Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1741-492/2015

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-11-25
Bylos Nr.: eA-1741-492/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-08162-2013-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: Transporto investicijų direkcijai

Kategorijos

33.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eA-1741-492/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08162-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 33.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Transporto investicijų direkcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2013 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Transporto investicijų direkcijos (toliau – ir atsakovas, TID) 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 1.3-335 (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, kad Europos Komisija (toliau – ir EK) (2003 m. gruodžio 1 d.) ir Lietuvos Respublika (2004 m. kovo 12 d.) pasirašė Finansavimo memorandumą Nr. 2003/LT/16/P/PA/006 (toliau – ir Finansavimo memorandumas) dėl ISPA paramos skyrimo projektui „Techninė pagalba IXB transporto koridoriaus trūkstamų grandžių Lietuvoje tiesimui“ (toliau – ir Projektas), kurio terminas - iki 2006 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas buvo paskirtas projekto vykdytoju. Vykdant viešojo pirkimo procedūras buvo paskelbtas atviras tarptautinis konkursas. Viešųjų pirkimų komisija (toliau – ir Komisija) 2005 m. lapkričio 28 d. posėdyje nutarė atmesti vienintelį gautą pasiūlymą. Gavus Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) pritarimą vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, buvo pasirinktas pirkimo būdas – pirkimas neskelbiamų derybų būdu Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, o pirkimo sąlygos buvo derinamos su atsakovu. Projektas buvo sėkmingai pabaigtas ir tik 2013 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas sužinojo apie atsakovo 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 1.3-335, kuriuo dalis paramos lėšų buvo pripažintos netinkamomis. Atsakovas Įsakymą grindžia atliktu pažeidimo tyrimu Nr. LT/13/111/SF/01 (toliau – ir Pažeidimo tyrimas Nr. LT/13/111/SF/01), kuriame konstatuotas VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimas. Nurodė, kad nepažeidė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties. Tiek VPT, tiek ir atsakovė, derindamos pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygas, pritarė pasirinktam pirkimo būdui – neskelbiamoms deryboms. Atviro pirkimo procedūros pasibaigė 2005 m. lapkričio 28 d. ir Komisija 2005 m. lapkričio 28 d. posėdyje, turėdama VPT 2005 m. lapkričio 21 d. raštu duotą sutikimą, kad vienintelis pateiktas pasiūlymas būtų atmestas dėl kvalifikacijos neatitikimo konkurso sąlygų reikalavimams, nutarė atmesti gautą vienintelį pasiūlymą. Vykdyti pirkimą kitais VPĮ numatytais pirkimų būdais nebuvo įmanoma. Finansavimo memorandume nustatytą datą – 2006 m. gruodžio 31 d. laiko priežastimi, dėl kurios buvo pasirinktas neskelbiamų derybų pirkimo būdas. Pažymėjo, kad ši data negali būti laikoma nacionalinės institucijos nurodytu terminu – nei Klaipėdos miesto savivaldybė, nei nacionalinės institucijos negalėjo daryti įtakos (ar kitaip vienašališkai įtakoti) Finansavimo memorandumo turiniui ir sudarymo momentui. Nurodė, kad pirkimas buvo pasirinktas VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu dėl objektyvių nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių. Vertinant, ar buvo pasiekti pirkimo tikslai, reikšminga yra aplinkybė, kad KMSA direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. AD1-604 patvirtintos sąlygos iš esmės tos pačios, kaip ir sąlygos prieš tai vykusiam atviram konkursui. Atkreipė dėmesį, kad pirkimas VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu buvo vykdomas 2006 metais pagal tuo metu galiojusius nacionalinius teisės aktus ir nacionalinių teismų praktiką. Nežiūrint į tai, neskelbiamų derybų pirkimo būdo pasirinkimas nelėmė vidaus rinkos taisyklių pažeidimo, nes tiekėju buvo parinktas kitos nei perkančioji organizacija valstybės narės juridinis asmuo. Mano, kad atsakovas nesąžiningai elgiasi, pasirinkto pirkimo būdo neteisėtumą grįsdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009 suformuota praktika, nes ji buvo suformuota po to, kai buvo įvykdytas pirkimas. Neįvykęs konkursas buvo įvykis, kuris vertė greitai priimti sprendimą, tuo metu galiojęs Viešųjų pirkimų įstatymas nekonkretizavo ypatingos skubos sąvokos, todėl buvo kreiptasi į VPT, kuri šiuo konkrečiu atveju įžvelgė ypatingos skubos atvejį ir rekomendavo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Nei skundžiamame Įsakyme, nei Pažeidimo tyrime Nr. LT/13/111/SF/01 nėra duomenų apie nuostolius, patirtus dėl pasirinkto pirkimo būdo, t. y. nėra duomenų apie projekto vykdytojui išmokėtą arba už jį sumokėtą didesnę nei priklauso lėšų sumą ir priežastinį ryšį tarp tokio išmokėjimo ir neteisėtų veiksmų: nepaneigta aplinkybė, kad per atvirą konkursą buvo pateiktas vienintelis pasiūlymas, kuris neatitiko konkurso sąlygų ir todėl pagrįstai buvo atmestas 2005 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo sprendimu; nėra duomenų, kad po atviro konkurso 2005 m. lapkričio 28 d. nutarus atmesti vienintelį gautą pasiūlymą ir pasirinkus kitą pirkimo būdą nei pasirinko pareiškėjas, pareiškėjui būtų išmokėta mažesnė nei buvo išmokėta lėšų suma ar kad pareiškėja paramos lėšas būtų naudojusi ne pagal paskirtį. Taip pat nėra duomenų, kad būtent pasirinktas pirkimo būdas lėmė neva didesnę pirkimo kainą. Vien įtarimas apie formalų teisės aktų pažeidimą, nenustačius materialių tokio pažeidimo pasekmių, nėra pagrindas pagal galiojantį reglamentavimą pripažinti išlaidas netinkamomis finansuoti. Pažymėjo, kad Įsakyme nėra pateikti motyvai, kodėl pritaikyta būtent 25 % finansinė korekcija, tik formaliai išvardytos norminių teisės aktų nuostatos, darant nuorodą į Pažeidimo tyrimą Nr. LT/13/111/SF/01, todėl pareiškėjas negali pateikti tokio sprendimo neteisėtumo motyvų.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, nurodydamas, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, vykdydamas atviro konkurso procedūras, gavo vieną pasiūlymą, kuris neatitiko konkurso sąlygose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, o pasiūlymo kaina viršijo nurodytą maksimalų biudžetą. Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. liepos 17 d. rašte pateiktą informaciją ir Valstybės kontrolės (toliau – ir VK) atlikto Projekto 2012 m. lapkričio 21 d. valstybinio audito ataskaitoje pateiktą pastebėjimą Nr. 1, pakartotinai atliko įtariamo pažeidimo tyrimą dėl vykdyto viešojo pirkimo atitikties teisės aktų reikalavimams, kai viešojo pirkimo konkursas buvo įvykdytas neskelbiamų derybų būdu ir nustatė 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – ir Direktyvos Nr. 2004/18/EB) 31 straipsnio 1 dalies c) punkto, VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą vykdant Projekto įgyvendinimui skirtą konkursą. Pranešime apie pažeidimą TID nurodė, kad šio pažeidimo atveju pagal Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių 1 lentelės 2 punktą (toliau – ir COCOF gairės) taikytina 25 proc. dydžio finansinė korekcija. TID direktoriaus 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 1.3-335 pripažintos netinkamomis finansuoti išlaidomis dalis Europos Sąjungos bei Bendrojo finansavimo lėšų. Direktyvos Nr. 2004/18/EB 31 straipsnio 1 dalis c punkte numatyta, kad perkančiosios organizacijos gali sudaryti viešąsias sutartis neskelbiamų derybų būdu, iš anksto neskelbdamos skelbimo apie pirkimą, tiek, kiek tai yra griežtai būtina, kai dėl ypatingos skubos, sukeltos įvykių, kurių perkančiosios organizacijos negalėjo numatyti, neįmanoma laikytis terminų, taikomų atviroms, ribotoms procedūroms arba, kaip numatyta 30 straipsnyje, derybų procedūroms paskelbiant skelbimą apie pirkimą. Aplinkybės, kuriomis pateisinama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Tokį patį reguliavimą įtvirtina VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Remiantis VPĮ 44 straipsnio 2 dalimi pasiūlymų pateikimo terminas atviram konkursui negali būti trumpesnis kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš VPT dienos. Pasiūlymų vertinimo etapas iki sutarties pasirašymo paprastai trunka 90-120 dienų (remiantis pasiūlymų galiojimo termino reikalavimais). LAT yra nurodęs, kad neskelbiamų derybų procedūra, kaip išimtinis viešojo pirkimo būdas, VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos visos šios sąlygos: a) nenumatomas įvykis; b) ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Remiantis Europos Komisijos parengtu vadovu dėl Bendrijos taisyklių, taikomų viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymui, nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai, todėl pagal LAT ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką projekto įgyvendinimo terminas negali būti vertinamas kaip ypatingos skubos aplinkybė. Perkančiajai organizacijai buvo žinomas Projekto įgyvendinimo terminas, tačiau ji viešųjų pirkimų procedūrų nevykdė 16 mėn. 21 d., t.y. iki atvirojo konkurso paskelbimo. Pažymėjo, kad atviras konkursas pasibaigė 2005 m. lapkričio 28 d. Perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą. Nuo atviro konkurso pabaigos iki 2006 m. liepos 14 d. sutarties Nr. J4-814 sudarymo praėjo ilgas laiko tarpas (daugiau nei 7 mėn.), kuris vertintinas kaip pakankamas pirkimui atviro konkurso būdu įvykti, laikantis VPĮ nustatytų pasiūlymų pateikimo ir kitų procedūrinių terminų. Nurodė, kad VPT 2006 m. vasario 13 d. rašte Nr. 4S-348 ne pritarė neskelbiamų derybų vykdymui, o tik pripažino vienos iš sąlygų VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte taikymui buvimą, pavedė pačiam pareiškėjui priimti sprendimą dėl pirkimo vykdymo neskelbiamų derybų būdu. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje pažymima, jog į neskelbiamas derybas nebuvo pakviesti nei pirkimo dokumentus įsigiję, nei pasiūlymus pateikę konkurso dalyviai, t. y. kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose buvo pateiktas tik vienam tiekėjui. Remiantis ESTT teismų praktikoje formuluojama taisykle, jog reikia įvertinti galimą alternatyvų variantą, pareiškėjas turėjo įvertinti, pagrįsti, jog nei vienas tiekėjas nebūtų pateikęs pasiūlymo pagal neskelbiamų derybų sąlygas. Pareiškėjas priėmė sprendimą, kad nei vienas tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų ir nedalyvautų pirkime vykdomame neskelbiamų derybų būdu, remdamasis vien ta aplinkybe, jog atvirame konkurse tiekėjai nepateikė pasiūlymų. Viešųjų pirkimų tikslas yra ne tik įsigyti prekes, paslaugas ar darbus racionaliai naudojant lėšas, bet taip pat užtikrinti sąžiningą konkurenciją, todėl neteisėtas ir nepagrįstas vieno tiekėjo pakvietimas pateikti pasiūlymą pirkimui vykdomam neskelbiamų derybų būdu pažeidžia konkurencijos užtikrinimo tikslą, skaidrumo bei tiekėjų lygiateisiškumo principus. Pažymėjo, kad už tinkamo pirkimo būdo pasirinkimą yra atsakinga Perkančioji organizacija, o VPT 2006 m. vasario 13 d. raštas Nr. 4S-348 negali būti laikomas besąlygišku leidimu vykdyti neskelbiamas derybas ir neskelbiamų derybų teisėtumo pagrindu. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodyta, kad buvo pakeistos pirkimo sutarties sąlygos. Pareiškėjas neginčija, jog pirkimo dokumentai buvo pakeisti, todėl vien ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas negalėjo vykdyti pirkimo VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, jog tiekėjai neatitinka pakeistų pirkimo dokumentų sąlygų, todėl tokie teiginiai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas negalėjo vykdyti neskelbiamų derybų, jis privalėjo skelbti naują skelbimą. Dėl to Perkančioji organizacija sudarė sutartį nesilaikydama Direktyvos Nr. 2004/18/EB viešojo pirkimo nuostatų dėl skelbimo, nes naujas skelbimas nebuvo paskelbtas, nepasirinkus alternatyvaus viešojo pirkimo būdo. Be to, kaip matyti iš Pranešimo apie pažeidimą, pareiškėjas į neskelbiamas derybas pakvietusi dalyvauti rinkos tyrimo metu atrinktą tiekėją „Eisenbahn-und Bauplanungs-Gesellschaft mbH“ (nepakvietusi nei pirkimo dokumentus įsigijusių tiekėjų, nei pasiūlymą pateikusio konkurso dalyvio), su juo 2006 m. liepos 14 d. sudarė sutartį Nr. J4-814, kurios kaina – 3 088 135,59 Lt (894 385,89 EUR). Sutarties vertė numatytą biudžetą viršijo 49 proc., o viešo konkurso metu pateikto pasiūlymo kainą, kuri buvo įvardyta kaip per didelė ir nepriimtina, – 27 proc. Taigi, pareiškėjas tinkamai pagal Direktyvos Nr. 2004/18/EB ir VPĮ nuostatas paskelbęs apie viešąjį pirkimą, būtų ne tik tinkamai įgyvendinęs viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, bet taip pat ir pirkimo objektą įsigijusi už mažesnę kainą bei tinkamai įgyvendinusi viešųjų pirkimų tikslą racionaliai naudoti lėšas. COCOF gairių 1 lentelės 2 punkte numatyta, jog, kai viešųjų pirkimų metu Sutartis buvo sudaryta nesilaikant Bendrijos direktyvų viešojo pirkimo nuostatų dėl skelbimo, bet siekiant ją pasirašyti buvo paskelbta informacija, leidžianti kitoje valstybėje narėje esantiems ūkio subjektams dalyvauti konkurse sutarčiai pasirašyti, taikomos 25 proc. dydžio finansinės pataisos. Pažymėjo, kad COCOF gairėse yra nurodyta, jog fiksuoto dydžio pataisos (korekcijos) sumos yra nustatomos atsižvelgiant į atskiro nusižengimo dydį bei finansines pasekmes, o priede nurodytos finansinių pataisų (korekcijų) sumos yra taikomos atskiriems numatytiems pažeidimų atvejams, kai nesilaikoma viešojo pirkimo taisyklių. Taigi, pats pažeidimo išskyrimas COCOF gairėse ir jų priede suponuoja, jog Europos Sąjungos Komisija su atitinkamu pažeidimu sieja atitinkamas finansinį poveikį ir būtinumą taikyti nustatyto dydžio finansines korekcijas. Todėl pareiškėjo paaiškinimai dėl finansinių pasekmių nebuvimo neatitinka COCOF gairių ir yra neteisingi, o projektui finansavimas sumažintas 25 proc. visiškai pagrįstai ir teisėtai (I tomas, b. l. 9-22).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas vertino, kad sprendžiant apie nenumatomo įvykio ir ypatingos skubos aplinkybių egzistavimą ir priežastinio ryšio tarp jų buvimą, konstatuotina, kad ir kokia galėtų būti atliktinų darbų skuba, ji nelaikytina nenumatytų įvykių pasekme. Be to, atsižvelgta į paties pareiškėjo, kaip Perkančiosios organizacijos veiksmus, kurių jis galėjo imtis, tačiau nesiėmė, siekdamas kuo anksčiau paskelbti apie pirkimą arba sumažinti nustatytus paskelbimo terminus. Teismas preziumavo, kad apie Projekto įgyvendinimo terminą Projekto vykdytojai buvo žinoma nuo pasirašymo dienos. Atviras konkursas buvo paskelbtas 2005 m. rugsėjo 2 d., tai yra viešųjų pirkimų procedūros nebuvo vykdomos gerokai daugiau kaip metus. Administracija sprendimą atmesti vienintelį UAB „Uostamiesčio projektas“ pasiūlymą priėmė 2005 m. lapkričio 28 d. Teismas pažymėjo, kad nuo atviro konkurso pabaigos (2005-11-28) iki 2006 m. liepos 14 d. sutarties sudarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, kuris buvo realus ir pakankamas organizuoti pirkimą atviro konkurso būdu išlaikant VPĮ nustatytus pasiūlymų pateikimo ir kitus procedūrinius terminus. Pareiškėjas nesiėmė veiksmų operatyviai atlikti pirkimo procedūras, nes neskelbiamos derybos pradėtos tik 2006 m. kovo 28 d. Nors pareiškėjas VPT 2006 m. vasario 13 d. raštą Nr. 4S-348 traktuoja kaip pritarimą neskelbiamų derybų vykdymui, teismas tokiai pozicijai nepritarė, kadangi iš jo turinio nustatyta, kad VPT jame tik pripažino, jog egzistuoja viena iš sąlygų VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymui, tačiau sprendimą dėl pirkimo vykdymo neskelbiamų derybų būdu pavedė priimti pačiam pareiškėjui, nes pagal VPĮ 16 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnį už tinkamo pirkimo būdo pasirinkimą yra atsakinga pati perkančioji organizacija. Minėtame rašte VPT nėra įpareigojančios išvados, jog tolimesnis pirkimas turi būti vykdomas neskelbiamų derybų būdu, nes nebuvo analizuojamos ir vertinamos visos VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos taikymo sąlygos. Tas pats paminėta ir apie TID 2006 m. kovo 10 d. raštą Nr.1.2-817, kuriame nurodytos pastabos dėl neskelbiamų derybų konkurso dokumentų, o ne išreiškiama valia dėl pirkimo vykdymo neskelbiamų derybų būdu. Pažymėta, kad ypatingos skubos aplinkybės, kuriomis remiasi pareiškėjas, priklausė nuo jo paties, todėl VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymas nebuvo galimas jau vien dėl to, kad buvo nesilaikyta reikalavimo, jog aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Be to, yra pagrindas pripažinti, kad neegzistavo ir dar viena būtinoji sąlyga – priežastinis ryšys tarp nenumatyto įvykio (neįvykusio atvirojo konkurso) ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos, nes ypatingos skubos aplinkybių neskelbiamų derybų būdu konkursui vykdyti nenustatyta. Teismas darė išvadą, kad byloje nenustačius nė vienos privalomos kartu taikomos neskelbiamų derybų procedūros sąlygos Perkančiosios organizacijos sprendimas viešuosius pirkimus rengti VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu buvo priimtas nepagrįstai, taip pažeidžiant tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, numatytus VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, todėl atsakovas tokius pareiškėjo veiksmus pagrįstai įvertino kaip Europos Komisijos Direktyvos Nr. 2004/18/EB 31 straipsnio 1 dalies c punkto ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad į neskelbiamas derybas savo nuožiūra pakvietus tik vieną dalyvį, Perkančiajai organizacijai buvo sudarytos prielaidos pirkimą atlikti už didesnę sumą, nei tai būtų padaryta, jei būtų derėtasi su keliais tiekėjais: atviro konkurso sąlygų 16 punkte buvo numatyta, jog maksimalus jam numatytas biudžetas yra 2 071 680, 00 Lt be PVM, o pareiškėjui pakeitus konkurso sąlygas ir jį vykdžius neskelbiamų derybų būdu maksimalus konkurso biudžetas buvo visiškai nenurodytas. 2006 m. liepos 14 d. sudarytos sutarties vertė sudarė 3 088 135,59 Lt, kas taip pat vertinta kaip racionalaus lėšų panaudojimo principo neužtikrinimas.

Teismas sprendė, kad ginčijamas įsakymas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes jį skaitant kartu su pranešimu apie pažeidimą Nr. LT/13/111/SF/01, akivaizdu, kokiais faktais ir teisės normomis jis yra pagrįstas, kuo remiantis ir kaip yra paskaičiuotos netinkamomis finansuoti pripažintos išlaidos, grąžintinos lėšos, taip pat pritaikytos finansinės korekcijos dydis, argumentai išdėstyti pakankamai išsamiai ir aiškiai. Ginčijamo Įsakymo turinys ir forma objektyviai negalėjo sutrukdyti pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, įvertinus ir tą aplinkybę, jog 2013 m. lapkričio 21 d. jam buvo išsiųstas ne tik ginčijamas Įsakymas, bet ir Pranešimai apie pažeidimus Nr. LT/13/111/SF/01 ir Nr. LT/13/107/SF/01.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga ir turėjo būti mažinama arba visai netaikoma, kadangi teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos taikymas turi būti siejamas su tiesioginiais, betarpiškais, matomais neigiamais padariniais ar padarytais nuostoliais. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013 pateiktu išaiškinimu, kad net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus, ir vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, o tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais, nes net ir formalūs viešųjų pirkimų pažeidimai gali atgrasyti potencialus dalyvius viešajame pirkime ar sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuotas pažeidimų padarymo faktas, pažymėta, kad pažeidimai yra susiję su viešaisiais pirkimais, nuo minėto reglamentavimo, susijusio su pataisos dydžiu nebuvo nukrypta, pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių atsakovas būtų turėjęs taikyti mažesnį korekcijos dydį, todėl teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis Europos Sąjungos paramos bei Bendrojo finansavimo lėšas, t. y. 170 812,09 eurų, ir nurodė pareiškėjui grąžinti neteisėtai išmokėtas ir panaudotas Europos Sąjungos paramos bei Valstybės biudžeto lėšas, t.y. 120 822,76 eurų.

III.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad priimdamas sprendimą dėl Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus techninės dokumentacijos parengimo paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu, vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktu išaiškinimu dėl to, kad neįvykęs atviras konkursas gali būti traktuojamas „įvykiu, kurio perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti“ (Viešųjų pirkimų tarnyba 2006-02-13 raštas Nr. 4S-348). Pareiškėjo nuomone, ypatingos skubos sąlygos taip pat egzistavo, nes pasirašytame Finansavimo memorandume buvo nustatytas aiškus ir konkretus terminas projekto įgyvendinimui - iki 2006 m. gruodžio 31 d. Laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą dėl to, kad neskelbiamų derybų trukmė būtų leidusi atlikti konkursą atviro konkurso būdu. Pažymi, kad neskelbiamų derybų vykdymas užtruko dėl pareigos pirkimo dokumentus derinti bei kreipimosi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Be to, prieš pradedant neskelbiamų derybų procedūras nebuvo žinoma aplinkybė, kad projekto terminas bus pratęstas, tačiau proceso eigoje šiai aplinkybei paaiškėjus nebuvo pagrindo ypatingai skubėti. Dėl nurodytų priežasčių procedūrų trukmės lyginimas yra nelogiškas ir neįrodo ypatingos skubos aplinkybės nebuvimo. Pažymi, kad nurodyta situacija tik patvirtina ydingą Europos Sąjungos lėšomis vykdomų projektų administravimą, nes perkančioji organizacija negali iš anksto žinoti, ar projekto terminas bus (esant tam tikroms aplinkybėms) pratęstas, ir negali tuo vadovautis priimdama sprendimą dėl tolimesnių pirkimo procedūrų. Savivaldybės administracija sprendimą dėl neskelbiamų derybų priėmė atsižvelgdama į finansavimo memorandume nurodytus terminus ir jeigu būtų žinojusi apie projekto termino pratęsimą, sprendimas galėjo būti priimtas kitoks. Atkreiptas dėmesys, kad paslaugų teikimo terminas pagal pirkimo dokumentus buvo 14 mėnesių. Akivaizdu, kad vykdant atvirą konkursą ir nepratęsus projekto termino, nebūtų įmanoma projekto tinkamai ir laiku įgyvendinti. Pažymi, kad visi Administracijos veiksmai įgyvendinant projektą buvo tinkamai suderinti su atsakovu, taip pat buvo konsultuotasi su valstybės institucija, koordinuojančia ir atsakinga už tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą Lietuvoje. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes visiškai nepagrįstai. Pažymi, kad dėl pirkimo dokumentų derinimo su atsakingomis institucijomis tiek pirkimo procedūrų pradžia, tiek neskelbiamų derybų vykdymas labai užtruko ir todėl ilgi procedūrų atlikimo terminai negali būti argumentu, kad dėl ypatingos skubos aplinkybių atsakinga pati perkančioji organizacija. Projekto įgyvendinimo metu pareiškėjo kai kuriems pateiktiems pirkimo dokumentų projektams pastabas Transporto investicijų direkcija pateikė tik daugiau nei po 4 mėnesių. Mano, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl neskelbiamų derybų sąlygų taikymo ir Europos Bendrijos teismų praktikos taikymo. Atkreipia dėmesį, kad nacionalinės teismų praktikos pirkimo procedūrų vykdymo metu nebuvo. Dėl šios priežasties argumentus, kad perkančioji organizacija privalėjo vadovautis Europos Bendrijos teismų praktika (nors ji praėjus metams po įstojimo į ES nebuvo žinoma net toje srityje dirbančioms institucijoms), pareiškėjas laiko neteisingais. Mano, kad argumentai dėl didesnės nei iš pradžių buvo planuota paslaugų kainos negali būti pagrindu neskelbiamas derybas vertinti kaip viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Be rezultato užbaigtos atviro konkurso pirkimo procedūros leidžia daryti išvadą, kad pagal pirkimo reikalavimus ir paslaugų apimtį pirkimo suma buvo suplanuota neteisingai. Be to, rinkos kainos nuo 2004 m. iki 2006 m. pasikeitė į didžiąją pusę. Atkreiptas dėmesys, kad atsakovas skundžiamame teisės akte ir jį pagrindžiančiuose dokumentuose nenurodė jokių nuostolių, kurie būtų patirti dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo. Daryta išvada, kad vien planuotos ir realios paslaugų kainos skirtumas negali būti pagrindu konstatuoti viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Mano, kad taikant finansinę korekciją turėtų būti įvertintos visos aplinkybės, įskaitant Administracijos veiksmų sąžiningumą bei siekį tinkamai įgyvendinti labai sudėtingą projektą, tuo metu vyravusią viešųjų pirkimų praktiką ir nacionalinių teismų praktiką viešųjų pirkimų srityje, vadovaujančių institucijų poziciją ir veiksmus, itin mažą svarbą tinkamam projekto įgyvendinimui ir pasekmių nesukėlimą. Finansinės korekcijos taikymui privalo būti taikomas proporcingumo principas. Apelianto nuomone, pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo, neatitinka pažeidimo svarbos ir pasekmių. Mano, kad teismas nepagrįstai finansinės korekcijos dydį taikė formaliai ir atsižvelgdama tik į formalius viešojo pirkimo trūkumus. Pritaikius neteisingą finansinės korekcijos dydį pažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai ir teisinės valstybės principai. Teisinėje valstybėje neturėtų būti galima situacija, kai valstybė, įgyvendindama savo teises ir pareigas, suklaidina projektą vykdančią instituciją ir valstybė paskui jį nubaudžia pritaikydama finansinę korekciją už pačios valstybės netinkamą teisės aktų ir Europos Bendrijos teismų praktikos taikymą. Pažymi, kad dėl institucijos, atsakingos už viešųjų pirkimų praktikos formavimą, veiksmų bei galimo reikalavimo Viešųjų pirkimų tarnybai dėl žalos atlyginimo pareiškėjas teikė teismui prašymą įtraukti atsakingą valstybės instituciją Viešųjų pirkimų tarnybą į bylą, tačiau šis prašymas pirmosios instancijos teismo nebuvo tenkintas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas iš esmės pritaria teismo sprendime išdėstytiems motyvams, atsiliepime kartojami atsiliepimo į skundą argumentai. Papildomai pažymi, kad galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė pareigos perkančiosioms organizacijoms kreiptis į VPT sutikimo vykdyti viešuosius pirkimus VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Be to, nurodo, kad nors apeliantas ir kreipėsi į VPT, jo priimtų sprendimų analizė rodo, kad apeliantas ir be šio sutikimo įvertino VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto aplinkybes ir priėmė sprendimus. Tvirtina, kad priimdama sprendimą dėl pirkimo neskelbiamų derybų būdu apeliantas turėjo vadovautis aiškia ir suformuota šiuo klausimu ESTT praktika. Pažymi, kad apeliantui pažeidus VPĮ jam pagrįstai taikyta COCOF rekomendacijose nustatyta fiksuoto dydžio finansinė pataisa. Rekomendacijose nėra numatyta galimybė mažinti finansinę pataisą dėl pažeidimo sunkumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Ginčo esmė

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo Projekto, įgyvendinamo viešo pirkimo konkurso neskelbiamų derybų būdu Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas ginčija Transporto investicijų direkcijos 2013 m. lapkričio 21 įsakymą Nr. 1.3-335 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, projekto Nr. 2003/LT/16/P/PA/006 „Techninė pagalba IXB transporto koridoriaus trūkstamų grandžių Lietuvoje tiesimui“ grąžinimo“, kurio 1 punktu buvo pripažintos netinkamomis finansuoti išlaidomis Europos Sąjungos paramos bei Bendrojo finansavimo lėšos, t. y. 170 812,09 eurų, 2 punktu pareiškėjui buvo nurodyta per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo įsigaliojimo grąžinti į TID sąskaitą neteisėtai išmokėtas ir panaudotas Europos Sąjungos paramos bei Valstybės biudžeto lėšas, t. y. 120 822,76 eurų, o nustatytu terminu vėluojant grąžinti grąžintinų lėšų sumą ar jos dalį – mokėti delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (e. bylos popierinio priedo II t., b. l. 121-122).

Atsakovo TID Įsakymas grindžiamas Transporto investicijų direkcijos atliktu tyrimu dėl įtariamo pažeidimo, susijusio su Sanglaudos fondo lėšų naudojimu (pažeidimo registracijos numeris LT/13/111/SF/01), kuriame nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai projekto Nr. 2003/LT/16/P/PA/006 „Techninė pagalba IXB transporto koridoriaus trūkstamų grandžių Lietuvoje tiesimui„ įgyvendinimo metu buvo apmokėtos išlaidos, kurios negalėjo būti finansuojamos Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis, kadangi neatitiko Europos Komisijos Direktyvos Nr. 2004/18/EB 31 straipsnio 1 dalies c punkto ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktu, prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais; aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. Direktyvos Nr. 2004/18/EB „Dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo“ 31 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad perkančiosios organizacijos gali sudaryti viešąsias sutartis skelbiamų derybų būdu, iš anksto neskelbdamos skelbimo apie pirkimą, kai apskritai nebuvo pateikta pasiūlymų arba nebuvo pateikta tinkamų pasiūlymų arba prašymų po to, kai paskelbiamas atviras arba ribotas konkursas, jeigu tik tai iš esmės nepakeičia pradinės pirkimo sutarties sąlygų ir esant sąlygai, kad, Komisijai to paprašius, jai pateikiama ataskaita. Direktyvos Nr. 2004/18/EB 31 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta, kad perkančiosios organizacijos gali sudaryti viešąsias sutartis neskelbiamų derybų būdu, iš anksto neskelbdamos skelbimo apie pirkimą, tiek, kiek tai yra griežtai būtina, kai dėl ypatingos skubos, sukeltos įvykių, kurių jos negalėjo numatyti, neįmanoma laikytis terminų, taikomų atviroms, ribotoms procedūroms arba, kaip numatyta 30 straipsnyje, derybų procedūroms paskelbiant skelbimą apie pirkimą; aplinkybės, kuriomis pateisinama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Pranešime apie pažeidimą, susijusį su Sanglaudos fondo lėšų naudojimu 2013 m. spalio 18 d. Nr. LT/13/111/SF/01, nustatyta, kad perkančioji organizacija po to, kai 2005 m. lapkričio 28 d. atmetė atvirame konkurse dalyvavusios įmonės pateiktą pasiūlymą, ir 2006 m. kovo 26 d. dėl to, kad neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai, iš esmės pakeitė pirkimo sąlygas ir pradėjo neskelbiamų derybų procedūrą; į neskelbiamas derybas nebuvo pakviesti nei pirkimo dokumentus įsigiję, nei pasiūlymus pateikę atviro konkurso dalyviai; buvo išsiųstas kvietimas vienai Vokietijos įmonei, kuri nebuvo įsigijusi pirkimo dokumentų ir neteikė pasiūlymo atviram tarptautiniam paslaugų konkursui. Po neskelbiamų derybų 2006 m. liepos 14 d. sudarytos sutarties Nr. J4-814 vertė 3 088 135,59 Lt numatytą biudžetą viršijo 49 procentais, o viešo konkurso metu pateikto pasiūlymo kainą, kuri buvo įvardyta kaip per didelė ir nepriimtina – 27 proc.

Pranešime apie pažeidimą padarytos išvados, kad perkančioji organizacija negalėjo vykdyti neskelbiamų derybų, nes buvo pakeistos esminės pirminės pirkimo sąlygos (per pradinės sutartis sudarymo procedūrą dėl vienos iš šių sąlygų neatitikties pateiktas pasiūlymas buvo pripažintas netinkamu), kadangi perkančioji organizacija negalėjo vykdyti neskelbiamų derybų, ji privalėjo skelbti naują skelbimą.

Pranešime apie pažeidimą konstatuota, kad pirkimą per 7,5 mėnesio buvo galima atlikti ir kitais VPĮ numatytais būdais; nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ypatingos skubos aplinkybės nebuvo, nes finansiniame memorandume nurodyta išlaidų tinkamumo laikotarpio pradžia buvo 2003 m. gruodžio 1 d., perkančioji organizacija išankstinį skelbimą apie pirkimą paskelbė tik 2005 m. sausio 3 d.; be to, 2006 m. sausio 25 d. (prieš pradėdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu), perkančioji organizacija pateikė TID finansinio memorandumo pakeitimo pasiūlymą dėl projekto pabaigos pratęsimo iki 2007 m. gruodžio 31 d., t.y. ypatingos skubos aplinkybės priklausė nuo pačios perkančiosios organizacijos.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad už tinkamo pirkimo būdo pasirinkimą yra atsakinga pati perkančioji organizacija, kad nėra nustatyta nė viena privaloma kartu taikoma neskelbiamų derybų procedūros sąlyga, ir kad pritaikyta finansinė korekcija nėra neproporcinga padarytam pažeidimui.

Dėl perkančiosios organizacijos atsakomybės už pirkimo būdo pasirinkimą

Pareiškėjas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad priimdamas sprendimą dėl Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus techninės dokumentacijos parengimo paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu, vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktu išaiškinimu dėl to, kad neįvykęs atviras konkursas gali būti traktuojamas „įvykiu, kurio perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti“.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2006 m. vasario 13 d. raštu Nr. 4S-348 „Dėl neskelbiamų derybų“ pritarė, kad neįvykęs atviras konkursas gali būti traktuojamas „įvykiu, kurio perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti“. Nurodė, kad jeigu iš tikrųjų aplinkybės atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas, pirkimas gali būti tęsiamas neskelbiamų derybų būdu. Akcentavo, kad pirkimo būdą pasirenka ir motyvuoja pati perkančioji organizacija.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėto rašto turinį, bei atsižvelgdama į ginčo neskelbiamų derybų organizavimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentą, kad pastarasis galėjo grįsti savo sprendimą vykdyti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų VPT 2006 m. vasario 13 d. raštu Nr. 4S-348, laiko nepagrįstu ir atmestinu. Šiuo raštu yra tik išdėstoma nuomonė, kad neįvykęs atviras konkursas gali būti traktuojamas „įvykiu, kurio perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti“, ir tuo pačiu pabrėžiama, kad pirkimas gali būti tęsiamas neskelbiamų derybų būdu, jeigu iš tikrųjų aplinkybės atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas, bei kad pirkimo būdą pasirenka ir motyvuoja pati perkančioji organizacija. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, turi būti įvertinta visuma įstatyme – VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų sąlygų ir jas atitinkančių faktinių aplinkybių, o neįvykęs atviras konkursas, esant būtinų sąlygų visumai, galėtų būti tik prielaida ar viena iš visumos galimų sąlygų. Galioję teisės aktai nenumatė VPT pareigos nuspręsti dėl perkančiosios organizacijos rengiamų neskelbiamų derybų teisėtumo, priešingai VPĮ 16 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnis visą atsakomybę už viešųjų pirkimų organizavimo teisėtumą nustatė perkančiajai organizacijai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad nei VPT 2006 m. vasario 13 d. raštas Nr. 4S-348 „Dėl neskelbiamų derybų“, nei Transporto investicijų direkcijos 2006 m. kovo 10 d. raštas Nr. 1.2-817 „Dėl neskelbiamų derybų konkurso dokumentų derinimo“ neturėjo įtakos pareiškėjo atsakomybei dėl tinkamo pirkimo būdo pasirinkimo.

Dėl neskelbiamų derybų sąlygų

Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė, kad prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Direktyvos Nr. 2004/18/EB 31 straipsnio 1 dalies c punkte, kuriuo numatyta, kad perkančiosios organizacijos gali sudaryti viešąsias sutartis neskelbiamų derybų būdu, iš anksto neskelbdamos skelbimo apie pirkimą, tiek, kiek tai yra griežtai būtina, kai dėl ypatingos skubos, sukeltos įvykių, kurių jos negalėjo numatyti, neįmanoma laikytis terminų, taikomų atviroms, ribotoms procedūroms arba, kaip numatyta 30 straipsnyje, derybų procedūroms paskelbiant skelbimą apie pirkimą; aplinkybės, kuriomis pateisinama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, aiškindamas teisės aktų nuostatas, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009, kurioje buvo išaiškinta, kad neskelbiamų derybų procedūra, kaip išimtinis viešojo pirkimo būdas, VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos visos trys sąlygos: 1) nenumatomas įvykis; 2) ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; 3) priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančioji organizacija negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių su paskelbimu apie pirkimą. LAT šioje nutartyje akcentavo, kad neskelbiamų derybų procedūrų sąlygos aiškinamos ir taikomos kaip išimtinės nuostatos ir pabrėžė, kad derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius, kurie pagal Europos Komisijos parengtą vadovą dėl Bendrijos taisyklių, taikomų viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymui, apibrėžiami kaip neapsakomai viršijantys įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas. Įrodinėjimo pareiga, jog egzistavo išimtinės aplinkybės, dėl kurių buvo organizuotos neskelbiamos derybos, tenka asmeniui, siekiančiam jomis pasinaudoti, šiuo atveju – pareiškėjai. Pirmosios instancijos teismas pažymėdamas, kad minima LAT praktika buvo suformuota po to, kai buvo įvykdyta neskelbiamų derybų procedūra, pabrėžė, kad minėtos nutarties priėmimo metu galiojo ta pati VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija, kaip ir vykdant ginčo neskelbiamas derybas, taigi būtent galiojęs teisinis reglamentavimas įpareigojo pareiškėją pirkimą neskelbiamų derybų būdu pradėti tik esant visoms įstatyme numatytoms būtinoms (kumuliatyvioms) sąlygoms. nepakito. Be to, šiuo klausimu buvo suformuota aiški ir aktuali Teisingumo Teismo praktika, kuri paminėta sprendime.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl to, kad nebuvo nė vienos iš įstatyme nustatytų sąlygų pradėti neskelbiamų derybų procedūrą, teigė, kad sprendžiant dėl neįvykusio konkurso kaip nenumatomo įvykio, turėjo būti atsižvelgiama į Finansiniame memorandume nustatytą aiškų ir konkretų terminą projekto įgyvendinimui – iki 2006 m. gruodžio 31 d., prieš pradedant neskelbiamas derybas, nebuvo žinoma aplinkybė, kad projekto terminas bus pratęstas. Besibaigiantis terminas buvo objektyvia kliūtimi, priežastimi, dėl kurios neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; pati perkančioji organizacija negali būti laikoma atsakinga dėl ypatingos skubos aplinkybių atsiradimo, nes ilgus procedūrų terminus nulėmė pirkimo dokumentų derinimas su atsakingomis institucijomis, TID pastabas pareiškėjo pateiktiems neskelbiamų derybų pirkimo dokumentams pateikė tik po keturių mėnesių.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apelianto nurodomų argumentų pagrįstumo, pažymi, kad tai iš esmės buvo nurodyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ir skundžiamo teismo motyvuose minėto aplinkybės yra išnagrinėtos ir įvertintos. Pirmosios instancijos teismas atliktinų darbų skubos savaime nepripažino nenumatytų įvykių pasekme, atsižvelgė į perkančiosios organizacijos veiksmus, kurių ji galėjo imtis, tačiau neatliko, siekdama kuo anksčiau paskelbti apie pirkimą arba sumažinti nustatytus paskelbimo terminus; pažymėjo, kad po finansinio memorandumo pasirašymo 2004 m. balandžio 12 d., kuriame buvo numatytas projekto įgyvendinimo terminas 2006 m. gruodžio 31 d., atviras konkursas buvo paskelbtas tik 2005 m. rugsėjo 2 d., t. y. daugiau negu metus viešųjų pirkimų procedūros apskritai nebuvo vykdomos; pažymėjo, kad nuo atviro konkurso pabaigos 2005 m. lapkričio 28 d. iki sutarties sudarymo 2006 m. liepos 14 d. praėjęs laiko tarpas būtų realus ir pakankamas organizuoti pirkimą atviro konkurso būdu nepažeidžiant VPĮ nustatytų terminų, neskelbiamos derybos buvo pradėtos tik 2006 m. kovo 28 d. Aplinkybės, kuriomis buvo grindžiama ypatinga skuba, pagrįstai buvo pripažintos priklausiusiomis nuo perkančiosios organizacijos valios, taip pat konstatuota, kad nebuvo priežastinio ryšio tarp nurodomo nenumatyto įvykio (neįvykusio atviro konkurso) ir dėl to atsiradusios skubos, susijusios su projekto įgyvendinimo terminu.

Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams, papildomai akcentuoja, kad VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų sąlygų egzistavimą privalo įrodyti perkančioji organizacija. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, kad atviro konkurso organizavimo terminai nepriklausė nuo perkančiosios organizacijos veiksmų, bei neįrodė, kad nebuvo objektyvios galimybės po neįvykusio atviro konkurso organizuoti viešojo pirkimo jokiais kitais VPĮ numatytais būdais. Apelianto teiginys, kad TID tik po keturių mėnesių suderino neskelbiamų derybų pirkimo dokumentus nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, nes minėti institucijos sprendimai neturėjo įtakos perkančiosios organizacijos sprendimui pasirinkti pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Be to, jau iki neskelbiamų derybų buvo pradžios 2006 m. kovo 28 d. buvo žinoma, kad TID 2006 m. vasario 1 d. yra pritarusi dėl projekto įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo iki 2007 m. gruodžio 31 d. Nenustačius visų būtinųjų sąlygų taikyti išimtinį viešojo pirkimo būdą – neskelbiamas derybas, VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas konstatuotas pagrįstai ir teisėtai.

Dėl viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo

Perkančioji organizacija, neteisėtai organizavusi pirkimą neskelbiamų derybų būdu, konkurso laimėtoją nustatė pažeisdama lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principus.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į neskelbiamas derybas savo nuožiūra pakvietus tik vieną dalyvį, Perkančiajai organizacijai buvo sudarytos prielaidos pirkimą atlikti už didesnę sumą, nei tai būtų padaryta, jei būtų derėtasi su keliais tiekėjais: atviro konkurso sąlygų 16 punkte buvo numatyta, jog maksimalus jam numatytas biudžetas yra 2 071 680, 00 Lt be PVM, o pareiškėjai pakeitus konkurso sąlygas ir jį vykdžius neskelbiamų derybų būdu maksimalus konkurso biudžetas buvo visiškai nenurodytas. 2006 m. liepos 14 d. sutarties vertė sudarė 3 088 135,59 Lt, t. y. numatytą biudžetą viršijo 49 procentais, o viešo konkurso metu pateikto pasiūlymo kainą, kuri buvo įvardyta kaip per didelė ir nepriimtina – 27 proc.

Pareiškėjas nepaneigė Pranešime apie pažeidimą padarytos išvados, kad buvo pakeistos esminės pirminės pirkimo sąlygos (per pradinės sutartis sudarymo procedūrą dėl vienos iš šių sąlygų neatitikties pateiktas pasiūlymas buvo pripažintas netinkamu), todėl perkančioji organizacija negalėjo vykdyti neskelbiamų derybų, ji privalėjo skelbti naują skelbimą ir užtikrinti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų įgyvendinimą.

Dėl finansinės korekcijos pagrįsto dydžio

Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 98 straipsnio 2 dalį, valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais; koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai. Ginčijamo Įsakymo priėmimo metu galiojo 2007 m. lapkričio 29 d. galutinės redakcijos Europos Komisijos COCOF 07/0037/03-ES Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės, kurių 2 punktas nustatė pažeidimą – skelbimo tvarkos nesilaikymą, t. y. kai sutartis buvo sudaryta nesilaikant Bendrijos direktyvų viešojo pirkimo nuostatų dėl skelbimo, bet siekiant ją pasirašyti buvo paskelbta informacija, leidžianti kitoje valstybėje narėje esantiems ūkio subjektams dalyvauti konkurse sutarčiai pasirašyti. Už šį pažeidimą nustatyta pataisa (korekcija) – 25 proc. neteisėtai sudarytos sutarties sumos. Apelianto argumentai dėl pritaikytos 25 proc. finansinės korekcija neproporcingumo yra atmestini, nes, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nenumato, kad finansinės korekcijos taikymas turi būti siejamas su tiesioginiais, betarpiškais, matomais neigiamais padariniais ar padarytais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija yra atkreipusi dėmesį, kad viešojo pirkimo trūkumai galėjo nulemti tiek neskaidrų konkurso laimėtojo parinkimą, tiek aukštesnę sutarties kainą. Finansinių korekcijų paskirtis neapsiriboja projekto įgyvendinimo užtikrinimu, bet, atsižvelgiant į projektų finansavimo šaltinių pobūdį (Europos Sąjungos paramos ir Bendrojo finansavimo lėšos), taikomų priemonių pagalba siekiama išvengti iš pirmos žvilgsnio formalių viešojo pirkimo trūkumų, kurie konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus, ir vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, o tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais, nes net ir formalūs viešųjų pirkimų pažeidimai gali atgrasyti potencialus dalyvius viešajame pirkime ar sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą (LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013).

Pirmosios instancijos teismas įvertino visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisinius santykius reglamentuojančias materialiąsias teisės normas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasDainius RaižysVirginija Volskienė