Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovo D. C. ieškinį atsakovei A. C. ir atsakovės A. C. priešieškinį ieškovui D. C. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo paliko nenagrinėtus. Teismas nurodė, jog į 2014-10-30 parengiamąjį teismo posėdį ieškovas neatvyko, o jo atstovas advokatas G. V. paaiškino, kad su savo atstovaujamuoju neturi ryšio, po ieškinio paruošimo su juo nebendravo, prieš teismo posėdį su juo susisiekti nepavyko, ar ieškovas gyvena Lietuvoje, nežino. Atsakovė nurodė abejojanti, jog atsakovas grįžo gyventi į Lietuvą, ji pati su vaikais daug metų gyvena Anglijoje, mato ieškovui priklausantį motociklą, kuris paliekamas pastatytas vis kitoje vietoje, iš ko sprendžia, kad ieškovas juo naudojasi, o į Lietuvą buvo grįžęs tik trumpam. Patikslintame priešieškinyje, teismui pateiktame 2014-11-17, atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas galimai yra Anglijoje, o jo grįžimas į Lietuvą tebuvo trumpalaikis, taip siekiant gudrauti ir teikti vaikams mažesnį išlaikymą. Teismas, patikrinęs duomenis apie šalių gyvenamąją vietą Gyventojų registre, nustatė, kad ieškovas deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę 2006-10-25, duomenų apie jo grįžimą į Lietuvą Gyventojų registre nėra fiksuota; teritorinės darbo biržos duomenimis jis nėra įrašytas tarp asmenų, ieškančių Lietuvoje darbo; atsakovė deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę 2005-08-18.

Šeimos bylų nagrinėjimo teismingumo klausimas tiesiogiai siejamas su šalių nuolatine gyvenamąją vieta (CPK 381 str. 1 d., 784 str. 1 d.). Užvedus civilinę bylą teisme, proceso metu, paaiškėjo, kad šalys gana seniai deklaravo išvykimą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, nepilnamečiai Cikanų vaikai taip pat gyvena ir mokosi Jungtinėje Karalystėje. Byloje reiškiami reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, ir ši byla turi tarptautinį elementą, todėl teismas turi išspręsti, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui (CPK 782 str.). Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004-05-01 tapus Europos Sąjungos nare, ES teises aktai taikomi tiesiogiai. Sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimu, susijusiu su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“, kuris dar vadinamas reglamentu ,,Briuselis IIa”. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dali. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Reglamento „Briuselis IIa“ preambulės 11 punkte nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina išlaikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr.44/2001; teismai, turintys jurisdikciją pagal reglamentą „Briuselis IIa“, paprastai turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr.44/2001 5 straipsnio 2 dalį. Byloje pareikšti reikalavimai yra ir dėl tėvų pareigų, todėl, remiantis Reglamento „Briuselis IIa“ 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 straipsniu, bylų, susijusių su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikciją turi tos valstybės teismai, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijaus taikymas, nustatant jurisdikciją, garantuoja teisinį aiškumą. Pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalį fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, o nepilnamečio fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 str. 2 d.). CK 1.32 straipsnyje nustatyta, kad vaikų ir tėvų asmeniniams ir turtiniams santykiams taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teisė. Byloje esantys duomenys rodo, jog tiek šalių, tiek jų nepilnamečių vaikų H. C. ir G. K. C. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, ten jie gyvena ir mokosi, taigi ten yra jų interesų centras. Todėl teismas sprendė, jog ši byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismui, o yra teisminga Jungtinės Karalystės teismams. Pažymėtina, kad ir institucija, teikianti išvadą byloje, negalėjo pateikti tinkamos išvados byloje, nes tegalėjo nustatyti faktą, kad nepilnamečiai vaikai gyvena Anglijoje. Išvadoje taip pat nurodoma, kad ieškovo motina J. C. apsilankiusiam Vaiko teisių apsaugos darbuotojui nurodė, kad ieškovas gyvena Anglijoje.