- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-192-278/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- N. D.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-192-278/2018 Teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07077-2017-4
2018 m. vasario 20 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8161-589/2017 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui N. D. dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, institucija teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. R. prašė teismą nustatyti nepilnamečio sūnaus S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, motina R. R., priteisti iš atsakovo N. D. sūnaus išlaikymui po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-07-01 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Prašė išlaikymui priteistas lėšas pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke iki einamojo mėnesio 29 kalendorinės dienos bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Be to, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio sūnaus S. D. gyvenamąją vietą su ja iki bus išnagrinėta civilinė byla. Pirmosios instancijos teismo 2017-10-17 nutartimi prašymas patenkintas.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad Švedijos Karalystėje Sodertorno apylinkės teismui 2017-08-23 yra pateiktas N. D. ieškinys dėl S. D. globos teisių suteikimo N. D.. Teigė, jog ieškinys Švedijos Karalystės Sodertorno apylinkės teismui yra pateiktas anksčiau nei ieškovės R. R. ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinę bylą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui N. D., sustabdė iki bus išnagrinėta civilinė byla Švedijos Karalystės Sodertorno apylinkės teisme.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas N. D. ieškinį Švedijos karalystės Sodertorno apylinkės teismui pateikė 2017-08-23, o ieškovė, R. R. - 2017-09-11. Įvertinęs byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje esantys duomenys nėra pakankami spręsti, kad nepilnamečio S. D. ir jo motinos gyvenamoji vieta visada buvo Lietuvoje ir ieškinys priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai.
6. Teismas pažymėjo, kad pasikeitus aplinkybėms arba šalims pateikus papildomus įrodymus, kurie leistų neginčytinai tvirtinti, kad nepilnamečio S. D. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, bylos nagrinėjimas gali būti atnaujinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė R. R. prašo 2017-11-24 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, kad atsakovo su prašymu dėl bylos sustabdymo pateikti dokumentai neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, t.y. nepatvirtinti teismo, taip pat nenurodytas šaltinis iš kur jie gauti.
9. Tvirtina, kad jokio ieškinio ar kito procesinio dokumento iš Švedijos Karalystės Sodertorno apylinkės teismo ji nėra gavusi. Teigia, jog tuo atveju jeigu ji minėtoje byloje yra laikoma atsakove, tuomet buvo pažeistos jos teisės į teisingą teismą bei teisingą bylos nagrinėjimą, nes N. D. pradėjo procesą žinodamas jos gyvenamąją vietą, dėl ko dokumentus privalėjo siųsti jos gyvenamosios vietos adresu. Teigia, kad Sodertorno apylinkės teisme klausimas buvo išspręstas jai nedalyvaujant, nesant paskirto atstovo.
10. Be to, nurodo, kad Švedijos Karalystės Sodertorno apylinkės teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė tik 2017-10-18, o šias priemones taikė 2017-10-25, todėl mano, jog teismo procesiniai sprendimai anksčiau prasidėjo Lietuvos valstybėje. Teigia, kad bylos nagrinėjimas pagal jurisdikciją priklauso Lietuvos teismui, kadangi sūnus nuo gimimo iki dabar ilgesnį laiką gyvena su ja Lietuvoje, čia adaptavosi, tęsiamas jo ugdymas, gydymas, vaiko deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvoje, todėl teismo nutartis yra nepagrįsta. Nurodo, kad atsakovas, atvykęs į Lietuvą, nenoriai bendravo su vaiku, vengia atlikti savo pareigą išlaikyti ir auklėti sūnų bei netinkamu elgesiu daro žalingą įtaką sūnaus asmenybės formavimuisi.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas skundą prašo atmesti.
12. Nurodo, kad skirtingų valstybių narių teismuose iškėlus bylos dėl tėvų pareigų to paties vaiko atžvilgiu ir tuo pačiu ieškinio pagrindu, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija. Teigia, kad atsižvelgus į tai, jog jo ieškinys buvo pateiktas anksčiau nei ieškovės, skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Švedijos Karalystės Sodertorno apylinkės teisme pagal atsakovo N. D. pareiškimą.
15. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Spręsti dėl pareikštų reikalavimų teismingumo teismas privalo savo iniciatyva. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima, o nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
16. Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-09-11 ieškovė R. R. padavė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja bei išlaikymo sūnui priteisimo iš atsakovo N. D., kurio gyvenamoji vieta yra Švedijos Karalystėje, o atsakovas 2017-08-23 kreipėsi į Švedijos Karalystės Sodertorno apylinkės teismą su ieškiniu dėl vaiko globos teisių jam vienam suteikimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, tėvu.
18. Kai šalių ar vienos iš jų ir (ar) vaiko yra skirtinga pilietybė ar jų gyvenamoji vieta yra skirtingose ES valstybėse narėse, sprendžiant teismingumo klausimą taikomas ES teisinis reguliavimas – 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – ir Reglamentas „Briuselis II bis“), ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – ir Išlaikymo reglamentas).
19. Reglamento „Briuselis II bis“ 2 straipsnio 7 punkte sąvoka „tėvų pareigos“ apibrėžiama kaip visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal Lietuvos teisę reglamento „Briuselis II bis“ prasme laikytinos bylomis, susijusiomis su tėvų pareigomis vaikui (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 16 punktas).
20. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Tačiau reglamentas „Briuselis II bis“ nustato ir specialiąsias teismingumo taisykles, pavyzdžiui, vaikų grobimo atvejais (10 straipsnis), kai vien vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos susiformavimo valstybėje, į kurią vaikas atvyko, nepakanka šios valstybės teismų jurisdikcijai pagrįsti pagal reglamentą.
21. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas, dėl kurio vyksta ginčas, nuo 2017-08-01 su motina gyvena Lietuvoje, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog ieškinys priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl vaiko grąžinimo atsakovui, 2017-10-16 nutartimi patvirtino, kad šalių sūnus iš Švedijos buvo išvežtas neteisėtai. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, minėtas teismas sprendė, jog yra pakankamas pagrindas taikyti 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaiko grobimo civilinių aspektų 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį bei atsisakyti vaiką grąžinti į kilmės vietos valstybę, nes per daugiau nei 2 mėnesių laikotarpį penkerių metų vaikas prisitaikė prie naujos fizinės ir socialinės aplinkos, todėl šios aplinkos pakeitimas neatitiktų jo interesų (CPK 179 str. 3 d.).
22. Nepaisant minėto teismo sprendimo dėl vaiko grąžinimo, Europos Sąjungos viduje visų pirma taikomos ne Hagos konvencijos, bet reglamento „Briuselis II bis“ nuostatos (reglamento 60 straipsnis), kurio 10 straipsnis, priešingai nei Hagos konvencija, nenustato jurisdikcijos perėjimo pasikeitus vaiko nuolatinei gyvenamajai vietai vaiko neteisėto išvežimo atveju ir imperatyviai nustato išliekančią vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko išvežimo jurisdikciją bylose dėl tėvų pareigų, jei nėra nustatyti konkretūs kiekybiniai ir kokybiniai reikalavimai, sudarantys prielaidas jurisdikcijos pasikeitimui.
23. Tam, kad jurisdikcija pereitų iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko išvežimo, valstybei, į kurią vaikas atvežtas, šiuo atveju Lietuvai, būtinos dvi kumuliatyvios sąlygos: 1) vaikas turi įgyti nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje ir 2) išvežimui ar negrąžinimui turi pritarti kitas globos teises turintis asmuo arba vaikas, pragyvenęs naujoje valstybėje bent vienerius metus, prie jos prisitaikė ir kartu yra tenkinama bent viena iš nustatytų alternatyvių keturių sąlygų. Dėl paminėto, vien vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimo valstybėje, į kurią vaikas buvo neteisėtai atvežtas, faktas nėra pakankamas jurisdikcijos nagrinėti bylas dėl tėvų pareigų perėjimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnio kriterijų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti pasibaigus Švedijos teismų jurisdikciją, nėra.
24. Reglamento „Briuselis II bis“ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl tėvų pareigų to paties vaiko atžvilgiu ir tuo pačiu ieškinio pagrindu, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija. Kadangi klausimas dėl šalių vaiko globos teisių suteikimo atsakovui Švedijos karalystės Sodertorno apylinkės teismui yra paduotas pirmiau nei R. R., todėl teismas, į kurį kreiptasi vėliau, ex officio (pagal pareigas) privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol pirmasis teismas nustatys jurisdikciją. Esant minėtai nuostatai, nepriklausomai nuo to, jog, apeliantės teigimu, Švedijos Karalystės Sodertorno apylinkės teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė tik 2017-10-18, o taikė 2017-10-25, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismo procesiniai sprendimai anksčiau prasidėjo Lietuvos valstybėje. Iš pateikto Švedijos Karalystės Sodertorno apylinkės teismo dienoraščio matyti, kad V. D. ieškinys teisme gautas 2017-08-23.
25. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas, gavęs informaciją apie tai, kad kitos valstybės narės teisme nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu ieškinio pagrindu, pagrįstai sustabdė bylą iki Švedijos Karalystės teismas nustatys jurisdikciją nagrinėti bylą. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai byloje – teismo dienoraštis, teismo posėdžio protokolas ir 2017-10-25 nutartis, kuria teismas laikinai atsakovui nustatė vaiko globą, kol bus išspręstas klausimas dėl bendravimo teismo neskundžiamu sprendimu, yra pakankami spręsti dėl bylos, pradėtos pagal ieškovės ieškinį, sustabdymo.
26. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas šia apeliacinio teismo nutartimi nėra išsprendžiamas iš esmės, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.