- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- II-1-476/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-01138-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Kategorijos
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos 2016 m. spalio 28 d. nutarimo administracinėje byloje panaikinimo ir bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. Š. prašo panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos 2016 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. VKTIN-76289389-16 administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Pareiškėjas V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-09-19 jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka 2016-10-28 priimto nutarimo turinio nes mano, kad jo teisinė padėtis pasunkėja. Tai yra, vieninteliame jam žinomame ir pasirašytame protokole yra užfiksuota visa eilė teisės pažeidimų, nurodant, kad tik dalį pažeidimų atliko pareiškėjas bei tik dalis pažeidimų protokole nurodomi kaip įvykdyti pareiškėjo valdyta transporto priemone Volvo FH12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau nutarimu buvo konstatuota, kad jis įvykdė daugiau administracinės teisės pažeidimų nei buvo nurodyta 2016-09-19 surašytame protokole. Taip pat protokole nurodyta, kad administracinės teisės pažeidimai buvo įvykdyti „važiuojant", t.y., jam vairuojant neaišku kokias ar kokią transporto priemonę. Nors, faktiškai jo valdoma transporto priemonė Volvo FH12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo. Ji stovėjo aikštelėje, kadangi vyko šalia esančiame miško masyve kertamos medienos krovimo procesas. Būtent dėl šios priežasties dar ir nebuvo atlikti pakrautos vežti medienos svorio bei tūrio matavimo darbai, neišrašyti ir neišduoti visi transporto priemonei keliais judėti leidžiantys bei reikalingi dokumentai. O dar neapskaityta transporto priemone ant svarstyklių jis užvažiavo todėl, kad to pareikalavo atvykę pareigūnai. Mano, jog nepadarė ATPK 142-4 str. 2 d., 142-8 str. 1 d. Taip pat nutarimo neteisėtumo argumentu laiko ir tai, jog ATPK 142-8 straipsnio 1 dalies pažeidimas ne tik nebuvo padarytas, bet net ir teoriškai negalėjo būti padarytas. Kadangi minimoje materialinės teisės normoje yra kalbama ne apie transporto priemonės techninę būklę ar jos atitikimą specialiesiems reikalavimams, bet apie specialiosios matavimo priemonės transporto priemonėje „neįrengimą", jos „neveikimą", „nesuremontavimą per nustatytą laikotarpį" ar „nustatytų reikalavimų tachografui neatitikimu". Pareiškėjo vertinimu, ATPK 142-8 str. 1 d. pažeidimas yra įvykdomas vienu iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių būdų, ir tai gali būti siejama tik su pačia specialiąja matavimo priemone, bet ne su transporto priemone, kaip šiuo atveju buvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, mano, kad skundžiamasis nutarimas yra neteisėtas dėl protokolu pareiškėjui pareikštų kaltinimų ribų peržengimo 2016-10-28 priimant skundžiamą nutarimą.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos atstovė O. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad tachografo registracijos lape matosi, jog pareiškėjo transporto priemonė pajudėjo apie 7 val. ir V. Š. transporto priemonę vairavo maždaug apie valandą laiko. Po to, jokio judėjimo daugiau nebuvo. Pats pareiškėjas teigia, kad jo automibilį pakrovė miške. Neaišku tuomet, kaip automobilis atsirado kelyje, specialiai tam įrengtoje aikštelėje. Kai atvyko pareigūnai, jis tvirtino medieną diržais, tai reiškia, jis jau buvo pasiruošęs judėti. Galbūt jis ir laukė dokumentų, bet mediena, kaip jis teigė ten sandėliuojama nebuvo. UAB “Rosminda” mūsų inspekcijos darbuotojams yra gerai žinoma, nes tiek jos vadovai, tiek ir vairuotojai linkę daryti pažeidimus.
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-09-19 turėjo atvykti į aikštelę, esančią Šalčininkų kelyje, tikslaus kilometro neprisimena, tam kad pakrautų transporto priemonę. Mašina, kurią turėjo pakrauti, stovėjo aikštelėje, o jis turėjo nuvažiuoti į mišką pririnkti medžių ir pakrauti į minėtą mašiną. Tai padaręs, transporto priemonę paliko stovėti aikštelėje, o pats išvyko dirbti kitų darbų. Medžius krovė darbdavio atstovo nurodymu. Kokį tiksliai kiekį pakrovė, pasakyti negali, nes kiekvienas medis skiriasi, todėl gali tik spėlioti kiek svėrė mediena. Pakrovus mašiną, svorį turėtų įvertinti vadybininkas. Automobilis prieš krovimą stovėjo sutartoje aikštelėje, kai pakrovė medieną automobilis stovėjo. Kai išvyko, maždaug po 20-30 min., jam paskambino vadybininkas ir pasakė, kad reikia grįžti atgal ir nukrauti dalį medienos, nes buvo pakrauta per daug. Kai grįžo į aikštelę, jau buvo atvykę Kelių transporto inspekcijos pareigūnai, policijos pareigūnai, o vairuotojas dar net nebuvo pajudėjęs iš aikštelės, jis tik tvirtino krovinį diržais. Kadangi nukrauti medienos pareigūnai neleido ir vairuotoją išsivežė, jis taip pat išvyko.
Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra V. Š. darbdavys, ir jis 2016-09-19 pasiuntė automobilį pasikrauti krovinio, o krovimo darbus organizavo jau kitas asmuo. Pakrovus medieną, buvo neįvertintas jos svoris ir automobilis buvo perkrautas. Automobilį Valstybinės kelių transporto inpekcijos inspektoriai pasvėrė nebaigus atlikti krovimo proceso. Dokumentus vairuotojui turėjo atvežti įmonės vadybininkas. Vairuotojas po įvykio paaiškino, kad laukė asmens, kuris atvykęs pamatuos medieną, sužinos tūrį ir nuspręs ar krovinys tinkamas gabenti Lietuvos keliais, tai yra ar atitinka svorį ir kitus išmatavimus. Žinojo, kad automobilio padangos pakeistos, nes senosios buvo sudilę, todėl dėl saugumo uždėjo naujas padangas, tačiau naujos tachografo patikros neatliko, nors reikėjo tai padaryti. Krovinio siuntėjas turėjo atvežti dokumentus medienos gabenimui, gavęs dokumentus V. Š. turėjo skambinti jam ir klausti ar automobilis gali pajudėti, o jis turėjo spręsti ar automobilis gali važiuoti, ar reik nusikrauti krovinį, ar prisikrauti daugiau.
Liudytojas S. T. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-09-19 buvo patikrintas kelyje A15, 15 kilometre, aikštelėje stovintis miškovežis, jis viršijo apkrovas, todėl buvo surašytas protokolas. Tuo metu kai jis atvyko, vairuotojas veržė krovinį diržais, sakė, kad laukia dokumentų iš vadybininko. Buvo nuspręsta transporto priemonę patikrinti. Policijos pareigūnus Kelių transporto inspekcijos pareigūnai kvietė todėl, kad ant puspriekabės nerado VIN kodo. Transporto priemonė nejudėjo, ji stovėjo aikštelėje, dalis diržų jau buvo priveržta. Kai patikrino aurtomobilį, matė, kad kažkas buvo atvažiavęs nukrauti dalį medienos. Dėl klaidų protokole viskas nurodyta tarnybiniame pranešime, protokolas nebuvo tikslintas.
Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-09-19 atvyko į įvykio vietą esančią Vilniaus r. kelyje A15, 15 km. buvo nustatyti pažeidimai, todėl buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Kai jis atvyko, transporto priemonė stovėjo aikštelėje, vairuotojas rišo paskutinį tvirtinimo diržą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
10 Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-09-19 V. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 5-6), 2016-10-28 jo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas, kuriuo jam pagal ATPK 142-4 str. 2 d. buvo paskirta 7 Eur bauda, pagal 145 str. 3 d. paskirta 216 Eur bauda, pagal 145 str. 5 d. paskirta 1447 Eur bauda, pagal 142-8 str. 1 d. paskirta 144 Eur bauda, pagal 145 str. 4 d. paskirta 578 Eur bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos baustos subendrintos ir paskirta galutinė 1447 Eur bauda (b. l. 21-22).
Administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.
Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (LVAT 2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1221/2007, 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-707/2010 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5778/2010; 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Taigi, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis. Administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai nurodžius padaryto administracinio teisės pažeidimo esmę, apribojama atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, o teismui ribojama galimybė tinkamai, neperžengiant kaltinimo ribų, įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).
Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, 2016-09-19 administracinio teisės pažeidimo protokole yra padaryta daug klaidų nurodant V. Š. padarytų pažeidimų esmę, todėl V. Š. suformuluoti kaltinimai dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, nėra tikslūs. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra aišku, kokius konkrečiai veiksmus, su kokia transporto priemone bei koks tiksliai asmuo atliko. Byloje jokių duomenų apie tai, kad 2016-09-19 administracinio teisės pažeidimo protokolas būtų papildytas ar pakeistas ištaisant jo trūkumus, nėra.
ATPK 280 straipsnis (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Taigi, tik po to kai įvykdomi ATPK 280 straipsnio reikalavimai, galima vykdyti ATPK 284 straipsnyje numatytus reikalavimus, tai yra aiškintis aplinkybes, kurias būtina išaiškinti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tačiau jau priimant nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis pasunkėjo, todėl V. Š. turėjo būti informuotas apie naujai suformuluotus kaltinimus prieš priimant skundžiamą nutarimą, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis. Administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai nurodžius padarytų administracinių teisės pažeidimų esmę, jų padarymo aplinkybes, buvo apribota V. Š. teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų, juo labiau, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Administracinių nusižengimų kodekso 642 str., nurodo, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas panaikina nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą tuo atveju, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Kadangi, teismo manymu, 2016-09-19 pareigūno S. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VKTIP-72164233-16 yra su esminiais trūkumais, 2016-10-28 priimtas nutarimas Nr. VKTIN-76289389 pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas, o V. Š. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti 2016-10-28 Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos vyriausiojo inspektoriaus S. T. nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.