Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Vidai Butiškienei, Dianai Vorvul-Krištapaitienei, Aidai Gaučienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Paskirtą bausmę nustatyta atlikti atvirojoje kolonijoje.

Iš nuteistojo G. V. priteista 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai Renatai Stankevičiūtei.

Iš nuteistojo G. V. priteista 72 Eur (septyniasdešimt du eurai) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. V. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą šiomis aplinkybėmis: 2019 m. lapkričio 17 d., jis, veikdamas grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (jo atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą), pastarajam perskaičius internetinėje svetainėje ,,www.skelbiu.lt“ skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną ,,(duomenys neskelbtini)“, nenustatytam asmeniui, būnant, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir 14.06 val., paskambinus mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjai (duomenys neskelbtini), šios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius tariamu pirkėju, susitarė per internetinę bankininkystę pervesti 350 eurų (duomenys neskelbtini) už perkamą telefoną. Ir 17.10 val., nenustatytam asmeniui nurodžius, G. V. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiuntė mokėjimo nurodymo kopiją (duomenys neskelbtini) į nenustatyto asmens jam perduotą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ją melagingai įtikindami, kad pinigai už telefoną pervesti ir ji jau gali perduoti tariamai perkamą daiktą – mobiliojo ryšio telefoną, tačiau mokėjimo jis neatliko ir apie 21.00 val., nenustatytam asmeniui nurodžius, nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) jam perdavė tariamai nupirktą mobiliojo ryšio telefoną, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,, (duomenys neskelbtini)", 350 eurų vertės, ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo G. V. gynėjas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Prokurorė Reda Berčiūnienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo G. V. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam G. V. paskirta bausmė yra per griežta. Skunde nurodoma, kad jis (G. V.) viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus, prisipažino ir gailėjosi bei pareigūnams padėjo kuo greičiau ir išsamiau išsiaiškinti visas nusikaltimo aplinkybes, todėl jam paskirta bausmė turi būti sumažinta.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam G. V. paskirta bausmė nėra per griežta, bausmė paskirta tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirtoji bausmė, bausmės rūšis ir dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu G. V. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias ir teisingas padarytai nusikalstamai veikai bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

12. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad G. V. nuteistas už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam G. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, parinkdamas G. V. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. G. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, ką apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat apylinkės teismas vertino tai, kad G. V. anksčiau teistas 17 (septyniolika) kartų, teistumas neišnykęs, nusikaltimu padarytos žalos nėra atlyginęs, ne kartą baustas administracine tvarka, o paskirtų baudų nemoka.

15. Pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad nusikalstamą veiką G. V. padarė ką tik paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Nurodė, jog išvadų iš ankstesnių teistumų nuteistasis nedaro, nusikalstamos veikos padarymo metu jis niekur nedirbo, į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą nėra įrašytas. Teisėjų kolegijos manymu, visos aptartos aplinkybės rodo, kad G. V. jokių išvadų nedaro, ankstesniais nuosprendžiais skiriamos laisvės atėmimo bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo. Todėl konstatuojama, kad jis savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, jo daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės ar nulemtos nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, todėl apylinkės teismas G. V. pagrįstai paskyrė nusikalstamos veikos straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

16. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau dydį parinko mažesnį nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę – 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

17. Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, nusikalto ką tik paleistas iš laisvės atėmimo vietos, išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas yra tinkamai paskirta bausmės rūšis.

18. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. V. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį parinkdamas artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

19. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti G. V. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

20. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, kad jis yra linkęs nusikalsti. Manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės individualizavimo yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

21. Taigi, yra pagrindas tvirtinti, kad teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reikšmingas bausmės skyrimui. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, apelianto asmenybę, teistumus, nuolat daromus naujus nusikaltimus, kitus pažeidimus, vertino kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Taip teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyje reglamentuotas nuostatas.

22. Kolegija konstatuoja, kad teismas pakankamai išsamiai motyvavo skiriamos griežčiausios bausmės rūšies ir dydžio klausimus, jiems pritartina. Tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis yra sankcijos ribose ir nėra per griežtos. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad paskirta bausmė yra per griežta.

23. Kolegija daro išvadą, kad paskirta bausmė – laisvės atėmimas sulaikys apeliantą nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jis bus tinkamai nubaustas už nusikalstamą veiką, jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

24. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

25. Iš nuosprendžio matyti, kad Alytaus apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam G. V. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama atvirojoje kolonijoje. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio pašalinant dalį, kuria nuspręsta G. V. laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti atvirojoje kolonijoje. Nuteistąjį G. V. į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui nusiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Kolegija pažymi, kad nuosprendžius vykdantys pareigūnai patys turi suprasti, kad terminuota laisvės atėmimo bausmė vykdoma tik pataisos įstaigoje, be jokio teismo papildomo nurodymo, nes to ir nenumatyta BK. Taip kolegija daro išvadą, kad būtina pašalinti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esančią nuorodą, kad bausmę paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje, nes BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios nuo 2020 m. liepos 1 d. (2019-06-27 įstatymas Nr. XIII-2263).

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam G. V.. Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 153 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš nuteistojo turi būti išieškotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą, kad bausmę paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje.

Priteisti iš G. V. 153 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus) – antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.