Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „F.“ ieškinį atsakovams J. P., S. D. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Trečiajam asmeniui V. M. teismo procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai įstatymo nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnis). Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismą neatvyko. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

11. CPK 279 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, <...>. CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad bankrutuojanti UAB ,,F.“ kreipėsi į teismą dėl 17 614,35 Eur priteisimo iš J. P.. Tačiau kaip nurodė ieškovės atstovas ir matyti civilinėje byloje Nr. e2-2445-237/2019, pateikus į bylą išrašą iš UAB ,,F.“ didžiosios knygos, nustatyta, kad J. P. grąžino į bendrovės kasą 12 485,51 Eur (2017-10-25 kasos pajamų orderis), o UAB ,,N.“ sumokėjo skolą 7 420,84 Eur sumoje. Ginčo dėl nurodytos sumos neliko, todėl byla ir buvo nutraukta J. P. atžvilgiu. Šioje byloje ieškovė pateikdama ieškinį iš atsakovo S. D. prašė priteisti 12 485,51 Eur, tai yra tuos pinigus, kuriuos J. P. grąžino į kasą tuo metu, kai S. D. ėjo direktoriaus pareigas. S. D. ir bankrutuojanti UAB ,,F.“ sudarė taikos sutartį dėl 12 485,51 Eur sumos, kuri buvo teismo patvirtinta. Šioje dalyje byla buvo nutraukta. Tačiau ieškovė pateikdama ieškinį taip pat prašė priteisti iš atsakovės J. P. 20 293,30 Eur. Būtent dėl šios sumos buvo pateiktas patikslintas ieškinys, bylą nagrinėjant iš naujo pirmos instancijos teisme. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo 2020 sausio 21 d. nutartį, ieškinys buvo patikslintas ir prašoma iš S. D. priteisti 20 000 Eur žalos atlyginimo, o iš J. P. – 293,30 Eur žalos atlyginimo.

13. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus faktus daro išvadą, kad nebuvo pagrindo taikyti CPK 293 straipsnio 3 punkto, nes į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreiptasi ne tuo pačiu pagrindu, ne dėl to paties dalyko.

14. Šiuo atveju ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, ginčas tarp šalių kilo dėl žalos atlyginimo, nes iškėlus bankrotą UAB ,,F.”, atsakovams J. P. ir S. D., kaip atitinkamais laikotarpiais buvusiems UAB ,,F.” vadovais, atsirado pareiga bankroto administratoriui perduoti visą įmonės turtą, tame tarpe ir neperduotas bendrovei priklausančias kasoje esančias pinigines lėšas, bendrai 32 485,59 Eur sumoje: S. D. 20 000,00 Eur, J. P. 293,30 Eur. Dėl likusios sumos 12 485,51 Eur S. D. ir bankrutuojanti UAB ,,F.“ sudarė taikos sutartį, kuri 2019 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nutartimi patvirtinta, šioje dalyje byla nutraukta.

15. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. <...> teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas, 3K-3-121-421/2019 40 punktas).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi UAB „F.” iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas Jonas Giniotis, įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat perduoti ir visus dokumentus. Nustatyta, kad atsakovė J. P. 2018 m. liepos 16 d. antspaudų ir kitų dokumentų perdavimo – priėmimo aktu, bankrutuojančios UAB ,,F.“ bankroto administratoriui J. Giniočiui perdavė: įmonės antspaudą bei šiuos dokumentus: įmonės įstatus, įregistravimo pažymėjimą, protokolą Nr. 1 ir akcininkų sprendimus (4 lapai), banko sąskaitas, darbo sutartis (viena byla), gamybos veiklos sutartis (dvi bylos), apskaitos dokumentus (viena byla), įvairius kitus dokumentus (viena byla); 2018 m. spalio 8 d. UAB „F.“ perduodamų dokumentų akte užfiksuota, kad perduota: balansai (2014 m.), pardavimų dokumentai (2016 m.), pirkimų dokumentai (2016 m.), darbo užmokesčio byla (2016 m.), didžioji knyga (2017 m.), VMI deklaracijos (2017 m.), darbo užmokesčio dokumentai (2017 m.), pirkimų dokumentai (2017 m.), pardavimų dokumentai (2017 m.), kasos dokumentai (2017 m.), įvairius kiti dokumentai (2017 m.). Abu šiuos perdavimo aktus pasirašė perdavėja J. P. ir priėmėjas administratorius Jonas Giniotis. Iš susirašinėjimo matyti, kad J. P. 2019 m. balandžio 18 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė UAB „F.“ vartotojo duomenis. Iš byloje esančių VSDFV duomenų matyti, kad J. P. nedarbingumas dėl ligos tęsėsi nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. UAB ,,F.“ direktorės J. P. įsakymu, dėl jos ligos, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki ligos pabaigos laikinai eiti direktoriaus pareigas paskirtas vadybininkas S. D. (po įsakymu pasirašiusios abu šalys). Pagal VSDFV duomenis, S. D. dirbant UAB ,,F.“ draudimas baigėsi 2017 m. lapkričio 1 d. VSDFV skyriaus iniciatyva pagal 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. VRE_SP1-33, A. D. iš UAB „F.“ buvo atleista 2017 m. rugsėjo 29 d., J. P. atleista 2017 m. lapkričio 27 d. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus J. P., R. P. ir G. P. 2017 m. lapkričio 3 d. sutartimi 100 vienetų UAB „F.“ akcijų pardavė V. M., akcijos parduotos už 2 896 Eur, o nuosavybės teisė į parduodamas akcijas V. M. pereina nuo sutarties pasirašymo dienos (notarinio registro Nr. ASR2552). 2017 m. lapkričio 24 d. vienintelio akcininko V. M. sprendimu J. P. atleista iš UAB „F.“ direktorės pareigų nuo 2017 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis UAB „F.“ direktorė ir vienasmenė atstovė nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2018 m. liepos 3 d. buvo J. P.; nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 24 d. J. P. buvo įmonės akcininkė. Iš UAB „F.“ didžiosios knygos (laikotarpis 2017-10-01 – 2019-04-24) matyti, kad (duomenys neskelbtini) melioracijos ir statinių naudotojų asociacijos skolos dengimo likutis 20 293,30 Eur; pagal 2017 m. spalio 25 d. kasos pajamų orderį Nr. FO-00227, (duomenys neskelbtini) melioracijos ir statinių naudotojų asociacija padengė skolą 11 200 Eur; pagal 2017 m. spalio 25 d. kasos pajamų orderį Nr. FO-00228, J. P. į įmonės kasą grąžino 12 485,51 Eur avansą. Iš pateiktos didžiosios knygos išrašo matyti, kad po 2017 m. spalio 31 d. jokie piniginiai judėjimai įmonėje nevyko, tai yra įmonė nevykdė jokios ūkinės – komercinės veiklos. 2017 m. rugsėjo 27 d. kasos priėmimo – perdavimo aktu J. P. perdavė UAB „F.“ kasos likutį 12 485,51 laikinai einančiam direktoriaus pareigas S. D.. UAB „F.“ kasos knygos duomenimis per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. įmonės likutis laikotarpio pabaigai buvo 32 778,81 Eur; pagal 2017 m. rugsėjo 28 d. kasos pajamų orderį Nr. FO-00226, (duomenys neskelbtini)melioracijos ir statinių naudotojų asociacija padengė skolą 8 800 Eur. 2017 m. rugsėjo 28 d. kasos pajamų orderį Nr. FO-00226, 8 800 Eur sumai (priimta iš (duomenys neskelbtini) melioracijos ir statinių naudotojų asociacijos) pasirašė kasininkas, laikinai einantis pareigas S. D. ir vyr. buhalteris A. D.. 2017 m. spalio 25 d. kasos pajamų orderį Nr. FO-00227, 11 200 Eur sumai (priimta iš (duomenys neskelbtini) melioracijos ir statinių naudotojų asociacijos) pasirašė kasininkas, laikinai einantis pareigas S. D.. 2019 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose patvirtinta taikos sutartis tarp S. D. ir bankrutuojančios UAB ,,F.“, dėl skolos 12 485,51 Eur sumoje. Šioje dalyje S. D. atžvilgiu civilinė byla buvo nutraukta. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtintas UAB „F.” kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 22 584, 30 Eur. 2019 m. vasario 13 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi į bankrutuojančios UAB „F.“ kreditorių sąrašą įtrauktas trečios eilės kreditorius – A. D. su 321,69 Eur finansiniu reikalavimu. Iš Iš VSDFV Šilalės skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad bankrutuojančios UAB „F.“ apdraustoji A. D. atleista iš darbo 2017 m. rugsėjo 29 d. vadovaujantis Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi, apdraustiesiems S. D. ir V. M. valstybinis socialinis draudimas nutrauktas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. VSDFV Šilalės skyriaus iniciatyva pagal 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą.

18. Įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) numatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87 str., 6.245 - 6.249 str., 6.263 str.).

19. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas).

20. Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Taigi ieškovas, siekdamas pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusą, turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018)

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. P. buvo faktinis UAB „F.“ vadovas nuo jos paskyrimo į pareigas iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tai, kad ji buvo faktinis vadovas, įrodo byloje esantys įrodymai. Be kita ko, ji buvo ne tik įmonės direktorė, bet ir viena iš akcininkių. Tiek pati atsakovė J. P., tiek liudytoja, buvusi buhalterė A. D., duodamos parodymus teisme nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmos instancijos teisme, tiek bankroto administratorius parodė, kad UAB ‚F.“ finansinius dokumentus, įstatus, banko prisijungimus, antspaudus ir kt. bankroto administratoriui perdavė J. P.. Ji pasirašė po perdavimo – priėmimo aktais. Ir po akcijų pardavimo sutarties sudarymo būtent J. P. ir toliau buvo faktiniu įmonės vadovu, naujam savininkui ji neperdavė nei įmonės dokumentų, nei antspaudo, nei prisijungimų, nei turto, nei grynųjų pinigų, turėjusių būti įmonėms kasoje. 2017 m. rugsėjo 26 d. likutis įmonės kasoje buvo 293,30 Eur. Dėl to teismas laiko, kad J. P. padarė tokio dydžio žalą UAB „F.“, kurią turi atlyginti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad po akcijų pardavimo V. M., įmonė jokios veiklos nevykdė, nebuvo Registrų centre įregistruotas naujas įmonės vadovas ir naujas akcininkas, nors pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 6 dalis numato, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

22. Byloje taip pat įrodyta, kad J. P. ligos laikotarpiu laikinai direktoriaus pareigas ėjo S. D., kuris laikinai, direktorės J. P. ligos laikotarpiu, (faktiškai nuo 2017-09-27 iki 2017-11-01 kol buvo atleistas) vadovauti įmonei buvo paskirtas direktorės įsakymu. Būtent nurodomu laikotarpiu faktiniu vadovu buvo S. D., dėl to jam tenka atsakomybė kaip faktiniam vadovui. Atsakovas S. D. iš (duomenys neskelbtini) melioracijos ir statinių naudotojų asociacijos kaip skolos dengimą 2017 m. spalio 25 d. gavo 11 200,00 Eur (kasos pajamų orderis Nr. FO-00227) ir 8 800 Eur (kasos pajamų orderis Nr. FO-00226, 2017 m. rugsėjo 28 d.), priėmė pinigines lėšas įmonės vardu, o išeidamas iš darbo niekam jų neperdavė. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kur šias lėšas panaudojo. Taigi pagal pateiktus į bylą apskaitos dokumentus S. D., kaip buvęs faktinis įmonės vadovas, turėjo perduoti administratoriui 20 000,00 Eur kasos likutį, tačiau to nepadarė. Dėl to laikoma, kad jis padarė žalą UAB „F.“, kurią turi atlyginti.

23. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir Akcinių bendrovių įstatyme, nes ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

24. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.). Kadangi CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos yra specialios ir saisto tik juridinio asmens valdymo organo narį, o ne bet kurį darbuotoją, šių pareigų pažeidimas užtraukia vadovui ne materialinę, o civilinę atsakomybę.

25. Viena iš įstatyme įtvirtintų bendrovės vadovo pareigų yra tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitą (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Už šios pareigos nevykdymą vadovui taikytina ne materialinė, o civilinė atsakomybė, nes tai išimtinai valdymo organui nustatyta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017, 23 punktas).

26. Civilinė atsakomybė grindžiama visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnis).

27. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jų kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovai (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

28. Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Įmonės dalyvio (savininko) atsakomybę reglamentuoja LR CK 2.50 straipsnio 3 dalis, vadovo - 2.87 straipsnio 7 dalis. LR CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), privalo laikantis įstatymų ir bendrovės įstatų (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), kad veikla atitiktų ne tik bendrovės ir jos akcininkų interesus, tačiau, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, nebūtų neteisėtais veiksmais pažeidžiami ir kreditorių interesai. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas.

29. V. C. kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas pagal prievolę nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis nustato, kad atsakovas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovų priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas pilnai, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neprašė priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir į bylą nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Patikslintą ieškinį tenkinus pilna apimtimi, iš atsakovų valstybės naudai priteisiamas žyminis mokestis. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Teismas bylos nagrinėjimo metu patyrė 14,72 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovų. (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,F.” patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,F.”, įmonės kodas 303412510, naudai 20 000,00 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų 0 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,F.”, įmonės kodas 303412510, naudai 293,30 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 30 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450,15 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 15 ct) žyminio mokesčio ir 7,36 Eur (septynis eur 36 ct) teismo turėtų pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,85 Eur (šešis eurus 85 ct) žyminio mokesčio ir 7,36 Eur (septynis eur 36 ct) Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.