Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-05-15 · Administracinė byla Nr. P-73-261/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-15
Bylos Nr.
P-73-261/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00015-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
S. A.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. P-73-261/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00015-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 80.1; 80.8; 80.11(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas), ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 pagal pareiškėjos S. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. V., trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant VĮ Registrų centras ir A. V., dėl įsakymo panaikinimo, kadastro duomenų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

pareiškėja S. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 3–9, 70–76), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, NŽT) Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-834 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo patikslinti A. V. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys; 2) panaikinti A. V. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre teisinę registraciją; 3) įpareigoti A. V. pašalinti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naujai pastatytus riboženklius; 4) priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Teigė, kad Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, nes sumažina jai nuosavybės teise priklausančio sklypo, kuris turi bendrą ribą su A. V. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, plotą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 12 d. sprendimu (II t., b. l. 152–159) pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 162–167), prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

II.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kadastriniai matavimai atliekami pirminių duomenų bei dokumentų pagrindu, ir remiantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos.

Pareiškėjos preliminariai matuoto žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 1996 m., Varkalių kadastro vietovės žemės reformos projekto medžiagos pagrindu, tuo pačiu pagrindu kadastro žemėlapyje 1997 m. pažymėtos gretimo – A. V. preliminariai matuoto žemės sklypo ribos (II t., b. l. 137). Nagrinėjamo ginčo specifiką lemia aplinkybė, kad besiribojančių žemės sklypų preliminarių matavimų pagrindu įrengtų riboženklių vieta šiuo metu yra pakeista (riboženkliai perkelti), taigi rengiant tikslius kadastrinius matavimus į juos negali būti atsižvelgiama, nes jie neatitinka preliminarių matavimų metu nustatytų sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje.

Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovo A. V. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, naudojant pirminius žemės sklypo suformavimo duomenis bei dokumentus, padarė atsižvelgęs į tai, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis pirminiais sklypo matavimo dokumentais: 1995 m. gegužės 30 d., 1996 m. birželio 25 d. paženklinimo aktais, laikinaisiais žemės sklypų planais, abrisais, t. y. tais dokumentais, kurių pagrindu buvo sudarytas GIS žemėlapis (II t., b. l. 49–53). Konstatavo, kad kadastrinių matavimų pagrindu nustatytos ribos, priešingai nei pareiškėjos nurodomos žemės sklypo ribos, be reikšmingų nuokrypių atitinka pirminiais dokumentais nustatytas ribas (II t., b. l. 34), kadastro žemėlapyje esančius duomenis (II t., b. l. 91, 138, 139). Pareiškėja pirminių žemės sklypų duomenų bei jų pagrindu sudarytų dokumentų neginčijo, duomenų, kad priėmus ginčijamą įsakymą jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas būtų sumažėjęs, byloje nėra. Aplinkybė, kad pareiškėja faktiškai naudojosi didesniu žemės sklypu ir / ar kitomis nei nustatyta žemės sklypo suformavimo dokumentais žemės sklypo ribomis, negali sudaryti pagrindo paneigti atsakovo A. V. atliktus kadastrinius matavimus, atliktus pagal pirminius dokumentus.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad pagal UAB „Viriga” atliktus kadastrinius matavimus A. V. priklausančio sklypo vakarinė riba, esanti bendra su pareiškėjos sklypu, nustatyta 287,47 m, o pagal žemės sklypo planą sudaro 345 m, t. y. net 57,53 m trumpesnė; sklypo pietinė riba pagal planą – 350 m, o pagal kadastrinius matavimus – 357,80 m (I t., b. l. 121; II t., b. l. 51), o tai reiškia, jog A. V. priklausantis sklypas buvo patrauktas į jai priklausančio sklypo pusę, buvo patikrintos ir įvertintos priimant skundžiamą administracinį aktą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-834, kuriuo patikslinti A. V. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys. UAB „Viriga“, 2010 m. balandžio 29 d. atlikusi A. V. priklausančio miško sklypo kadastrinius matavimus ir nustačiusi 1,3131 ha ploto trūkumą, 2010 m. gegužės 25 d. teikimu Nr. Ž-0808 kreipėsi į Plungės rajono žemėtvarkos skyrių, kuris pasiūlė įmonei A. V. sklypo ribą su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu nustatyti vadovaujantis pirminiais sklypo matavimo dokumentais, esamais teritorijų planavimo dokumentais ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nustatytomis ribomis; pakartotinai organizuoti A. V. sklypo ribų paženklinimo darbus, iškviesti šio ir besiribojančių žemės sklypų savininkus. Pakartotinų kadastrinių matavimų metu A. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo atstatytos ir paženklintos vadovaujantis nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančia planine medžiaga, nustatytas 12,90 ha plotas. Tarnyba, išnagrinėjusi ir palyginusi planinę medžiagą su pateiktais sklypų kadastrinių matavimų duomenimis, juos įklojus ortofotografiniame žemėlapyje, padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodomos žemės sklypo ribos neatitinka nei pirminių dokumentų, nei kadastro žemėlapyje įbraižytų ribų. Taigi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino visumą Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 punkte numatytų dokumentų, prioritetą teikiant sutampantiems duomenims. Į šią aplinkybę atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos reikalavimus. Nustačius, kad įsakymu patikslinti ginčo sklypo kadastro duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapių fragmentus, žemėtvarkos projektą, ortofotografinius žemėlapius, žemės sklypų planus, pareiškėjos nurodomi atstumų neatitikimai A. V. 1996 m. birželio 25 d. žemės sklypo plane ir UAB „Viriga“ kadastriniuose matavimuose yra nepakankami paneigti atliktų kadastrinių matavimų duomenis. Atsižvelgiant į patikslintų kadastro duomenų atitikimą aukščiau minėtiems dokumentams, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo siūlyti šalims spręsti ginčą dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo civiline tvarka. Kad ginčijamu įsakymu patikslinti kadastro duomenys nėra pažeidžiantys pareiškėjos teisėtus interesus, patvirtinta į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjos sklypui R. K. gamybinės komercinės įmonės atliekamus kadastrinius matavimus, kurių metu buvo nustatytas reikšmingas (30 proc.) jai priklausančio žemės sklypo ploto padidėjimas, jo ribų pasislinkimas į A. V. priklausančio sklypo pusę, ribų neatitikimas žemėtvarkos projektui, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui.

Taip pat teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes apie jos atsisakymą pasirašyti 2010 m. balandžio 29 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kvietimo dalyvauti 2010 m. rugsėjo 7 d. A. V. žemės sklypo kadastriniuose matavimuose įteikimą ir jas įvertino kaip neturėjusias įtakos pareiškėjos teisėtiems interesams, nes šios aplinkybės neturėjo reikšmės administracinio akto pagrįstumui. Kiekvienas nustatytas procedūrinis pažeidimas turi būti vertinamas galutinio tikslo aspektu, t. y. sprendžiama, ar toks pažeidimas turėjo įtakos užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad kadastrinių matavimų vykdymo procesas tęsėsi nuo 2010 m. ir pareiškėja aktyviai dalyvavo šiame procese, nuolat tiek raštu, tiek žodžiu bendravo su atsakovais, gavo kvietimą dalyvauti kadastrinių matavimų procedūroje, visi duomenys kvietime (išskyrus pavardę) nurodyti išsamiai ir tinkamai, taip pat įvertinus liudytojo V. B. parodymus apie tai, kad pareiškėja telefonu iki ženklinimo pradžios buvo informuota apie neteisingai nurodytą pavardę bei apie tai, kad kadastriniai matavimai bus atliekami atsakovo A. V. žemės sklype ir informavo, kad ji pati negalės dalyvauti ženklinime (2012 m. liepos 3 d. posėdžio garso įrašas), nustatytą procedūrinį pažeidimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė formaliu, nesuvaržiusiu pareiškėjos teisių, kuris negali būti lemiamu kriterijumi sprendžiant ginčijamo įsakymo teisėtumo klausimą, todėl negali būti ir pagrindu panaikinti ginčijamą įsakymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.).

III.

A. A. 2015 m. kovo 17 d. pateikė prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktų pagrindu.

Prašyme nurodo, jog teismas administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 nusprendė dėl A. A. teisių, nors jis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik 2015 m. vasario mėn., todėl ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino dėl prašymo pateikimo procesui byloje atnaujinti nėra praleidęs. Pareiškėjos sklypo gretimybėje A. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). A. A. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jame esančių bendro naudojimo kelių faktiškai tapo padalintas į 3 atskirus sklypus. Matininkas R. K. paruošė A. A. priklausančių sklypų kadastrinių matavimų bylas, kurių nederino NŽT Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius dėl neva netinkamai pažymėtos ribos tarp A. A. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos sklypo. Dėl teritorinio skyriaus veiksmų A. A. pateikė skundą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri persiuntė šį skundą nagrinėti NŽT. Gavęs NŽT 2015 m. sausio 30 d. sprendimą, kuriuo A. A. skundas nebuvo patenkintas, jis kreipėsi į advokatų kontorą dėl skundo paruošimo teismui. Tik tuomet advokatų kontoroje jam buvo paaiškinta, kad jis faktiškai neturi galimybių nuginčyti NŽT sprendimų, nes tam trukdo faktai, nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimu.

Teigia, jog kadangi nėra teisininkas, be to, pagyvenusio amžiaus (65 m.), nežinojo ir nesuprato, kad gali įstoti į minėtos administracinės bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o proceso dalyviai jo įtraukti į bylą neprašė.

Pažymi, kad dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo neteisingai nurodytų aplinkybių, kad priėmus ginčijamą įsakymą pareiškėjos sklypo plotas neva nesumažėjo, kad atsakovo kadastriniai matavimai atlikti tinkamai, sklypų ginčo riba yra aiški iš esamų dokumentų, šalys neva pripažino, kad keitė pirminius riboženklius, kurių A. A. neturėjo galimybės ginčyti, nes nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, jis negali įrodyti, kad jo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba, su kuria nesutinka NŽT, kadastrinių matavimų byloje yra nustatyta tinkamai. NŽT netvirtina A. A. sklypų kadastrinių matavimų bylų, nes tokiu atveju pareiškėjai pritrūktų žemės (apie 1 hektaro) ir reikalauja atitraukti ribą tarp jo ir pareiškėjos sklypo. Patraukus šią ribą per visą perimetrą į A. A. sklypo pusę, jis netektų miško žemės, kuri kaip tik yra palei šią ribą ir nurodyta nekilnojamojo turto registre (pažymėjimas pridedamas). Iš prie prašymo pateikto A. A. žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo akto akivaizdu, kad sklypo riba su pareiškėjos ginčo sklypu yra aiški (plane ji pažymėta taškais 4-5, linijos ilgis 270 m), jau seniai pažymėta riboženkliais, kurie niekad nebuvo keisti. Taigi, Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, jog atsakovui miško sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas nuosavybėn ir pažymėtas natūroje vienais metais vėliau negu pareiškėjos sklypas. Telšių apskrities viršininko administracija padarė klaidą, suteikdama atsakovui daugiau miško žemės, negu toje vietoje faktiškai buvo. Tai akivaizdu iš UAB „Veriga“ matininko V. B. parengtos atsakovo sklypo schemos, kurioje matyti, kad atsakovui matuojant miško sklypą nuo pareiškėjos sklypo ribos buvo ženkliai įsiterpta į kitoje pusėje esančio kaimyninio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir atsakovas užėmė daugiau kaip pusę minėto kaimyninio sklypo. Būtent dėl šios aplinkybės NŽT prisireikė tiek atsakovo, tiek pareiškėjos sklypus „pastumti“ į A. A. sklypo pusę. Taigi, buvo pažeistas principas, taikomas atliekant tikslius kadastrinius sklypų matavimus, įtvirtintas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą skirtumą sklypo savininkui nekompensuojama. 2013 m. balandžio 24 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kažkodėl nelaikė esminiu nukrypimu, jog atsakovo vakarinė sklypo riba pagal preliminarų planą yra 345 m, o kadastrinių matavimų byloje – 287,47 m, pietinė riba atitinkamai – 350 m ir 357,80 m. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek pareiškėjos, tiek atsakovo sklypai yra miško paskirties, o šios paskirties žemės teisiniame reguliavime yra tam tikros specifikos, pvz. duomenys apie miško sklypus ir jų plotus yra registruojami ne tik nekilnojamojo turto registre, bet ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Tačiau teismas jokių duomenų iš miškų kadastro į bylą neišreikalavo. Riba tarp miško sklypų gali būti žymima padarant tam tikrą iki 1 m pločio proskyną (spindį). Tokia riba (spindis) tarp pareiškėjos ir atsakovo sklypų buvo padaryta, todėl teismo išvada, kad pareiškėja neva keitė sklypo ribas visiškai nepagrįsta, nes paprasčiausiai proskynos pakeisti tiesiog neįmanoma, nes tokiu atveju būtų atsiradę dvi proskynos tarp sklypų. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad miško valdų ribų linijų, posūkio taškų koordinačių ir kampų matavimų tikslumas tuo metu, kai vyko bylos nagrinėjimas, buvo reglamentuotas Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarkos, patvirtintos Aplinkos ministro 2001 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 352, 2 priede. Taip pat teismai visiškai nepagrįstai rėmėsi matininko R. K. parodymais, kad atliekant pareiškėjos sklypo kadastrinius matavimus neva buvo nustatytas ženklus jai priklausančio žemės sklypo padidėjimas (apie 30 %). NŽT pateikė į bylą R. K. gamybinės įmonės 2011 m. liepos 27 d. pranešimą NŽT Plungės ir Rietavo skyriui, kad pareiškėjos sklypo plotas viršija leistiną paklaidą 0,062 ha, t. y. apie 6 arus. Nesuprantama, kodėl teismai vadovavosi ne oficialiais rašytiniais įrodymais, o netiksliais ir subjektyviais liudininko parodymais.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad buvo padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida, t. y. teismas šioje byloje netinkamai taikė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, t. y. padarytas esminis materialines teises normų taikymo pažeidimas, turėjęs įtakos priimant teismų sprendimus, ir esantis pagrindu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.).

Pareiškėja S. A. atsiliepime į A. A. prašymą atnaujinti procesą jam pritaria ir prašo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teigia, jog teismas savo sprendimu sudarė dviprasmišką situaciją bendros ribos nustatyme tarp pareiškėjos sklypo ir A. A. sklypo, todėl iki šiol pareiškėja neturi galimybės kadastriniais matavimais įrodyti trūkstamo miško ploto.

Nurodo, kad Nacionalinė žemės ūkio tarnyba, 2012 m. kovo 2 d. rašte 1SS-(10.5)-392 vertindama A. V. sklypo kadastrinių matavimų būklę, teismą sąmoningai klaidino. 2 puslapio paskutinės pastraipos teiginys, kad pirmą kartą žemės sklypo Nr. 165 riboženklių atstatymo darbai įvyko 2010 m. balandžio 29 d., neatitinka faktinių aplinkybių, nes gelžbetoniniai riboženkliai, žymintys abiejų sklypų bendrą ribą, stovėjo nuo sklypų paženklinimo pradžios ir buvo patvirtinti 1996 m. birželio 25 d. gretimo sklypo savininko A. V. parašu žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo akte. Tarnybos išvada (5 psl.), kai ribų ilgiai, nurodyti plane, kardinaliai skiriasi nuo matavimu nustatytų ilgių ir viena iš jų sutrumpėja 4,44 m, kita 30,23 m, trečia 63,67 m ir tik viena pailgėja 7,8 m, o žemės sklypo plotas lieka nepakitęs yra geometrijos pagrindams ir sveikam protui prieštaraujantis teiginys. Juo paslepiama tai, kad prieš šio sklypo kadastrinius matavimus A. V. valdomas ir projektinis plotas ženkliai (apie 2 ha) viršijo 12,9 ha. Tai prieštarauja teismo sprendimui, kai pateisinamas pareiškėjos sklypo dalies užvaldymas minėto sklypo savininkui dėl lyg tai jam trūkstamų 1,3 ha.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimui nemažą įtaką galėjo padaryti 2012 m. kovo 28 d. akto 36 NS-29 Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus komisijos sąmoningai klaidinanti informacija. Pagal Nacionalinės žemės ūkio tarnybos 2012 m. kovo 8 d. pavedimą 1PAV-(1.8)-87 komisija turėjo įvertinti, ar atlikus atsakovo A. V. žemės sklypo kadastrinius matavimus, bendra riba (vakarinė) tarp A. V. ir pareiškėjos žemės sklypų nustatyta teisingai ir nepažeidžia pareiškėjos, kaip gretimo žemės sklypo interesų. Tačiau ji nustatinėjo visai kitos sklypo kraštinės (pietvakarinės) ilgį, o išvadose teigė, jog pareiškėjos interesas nebuvo pažeistas, kai pavedime 1PAV-(1.8)-87 konstatuojama, kad po kadastrinių matavimų vakarinė riba iš 350 m projekte, sumažėjo net 63,67 m, kas akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjos interesus.

Atsakovas A. V. atsiliepime į A. A. prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-44/2013.

Nurodo, kad prašymas paduotas praleidus įstatyme nustatytus tokio prašymo padavimo terminus. A. A., kaip žiūrovas, dalyvavo ne viename teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. A492-44/2013, jis netgi atvyko į teismą vietoj savo sutuoktinės S. A. išklausyti teismo sprendimo. Todėl jam puikiai buvo žinoma apie vykstančią bylą, posėdžio dalyvių pasisakymus bei patį teismo sprendimą. Kita vertus, A. A., gyvenantis tuo pačiu adresu kaip ir pareiškėja S. A., net ir negalėtų nežinoti apie vykusį procesą, nes visi teismo dokumentai buvo siunčiami bendru sutuoktinių adresu. Taigi A. A. žinojo ir turėjo žinoti apie procesą teisme, pradėtą jo sutuoktinės S. A. pareiškimu.

Pažymi, jog pareiškėjos S. A. advokatas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą įtraukti A. A. į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (II t., b. l. 94), tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas motyvuotai atmetė tokį prašymą (II t., b. l. 95). Šiame posėdyje vėlgi kaip žiūrovas dalyvavo pats A. A., tačiau nei jis pats vėliau prašė jį įtraukti trečiuoju asmeniu, nei pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė tokias aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms, A. A. privalėjo būti rūpestingas ir atidus, sąžiningai rūpintis savo teisėmis ir jau tada pasikonsultuoti su advokatu, ar vykstantis procesas nepažeis jo teisių. Šią bylą jau nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylos medžiagoje neabejotinai matė aukščiau išsakytą S. A. prašymą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo protokolinę nutartį neįtraukti A. A. į bylą, tačiau toks sprendimas apeliacinio teismo nebuvo įvertintas kaip neteisėtas ir tuo pagrindu pirmosios instancijos teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimas nebuvo panaikintas pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Teigia, jog analizuojant tiek S. A. skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, tiek ir šio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą matyti, kad juose nėra pateikiamos išvados dėl A. A. žemės sklypo ar A. A. kokių nors veiksmų. Faktas, kad A. A. konsultavę advokatai mano, jog A. A. teises pažeidžia įsiteisėjęs teismo sprendimas, nesudaro pagrindo išvadai, kad A. A. teisės minėtu teismo sprendimu apskritai kaip nors yra liečiamos. A. A. išsakyti prašymo atnaujinti procesą motyvai dėl jo sklypo ribų ir S. A. sklypo ribų, nėra šios bylos dalykas, nes šioje byloje S. A. ir A. A. sklypų tarpusavio ribos nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių.

Tačiau proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą.

Taigi, proceso atnaujinimo institutas taikomas tik ypatingais atvejais ir tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (ABTĮ).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2013 m. balandžio 24 d. nutartį, administracinė byla Nr. A492-44/2013, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo užbaigta.

A. A. 2015 m. kovo 17 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 (sprendime pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų) ir 10 (padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį) punktų pagrindu.

Kalbant apie ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą, pažymėtina, jog jis skaičiuojamas nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Pagal administracinių teismų praktiką, jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P822–166/2009, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146–17/2012, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146–73/2012). Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, darytina išvada, jog prašymas, įteiktas paštui 2015 m. kovo 17 d. (žr. pašto spaudą ant laiško voko), dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A492-44/2013, kurioje 2013 m. balandžio 24 d. priimta galutinė ir neskundžiama nutartis, paduotas praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.

Kita vertus, prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu – sprendime pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, kadangi prašantis atnaujinti procesą asmuo (A. A.) nebuvo įtrauktas į bylos Nr. A492-44/2013 nagrinėjimą. Dėl šios priežasties, kaip nurodoma prašyme, jis apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-44/2013, kaip pažeidžiančią jo teises ir teisėtus interesus, sužinojo tik 2015 m. vasario mėn., kai kreipėsi į advokatus dėl jo interesus pažeidžiančio NŽT 2015 m. sausio 30 d. sprendimo apskundimo teismui ir advokatams paaiškinus, kad jis faktiškai neturi galimybių nuginčyti NŽT sprendimų, nes tam trukdo faktai, nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimu (paliktu galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-44/2013). Be to, prašyme atnaujinti procesą A. A. nurodo, jog kadangi nėra teisininkas, be to, pagyvenusio amžiaus (65 m.), nežinojo ir nesuprato, kad gali įstoti į minėtos administracinės bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o proceso dalyviai jo įtraukti į bylą neprašė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. posėdžio metu pareiškėjos S. A. atstovas advokatas S. Čepas pateikė teismui prašymą įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. A., kurio gyvenamoji vieta tokia pati kaip ir pareiškėjos S. A., kadangi priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos šio asmens teisėms (II t., b. l. 94). Klaipėdos apygardos administracinis teismas to paties teismo posėdžio metu nutarė A. A. neįtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes tuo metu buvo netikslinga (II t., b. l. 95). Taip pat Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo paskelbimo metu į sprendimo paskelbimą buvo atvykęs pareiškėjos S. A. atstovas (pagal įgaliojimą) sutuoktinis A. A. (II t., b. l. 148-150). Todėl atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad A. A., būdamas pareiškėjos S. A. sutuoktinis, jau Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjant bylą Nr. I-241-243/2012 bei priimant 2012 m. spalio 12 d. sprendimą žinojo apie tai, kad yra ginčas tarp pareiškėjos S. A. ir atsakovo A. V. dėl tarp jiems priklausančių žemės sklypų esančios ribos nustatymo, ir kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 24 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 šio ginčo klausimu. Dėl šios priežasties vertintina, jog šiuo atveju net ir prašant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, terminas prašymui atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 skaičiuotinas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties priėmimo ir paskelbimo (įsiteisėjimo). Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 įteiktas paštui 2015 m. kovo 17 d. (žr. pašto spaudą ant laiško voko) laikytina, jog jis paduotas praleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

Tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis numato, jog asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju, kadangi prašymas atnaujinti procesą paduotas daugiau nei po vienerių metų nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti atnaujinimo.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti, todėl procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 pagal pareiškėjos S. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. V., trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant VĮ Registrų centras ir A. V., dėl įsakymo panaikinimo, kadastro duomenų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasStasys GagysRomanas Klišauskas