Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2013-03-19 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu;

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2013-07-16 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti mokytis; 2) 2013-10-07 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. 12 parų areštu; 3) 2013-12-30 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-07-16 ir 213-10-07 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė - 11 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 11 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; į bausmės laiką įskaitytos iš dalies atliktos bausmės, paskirtos 2013-07-16 ir 2013-10-07 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi papildomai paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - V. K. uždrausta vartoti alkoholinius gėrimus, teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. ir V. K. 2014 m. balandžio 28 d. apie 3.00-4.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 220, veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, slapta iš nukentėjusiajam B. K. priklausančios striukės kišenės pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą - B. K. priklausančius 200 litų, taip padarė nukentėjusiajam B. K. 200 litų turtinę žalą.

Be to, M. M. ir V. K., 2014 m. balandžio 28 d. apie 5.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, viešbučio „(duomenys neskelbtini) “, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 220, veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, slapta pagrobė nukentėjusiajam B. K. priklausantį, 600 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Ascend G525“ su 1 lito vertės „Bitė“ sim pokalbių kortele, taip padarė B. K. 601 lito turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja S. S. tyrimo metu parodė, kad sūnus V. K. gyvena su ja, tačiau jos visiškai neklauso, jo elgesiui ji įtakos seniai nebeturi. Dėl sūnaus netinkamo elgesio yra kreipusis į visas reikalingas institucijas, tačiau niekas nepadėjo. Sūnus geria, dažnai negrįžta į namus, plūsta ir konfliktuoja su ja, vykdo nusikaltimus. Ji supranta, kad jis nepilnametis ir ji atsakinga, tačiau nieko padaryti negali. Žalos atlyginti neturi galimybių, yra neįgali. Sutinka būti atstove pagal įstatymą, tačiau už sūnaus elgesį neatsako (53-54 b. l.).

2014-05-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis B. K. pateikė telefono „Huawei Ascend G525“ įpakavimo dėžutę, nukopijavus IMEI kodą, dėžutė grąžinta savininkui B. K. (16-17 b. l.).

2014-05-19 pateikta informacija su pagrobtojo telefono „Huawei Ascend G525“ IMEI kontrole (22-27 b. l.).

2014-05-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „Adverto“ darbuotojas R. P. pateikė sutartį Nr. 22580, kurioje užfiksuota, kad lombarde užstatytas telefonas „Huawei G525“, suteikiant 200 Lt paskolą (30-31 b. l.).

Minėtų įrodymų visuma, t.y. kaltinamųjų M. M. ir V. K. paaiškinimai, nukentėjusiojo B. K. paaiškinimai, liudytojos E. P. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų pateikimo protokolai, liudija, kad M. M. ir V. K., veikdami bendrai, neteisėtu būdu, t.y. paimdami iš B. K. kišenės 200 Lt, padarė nukentėjusiajam 200 Lt turtinę žalą. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama M. M. ir V. K. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jų kaltei pagrįsti. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamieji suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų turto savininkas praras galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu ir šių padarinių norėjo, todėl jie veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, nustatytą turto, kurį kaltinamieji užvaldė vertę, M. M. ir V. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį kaip svetimo turto, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, pagrobimas.

Be to, teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų M. M. ir V. K. kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką dėl telefono „Huawei Ascend G525“ pagrobimo yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik patys kaltinamieji, duodami paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis, liudytoja, kuri atskleidė telefono pridavimo į lombardą aplinkybes, taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. ir V. K. neteisėtai, neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – B. K. priklausantį telefoną „Huawey“, atsižvelgiant į nustatytą turto, kurį kaltinamieji užvaldė vertę, M. M. ir V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto pagrobimas.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, taip pat tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę M. M., atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas - baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.) ir nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). M. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (122, 123-124 b. l.), administracine tvarka baustas (134-136 b. l.), nusikalstamas veikas padarė nedirbantis, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) tikrojoje ūkinėje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (130 b. l.), (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro direktoriaus charakterizuojamas teigiamai (133 b. l.). Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į tai, kad M. M. teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą - baudas.

M. M. paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, t.y. dalinio sudėjimo būdu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. tik neseniai įsidarbino, neturi pakankamai lėšų teismo skiriamai baudai sumokėti iš karto, jam nustatytinas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje numatytas 2 mėnesių terminas baudai sumokėti.

M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (79-80 b. l.).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, taip pat tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas - baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.) ir nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). V. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas (94-95, 96-99, 100-103, 104-108 b. l.), nedirbantis, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (113 b. l.), baustas administracine tvarka (116-118 b. l.).

Pažymėtina ir tai, kad V. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, sulaukęs 17 metų amžiaus, todėl jam skiriant bausmę atsižvelgiama ir į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Atsižvelgtina į tai, kad V. K. šeima nuo 2010-02-11 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, V. K. gyvena nepilnoje šeimoje (49-52 b. l.). Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į tai, kad V. K. jau teistas tris kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, teismas sprendžia, kad V. K. už baudžiamąjį nusižengimą tikslinga skirti arešto bausmę, o už nesunkų nusikaltimą - laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. K. šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, prieš tai ją LR BK 65 straipsnio tvarka pakeitus laisvės atėmimo bausme, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė V. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), V. K. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, V. K. šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2013-12-30 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, pažadėjo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nusikalto būdamas jauno amžiaus, pažadėjo teismui ateityje nebenusikalsti, remiantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. 1 d. 5 p., bausmės vykdymą atideda dvejiems metams, paskirdamas auklėjamojo poveikio priemonę.

V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (65, 66 b. l.).

Nukentusysis B. K. tyrimo metu pareiškė 701 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai ir 300 Lt neturtinei žalai atlyginti (34 b. l.). LR BPK 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad B. K. dėl kaltinamųjų M. M. ir V. K. nusikalstamų veikų patyrė 701 Lt turtinę žalą, todėl nukentėjusiojo pareikštas 701 lito ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai iš kaltinamųjų M. M. ir V. K. solidariai priteisiant atlyginti 701 litą nukentėjusiajam B. K..

Nukentusysis B. K. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 300 litų. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (2014 -06-10 LAT nutartis Nr. 2K-270/2014). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Tuo tarpu šioje byloje kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos buvo nukreiptos į nuosavybę. B. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos grindžia tuo, kad du mėnesius neturėjo normalaus telefono ir, kad buvo apvogtas draugų, kuriuos pats vaišino. Teisme išnagrinėjus bylą, matyti, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų padarytų nusikaltimų neabejotinai patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, nes buvo pasikėsinta į jo nuosavybę, nusikalstamas veikas jo atžvilgiu įvykdė draugai. Tačiau įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, dėl to civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, iš kaltinamųjų M. M. ir V. K. solidariai priteisiant atlyginti 150 litų nukentėjusiajam B. K..

Tyrimo metu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – apribotos M. M. nuosavybės teisės į jam priklausančias lėšas – 1001 (vieno tūkstančio vieno) lito, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (89 b. l.). Pagal BPK 151 str. 1d. laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese (BPK 151 str. 1 d.). Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam, kad užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Teisme išnagrinėjus bylą, buvo patenkintas nukentėjusiojo B. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 701 lito turtinės ir dėl 150 litų neturtinės žalos atlyginimo, t.y. bendra iš kaltinamųjų M. M. ir V. K. solidariai priteisiama civilinių ieškinių suma sudaro 851 Lt. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nuosavybės teisių apribojimo ieškiniams užtikrinti taikymas didesnėje, nei priteistų civilinių ieškinių apimtyje, nėra pagrįstas ir dalyje naikintinas, paliekant M. M. nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 851 (aštuonių šimtų penkiasdešimt vieną) litą, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), nekeičiant prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 18 MGL (2340 Lt) dydžio baudą.

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą.

M. M. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, t.y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir subendrintą bausmę paskirti 21 MGL (2730 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę M. M. paskirti 14 MGL (1820 Lt) dydžio baudą, kurią jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, prieš tai ją LR BK 65 straipsnio tvarka pakeitus laisvės atėmimo bausme, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su paskirta laisvės atėmimo bausme ir subendrintą bausmę V. K. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devynioms) dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę V. K. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams 6 (šešioms) dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, V. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2013-12-30 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę V. K. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 4 punktu, 4 dalimi, V. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymųsi; dirbti, mokytis arba registruotis darbo biržoje; uždraudžiant lankytis vietose, kur daroma neigiama įtaka, taip pat uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo B. K. tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį dėl 701 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai iš kaltinamųjų M. M. ir V. K. solidariai priteisiant atlyginti 701 litą nukentėjusiajam B. K..

Nukentėjusiojo B. K. tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį dėl 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies iš kaltinamųjų M. M. ir V. K. solidariai priteisiant atlyginti 150 litų nukentėjusiajam B. K..

M. M. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausančias lėšas – 1001 (vieno tūkstančio vieno) lito, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), pakeisti, paliekant M. M. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 851 (aštuonių šimtų penkiasdešimt vieną) litą, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), nekeičiant prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų, iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.