Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir Institucija) skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-21 nutarimo, kuriuo patenkintas A. T. skundas, panaikinant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos 2014-03-14 nutarimą Nr. 1449N-8956444-14 ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. T. atžvilgiu nutraukiant,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus specialistas R. T. (R. T.) 2014 m. kovo 14 d. surašė A. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2014 m. kovo 13 d. 19.23 val. Vilniaus r., Lavoriškių sen., Mačiuliškių k. 7, kelias Vilnius – Polockas 32 kilometre, Lavoriškių užkardos veikimo teritorijoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, t. y. kaip padariusiam pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 4 d.

2014-07-21 nutarimu Vilniaus rajono apylinkės teismas, patenkindamas A. T. skundą, panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos 2014-03-14 nutarimą Nr. 1449N-8956444-14 ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. T. atžvilgiu nutraukė. Teismas nurodė, kad būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 130 str. sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas. Pirmos instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kyla pagrįsta abejonė, ar A. T. galėjo matyti pareigūno V. K. reikalavimą sustoti. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. T. vėliau buvo sustabdytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Jis patvirtino, kad pamatė jam iš paskos važiuojantį automobilį su švyturėliais, pakluso ir sustojo kelkraštyje. A. T. teigimu, jei jis būtų pastebėjęs V. K. reikalavimą sustoti, būtų sustojęs.

Institucijos atstovo vertinimu, iš A. T. veiksmų matyti, jog jis turėjo visas galimybes matyti tarnybinėje transporto priemonėje veikiančius švyturėlius, bet sąmoningai ir piktybiškai nepakluso teisės aktų reikalavimams. Taip pat, pasak Institucijos atstovo, apylinkės teismas neįvertino liudytojų parodymų teismo posėdžio metu, kad pareigūnų reikalavimas sustoti buvo išreikštas ir įjungto garsinio signalo pagalba.

Institucijos atstovas pažymi, kad nei viename iš šiuo atveju taikytinų transporto priemonių stabdymą reglamentuojančių teisės aktų (ATPK, Kelių eismo taisyklėse ar Sienos kontrolės nuostatose) nėra nustatyta pareiga transporto priemonę stabdančiam pareigūnui stabdymo metu būti su stabdomuoju toje pačioje eismo juostoje. Taip pat nereikalaujama stabdančiam pareigūnui įsižiūrėti į stabdomąją transporto priemonę vairuojančio asmens veidą ir matyti, kur jis žiūri ir kokie žmonės yra stabdomo automobilio salone.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtus reikalavimus, netinkamai taikė teisės normas, o teismo išvados, kad nėra neginčijamų faktinių duomenų, patvirtinančių A. T. kaltę padarius ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nutarime, tam, kad patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų ir, kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Nors Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-21 nutarime teigiama, kad byloje įrodyta, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimas sustoti nebuvo aiškiai išreikštas, neįrodyta, kad A. T. jį pastebėjo, todėl laikytina, kad A. T. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 4 d., aukštesnės instancijos teismas su tuo nesutinka. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad A. T. vairuojamas automobilis buvo stabdomas laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų - įjungus VSAT skiriamaisiais ženklais pažymėto automobilio mėlynos spalvos švyturėlį, pareigūnui mosuojant šviesą atspindinčiu skrituliu skersai eismo judėjimo krypties. Liudytojai R. D., V. K., A. D., J. G., G. L. parodė, jog automobilius stabdęs pareigūnas V. K. buvo gerai matomas, apšviestas įjungtomis tarnybinio automobilio šviesomis, su šviesa atspindinčia liemene bei baltai – raudonu disku, tačiau jo stabdomi automobiliai nesustojo, o atvirkščiai padidino greitį. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, teismo posėdžio metu pareigūnai R. D., A. D. vienareikšmiškai parodė, jog automobilių stabdymo metu jokie kiti automobiliai nevažiavo, tad A. T. niekas netrukdė pamatyti VSAT tarnybinę mašiną bei šalia jos stovėjusį pareigūną, mosavusį šviesą atspindinčiu skrituliu skersai eismo judėjimo krypties. Juo labiau, kad pasak liudytojo V. K. automobilių stabdymo metu tarp jo ir automobilių Audi bei VW Passat buvo apie 100 metrų atstumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms VW Passat automobilio vairuotojas negalėjo apskritai nepastebėti jo stabdančio pareigūno, o pastebėjęs, net ir kilus abejonėms, ar pareigūnas stabdo būtent jo vairuojamą transporto priemonę, vis vien turėjo sulėtinti greitį, bet ne atvirkščiai. Nustatydamas, ar pareigūno reikalavimas sustoti buvo aiškiai išreikštas ir ar A. T. suprato, jog buvo stabdomas, skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia ir į tai, kad automobiliams Audi bei VW Passat nesustojus, buvo pradėtas jų persekiojimas, kuris truko pakankamai ilgą laiko tarpą (automobiliai buvo persekiojami apie 10 km.). Akcentuotina, kad persekiojimo metu VSAT pareigūnų automobilyje buvo įjungtas mėlynas švyturėlis. Be to, pareigūnai R. D., V. K., A. D. parodė, jog nurodymai sustoti buvo duodami ir per garsiakalbį, tačiau abu automobiliai (tiek Audi, tiek VW Passat) nesustojo ir, pavojingai manevruodami tarp kitų automobilių, važiavo toliau. Nesustojo jie ir tuo metu, kai juos su tarnybine mašina stabdė pareigūnas A. K.. Apklaustas teismo posėdyje pareigūnas A. K. nurodė, jog pamatęs atvažiuojančius automobilius ir supratęs, jog tai būtent tie automobiliai, apie kuriuos jis gavo pranešimą, jis įjungė švyturėlį. Sustojo du pro jį važiavę krovininiai automobiliai, tačiau už jų važiavę Audi ir VW Passat automobiliai nesustojo. Liudytojas parodė, jog jis bandė užblokuoti automobiliui VW Passat kelią, išvažiuodamas jam iš priekio, tačiau pastarasis automobilis apvažiavo jį iš dešinės ir nuvažiavo toliau. Pažymėtina, kad automobiliai Audi ir VW Passat nesustojo ir pradėjus juos persekioti dviem VSAT pareigūnų automobiliams su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais. Pažymėtina, kad liudytojo A. K. parodymus patvirtina byloje esantis išrašas iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos (b .l. 40-43), iš kurio matyti, jog A. K. vairuojamame tarnybiniame automobilyje automobilio VW Passat stabdymo metu iš tikrųjų buvo įjungtos šviesos sistemos. Pabrėžtina, jog pareigūnų paaiškinimai ir tarnybiniai pranešimai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pirmosios instancijos teisme iškelta versija, kad įvykio metu jis nesuvokė reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams, todėl atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojų D. M., D. M., R. I., A. S., J. B. parodymai, kad jokių signalų jie negirdėjo ir juos stabdančio pareigūno nematė, vertintini kaip mėginimas padėti jų administracinėn atsakomybėn traukiamam draugui ir geram pažįstamam A. T..

Išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokdamas ir nepaklusdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padarė ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai ir teisėtai.

Esant šioms aplinkybėms, 2014-07-21Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas, priimant naują nutarimą – paliekant galioti nepakeistą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos 2014-03-14 nutarimą Nr. 1449N-8956444-14, kuriuo A. T. paskirta administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Tenkinti Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-21 nutarimą.

Priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – palikti galioti nepakeistą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos 2014-03-14 nutarimą Nr. 1449N-8956444-14, kuriuo A. T. paskirta administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda.

Nutarimas neskundžiamas.