- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- e2A-394-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41918-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Alvydas Barkauskas, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- „Swedbank P&C Insurance“
- Atsakovas
- V. R., R. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Barkausko, Astos Pikelienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialo ieškinį atsakovams V. R. ir R. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialas kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams V. R. ir R. R., prašydamas solidariai priteisti iš jų 7146,55 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2014 m. gegužės 21 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame atsakovams, įvyko vandentiekio avarija, dėl ko buvo aplietas apačioje esantis butas, (duomenys neskelbtini), priklausantis S. B.. Pažymėjo, jog butas, kuris buvo aplietas, buvo apdraustas pas ieškovą. Po šio įvykio aplietame bute gyvenantis L. K. ieškovui pateikė pranešimą apie turto draudimo žalą. 2014 m. gegužės 23 d. ieškovo partneriai UAB „Finance property“ apžiūrėjo turtą ir surašė sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą. Apžiūros metu buvo nustatyti aplieto buto lubų, sienų ir grindų apgadinimai ir atlikti buto remonto išlaidų skaičiavimai. Iš sąmatos matyti, jog bendra žalą patyrusio buto remonto išlaidų suma yra 7146,55 Eur (24 675,61 LT). Nurodė, jog žalą patyręs asmuo ieškovui pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką, kuri ir buvo išmokėta ieškovo, t. y. 24 675,61 Lt (7 146,55 Eur). Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas 2016 m. liepos 7 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žalos atlyginimo“ informavo atsakovus apie padarytą žalą ir paprašė, remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, kompensuoti ją ieškovui. Pažymėjo, jog atsakovas elektroniniais laiškais pripažino, kad atsakovų bute įvykusios avarijos metu buvo aplietas apačioje esantis butas, tačiau nesutiko kompensuoti apliejimu padarytų nuostolių. Nurodė, jog ieškovas išmokėjo draudimo išmoką įvykus draudimo sutartyje nurodytam draudžiamajam įvykiui - apdrausto turto užliejimui vandeniu. Taigi ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi dėl įvykusios avarijos buvo padaryti nuostoliai butui, esančiam (duomenys neskelbtini), dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trūkusio vandentiekio vamzdžio, remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, atsakomybė kyla buto savininkui. Ta aplinkybė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užpiltas vandens, tekančio iš buto, (duomenys neskelbtini), patvirtinta buto apžiūros aktu, be to, elektroniniuose laiškuose tai pripažino ir vienas iš žalą sukėlusio buto savininkų. Pažymėjo, jog lokalinėje sąmatoje yra detaliai aprašyti darbai bei išlaidos, būtinos atlikti aplieto buto remonto darbus. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. Šiuo atveju žala kilo dėl bute, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, įvykusios vandentiekio avarijos. Abu šio buto bendrasavininkiai turėjo pareigą rūpintis bendru turtu, todėl laikytina, kad žala buvo padaryta dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų ir jų atsakomybė yra solidari.
2. Atsakovai V. R. ir R. R. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovai gyvena 4 aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), o nukentėjęs butas yra 2 aukšte, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog 2014-05-21 atsakovų bute įvyko avarija. Pagal UAB „Verkių Būstas” gyvenamo namo apžiūros aktą Nr.K-34-1, surašytą 2014-05-21, nustatyta, kad atsakovų 8 buto vonios patalpoje prie vandens maišytuvo trūko vamzdis (alkūnė), dėl ko buvo užpilti žemiau esantys butai (duomenys neskelbtini). Ši alkūnė buvo įmūryta sienoje, 11 cm. gylyje, todėl vonios kambaryje jos nesimatė. Pažymėjo, jog matėsi tik maišytuvas, todėl meistrai, kad nustatyti avarijos židinį, turėjo išgriauti vonios sieną ir tik tada pamatė, kad trūko alkūnė. Taip pat nurodė, jog po avarijos 3 aukšte gyvenantys savininkai (po atsakovų butu), kurių butas yra Nr.(duomenys neskelbtini) dėl žalos pretenzijų neturėjo, o 2 aukšte gyvenantys savininkai, kurių butas yra Nr.(duomenys neskelbtini), nuo atsakovų pasiūlytos žalos atlyginimo atsisakė, kadangi butas buvo apdraustas. Pasak atsakovų, šioje byloje nenustatyti jų neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė. Žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (hidraulinių bandymų) arba dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo atsakovų valios (trūkusi alkūnė yra už sienos, nematoma, ją prižiūrėti gali savininkai tik išgriovę buto sieną).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų V. R. ir R. R. ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialo naudai 3013,13 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. 3013,13 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016-11-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų V. R. ir R. R. ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialo naudai 64,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų V. R. ir R. R. į valstybės biudžetą 10,37 Eur pašto išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovų civilinės atsakomybės atsiradimui, t. y. pripažino, kad apeliantas turi įstatyminę teisę subrogacijos pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovų. Pažymėjo, jog atsakovai turėjo pareigą rūpintis jiems priklausančiu turtu, t. y. tinkamai prižiūrėti jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose esantį turtą, kad nebūtų padaryta žalos (CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalys). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jei draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką dėl užlieto buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 7 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žalos atlyginimo“ kreipėsi į atsakovus, prašydamas CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu pervesti 7146,55 Eur sumą per 15 kalendorinių dienų į ieškovo sąskaitą. Teismas sprendė, jog atsakovų pateikta specialisto išvada vertintina kaip labiau patikimu ir labiau pagrindžiančiu objektyvią bei realią žalą įrodymu. Specialisto padaryti paskaičiavimai neprieštarauja bylos faktiniams duomenims, kadangi jie padaryti remiantis šios bylos medžiaga, apibendrindamas jam pateiktus įrodymus: draudimo atstovo parengtą Lokalinę sąmatą 24 676 Lt (7146,55 Eur) sumai, draudimo darytomis fotonuotraukomis, perskaičiuojant/koreguojant lokalinę sąmatą, specialistas naudojosi UAB „Sistela“ programa, skirta statybų sąmatoms sudaryti. Teismui nekilo abejonių dėl tyrimo eigos ir rezultatų, kadangi analizuojant ir vertinant byloje esančius įrodymus santykyje su specialisto konstatuotomis aplinkybėmis, jo pritaikytomis metodikomis, taip pat išsamiu detalizavimu dėl kai kurių darbų iš pateiktos sąmatos neįtraukimo į žalos atstatymo perskaičiavimus, o būtent – jog yra galima parketo renovacija, kuri yra vertintina kaip ekonomiškesnė nei jo keitimas bei specialisto išvada, jog plytelių atšokimas nuo sienos nesietinas su užpylimo žala, todėl sąmatoje neskaičiuotinas. Teismas nenustatė, specialisto išvadoje prieštaringų duomenų, skaičiavimai buvo atlikti išsamiai. Pažymėjo, jog vertinant ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą santykyje su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o būtent – ieškovo atstovo pranešimu apie turto draudimo žalą, kuriame nurodyta, jog apžiūros metu grindų pažeidimų nenustatyta, teismas sprendė, jog ieškovo pateikti įrodymai yra prieštaringi sprendžiant dėl žalos dydžio, todėl teismas vadovavosi atsakovų pateikta specialisto išvada kaip labiau patikimu ir labiau pagrindžiančiu objektyvią bei realią žalą įrodymu. Todėl, ieškovo draudimo sutarties pagrindu 2014-06-23 išmokėtą S. B. 24 475,61 Lt (7146,55 Eur) dydžio draudimo išmoką, teismas vertino kaip nepagrįstą ir atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes žalą sumažino iki 3013,13 Eur, kuri buvo paskaičiuota specialisto (rangos būdu su nusidėvėjimu).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialas prašo panaikinti 2017 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, todėl priimtu sprendimu neužtikrino, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingas už žalos padarymą asmuo atlygintų nuostolius draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas.
6.2. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto pateiktą lokalinę sąmatą ir UAB „Finance property“ 2017 m. kovo 1 d. išvadą dėl žalos byloje Nr. T10238, nepagrįstai rėmėsi išimtinai atsakovų pateikta 2017 m. kovo 10 d. T. M. išvada, kurią įvardino specialisto išvada. Nurodo, kad 2017 m. kovo 10 d. T. M. išvada turėjo būti vertinama kaip paprastas rašytinis įrodymas, o joje nurodyti skaičiavimai negalėjo būti pagrindu mažinti apelianto patirtos žalos atlyginimą. T. M. išvada parengta remiantis vadovaujantis išimtinai vieno iš atsakovų, t. y. V. R. pateiktomis žalos fiksavimo nuotraukomis. Negana to, išvada yra tik dėl dalies patirtos žalos, kadangi joje neatsispindi visi aplieto buto pažeidimai ir jiems pašalinti reikalingos išlaidos.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2957-845/2017. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantas reikalauja, kad teismas teiktų pirmenybę kaip įrodymui jų pateiktai lokalinei sąmatai, kuri buvo sudaryta iš karto po užliejimo dar neišdžiuvus vandeniui t. y. dar neatsiradus turto sugadinimo konkrečioms pasekmėms. Skirtingai atsakovų pateikta specialisto išvada sudaryta po 3 metų, kada realiai įmanoma paskaičiuoti žalą atsiradusią po užpylimo, todėl ji yra teisinga ir objektyvi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Byloje nekyla ginčo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip deliktinės atsakomybės sąlygų, ginčo objektu yra žalos dydis. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su priteistos žalos dydžiu, pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, jog atsakovų pateiktoje specialisto išvadoje neatsispindi visi aplieto buto pažeidimai ir jiems pašalinti reikalingos išlaidos.
10. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
11. Draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę, kitas reikšmingas aplinkybes remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija ir ekspertų išvadomis. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovų 7146,55 Eur dydžio padarytą žalą, pateikė teismui žalos dydį pagrindžiančius įrodymus: sugadinto turto apžiūrėjimo aktą, kuriame nurodė buto Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, t. y. aplietos buto lubos, sienos ir grindys; lokalinę sąmatą, sudarytą 2014 m. kovo mėnesį 7 146,55 Eur sumai; bei UAB „Finance Property“ 2017-03-01 išvadą žalos byloje Nr. T10238, sudarytą pagal 2014 m. kovo mėnesio kainas. Atsakovai nesutikdami su prašomu priteisti žalos dydžiu, pateikė parengtą lokalinės sąmatos patikrinimo specialisto išvadą. Pagal atsakovų pateiktą sąmatą, tiesioginės išlaidos arba darbai ūkio būdu sudaro 2233 Eur, o rangos būdu su nusidėvėjimu – 3013,13 Eur. Specialistas aiškinamajame rašte nurodė, jog lokalinė sąmata sudaryta pagal draudimo atstovo parengtą lokalinę sąmatą 24 676 Lt (7146,55 Eur) sumai, draudimo darytomis fotonuotraukomis, perskaičiuojant/koreguojant lokalinę sąmatą. Galutinėje išvadoje specialistas nurodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidimų apdailai pagal pateiktus dokumentus (draudimo sudarytą sąmatą ir nuotraukas) dėl užpylimo, atstatymo kaštai, apskaičiuoti 2014 m. kovo mėn. normatyvuose nurodytomis kainomis ir atėmus nusidėvėjimą (nuvertėjimą), su įvykiu nesietinus pažeidimus bei parinkus ekonomišką atstatymo būdą.
12. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamos bylos atveju draudikas ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo už jos atsiradimą. Kadangi žala draudėjo turtui atsirado dėl buto užliejimo vandeniu, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.263 straipsnyje suformuluotos pagrindinės deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės ir nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
13. Teismo nuomone, byloje pateikti įrodymai, patvirtina faktą, kad apdraustam turtui buvo padaryta žala ir, kad ieškovas turėjo pagrindą išmokėti draudimo išmoką. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog visi ieškovo lokalinėje sąmatoje nurodyti nuostoliai neįrodyti. Sąmata yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, o atsakovų pateikti į bylą įrodymai nepagrindžia viso nurodyto žalos dydžio, kurį ieškovas prašo priteisti. Įvertinus ieškovo ir atsakovų pateiktas lokalines sąmatas, matyti, kad ieškovo medžiagų, darbų sąnaudų kaina, ženkliai didesni. Pažymėtina, jog atstatomieji darbai pagal kokybę turi būti tokie pat kaip buvo iki užliejimo. Tuo tarpu atsakovų pateiktoje specialisto išvadoje matyti, kad parketo renovacija yra vertintina kaip ekonomiškesnė nei jo keitimas bei plytelių atšokimas nuo sienos nesietinas su užpylimo žala, todėl neįtraukta į žalos atstatymo perskaičiavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų pateiktoje specialisto išvadoje apskaičiuotas žalos dydis yra tik orientacinis, neatspindi visų aplieto buto pažeidimų ir jiems pašalinti reikalingų išlaidų, be to aplieto buto patalpų specialistas nematė, rėmėsi vieno iš atsakovų, t. y. V. R. pateikta informacija ir nuotraukomis, jis neturėjo galimybės atsižvelgti į realius žalą patyrusio buto pažeidimus, kurių pašalinimai ir buvo įtraukti į ieškovo teismui pateiktą lokalinę sąmatą. Negana to, butas buvo įrengtas brangiomis medžiagomis ir buvo užlietas labai stipriai, tai matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų, todėl tokio masto remontas, kurį įvertino ir apskaičiavo ieškovas, buvo būtinas. Ieškovo lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų dalis (plytelių atšokimas nuo sienos, grindų dangos keitimas) nekelia abejonių, priešingai, jų įtraukimas į sąmatą yra pagrįstas pakankamais įrodymais. Ieškovo pareiga yra įrodyti, koks buvo padarytos žalos mastas, kad atlygino nukentėjusiajai tiek, kiek ji realiai neteko, nesudarant jai sąlygų nepagrįstai praturtėti. Nagrinėjamu atveju, teismas patikrino, ar ieškovo išmokėtas žalos atlyginimas trečiajam asmeniui (draudėjui) yra pagrįstas, tačiau nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas mažinti ieškovo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą.
14. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, jog sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Šiuo atveju teismas netinkamai vertino atsakovų pateiktą specialisto išvadą, nes šie įrodymai nepatvirtina tikrosios buto remonto atkuriamosios vertės kainų, be to, neatitinka faktinio žalos dydžio. Nagrinėjamoje byloje pateikta įtikinamų įrodymų, kad bute buvo matomos sulietos lubos, matomos šlapios dėmės ant lubų bei nukritusios sienos keraminės plytelės bei matomos charakteringos vandens poveikiui parketo deformacijos, dėl ko, buvo reikalinga atlikti sienų vidinių paviršių aptaisymą keraminėmis plytelėmis bei pakeisti deformuotą grindų dangą. Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis lokaline sąmata ir UAB „Finance property“ 2017-03-01 išvada dėl žalos byloje Nr. T10238, galima teigti, kad bute buvo tokio masto sugadinimai, koks buvo reikalingas atliktų remonto darbų kiekis, todėl darytina išvada, kad atsakovų pateikta specialisto išvada, atitinkamai neįtraukiant numatytų būtinų darbų dalies, nėra išsami ir pakankama išvadoms padaryti, tuo labiau negali būti pagrindu mažinti apelianto patirtos žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog apelianto pateiktoje lokalinėje sąmatoje atlikti skaičiavimai atitinka darbų, susijusių su sugadinimų pašalinimu, vertę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo žalos dydžio nustatymo ir netinkamo įrodymų vertinimo yra pagrįsti, sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
15. Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą netinkamai ir nevisapusiškai išnagrinėjo svarbias bylai aplinkybes bei netinkamai atskirais atvejais žalos dydį siejo su remonto kaštais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normas (CPK 176 - 185 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas - ieškinys tenkintinas – ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 7146,55 Eur žala (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis). Kartu priteistinos iš atsakovų ieškovui visos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 161 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 93 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys, 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti solidariai iš atsakovų V. R. ir R. R. ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialo naudai 7146,55 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 7146,55 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-11-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. R. ir R. R. ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialo naudai 254 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. R. ir R. R. į valstybės biudžetą 10,37 Eur pašto išlaidų.