- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-28
- Bylos Nr.
- eI3-692-809/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01642-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 21.2Tarnybinės nuobaudos
- 21.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau - ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. P-149 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Š.“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjas nurodo, jog su jam paskirta tarnybine nuobauda nesutinka, nes mano, kad įvykdė visas Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų nuostatų patvirtinimo“ (toliau - ir Nuostatai) bei jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (konkrečiu atveju - Įsakyme dėl nuobaudos skyrimo nurodomus papunkčius), o tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), nuostatas.
Pareiškėjo teigimu, Pranešime suformuoti įtarimai bei Išvadoje teikiami kaltinimai iš esmės skiriasi. Anot pareiškėjo, Pranešime nebuvo įvardinti Nuostatų 19.1 ir Aprašo 6.1 papunkčių reikalavimai, nors Išvadoje jie yra nurodomi. Toks iš esmės skirtingas tarnybinio pažeidimo sudėčių išdėstymas Pranešime ir Išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas, nėra teisėtas ir akivaizdžiai prieštarauja Aprašo 21 punkto imperatyviems reikalavimams. Pareiškėjo įsitikinimu, tokiu būdu jis, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, neturėjo galimybės nustatyti jo galimai neteisėtų veiksmų turinio ir nežinojo, kokiose ribose nuo pareikšto įtarimo gali gintis, tad mano, kad šie Išvados ir Pranešimo trūkumai laikytini esminiais, neabejotinai turėjusiais įtakos neteisėtam ir nepagrįstam Įsakymui dėl nuobaudos skyrimo priimti.
Pareiškėjas nurodo, jog 2020 m. sausio mėn. LAVL buvo skirta 6 407 000 Eur, iš jų 5 729 000 Eur darbo užmokesčiui. 2020 m. sausio 1 d. - LAVL patvirtintų pareigybių skaičius 467, iš jų vidutiniškai užimtų apie 400. Pagal 2020 m. Kalėjimų departamento skirtą darbo užmokesčio fondą, vidutinis mėnesinis įstaigos darbuotojų darbo užmokestis sudaro 477 417,00 Eur, t. y. po 1 193,00 Eur priskaičiuotus kiekvienam darbuotojui neatskaičius mokesčių (nors Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės pataisos namuose, bendrosios praktikos slaugytojo darbo užmokestis vasario mėn. sudarė – 1 478 Eur (be priemokos ir priedo už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų), o gydytojo psichiatro – 2 661 Eur (be priedo už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų) neatskaičius mokesčių). Anot pareiškėjo, iš šio skaičiavimo aiškiai matosi darbo užmokesčio trūkumas, t. y. pagal metų pradžioje skirtus asignavimus LAVL darbo užmokesčio būtų užtekę 2020 m. 3 ketvirčiams, o tai reiškia, kad Kalėjimų departamentas skirdamas lėšas darbo užmokesčiui akivaizdžiai jų skyrė per mažai. Jei metų eigoje būtų užpildytos visos pareigybės, tai vidutiniškai vienam darbuotojui priskaičiuotas darbo užmokestis būtų dar mažesnis. Turto valdymo skyriaus darbuotojai, atsakingi už buhalterinę apskaitą, įvertino šią situaciją ir iš karto apie tai informavo pareiškėją, taip pat telefonu informavo ir Kalėjimų departamento Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus darbuotojus. Šis klausimas, kaip pagrindinis, buvo keliamas ir 2020 m. vasario 5 d. LAVL atstovų su Kalėjimų departamento direktoriumi susitikime. Tuomet LAVL nurodė 2020 m. papildomų biudžetinių lėšų poreikį: 1 180 000 Eur darbo užmokesčiui, 100 000 Eur išlaidoms (ekonominės klasifikacijos 20 str. - komunalinės išlaidos) ir medikamentams iki 330 000 Eur, viso apie 1 610 000 Eur.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog 2020 m. vasario 5 d. dar nebuvo paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už 2020 m. sausio mėn., todėl nebuvo įvertinta:
1) pareiginės algos bazinio dydžio padidėjimas, kuris kilo 3,0 Eur nuo 173,0 Eur iki 176,0 Eur. Atitinkamai nuo padidėjusio bazinio dydžio kilo darbo užmokesčio pareiginės algos pastovioji dalis, kintamoji dalis, priedas už ištarnautus metus, taip pat naktinis, šventinis ir viršvalandinis apmokėjimas;
2) kad 2020 m. sausio 1 d. keitėsi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, kuriomis įtvirtintas konkretus didesnis pareiginės algos kintamosios dalies dydis, įvertinus darbuotoją kasmetinio veiklos vertinimo metu (įvertinus labai gerai - ne mažesnis kaip 15 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydis, gerai - ne mažesnis kaip 5 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydis). Po 2019 m. spalio 1 d. įvykdytos reorganizacijos, kai visų bausmių vykdymo sistemos įstaigų sveikatos priežiūros skyriai buvo prijungti prie LAVL, prijungtų padalinių darbuotojų, atliekančių tas pačias funkcijas darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientas svyravo nuo 5,3 iki 7,5, o kintamoji dali nuo 3 iki 30 procentų. Todėl baigus darbuotojų vertinimą 2020 m. sausio 31 d., vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatomis, darbuotojams nuo 2020 m. vasario 1 d. buvo nustatyti už veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas suvienodinti vertinimo dydžiai - vertinant labai gerai skirta 15-20 procentų, gerai - 5-10 procentų. Kadangi kintamoji dalis LAVL darbuotojams buvo paskirta nuo 2020 m. vasario 1 d., todėl 2020 m. vasario 5 d. susitikime su Departamento direktoriumi, dar buvo tiksliai neįvertinta susidarysianti darbo užmokesčio padidėjimo suma po darbuotojų vertinimo;
3) poreikis darbo užmokesčio lėšų nuo 2019 m. spalio 1 d. centralizavus Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių, atitinkamais veiklos adresais. t. y. 2019 m. spalio 1 d įvykdyta reorganizacija, kai visų bausmių vykdymo sistemos įstaigų sveikatos priežiūros skyriai buvo prijungti prie LAVL su 131 sveikatos priežiūros specialistų pareigybe, o papildomos lėšos 2020 m. LAVL darbo užmokesčiui nebuvo skirtos. (2019 m. pradžioje darbo užmokesčiui buvo skirta 4 395 000 Eur, nuo 2019-1001 prijungus sveikatos priežiūros padalinius papildomai pridėta darbo užmokesčiui 4 710 000). Eur, viso 48711000 Eur. Darbo užmokesčio įsiskolinimas 2019 m. pabaigoje sudarė 9 699000 Eur, todėl galima teigti, kad 2019 m. darbo užmokesčiui fondui reikėjo 5 842 000 Eur (įvertinant ir tai, kad perkeltiems darbuotojams buvo išmokėta darbo užmokestis tik už 3 mėn.). 2020 m. pradžioje darbo užmokesčiui skirta 572 900 Eur, t. y. mažiau nei 2019 m., neatsižvelgiant į prijungtas pareigybes bei kitus faktus (pareiginės algos bazinio dydžio padidėjimą, kintamosios dalies padidėjimą, kt.).
Pažymi, jog 2019 m. LAVL buvo imtasi drastiškų priemonių taupant darbo užmokestį, t. y. tik mažai daliai darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skirta minimali darbo užmokesčio pareiginės algos kintamoji dalis, labai gerai įvertinti tik keliolika pataisos pareigūnų, atsisakyta kai kurių pretendentų į darbuotojus, kurie nebuvo priimti siekiant sutaupyti darbo užmokestį. Dalis darbuotojų paliko įstaigą motyvuodami per mažu darbo užmokesčiu. Tai tęstis 2020 m. negalėjo, kadangi 2019 m. spalio 1 d. prijungus 131 pareigybę (iš jų užimtos - 81,25 pareigybės, su 102 žmonėmis) sveikatos priežiūros darbuotojų (iki 2019 m. rugsėjo 30 d. LAVL pareigybių skaičius buvo 322, 2019 m. spalio 1 d. - 467), trūko žmogiškųjų išteklių (tiek Pirminės asmens sveikatos priežiūros, tiek Veiklos organizavimo, tiek Turto valdymo skyriuose). Taip pat, LAVL nuolat patyrė spaudimą dėl darbo užmokesčio kėlimo medicinos darbuotojams iš profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) ir tiesiogiai iš medicinos darbuotojų. Šį nepasitenkinimą paskatino kitose viešosiose gydymo įstaigose keliami atlyginimai (2019-2020 m. jie kilo 2 kartus), todėl, LAVL buvo numatytas darbo užmokesčio didinimo mechanizmas 2020 metams, apie tai informuojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Kalėjimų departamento vadovybę, kurie tam pritarė. To patvirtinimas - Kalėjimų departamento išplatintas informacinis pranešimas, nuoroda
http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-departamentas/auktualios/nauiienos-kaldep/p60/dideja-bausmiu- vykdymo-medx.html , kur rašoma, jog: „Realų atlyginimų didėjimą pajautė ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį (įskaitant medicinos personalą). 225 darbuotojams darbo užmokestis vidutiniškai didėjo 231 Eur (15 proc.).“
LAVL, jau vasario mėn. Kalėjimų departamento darbuotojus buvo informavusi apie trūkstamas lėšas darbo užmokesčiui, todėl pakartotinai į Kalėjimų departamentą kreipėsi 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. S-2442 „Dėl biudžetinių lėšų trūkumo“, pateikiant patikslintą trūkstamą sumą.
Kalėjimų departamentui buvo pateikti atitinkamų laikotarpių (2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. rugsėjo 1 d.) pareigūnų kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo, neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo dokumentai, Ūkinės, finansinės ir administracinės tarybos posėdžių protokolai, LAVL direktoriaus įsakymai dėl pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento nustatymo, dėl pareiginės algos kintamosios dalies dydžio nustatymo, dėl priemokų mokėjimo, dėl papildomo darbo, dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, dėl darbo krūvio didinimo, dėl pareiginės algos koeficiento nustatymo, atliktus valstybės tarnautojų veiklos vertinimus, dėl darbuotojų atleidimo, dėl darbuotojų priėmimo. Pateikti dokumentai pagrindžia, kad biudžeto lėšos buvo skirstomos atsakingai, nes kiekvienas sprendimas buvo apsvarstytas, pagrįstas ir pasvertai priimtas.
Atkreipiamas dėmesys, kad LAVL, nėra patraukli darbuotojams - dėl įstaigos specifikos bei pacientų kontingento, nekonkurencingų atlyginimų, įstaigos lokacijos. Lietuvos Respublikoje trūkstant sveikatos priežiūros specialistų, ypač gydytojų, jiems siūlomas solidus darbo užmokestis ir kitos lengvatos (važinėjimo išlaidų kompensavimas, lengvatinės gyvenamojo būsto paskolos, aprūpinimas gyvenamąja vieta ir kt.), viešosiose gydymo įstaigose ne kartą per 2019 - 2020 m. kilo darbo užmokestis. Todėl, anot pareiškėjo, rasti, įdarbinti ir vėliau išlaikyti šiuos specialistus LAVL jau tapo tikru iššūkiu. Įvertinant situacijos rimtumą, kai kurie sprendimai (dėl aukštesnio pareiginės algos koeficiento nustatymo, papildomo darbo, darbo esant padidėjusiam darbų mastui, darbo krūvio didinimo) turėjo būti priimti skubiai ir neatidėliotinai. Pagal teiktus Kalėjimų departamentui duomenis galima buvo pastebėti, kad priemokos už padidėjusį darbų mastą darbuotojams buvo skiriamos tik esant neužpildytoms pareigybėms, pavaduojant nesančius darbuotojus, atliekant papildomas funkcijas esant neužimtoms pareigybėms (2020 m sausio - rugpjūčio mėnesiais iš 467 pareigybių buvo neužimtos vidutiniškai 68,2 pareigybės, iš jų 45,2 medicinos darbuotojų).
Pažymi, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-355 „Dėl komisijos sudarymo“ sudaryta komisija biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui panaudojimo teisėtumo ataskaitoje nenustatė ir atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo konstatuota, kad darbo užmokestis buvo mokamas pažeidžiant teisės aktus.
Pareiškėjas akcentuoja, jog visi sprendimai, susiję su darbo užmokesčio padidinimu priimti teisėtai, jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties požymių.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta, kokių konkrečių teisės normų pažeidimas buvo padarytas, bendrojo pobūdžio normų pažeidimai savaime negali būti laikomi pareigūno netinkamu pareigų vykdymu ar jų nevykdymu.
Pareiškėjo manymu, nenustačius konkretaus tarnybinio nusižengimo fakto, nebuvo pagrindo skirti jam tarnybinę nuobaudą. Patikrinimo Išvados trūkumai bei pareiškėjo teisės į objektyvų ir nešališką galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą pažeidimai yra pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas. Šie trūkumai laikytini esminiais, neabejotinai turėjusiais įtakos neteisėtam ir nepagrįstam Įsakymui dėl nuobaudos skyrimo priimti, todėl Įsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pagal Aprašo 21 punktą papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo būtų surašomas ir tikrinamas pareigūnas su juo supažindinamas tik kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, pradiniame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų požymių. Pareiškėjui, tiek jam įteiktame Pranešime, tiek Išvadoje nurodytas tas pats tarnybinis nusižengimas, kurio padarymu jis buvo įtariamas ir kuris jam buvo inkriminuotas. Tiek Pranešime, tiek Išvadoje nurodytos konkrečios teisės normos, kurias galimai ir realiai pažeidė pareiškėjas, skiriasi tik labai nežymiai. Tuo labiau, kad įrodymai ir informacija, kurių pagrindu sprendžiama, ar tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, kurio padarymu jis yra įtariamas, renkami ir vertinami viso tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, o ne jį tik pradėjus, ir tik jį (tarnybinį patikrinimą) atlikus yra galutinai nustatoma, kokias konkrečias, jo veiklą reglamentuojančias, teisės normas tikrinamas pareigūnas pažeidė.
Pažymi, jog atlikto išsamaus tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, eidamas LAVL direktoriaus pareigas, elgėsi aplaidžiai ir neatliko būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą - neužtikrino ir nekontroliavo racionalaus ir efektyvaus skirtų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo, priėmė sprendimus dėl darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kintamos dalies priedų, dėl pareigūnams skirtų priedų už pavojingumą, viršvalandžių, papildomo krūvio, darbo ne darbo ar išeiginių/švenčių dienomis, kurių įvykdymui, susidarė 873,7 tūkst. Eur papildomas valstybės biudžeto asignavimų poreikis, t. y. priėmė sprendimus padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turėjo tam patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui. Po 2020 m. vasario 5 d. įvykusio pasitarimo su Kalėjimų departamento vadovybe dėl papildomų lėšų darbo užmokesčiui poreikio, nepateisinamai vėlai, tik 2020 m. liepos 24 d., raštu informavo Kalėjimų departamentą dėl ženkliai padidėjusio papildomų lėšų darbo užmokesčiui poreikio, viršijančio patvirtintą asignavimų sumą.
Atsakovas akcentuoja, jog LAVL direktoriaus pareigybės aprašyme aiškiai ir vienareikšmiškai nustatytos jo vykdomos funkcijos ir pareigos. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas šių konkrečių pareigų neatliko ar atliko netinkamai, taip pat, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių, atimančių iš pareiškėjo galimybę jas atlikti jam nustatytu būdu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nustatyta ir tokios pareiškėjo veikos (neveikimo) kaltės forma - tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo.
Nurodo, jog pareiškėjas yra ne eilinis statutinis pareigūnas, o LAVL direktorius, atsakingas už visos įstaigos tinkamą funkcionavimą. Tai suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų statutinių pareigūnų atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Šiame kontekste pareiškėjui išlieka pareiga nuolat kontroliuoti, kaip įgyvendinami pataisos įstaigai pavesti uždaviniai ir vykdomos funkcijos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikta pakankamai duomenų, kurie neginčytinai patvirtina pažeidimų faktus ir pagrindžia pareiškėjo kaltę dėl netinkamo LAVL pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo, netinkamo jos veiklos koordinavimo ir kontrolės, netinkamo teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimo.
Pažymi, jog atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtos ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės pareiškėjo tarnybinei atsakomybei taikyti, nebuvo padaryta jokių esminių tarnybinio pažeidimo tyrimo pažeidimų, sudarančių pagrindą naikinti Įsakymą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė teismo skundą tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento 2021 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. P-149 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Š.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, panaikinimo.
Pareiškėjas yra LVAL direktorius.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 24 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-355 „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisiją, kuriai buvo pavesta įvertinti LAVL biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui panaudojimo teisėtumą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. bei pateikti ataskaitą.
2021 m. sausio 26 d. Komisija pateikė Laisvės atėmimo vietų ligoninės biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui panaudojimo teisėtumo ataskaitą Nr. LV-314 (toliau – ir Ataskaita), kurioje, be kita ko, konstatavo, jog: LAVL direktorius, prieš priimdamas sprendimus, turėjo kreiptis į Kalėjimų departamentą dėl papildomo poreikio darbo užmokesčiui (Ataskaitos 2.1 papunktis); LAVL direktorius tik po priimtų sprendimų, t. y. 2020 m. liepos 24 d., raštu informavo Kalėjimų departamentą dėl papildomų lėšų, daugiau kaip 2 kartus viršijančias pirminį poreikį, taip galimai netinkamai vykdė savo pareigas nustatytas Nuostatų 19.3 ir 19.6 papunkčiuose (Ataskaitos 2.1 papunktis).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-60 sudarė komisiją LAVL biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui panaudojimo teisėtumui ištirti (toliau – ir Komisija).
2021 m. balandžio 14 d. Komisija surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-6 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui panaudojimo teisėtumo pažeidimo“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, jog R. Š., eidamas LAVL direktoriaus pareigas elgėsi aplaidžiai ir neatliko būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą - neužtikrino ir nekontroliavo racionalaus ir efektyvaus skirtų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo, priėmė sprendimus dėl darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kintamos dalies priedų, dėl pareigūnams skirtų priedų už pavojingumą, viršvalandžių, papildomo krūvio, darbo ne darbo ar išeiginių/švenčių dienomis, kurių įvykdymui, susidarė 873,7 tūkst. Eur papildomas valstybės biudžeto asignavimų poreikis, t. y. priėmė sprendimus padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turėjo tam patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui. Po 2020 m. vasario 5 d. įvykusio pasitarimo su Kalėjimų departamento vadovybe dėl papildomų lėšų darbo užmokesčiui poreikio, nepateisinamai vėlai, tik 2020 m. liepos 24 d., raštu informavo Kalėjimų departamentą dėl ženkliai padidėjusio papildomų lėšų darbo užmokesčiui poreikio, viršijančio patvirtintą asignavimų sumą. Išvadoje nurodoma, jog šiais aplaidžiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Nuostatų 19.1 ir 19.6 papunkčių, taip pat LAVL direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1, 6.8, ir 6.23 papunkčių reikalavimus.
2021 m. kovo 8 d. pareiškėjui buvo pateiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Pranešimas) dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo.
2021 m. kovo 16 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą.
Kalėjimų departamento direktorius priėmė ginčijamą Įsakymą.
Pareiškėjas nesutikdamas su Įsakymu, su skundu kreipėsi į teismą.
Pažymėtina, jog pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-56-552/2017).
Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas; teisės akto redakcija, galiojusi ginčo Įsakymo priėmimo metu), Aprašas bei kiti teisės aktai.
Statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 str. 12 d.). Tvarkos aprašo 3 punktas taip pat nustato, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų padarinių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 24 p.).
Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta už Nuostatų 19.1 ir 19.6 papunkčių bei LAVL direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1R-20 6.1, 6.8, 6.23 papunkčių reikalavimų pažeidimus.
Nuostatų 19 punkte įtvirtintos LAVL direktoriaus funkcijos ir pareigos. Nuostatų 19.1. papunktis numato, jog LAVL direktorius sprendžia įstaigos kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už įstaigai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą; pagal kompetenciją užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, efektyvios įstaigos vidaus kontrolės sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą (Nuostatų 19.6 papunktis).
LAVL direktoriaus pareigybės aprašyme, be kita ko, nustatyta, jog direktorius vadovauja įstaigai, užtikrindamas jai pavestų funkcijų vykdymą ir įstaigos administracijos padalinių veiklos kontrolę (6.1 papunktis); pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus, duoda nurodymus ir įpareigojimus administracijos padaliniams ar atskiriems jų darbuotojams, užtikrindamas tinkamą įstaigai pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą (6.8 papunktis); teisės aktų nustatyta tvarka valdo ir naudoja įstaigos lėšas ir kitą turtą (6.23 papunktis).
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 7 straipsnis numato asignavimų valdytojų atsakomybę. Minėto įstatymo 7 straipsnyje numatyta, jog biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai įstatymų nustatyta tvarka atsako už:
1) programų vykdymą, programų sąmatų sudarymą ir vykdymą neviršijant patvirtintų asignavimų sumų (atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 5 punktą), už paskirtų asignavimų efektyvų, atitinkantį programoje nustatytus tikslus ir rezultatyvų naudojimą; 2) atsiskaitymus su darbuotojais, mokesčių administravimo įstaigomis, visų rūšių energijos ir kitų darbų, paslaugų bei prekių tiekėjais, išskyrus atvejus, kai laiku neapmokamos mokėjimo paraiškos, pateiktos Valstybės iždui ir savivaldybių administracijoms asignavimams gauti.
Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 14 straipsnis įtvirtina asignavimų valdytojų teisę prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas. Šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2020 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.
Pareiškėjas nurodo, jog tiek Išvada, tiek Įsakymas yra neteisėti ir nepagrįsti, Išvada surašyta tinkamai neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Tačiau iš į bylą pateiktos medžiagos, šalių paaiškinimų, matyti, jog pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas, kadangi priėmė finansinius sprendimus padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu LVAL turėjo tam patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui.
Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas, būdamas LAVL direktorius, 2020 m. kovo, balandžio mėnesiais vertino LAVL darbuotojus dirbančius pagal darbo sutartis, kintamos dalies priedus, dėl pareigūnams skirtų priedų už pavojingumą, viršvalandžių, papildomo krūvio, darbo ne darbo ar išeiginių/švenčių dienomis ir padidino darbo užmokestį darbuotojams. Taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog padidinus minėtą darbo užmokestį susidarė 873 700 Eur papildomas valstybės biudžeto asignavimų poreikis. Pažymėtina, jog papildomas valstybės biudžeto asignavimai buvo 873 700 Eur didesni, nei LAVL turėjo tam patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas biudžetinės įstaigos vadovas, neužtikrino racionalaus ir efektyvaus skirtų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ir Išvadoje nurodytais veiksmais viršijo patvirtintą asignavimų sumą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog 2020 m. vasario 5 d. susitikimo su Kalėjimo departamento atstovais metu pateikiant papildomų 1 180 000 Eur lėšų poreikį dar nebuvo paskaičiuotas ir įvertintas pareiginės algos bazinio dydžio padidėjimas, darbo užmokesčio lėšų poreikis nuo 2019 m. lapkričio 1 d. prijungus sveikatos priežiūros tarnybas prie LAVL ir kt., nepaneigia Išvadoje nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių jo tarnybinės atsakomybės pagrindą laikytis finansinės drausmės ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, LAVL nėra patraukli darbo rinkoje dėl nedidelio darbuotojų darbo užmokesčio, todėl darbo užmokesčio didinimas buvo suderintas su tuometiniu teisingumo ministru bei Kalėjimų departamentu, tačiau finansinius sprendimus priima įstaigos vadovas, kuris yra asignavimų valdytojas ir, kaip minėta, yra atsakingas už finansinę tvarką ir drausmę.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas po 2020 m. vasario 5 d. įvykusio pasitarimo su Kalėjimų departamento vadovybe dėl papildomų lėšų darbo užmokesčiui poreikio, nepateisinamai vėlai, tik 2020 m. liepos 24 d. raštu informavo Kalėjimų departamentą dėl ženkliai padidėjusio papildomų lėšų darbo užmokesčiui poreikio, viršijančio patvirtintą asignavimų sumą. Tačiau teismo vertinimu, galiojantys teisės aktai nenumato pareiškėjo pareigos informuoti apie aukščiau minėtą aplinkybę Kalėjimų departamentą.
Pareiškėjo teigimu, Pranešime nebuvo įvardinti Nuostatų 19.1 ir Aprašo 6.1 papunkčiai, tuo tarpu Išvadoje iš esmės skiriasi kaltinimai jo atžvilgiu, todėl tokiu būdu atsakovas pažeidė Aprašo 21 punktą.
Aprašo 21 punktas numato, jog tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka surašytame pirmame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, tikrintojas nedelsiant surašo papildomą pranešimą. Tokiu atveju toliau atliekami šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti veiksmai. Aprašo 22 punktas numato, jog tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiškinimą turi būti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjas buvo informuotas apie galimą tarnybinį nusižengimą ir pareiškėjas pateikė paaiškinimus Kalėjimų departamentui, kuriuose išsamiai išdėstė savo poziciją dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjo teisė pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio pažeidimo buvo įgyvendinta tinkamai, t. y. pareiškėjui buvo suteikta teisė pateikti rašytinius paaiškinimus Aprašo 22 punkte nustatyta tvarka. Teismas sutinka su pareiškėju, jog ir Pranešime apie tarnybinį pažeidimą turėjo būti nurodyti Nuostatų 19.1 ir Aprašo 6.1 papunkčiai, tačiau iš pareiškėjo paaiškinimo turinio, akivaizdu, jog pareiškėjas visiškai suprato dėl kokio tarnybinio nusižengimo yra pradėtas tyrimas jo atžvilgiu ir kokio pažeidimo pagrindu jis teikia paaiškinimus. Todėl, teismo vertinimu, toks atsakovo procedūrinis pažeidimas nėra esminis ir tai, kad kvalifikuojant padarytą nusižengimą papildomai buvo padaryta nuoroda į aukščiau minėtus teisės aktus, nepaneigia fakto, kad atsakovas tinkamai vykdė Aprašo 21-22 punktus ir suteikė pareiškėjui teisę teikti paaiškinimus dėl padaryto tarnybinio nusižengimo.
Pareiškėjo neteisėta veika pasireiškė netinkamu veikimu (priėmė finansinius sprendimus padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu LVAL turėjo tam patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui). Nagrinėjamu atveju ginčo situacijoje pareiškėjas savo veiksmais pažeidė aukščiau minėtus Išvadoje ir Įsakyme nurodytus teisės aktus.
Dėl aukščiau minėto pareigūno neteisėtos veikos (veikimo) kilo pasekmės (dėl biudžeto asignavimo padidinimo), kas yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas.
Pagal Statuto 39 straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.
Iš aukščiau išdėstyto galima daryti išvadą, jog sprendžiant pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą pareiškėjo darbdavio buvo įvertintos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės. Atsakovas nenustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.
Įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes (kilo neigiamų pasekmių grėsmė, bet reali žala nekilo) ir kitas jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju paskirta pati švelniausia pagal savo pobūdį tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).
Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Š. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.