vykdomas kas valandą, ne mažiau 15 min., ir netinkamai vykdė savo pareigą, numatytą Apsaugos tvarkos aprašo 27.1. papunktyje - vykdyti objekto apsaugą apsaugos pamainos vyresniojo nustatytuose apsaugos postuose, patruliavimo sektoriuose ir maršrutuose vadovaujantis Tarnybos vado įsakymais, objekto apsaugos planu ir (ar) objektų valdytojų tvarkos aprašais, taip pat netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.4. papunktyje numatytą funkciją - vykdo galimų pažeidimų ir grėsmių prevenciją saugomame objekte ir jo prieigose ir 6.5. papunktyje numatytą funkciją - vykdo nuolatinį arba periodinį patruliavimą, apsaugos posto teritorijos, kontroliuojamos zonos, saugomo objekto vidaus bei išorės periodinę apžiūrą; 2) pareiškėjui iš paskutinio patruliavimo grįžus į postą apsaugos pamainos vyresnysis jam davė nurodymą vykdyti patruliavimą kaip numatyta Apsaugos plane, tai yra patruliuoti kas valandą, ne mažiau 15 min., tačiau pareiškėjas nuo 04 val. iki 05 val. tyčia tik 5 min patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu, nuo 06 val. iki 07 val. tyčia tik 7 min patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu, nuo 08 val. iki 9 val. tyčia tik 5 min patruliavo pėsčiomis nustatytu maršrutu, nors šiais laikotarpiais jis privalėjo patruliuoti, pėsčiomis nustatytu maršrutu, nemažiau 15 min. per valandą, ir šiais savo tyčiniais veiksmais pareiškėjas tyčia pažeidė Apsaugos plano Schemoje numatytą nurodymą - patruliavimas pėsčiomis vykdomas kas valandą, ne mažiau 15 min, ir tyčia netinkamai vykdė savo pareigą, numatytą Apsaugos tvarkos aprašo 27.1. papunktyje - vykdyti objekto apsaugą apsaugos pamainos vyresniojo nustatytuose apsaugos postuose, patruliavimo sektoriuose ir maršrutuose vadovaujantis Tarnybos vado įsakymais, objekto apsaugos planu ir (ar) objektų valdytojų tvarkos aprašais, taip pat tyčia nevykdė pamainos vyresniojo nurodymo ir šiais savo veiksmais tyčia pažeidė Tarnybinės etikos kodekso 5.12 papunktyje numatytą nuostatą, kad Tarnybos pareigūnas privalo laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vadovo, aukštesnio vadovo pavedimus ir nurodymus, taip pat tyčia netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.4. papunktyje numatytą funkciją - vykdo gedimų pažeidimų ir grėsmių prevencijų saugomame objekte ir jo prieigose ir 6.5. papunktyje numatytą funkciją - vykdo nuolatinį arba periodinį patruliavimų, apsaugos posto teritorijos, kontroliuojamos zonos, saugomo objekto vidaus bei išorės periodinę apžiūrų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, vykdydamas tarnybą, neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Išvadoje pasiūlyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 39 straipsnio 3 dalies 8 punktu, pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos. Ginčijamu įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 8 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi bei Išvada, nuspręsta skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos; atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos 2019-04-23.

Iš 2019-04-17 tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, kad joje nustatyta pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė – per 1 metus nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį Tarnybos vado 2018-12-21 įsakymu skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, bei nurodyta, kad minėta tarnybinė nuobauda yra galiojanti. Nustatyta, jog pareiškėjui Tarnybos vado 2018-12-21 įsakymu Nr. 47TE-810 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2018-12-21 įsakymu kreipėsi į teismą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėta administracinė byla eI-3319-609/2019 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00045-2019-6) pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Tarnybos 2018-12-21 įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo ir 2019-11-28 sprendimu skundas patenkintas iš dalies – Tarnybos vado 2018-12-21 įsakymu Nr. 47TE-810 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – pakeista į tarnybinę nuobaudą – pastabą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-01-20 nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019-11-28 sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Įsakymu, kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Įsakymą, nepanaikinus ginčijamo įsakymo, sušvelninti nuobaudą iki pastabos, priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo pareiškėjo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad priimant ginčijamą Įsakyme buvo pažeistos procedūros – praleisti Išvados surašymo ir Įsakymo priėmimo terminai.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Apraše reglamentuojami tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Pagal Aprašo 23 punktą tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Aprašo 25.1 punkte nustatyta, kad vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti sprendimą patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn ir įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Aprašo 7 punkte įtvirtinta, jog jei iš gautos informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą nėra aiškūs galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymiai (įvykio vieta, laikas, galimai tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą padariusio pareigūno duomenys ir kt.), vadovas gali pavesti tikrintojui patikslinti gautą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą. Informacijos tikslinimo terminas negali viršyti 10 dienų. Informacijos tikslinimo metu tikrintojas gali susipažinti su dokumentais, informacinių sistemų ir registrų duomenimis, taip pat paprašyti informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą pateikusio asmens patikslinti informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą. Atlikus informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą patikslinimą ir įžvelgus galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymius, pradedamas tarnybinis patikrinimas, laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2019-03-05 pranešimu tarnybos vadas informuotas apie galimą tarnybinį pažeidimą, Tarnybos vado 2019-03-05 pavedimu pavesta patikslinti informaciją, 2019-03-15 pranešimu Tarnybos vadas informuotas apie galimą tarnybinį pažeidimą, Tarnybinio patikrinimo Išvada priimta 2019-04-17, o ginčijamas Įsakymas – 2019-04-23. Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis Aprašo 7 punktu, sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo pažeistas Aprašo 23 punktas. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad priimant ginčijamą Įsakymą buvo pažeistas Aprašo 25.1 punktas. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimo taisyklė. Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, sutiktina su pareiškėjo argumentais dėl tam tikrų procedūrinių pažeidimų – terminų nesilaikymo, ir tai laikytina ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumu, tačiau ši aplinkybė yra tik šio akto formos trūkumas ir šie procedūriniai pažeidimai neturi įtakos ginčijamo Įsakymo teisėtumui. Pareiškėjas nenurodo, kokias teisines pasekmes jam sukėlė nustatyti procedūriniai pažeidimai. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas suprato, kokia procedūra yra atliekama, kokias teises ir pareigas jis turi jos metu, kaip reikia skųsti jo manymu neteisėtą sprendimą. Pareiškėjo nurodyti procedūriniai pažeidimai negali būti laikomi pagrindinėmis procedūromis, be kurių nebūtų užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas bei sprendimo pagrįstumas, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau teigia, kad tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo, tai yra neatsargumo kaltės forma, atsakovės įgaliotas asmuo iš esmės netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų, jos nepagrindė ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas tyčine veika (neveikimu); 15 min. maršruto patruliavimo tvarka egzistuoja formaliai nuo 2014 m, tačiau buvęs Rinktinės vadas leido pareigūnams nesilaikyti šio įpareigojimo, nes maršrutas yra trumpas, ir užtenka 3-5 min. patruliavimui; tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvada neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų; neaišku, kodėl atsakovė pasirinko atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, o ne paskirti tarnybinę nuobaudą, nesusijusią su atleidimu.

Atsakovė teigia priešingai – pareiškėjas savo kaltais veiksmais pažeidė įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarką, nevykdydamas ir netinkamai vykdydamas tarnybines užduotis grubiai bei šiurkščiai pažeidė jam nustatytas esmines prievoles; dėl tarnybinių nusižengimų išsamiai bei visapusiškai buvo atliktas tarnybinis patikrinimas; tarnybinės nuobaudos skyrimo proceso metu procedūrinių pažeidimų nenustatyta.

Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ), Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir Darbo kodeksas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-12-27 nutarimu Nr. 1390 dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – ir Aprašas) ir kiti teisės aktai.

Tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 straipsnio 7 punktas).

Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama. Pagal 39 straipsnio 2 dalį Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda.

Statuto 72 straipsnyje reglamentuoti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai. Pagal aptariamo straipsnio 1 dalies 14 punktą pareigūnas atleidžiamas kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Statuto 76 straipsnyje įtvirtinta, jog atleidimo iš vidaus tarnybos kitais pagrindais 1 dalį šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 2–11, 14 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu. Statuto dešimtame skirsnyje įtvirtinti profesinių sąjungų veiklos statutinėje įstaigoje ypatumai. Statuto 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Pažymėtina, kad LVAT taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz. LVAT 2010-12-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016-02-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018); tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/202, 2013-04-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje N. A-689-552/2018).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, kt.). Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys (V. A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia”, 2009 m., 448 p.). Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.). Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-11-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014).

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, vykdydamas tarnybą nuo 2019-03-04 iki 2019-03-05 patruliuodamas pėsčiomis nustatytu maršrutu, visus kartus patruliavo trumpiau nei 15 min, nors Schemoje numatyta patruliuoti kas valandą, ne mažiau 15 min. Nurodytas aplinkybes patvirtina atsakovės į bylą pateikti tarnybiniai pranešimai bei juose užfiksuota informacija. Pareiškėjas patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis Išvadoje užfiksuotą laikotarpį patruliavimą pėsčiomis DAS kas valandą vykdė ne mažiau 15 min., neteikia. Be kita ko, pareiškėjas skunde neneigia aplinkybės, jog privalėjo patruliuoti 15 min. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, jog pareiškėjas pažeidė Apsaugos plano Schemoje numatytą nurodymą, kad patruliavimas pėsčiomis vykdomas kas valandą, ne mažiau 15 min., ir netinkamai vykdė savo pareigą, numatytą Apsaugos tvarkos aprašo 27.1. papunktyje, taip pat Pareigybės aprašymo 6.4., 6.5 papunkčiuose numatytas funkcijas.

Vertindamas pareiškėjo kaltę teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad neteisėta veika atlikta sąmoningai tyčia, nes pareiškėjas turėdamas tokią darbo patirtį tarnyboje, ginčo situacijoje būdamas ne vienas galėjo ir turėjo suprasti, kad patruliuodamas pėsčiomis mažiau kaip 15 min., nevykdo tarnybos funkcijų. Taip pat pareiškėjas neteikia argumentų ir įrodymų, kad nebuvo supažindintas su tvarka, pagal kurią patruliavimas pėsčiomis DAS vykdomas kas valandą, ne mažiau 15 min. Priešingai, skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjas nurodytą tvarką žinojo. Kita vertus, pasekmių dėl pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos nekilo, jų iš esmės nenustatė nei teismas, nei atsakovė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pasekmės ne visais atvejais būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (žr., pvz., LVAT administracinėje byloje Nr. A-492-1736/2014). Todėl atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, nustatytas bylos aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą. Atsakovas vertino pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą kaip šiurkštų ir atleido pareiškėją iš tarnybos. Nagrinėjamu atveju iš Išvados turinio galima daryti prielaidą, kad šiurkštumą ir atleidimą iš darbo lėmė pareiškėjo kaltės forma – tyčia, ir vadovybės sprendimas griežtai vertinti trumpesnį nei 15 min patruliavimą pėsčiomis DAS. Teismo vertinimu, trumpesnis nei 15 min patruliavimas pėsčiomis DAS nėra ir negali būti toleruojamas, tačiau šis tarnybinis nusižengimas, kai jis nustatomas, turi būti detaliai, išsamiai, objektyviai, analizuojamas, tiriamos ir vertinamos visos individualios kiekvienai situacijai reikšmingos aplinkybės kaip nurodyta LVAT praktikoje.

Pagal Statuto 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-02, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21 nutarimus). Pažymėtina, kad atleidimas iš pareigų, kaip griežčiausia tarnybinės atsakomybės forma, turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju, nes ir pačiai valstybei žalinga atleisti pareigūną, kuris turi tam tikrą patirtį, iš esmės savo pareigas atlieka tinkamai, valstybė yra investavusi į jo apmokymą. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012 ir kt.). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013, kt.).

Pareiškėjas skunde neteikia reikalavimo grąžinti jį į eitas vidaus tarnybos pareigas. Pagal Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą, pareigūnas atleidžiamas, kai panaikinama pareigūno pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų. Vadovaujantis aptariamo įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jeigu tos pareigos panaikintos, pareigūnas skiriamas į lygiavertes pareigas. Jeigu ir šių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatyme nėra numatytos teisinės pasekmės, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, sistemiškai su statuto normomis taikytinos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes (žr., pvz., LVAT 2011-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011; 2016-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016, 2017-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1016-552/2017 ir kt.). Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojas grąžinamas į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo. Pagal aptariamo straipsnio 4 dalį, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (Darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalis). Apibendrinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, jog pareiškėjas, jam neprašant grąžinti jo į eitas vidaus tarnybos pareigas, turi būti laikomas atleistas šiuo Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas prašo priteisti jam padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 2 000 Eur suma, kurią kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų – atleidimo iš vidaus tarnybos. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Darbo kodekso nuostatomis neturtinė žala nagrinėjamu atveju turi būti priteista.