- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-27
- Bylos Nr.
- 1S-103-953/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00097-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Norvegijos Karalystės Rumerikės ir Glomdalio apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pripažino A. B. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 232 straipsnio 2 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnyje, t. y. bendrininkaudamas neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: 2023 m. sausio 18 d. jis savo būsto miegamajame turėjo 8,57 kg amfetamino miltelių, apie 2,71 kg amfetamino bazės ir apie 0,286 kg hašišo. Tuo pačiu metu konteineryje saugojo apie 90,11 kg hašišo, apie 0,026 kg amfetamino miltelių ir apie 0,056 kg amfetamino bazės arba prie to prisidėjo, nes buvo konteinerio nuomininkas ir perpakavo šiuos narkotikus. Už tai A. B. nuteistas 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas A. B. kardomojo kalinimo laikas – 250 dienos. Taip pat išsprendė kitus procesinius klausimus.
2. Be to, Norvegijos migracijos direktoratas 2024 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą visam laikui deportuoti nuteistąjį A. B. iš Norvegijos ir uždraudė jam atvykti į šią šalį, remdamasis Norvegijos Karalystės Migracijos įstatymo 122 straipsnio 1 dalimi, t. y. nes egzistuoja asmeninės aplinkybės, keliančios tikrą, tiesioginę ir pakankamai rimtą grėsmę pamatiniams visuomenės aspektams (susijusiems su A. B. nuteisimu už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtą laikymą bendrininkaujant). Nuteistasis A. B. negerbia Norvegijos įstatymų ir taisyklių bei gali lengvai imtis baudžiamųjų veiksmų, siekdamas (neteisėto) pelno.
3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2025 m. balandžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams persiuntė pareiškėjo Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybos 2024 m. gruodžio 5 d. teisinės pagalbos prašymą (liudijimą) dėl Norvegijos Karalystės Rumerikės ir Glomdalio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio pripažinimo ir leidimo nuteistajam A. B. atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Lietuvos Respublikoje. Teisinės pagalbos prašyme (liudijime), be kita ko, rašoma, jog nuteistasis A. B. yra išduodančioje valstybėje; jis nedavė sutikimo perduoti vykdyti nuosprendį su liudijimu (vykdančiajai valstybei).
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi pripažintas Norvegijos Karalystės Rumerikės ir Glomdalio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis ir leista jį vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Skundžiama nutartimi suderinta A. B. Norvegijos Karalystės Rumerikės ir Glomdalio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu skirta 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis. A. B. pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 232 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnį padaryta nusikalstama veika prilyginta nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje ir palikta ta pati 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir perduota ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. A. B. laisvės atėmimo bausmės dalies pradžia Lietuvoje skaičiuotina nuo jo perėmimo iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į A. B. atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies laiką įskaičiuotinas jo laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas bei visa Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies laikas.
II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir argumentai
5. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. ir jo neperduoti Lietuvos Respublikai vykdyti likusios laisvės atėmimo bausmės. Skunde nurodoma, kad paprastai perdavimas turėtų vykti tik gavus nuteistojo sutikimą. Išimtys, leidžiančios asmens perdavimą be sutikimo, turi būti aiškinamos ribotai, o jų taikymas reikalauja nuodugnaus ir individualaus vertinimo. Nuteistasis keletą kartų raštu ir žodžiu aiškiai pareiškė, kad nesutinka su perdavimu. Vis dėlto teismas neatliko jokio tikro šio fakto vertinimo. Jis tik pažymėjo, kad jis yra Lietuvos pilietis ir yra perkeliamas iš Norvegijos. Vienas iš veiksnių galėjo būti informacijos iš Norvegijos trūkumas. Nuteistasis turi konkrečių ir realių baimių dėl susidorojimo, jei bus perduotas Lietuvai. Ši baimė nėra pagrįsta bendromis sąlygomis, bet aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su jo atveju. Apie jo atvejį buvo rašoma keliuose straipsniuose, tarp jų ir viename didžiausių Norvegijos laikraščių „Dagbladet“. Straipsnio paskelbimas iš karto sukėlė diskusijas apie tai, kodėl jis nusprendė duoti parodymus policijai ir teismui. Situaciją ypač rimtą daro tai, kad jis nusprendė duoti parodymus nepaisydamas aiškių kitų susijusių šalių nurodymų tylėti. Duodamas parodymus, jis prisidėjo prie bylos išsprendimo, tačiau dėl to jam buvo priskirta atsakomybė už kitų asmenų patirtus finansinius nuostolius ir teisines pasekmes. Sprendimo motyvuose taip pat pateikiamos žinučių kopijos ir įrodymai, kurie aiškiai parodo jo vaidmenį. Tai didina riziką, kad lyderiai ir jų tinklai, kurių keletas jau yra įkalinti Lietuvoje, laikys jį atsakingu. Todėl baimė dėl susidorojimo nėra hipotetinė, bet konkreti ir neišvengiama. Jei jis bus perkeltas, jam gresia smurtas iš kitų kalinių. Teismas to nevertino pagal EŽTK 3 straipsnį. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad valstybės turi pareigą atlikti perspektyvinį rizikos vertinimą perdavimo ar ekstradicijos atvejais. Jau byloje Soering prieš Jungtinę Karalystę (1989 m.) EŽTT nusprendė, kad ekstradicija gali pažeisti 3 straipsnį, jei yra reali nežmoniško ar žeminančio elgesio rizika. Byloje Othman (Abu Qatada) prieš Jungtinę Karalystę (2012 m.) buvo pabrėžta, kad vertinimas turi būti konkretus, individualus ir pagrįstas turima informacija apie riziką. Byloje Trabelsi prieš Belgiją (2014 m.) Belgija buvo pripažinta pažeidusi teisės aktus būtent dėl to, kad teismas nevertino rizikos, kad perkėlimas bus vykdomas pažeidžiant 3 straipsnį. Atmesdamas ieškinį dėl to, kad nėra „įrodymų“ apie galimą susidorojimą, teismas taikė neteisingą ribą. Įvykusių incidentų įrodymų pateikti nereikia - lemiamas veiksnys yra tai, kad rizika yra reali ir reikšminga. Lietuvos kalėjimų sąlygos sulaukia didelės tarptautinių organizacijų, ypač Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimus, kritikos. Kritika susijusi, be kita ko, su perpildytomis kameromis, prastomis sanitarinėmis sąlygomis, sveikatos priežiūros trūkumu ir nepakankama apsauga nuo kalinių smurto. EŽTT keliuose sprendimuose nustatė, kad kalinimo sąlygos Lietuvoje gali pažeisti EŽTK 3 straipsnį, remiantis byla Varga ir kiti prieš Vengriją (2015 m.), kur Teismas pabrėžė, kad sistemingas perpildymas ir apsaugos nuo smurto trūkumas yra pažeidimas. Kadangi nuteistasis priklauso ypač pažeidžiamai grupei, nes sulaužė lojalumą nusikalstamoms organizacijoms, susidorojimo rizika Lietuvos kalėjime yra dar didesnė. Šis aspektas visiškai neatsispindi teismo vertinime. Perduodant asmenį be sutikimo yra griežta priemonė, todėl reikia atlikti subalansuotą proporcingumo vertinimą. EŽTT praktika rodo, kad valstybės turi įvertinti, ar priemonė yra proporcinga jos poveikiui asmeniui, remiantis byla Boultif prieš Šveicariją (2001 m.). Šiuo atveju teismas tokio vertinimo neatliko. Jis rėmėsi susitarimo formuluote ir formaliais kriterijais, nesvarstydamas sunkių pasekmių nuteistajam ir jokių valstybės interesų. Kai perdavimas susijęs su susidorojimo rizika ir tarptautinės bendruomenės kritikuojamomis kalinimo sąlygomis, akivaizdu, kad ši priemonė neatitinka proporcingumo reikalavimo. Taip pat reikia pabrėžti, kad nuteistasis didžiąją dalį bausmės atliko tame pačiame Norvegijos kalėjime, kur jis palaipsniui išmoko gyventi pagal kalinimo sąlygas. Jis pelnė pasitikėjimą ir pasitikėjo pareigūnais, kuriuos laiko svarbiais jo sėkmingai reabilitacijai, t. y. grįžimui į visuomenę. Jis parengė aiškų ir realistišką planą, kaip užtikrinti savo saugumą po paleidimo ir grįžimo į Lietuvą. Šie planai numato kontroliuojamą perėjimą nuo įkalinimo prie laisvės. Nenumatytas ir priverstinis perkėlimas į Lietuvos kalėjimą reikštų dramatišką aplinkybių pasikeitimą ir, greičiausiai, pakenktų jo iki šiol atliktam darbui. Taigi, perkėlus jį, bausmės reabilitacinis tikslas bus prarastas. Teismas turėjo skirti didelę svarbą šiam aspektui, tačiau jo neįvertino. Remiantis tuo, nuteistasis prašo panaikinti sprendimą. Alternatyviai prašo grąžinti bylą naujam nagrinėjimui, kurio metu būtų išsamiai įvertintos individualios aplinkybės ir pasekmės žmogaus teisėms pagal taikytiną teisę ir EŽTT praktiką.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimų iki nutarties priėmimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmestinas
7. Nuteistasis A. B. pateikė teismui prašymą atidėti skundo nagrinėjimą, kadangi nuteistajam reikia daugiau laiko gauti dokumentus. Šis nuteistojo prašymas netenkintinas, kadangi nuteistajam jau nuo 2024-01-19 buvo žinoma apie Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos ketinimą asmenį perduoti Lietuvos Respublikai tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui, kai asmuo išreiškė nesutikimą būti perduodamas, todėl nuteistasis turėjo pakankamai laiko gauti visus dokumentus šio klausimo sprendimui. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo prašymas atmestinas.
8. Šiaulių apygardos teismas, susipažinęs su skundu ir jame nurodytais motyvais bei argumentais, skundžiama nutartimi ir pateikta rašytine bylos medžiaga, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai išsamiai išnagrinėjo Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos prašymą pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti A. B. atžvilgiu priimtą Norvegijos Karalystės Rumerikės ir Glomdalio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, teisės taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai jam paskirtą laisvės atėmimo 7 metų 9 mėnesių bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu. Skundą nagrinėjantis teismas skundžiamos nutarties išvadoms neprieštarauja ir su jomis sutinka, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartį bei priimti naują procesinį sprendimą – neperimti A. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.
9. Skundu A. B. neginčija Norvegijos Karalystės Rumerikės ir Glomdalio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu nustatytų bylos faktinių aplinkybių (inkriminuotų nusikalstamų veiksmų), jam paskirtos bausmės rūšies (laisvės atėmimo), jos dydžio (7 metų 9 mėnesių) ir kitų šiuo nuosprendžiu išspręstų klausimų, taip pat skundžiamoje nutartyje atlikto teisinio kvalifikavimo suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu ir į suderintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytino laiko, todėl šie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartyje išspręsti klausimai aukštesniojo teismo plačiau nebus aptariami.
10. A. B. nesutinka su pačiu skundžiamos nutarties sprendimu pripažinti Norvegijos Karalystės Rumerikės ir Glomdalio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį vykdytinu Lietuvos Respublikoje. Nuteistojo teigimu teismas neatsižvelgė į tai, kad jis Norvegijos kompetentingoms institucijoms išreiškė aiškų nesutikimą dėl jo perdavimo Lietuvos Respublikai. Be to, nuteistasis Lietuvos įkalinimo įstaigoje patirs represijas, kadangi viename didžiausiame Norvegijos laikraštyje „Dagbladet“ buvo išspausdinta, jog jis pasidalijo informacija apie kitus asmenis, atsidūrusius policijos akiratyje, o ši aplinkybė tik patvirtina asmens pagrįstą baimę dėl gręsiančio smurto iš kitų kalinių Lietuvoje.
11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles.
12. Nagrinėjamu atveju vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – ir Susitarimas), kurio 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdančiosios valstybės (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš Susitarimo 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Susitarimo 8 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. skunde nurodyti pagrindai dėl kurių, jo teigimu, nėra galimas Norvegijos Karalystės Rumerikės ir Glomdalio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio pripažinimas ir jo vykdymas Lietuvos Respublikoje, nepatenka į Susitarimo 8 straipsnyje numatytą baigtinį sąrašą. Šiaulių apygardos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra nei vieno Susitarimo 8 straipsnyje numatyto pagrindo, kad būtų galima nepripažinti nuosprendžio ir atsisakyti vykdyti juo paskirtą A. B. laisvės atėmimo 7 metų 9 mėnesių bausmę.
14. Kaip jau minėta, A. B. nesutinka būti perduotas Lietuvos Respublikai vykdyti Norvegijos Karalystės Rumerikės ir Glomdalio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės likusią dalį. Kaip teisingai akcentuota skundžiamoje nutartyje, Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai, be kita ko, nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone. Iš byloje esančio Norvegijos migracijos direktorato 2024 m. kovo 15 d. sprendimo matyti, kad minėtu sprendimu nutarta išsiųsti nuteistąjį A. B. iš Norvegijos ir visam laikui uždrausti jam atvykti į šalį dėl jo (iki) 2023 m. sausio 18 d. Norvegijoje įvykdyto labai pavojingo nusikaltimo. Be to, minėtas sprendimas turi būti vykdomas, nuteistąjį išleidus iš kalėjimo arba perkeliant jį atlikti bausmės į kitą šalį, kas atitinka minėtą Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą, kai asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nėra reikalingas.
15. Nors skunde A. B. išreiškia nuogąstavimus dėl savo gyvybės ir sveikatos, jeigu laisvės atėmimo bausmė bus vykdoma Lietuvos Respublikoje, t. y. jam gali kilti realus pavojus, tačiau su šiuo teiginiu nesutiktina ir jis laikytinas siekiu, jog asmuo toliau atliktų laisvės atėmimo bausmę Norvegijos Karalystėje ir nebūtų perduotas Lietuvos Respublikai. Nuteistasis A. B. tiek Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, tiek Šiaulių apygardos teismui nepateikė jokių duomenų, jog jam ar jo artimiems asmenims būtų grasinta susidorojimu, darytas psichologinis spaudimas ar apskritai kontaktuota, taip pat nenurodyti jokie konkretūs asmenys, kurie galėtų bandyti kėsintis į A. B. gyvybę ar (ir) sveikatą. Be kita ko, Lietuvos Respublikoje bausmes vykdo ne viena ar dvi įkalinimo įstaigos, todėl išlieka didelė tikimybė, jog A. B. ir neva jam grėsmę galintys kelti asmenys jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes atliks skirtinguose įstaigose. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. B. atitinkamą aplinkybę dėl tariamo bandymo susidoroti ar siekio jam pakenkti, gali nurodyti tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tiek laisvės atėmimo bausmę vykdančioms įstaigoms, kad būtų eliminuotos menkiausios galinčios kilti grėsmės asmens sveikatai ar gyvybei.
16. Nuteistojo skunde apygardos teismui nurodoma, kad nuteistojo bausmės reabilitacinis tikslas bus prarastas. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šiuo skundo argumentu atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas įkalinimo įstaigose nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, yra suteikiama galimybė dirbti, mokytis ir dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos programose, o priklausomai nuo teigiamo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo režimas gali būti švelninamas. Nagrinėjamu atveju, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje A. B. atliekant laisvės atėmimo bausmę jam nebus garantuotos jo teisės numatytos Europos Žmogaus teisių konvencijoje ar, kad jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, konstatuotina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai pripažindami vykdytinu Lietuvos Respublikoje ir suderindami A. B. Norvegijos Karalystės Rumerikės ir Glomdalio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą bei panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti A. B. skundą ir palikti galioti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.