Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Sigitui Bagdonavičiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. D. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutarties, kuria jam pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi A. D., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2 veikos), 145 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuris tęsiamas iki šiol. Paskutinį kartą priverčiamoji medicinos priemonė pratęsta skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas.

3. Teismo posėdžio metu gynėja ir suinteresuotas asmuo (sesuo) prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi pagrįstai pratęsta A. D. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

7. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas padarė išvadą, kad A. D. psichikos būsena dar nėra pakankamai pagerėjusi ir nėra stabili, vyrauja neadekvatus pakylėtas afektas, ryški mąstymo patologija, suvokimo sutrikimai, išsako realybės neatitinkančius ateities planus, išlieka klausos pseudohaliucinacijos. Be to, jis nekritiškas savo ligai, laiko save sveiku. Tokį sprendimą teismas priėmė įvertinęs duomenis, esančius Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2023 m. birželio 1 d. išvados Nr. 280 (toliau – Komisijos išvada).

8. Aukštesnysis teismas susipažino su Komisijos išvadoje esančiais duomenimis, kad A. D. dėl psichikos sutrikimų gydosi nuo 2015 metų, daug kartų gydytas RVPL, buvęs suicidinis bandymas. Ambulatoriškai vaistus vartoja nepastoviai. Būklę blogina piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu.

9. Iš Komisijos išvados taip pat matyti, kad A. D. psichikos būklė išlieka be ryškesnės dinamikos ir yra dar nepakankamai stabili. Klinikiniame vaizde vyrauja neadekvatus pakylėtas afektas, ryški mąstymo patologija, suvokimo sutrikimai, progresuojantis šizofreninis asmenybės defektas. Skyriuje elgesys buvo be konfliktų, agresijos, smurto, vidaus taisyklių pažeidimų. Komisijos metu išvaizda tvarkinga, bendrauja noriai, pakankamai atvirai. Aktyviai išsako realybės neatitinkančius ateities planus. Orientacija savyje, vietoje ir laike nesutrikusi, nuotaika lėkšti pakylėta, emocijos stokoja raiškos, adekvatumo. Mąstymas kiek greitesnio tempo, nenuoseklus, paralogiškas, epizodais padrikas. Išlieka klausos pseudohaliucinacijos, kurios elgesiui šiuo metu įtakos neturi. Klinikoje vyrauja asmenybės defektas, kuris yra ryškesnis mąstymo sferoje. Psichikos sutrikimo atžvilgiu nekritiškas. Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

10. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu ligoninės atstovė teikimą bei gydytojų komisijos išvadą palaikė. Papildomai nurodė, kad pas A. D. išlieka pseudohaliucinacijos, būna pakylėtas, nekritiškas, todėl ambulatorinis stebėjimas ir gydymas jam dar nebūtų tinkamas.

11. Minėtais duomenimis apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad A. D. pavojingumas aplinkiniams dėl nepakankamai stabilios psichinės būklės ir kritikos stokos vis dar išlieka, dėl ko šioje stadijoje jam dar reikalingas tolesnis stebėjimas ir gydymas tomis pačiomis sąlygomis.

12. Taigi, vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, todėl A. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. D. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.