Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Neįvykęs konkursas buvo įvykis, kuris vertė greitai priimti sprendimą, tuo metu galiojęs Viešųjų pirkimų įstatymas nekonkretizavo ypatingos skubos sąvokos, todėl buvo kreiptasi į VPT, kuri šiuo konkrečiu atveju įžvelgė ypatingos skubos atvejį ir rekomendavo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Nei skundžiamame Įsakyme, nei Pažeidimo tyrime Nr. LT/13/111/SF/01 nėra duomenų apie nuostolius, patirtus dėl pasirinkto pirkimo būdo, t. y. nėra duomenų apie projekto vykdytojui išmokėtą arba už jį sumokėtą didesnę nei priklauso lėšų sumą ir priežastinį ryšį tarp tokio išmokėjimo ir neteisėtų veiksmų: nepaneigta aplinkybė, kad per atvirą konkursą buvo pateiktas vienintelis pasiūlymas, kuris neatitiko konkurso sąlygų ir todėl pagrįstai buvo atmestas 2005-11-28 pareiškėjos sprendimu; nėra duomenų, kad po atviro konkurso 2005-11-28 nutarus atmesti vienintelį gautą pasiūlymą ir pasirinkus kitą pirkimo būdą nei pasirinko pareiškėja, pareiškėjai būtų išmokėta mažesnė nei buvo išmokėta lėšų suma ar kad pareiškėja paramos lėšas būtų naudojusi ne pagal paskirtį. Taip pat nėra duomenų, kad būtent pasirinktas pirkimo būdas lėmė neva didesnę pirkimo kainą. Vien įtarimas apie formalų teisės aktų pažeidimą, nenustačius materialių tokio pažeidimo pasekmių, nėra pagrindas pagal galiojantį reglamentavimą pripažinti išlaidas netinkamomis finansuoti.

Pažymėjo, kad Įsakyme nėra pateikti motyvai, kodėl pritaikyta būtent 25 % finansinė korekcija, tik formaliai išvardytos norminių teisės aktų nuostatos, darant nuorodą į Pažeidimo tyrimą Nr. LT/13/111/SF/01, todėl pareiškėja negali pateikti tokio sprendimo neteisėtumo motyvų. Pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl jų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Dėl nurodytų priežasčių Įsakymas turėtų būti panaikintas vien šiuo pagrindu (b. l. 1-5).

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė papildomai nurodė, kad įgyvendinant Projektą visi pareiškėjos veiksmai buvo tinkamai suderinti tiek su atsakove, tiek su valstybės institucija, koordinuojančia ir atsakinga už tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą Lietuvos Respublikoje. Taikant finansinę korekciją turėjo būti atsižvelgta į pareiškėjos veiksmų sąžiningumą, siekį tinkamai įgyvendinti Projektą, tuo metu vyravusią praktiką viešųjų pirkimų srityje bei proporcingumo principą. Pareiškėjos manymu, pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga, neatitinka pažeidimo svarbos ir pasekmių. Nesutiko su atsakovės argumentais, jog pareiškėja neįrodė, kad tiekėjai neatitinka pakeistų pirkimo dokumentų ir sąlygų, nes pirkimo sąlygos buvo pakeistos labai nežymiai, daugiausiai dėl terminų, kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams nebuvo keičiami, po neįvykusių atviro konkurso procedūrų buvo atliktas rinkos tyrimas, kurio metu buvo vertinami potencialių tiekėjų pajėgumai ir galimybė pateikti tinkamą pasiūlymą. Nurodė nesutinkanti su atsakovės argumentais, kad pastaroji neturėjo pareigos perkelti Pranešime apie pažeidimą nurodytų argumentų į ginčijamą Įsakymą, nes tai ją įpareigoja VAĮ 8 str. nuostatos.

Direktyvos Nr. 2004/18/EB 31 str. 1 d. c p. numatyta, kad perkančiosios organizacijos gali sudaryti viešąsias sutartis neskelbiamų derybų būdu, iš anksto neskelbdamos skelbimo apie pirkimą, tiek, kiek tai yra griežtai būtina, kai dėl ypatingos skubos, sukeltos įvykių, kurių perkančiosios organizacijos negalėjo numatyti, neįmanoma laikytis terminų, taikomų atviroms, ribotoms procedūroms arba, kaip numatyta 30 str., derybų procedūroms paskelbiant skelbimą apie pirkimą. Aplinkybės, kuriomis pateisinama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Tokį patį reguliavimą įtvirtina VPĮ 56 str. 1 d. 4 p. Remiantis VPĮ 44 str. 2 d. pasiūlymų pateikimo terminas atviram konkursui negali būti trumpesnis kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš VPT dienos. Pasiūlymų vertinimo etapas iki sutarties pasirašymo paprastai trunka 90-120 d. (remiantis pasiūlymų galiojimo termino reikalavimais). LAT yra nurodęs, kad neskelbiamų derybų procedūra, kaip išimtinis viešojo pirkimo būdas, VPĮ 56 str. 1 d. 4 p. pagrindu gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos visos šios sąlygos: a) nenumatomas įvykis; b) ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Remiantis Europos Komisijos parengtu vadovu dėl Bendrijos taisyklių, taikomų viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymui, nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai, todėl pagal LAT ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką projekto įgyvendinimo terminas negali būti vertinamas kaip ypatingos skubos aplinkybė. Perkančiajai organizacijai buvo žinomas Projekto įgyvendinimo terminas, tačiau ji viešųjų pirkimų procedūrų nevykdė 16 mėn. 21 d., t.y. iki atvirojo konkurso paskelbimo. TID 2006-02-01 pateikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pareiškėjos teiktą prašymą dėl projekto termino keitimo su TID pritarimu, taigi prieš vykdant viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu pareiškėja turėjo teisinį pagrindą manyti, jog projekto terminas bus pratęstas. Tą faktą patvirtina tai, jog Europos Komisija net kelis kartus pakeitė Projekto terminą. Remiantis ESTT bei LAT praktika būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti, jog egzistavo aplinkybės viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu vykdymui, tačiau šiuo atveju ji nepagrindė ir objektyviai negalėjo pagrįsti neskelbiamų derybų vykdymo aplinkybių egzistavimo, būtent ypatingos skubos aplinkybių, kadangi buvo 7,5 mėn. laikotarpis, kurio metu turėjo galimybę pirkimą įvykdyti atviro konkurso būdu, užtikrinant viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3 str. 1 d.). Pažymėjo, kad atviras konkursas pasibaigė 2005-11-28 Perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą. Nuo atviro konkurso pabaigos iki 2006-07-14 sutarties Nr. J4-814 sudarymo praėjo ilgas laiko tarpas (daugiau nei 7 mėn.), kuris vertintinas kaip pakankamas pirkimui atviro konkurso būdu įvykti, laikantis VPĮ nustatytų pasiūlymų pateikimo ir kitų procedūrinių terminų.

Nurodė, kad pareiškėja naujo pirkimo skelbimo ir vykdymo uždelsimą grindžia tuo, jog buvo gautas VPT sutikimas pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, tačiau VPT 2006-02-13 rašte Nr. 4S-348 ne pritarė neskelbiamų derybų vykdymui, o tik pripažino vienos iš sąlygų VPĮ 56 str. 1 d. 4 p. taikymui buvimą, pavedė pačiai pareiškėjai priimti sprendimą dėl pirkimo vykdymo neskelbiamų derybų būdu. Neskelbiamos derybos pradėtos 2006-03-28, projekto įgyvendinimo laikotarpis baigėsi 2006-12-31, taigi poreikį operatyviai atlikti pirkimo procedūras iš dalies nulėmė Perkančiosios organizacijos pirkimo procedūrų nevykdymas nedelsiant po atviro konkurso procedūrų pabaigos. VK audito ataskaitoje pažymima, jog į neskelbiamas derybas nebuvo pakviesti nei pirkimo dokumentus įsigiję, nei pasiūlymus pateikę konkurso dalyviai, t.y. kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose buvo pateiktas tik vienam tiekėjui. Remiantis ESTT teismų praktikoje formuluojama taisykle, jog reikia įvertinti galimą alternatyvų variantą, pareiškėja turėjo įvertinti, pagrįsti, jog nei vienas tiekėjas nebūtų pateikęs pasiūlymo pagal neskelbiamų derybų sąlygas. Pareiškėja priėmė sprendimą, kad nei vienas tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų ir nedalyvautų pirkime vykdomame neskelbiamų derybų būdu, remdamasi vien ta aplinkybe, jog atvirame konkurse tiekėjai nepateikė pasiūlymų. Pareiškėja turi pareigą pagrįsti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, o šiuo atveju jos teiginiai, kad neatitinka kvalifikacinių reikalavimų ir nedalyvautų, nes anksčiau nedalyvavo yra deklaratyvūs, todėl laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Viešųjų pirkimų tikslas yra ne tik įsigyti prekes, paslaugas ar darbus racionaliai naudojant lėšas, bet taip užtikrinti sąžiningą konkurenciją, todėl neteisėtas ir nepagrįstas vieno tiekėjo pakvietimas pateikti pasiūlymą pirkimui vykdomam neskelbiamų derybų būdu pažeidžia konkurencijos užtikrinimo tikslą, skaidrumo bei tiekėjų lygiateisiškumo principus.

Pažymi, kad VPĮ 8 str. yra įtvirtintos VPT funkcijos, tarp kurių nėra įvardintos teisės įpareigoti perkančiąsias organizacijas vykdyti viešuosius pirkimus tam tikru VPT nustatytu būdu. VPĮ 8 str. 2 d. 4 p. įtvirtinta viena iš VPT funkcijų - teikti metodinę pagalbą. Už tinkamo pirkimo būdo pasirinkimą yra atsakinga Perkančioji organizacija, o VPT 2006-02-13 raštas Nr. 4S-348 negali būti laikomas besąlygišku leidimu vykdyti neskelbiamas derybas ir neskelbiamų derybų teisėtumo pagrindu. VPT neanalizavo ir nevertino visų VPĮ 56 str. 1 d. 4 p. taikymo sąlygų, iš esmės pasisakė tik dėl pirmosios sąlygos – įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, todėl negalėjo daryti galutinės ir įpareigojančios išvados, jog pirkimas gali ir turi būti vykdomas neskelbiamų derybų būdu. VPT 2006-02-13 rašte Nr. 4S-348 pavedė pareiškėjai įvertinti, ar susiklosčiusios aplinkybės iš tiesų atitinka VPĮ 56 str. 1 d. 4 p. nustatytas sąlygas. Be to pareiškėja dar 2006-01-16 priėmė sprendimą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, todėl neskelbiamų derybų sąlygų derinimas su TID taip pat negali būti laikomas įpareigojimu pareiškėjai vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kadangi TID pasisakė tik dėl parengtų neskelbiamų derybų sąlygų turinio, bet ne dėl pačių skelbiamų derybų kaip pirkimo būdo taikomumo.

Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad ji pasiekė pirkimo tikslus, t. y. įsigijo pirkimo objektą, kadangi jie negali būti pasiekiami pirkimą vykdant pažeidus viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Pažymėjo, kad perkančioji organizacija, pasirinkdama pirkimą vykdyti derybų būdu, turi nurodyti tokio pasirinkimo priežastis. Pagal VPĮ 56 str. 1 d. 1 p. į derybas kviečiami visi vykusiam atviram konkursui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacinius ir pasiūlymo pateikimo reikalavimus, pirkimo sąlygos negali būti keičiamos. VK audito ataskaitoje nurodyta, kad buvo pakeistos pirkimo sutarties sąlygos. Pareiškėja neginčija, jog pirkimo dokumentai buvo pakeisti, todėl vien ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja negalėjo vykdyti pirkimo VPĮ 56 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, jog tiekėjai neatitinka pakeistų pirkimo dokumentų sąlygų, todėl tokie teiginiai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.

Atsakovė pareiškėją apie nustatytą pažeidimą informavo 2013-11-21 raštu Nr. 1.2-2437, todėl preziumuojama, kad pareiškėja susipažino su Pranešimu apie pažeidimą ir detaliai nurodytais argumentais dėl pažeidimo ir taikomų finansinių korekcijų, korekcijų apskaičiavimo tvarkos bei korekcijas įtvirtinančių teisės aktų. Įsakyme yra tiesiogiai nurodyta, jog reikalaujama grąžinti finansavimo suma nustatyta ir apskaičiuota remiantis TID Pranešimu apie pažeidimą Nr. LT/13/111/SF/01, taigi Įsakymas bei Pranešimas apie pažeidimą turi būti vertinami sistemiškai. Pakartotinis motyvų kartojimas Įsakyme, kai jie jau yra išdėstyti TID Pranešime apie pažeidimą, būtų perteklinis ir galėtų pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintą ir viešojo administravimo subjektui taikomą efektyvumo principą. Tvirtinant Įsakymą, motyvų pateikimo būdas buvo blanketinis, t. y. nuoroda į TID pranešimą apie pažeidimą. Taip buvo laikomasi sprendimo aiškumo, glaustumo ir perteklinės informacijos nepateikimo principų. Atsižvelgiant į sisteminį dokumentų vertinimą, TID neturėjo teisinės pareigos perkelti visus pranešime apie pažeidimą nurodytus argumentus į Įsakymą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja negalėjo vykdyti neskelbiamų derybų, ji privalėjo skelbti naują skelbimą. Dėl to Perkančioji organizacija sudarė sutartį nesilaikydama Direktyvos Nr. 2004/18/EB viešojo pirkimo nuostatų dėl skelbimo, nes naujas skelbimas nebuvo paskelbtas, nepasirinkus alternatyvaus viešojo pirkimo būdo. Be to, kaip matyti iš Pranešimo apie pažeidimą, pareiškėja į neskelbiamas derybas pakvietusi dalyvauti rinkos tyrimo metu atrinktą tiekėją „(duomenys neskelbtini)“ (nepakvietusi nei pirkimo dokumentus įsigijusių tiekėjų, nei pasiūlymą pateikusio konkurso dalyvio), su juo 2006-07-14 sudarė sutartį Nr. J4-814, kurios kaina – 3 088 135,59 Lt (894 385,89 EUR). Sutarties vertė numatytą biudžetą viršijo 49 proc., o viešo konkurso metu pateikto pasiūlymo kainą, kuri buvo įvardyta kaip per didelė ir nepriimtina, – 27 proc. Taigi, pareiškėja tinkamai pagal Direktyvos Nr. 2004/18/EB ir VPĮ nuostatas paskelbusi apie viešąjį pirkimą, būtų ne tik tinkamai įgyvendinusi viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, bet taip pat ir pirkimo objektą įsigijusi už mažesnę kainą bei tinkamai įgyvendinusi viešųjų pirkimų tikslą racionaliai naudoti lėšas.

COCOF gairių 1 lentelės 2 p. numatyta, jog, kai viešųjų pirkimų metu Sutartis buvo sudaryta nesilaikant Bendrijos direktyvų viešojo pirkimo nuostatų dėl skelbimo, bet siekiant ją pasirašyti buvo paskelbta informacija, leidžianti kitoje valstybėje narėje esantiems ūkio subjektams dalyvauti konkurse sutarčiai pasirašyti, taikomos 25 proc. dydžio finansinės pataisos. Pažymėjo, kad COCOF gairėse yra nurodyta, jog fiksuoto dydžio pataisos (korekcijos) sumos yra nustatomos atsižvelgiant į atskiro nusižengimo dydį bei finansines pasekmes, o priede nurodytos finansinių pataisų (korekcijų) sumos yra taikomos atskiriems numatytiems pažeidimų atvejams, kai nesilaikoma viešojo pirkimo taisyklių. Taigi, pats pažeidimo išskyrimas COCOF gairėse ir jų priede suponuoja, jog Europos Sąjungos Komisija su atitinkamu pažeidimu sieja atitinkamas finansinį poveikį ir būtinumą taikyti nustatyto dydžio finansine korekcijas. Todėl pareiškėjos paaiškinimai dėl finansinių pasekmių nebuvimo neatitinka COCOF gairių ir yra neteisingi, o projektui finansavimas sumažintas 25 proc. visiškai pagrįstai ir teisėtai (I tomas, b. l. 9-22).

Byloje nustatyta, kad 2003-12-01 Europos Komisija ir 2004-03-12 Lietuvos Respublika pasirašė Finansavimo memorandumą Nr. 2003/LT/16/P/PA/006 dėl ISPA paramos skyrimo projektui „Techninė pagalba IXB transporto koridoriaus trūkstamų grandžių Lietuvoje tiesimui, kurio terminas - iki 2006-12-31 (e. bylos popierinio priedo I t., b. l. 23-24). Projekto vykdytoja buvo paskirta pareiškėja, kuri vykdydama atviro konkurso „Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus techninės dokumentacijos parengimas“ pirkimo procedūras 2005-01-05 „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 1 paskelbė išankstinį skelbimą apie pirkimą, o 2005-09-02 leidinio Nr. 68 – skelbimą apie pirkimą (e. bylos popierinio priedo I t., b. l. 99-125). KMSA kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą sutikimo, kad būtų atmestas 2005-09-02 skelbto atviro konkurso pateiktas pasiūlymas, o VPT 2005-11-21 raštu Nr. 4S-2845 sutiko, kad pareiškėja atmestų minėtam atviram konkursui pateiktą pasiūlymą, nes tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikacija neatitiko konkurso sąlygų 9.7 p. reikalavimų, o pasiūlymas – sąlygų 16 p. nuostatų, nes maksimalus projektu numatytas biudžetas yra 2 071 680 Lt be PVM, o tiekėjo pasiūlyta kaina – 2 428 983 Lt be PVM; 2005-11-28 KMSA priėmė nutarimą atmesti vienintelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą (e. bylos popierinio priedo I t., b. l. 127-129).

2006-01-16 KMSA viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu, atsižvelgdama į ypatingos skubos atvejį, nutarė kviesti į neskelbiamas derybas vieną dalyvį – įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuomet bus gauti pritarimai ir suderinimai iš atitinkamų institucijų (e. bylos popierinio priedo I t., b.l. 149-151). Pareiškėja 2006-02-09 raštu Nr. (444)-R2-338 kreipėsi į VPT, prašydama išaiškinti, ar vadovaujantis VPĮ 56 str. 1 d. 4 p. ji gali vykdyti pirkimą dėl pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus techninės dokumentacijos parengimo paslaugų neskelbiamų derybų būdu. Atsakydama į paklausimą, 2006-02-13 raštu Nr. 4S-348 VPT nurodė, kad pritaria, jog neįvykęs atviras konkursas gali būti traktuojamas „įvykiu, kurio perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti“; rašte taip pat paaiškino, kad jeigu iš tiesų aplinkybės atitinka VPĮ 56 str. 1 d. 4 p. nustatytas sąlygas, pirkimą galima tęsti neskelbiamų derybų būdu bei priminė, kad pirkimo būdą pasirenka ir motyvuoja tokį pasirinkimą pati perkančioji organizacija (e. bylos popierinio priedo II t., b. l. 101-103). Atsakovė 2006-03-10 raštu Nr. 1.2-817 pateikė pastabas dėl neskelbiamų derybų pirkimo dokumentų ir įpareigojo pareiškėją atsižvelgus į pastabas pateikti pataisytą ir patvirtintą galutinį neskelbiamų derybų konkurso dokumentų variantą (e. bylos popierinio priedo II t., b. l. 128). Pareiškėja 2006-03-28 raštu Nr. (4.44)R2-664 jungtinės veiklos grupės atsakingą partnerį „(duomenys neskelbtini)“ pakvietė dalyvauti neskelbiamų derybų procedūroje ir pateikti konkursinį pasiūlymą dėl pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus techninės dokumentacijos parengimo. Su šia įmone 2006-07-14 pareiškėja sudarė sutartį Nr. J4-814/2003/LT/P/PA/006-P01, kurios vertė be PVM – 3 088 135,59 Lt, o išlaidos, viršijančios Finansinį memorandumą – 886 413,62 Lt (e. bylos popierinio priedo II t., b. l. 76-79, 108). 2006-12-19, 2008-01-31 ir 2009-02-25 susitarimais sutarties vykdymo laikotarpis buvo tęsiamas (e. bylos popierinio priedo II t., b. l. 133-136).

2013-11-21 Transporto investicijos direktoriaus įsakymo Nr. 1.3-335 1 punktu buvo pripažintos netinkamomis finansuoti išlaidomis Europos Sąjungos paramos bei Bendrojo finansavimo lėšos, t.y. 170 812,09 eurų, 2 punktu pareiškėjai buvo nurodyta per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo įsigaliojimo grąžinti į TID sąskaitą neteisėtai išmokėtas ir panaudotas Europos Sąjungos paramos bei Valstybės biudžeto lėšas, t.y. 120 822,76 eurų, o nustatytu terminu vėluojant grąžinti grąžintinų lėšų sumą ar jos dalį – mokėti delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (e. bylos popierinio priedo II t., b. l. 121-122).

Pagal VPĮ 56 str. 1 d. 4 p. prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais; aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Analogiška nuostata įtvirtinta Direktyvos Nr. 2004/18/EB 31 str. 1 d. c punkte, nustatančiame, kad perkančiosios organizacijos gali sudaryti viešąsias sutartis neskelbiamų derybų būdu, iš anksto neskelbdamos skelbimo apie pirkimą, tiek, kiek tai yra griežtai būtina, kai dėl ypatingos skubos, sukeltos įvykių, kurių jos negalėjo numatyti, neįmanoma laikytis terminų, taikomų atviroms, ribotoms procedūroms arba, kaip numatyta 30 str., derybų procedūroms paskelbiant skelbimą apie pirkimą; aplinkybės, kuriomis pateisinama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.