Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė), Gintauto Koriagino (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Elepsa“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-206-722/2012 pagal ieškovų R. D. ir J. Z. ieškinius atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Elepsa“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė UAB „Elepsa“ 2011 m. rugpjūčio 30 d. sudarė su atsakovais R. D. ir J. Z. terminuotas darbo sutartis, pagal kurias ieškovai buvo priimti dirbti pas atsakovę sargais iki bendrovė užbaigs rekonstrukcijos darbus statomame objekte - „Girtučio“ kultūros ir sporto rūmuose Kovo 11-osios g. 26, Kaune. UAB „Elpsa“ 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymais ieškovai atleisti iš darbo pagal DK 126 straipsnio 1 dalį suėjus darbo sutarties terminui. Atleidimo iš darbo dieną atsakovė su ieškovais neatsiskaitė ir liko jiems skolinga neišmokėtą darbo užmokestį už 2011 m. spalio ir lapkričio mėnesius. Ieškovai 2011 m. gruodžio mėn. kreipėsi į teismą ir patikslinę reikalavimus prašė pripažinti jų atleidimą iš darbo UAB „Elepsa“ (buvęs pavadinimas UAB „Sienojus“) pagal DK 126 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir laikyti ieškovus atleistais iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovui J. Z. 1104,14 Lt dydžio darbo užmokestį už išdirbtą laiką ir 722,21 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismui nustačius, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta nepagrįstai, priteisti iš atsakovės 5339,10 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki 2012 m. kovo 15 d. ir toliau po 4,81 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną iki visiško atsiskaitymo bei teisinės pagalbos išlaidas. Priteisti ieškovui R. D. 660,27 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už išdirbtą laiką ir 162,27 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat vidutinį darbo užmokestį pagal DK 141 straipsnio 3 dalį iki visiško atsiskaitymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė RUAB „Elepsa“ prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovui R. D. iš atsakovės RUAB „Elepsa“ vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-04-04) - 4728,53 Lt ir po 46,91 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškovu, ir išdėstyti šią sprendimo dalį taip - priteisti ieškovui R. D. iš atsakovės RUAB „Elepsa" vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovui J. Z. iš atsakovės RUAB „Elepsa“ vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-04-04) - 4516,85 Lt ir po 44,81 už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškovu ir išdėstyti šią sprendimo dalį taip - priteisti ieškovui R. D. iš atsakovės RUAB „Elepsa“ vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Bylos duomenimis buvo nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartimi atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2012 m. kovo 15 d. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą dienos, sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą ir, jeigu sprendimas priimtas teismo nutartimi iškeliant restruktūrizavimo bylą, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus savanoriškus įmonės įsipareigojimus. Apelianto nuomone, šis teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą delspinigiai už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitos su darbo santykiais susijusias išmokos skaičiuojamos tik tuo atveju, jei šie delspinigiai ir kitos išmokos priteisiamos nutartimi iškelti restruktūrizavimo bylą. Šias aplinkybes paaiškina šio įstatymo straipsnio punkto dispozicijoje naudojama juridinė technika, nes ad hoc atveju įstatymo leidėjas, nustatydamas atitinkamą išimtį inter alia nustato ir sąlygą šiai išimčiai atsirasti - ir jeigu sprendimas priimtas teismo nutartimi iškeliant restruktūrizavimo bylą. Todėl visais kitais atvejais teismas turėdamas savo žinioje bylą dėl delspinigių ir kitų išmokų priteisimo, kylančių iš darbo teisinių santykių, esant Restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, neturi juridinio pagrindo priteisti vidutinį darbo užmokestį, nes tokiu teismo sprendimu būtų pažeistas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas. Todėl teismas galėjo priteisti ieškovams vidutinį darbo užmokestį tik iki Kauno apygardos teismo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2012 m. kovo 15 d., tačiau ne iki 2012 m. balandžio 4 d. ir nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad „Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, antra - sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama“ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2011 aiškiai nurodyta, kad bylos šalis siejęs teisinio santykio terminas, t. y. darbo trukmė yra juridiškai reikšmingas faktorius atsižvelgiant į priteistinos sumos dydį. Analogiškos pozicijos dėl darbo trukmės esminės įtakos priteisiant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010. Šioje byloje teismas pripažino, kad bylininkus siejo iš esmės trumpi darbo teisiniai santykiai, todėl apelianto nuomone teismo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovams prieštarauja teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotai praktikai. Atsakovės nuomone, šioje byloje teismui nusprendus taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reguliavimą, kaip sankciją darbdaviui būtų teisinga, sąžininga ir protinga mutatis mutandis taikyti DK 140 straipsnio 1 dalies nuostatą ir priteisti ieškovams po 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, atsižvelgiant į jų darbo laiką pas apeliantą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Teismas sumažino priteistiną kompensacijos dydį 20 procentų įvertindamas ir apelianto nurodomas aplinkybes, t. y. kad su atleidžiamais iš darbo ieškovais iš dalies buvo atsiskaityta, kad 2011 m. lapkričio 24 d. sustabdžius banko „Snoras“ licenciją, pasunkėjo atsakovės galimybės atsiskaityti su savo darbuotojais, kad ieškovas dirbo pas atsakovę trumpą laiko tarpą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. D. prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Dėl materialinės teisės normų taikymo. Ieškovai nebuvo įtraukti kreditoriais apelianto minimoje civilinėje byloje Nr. B2-1611-555/2012, nors jų kreditorinis reikalavimas buvo pateiktas 2012 m. balandžio 11 d., todėl teismas priėmė pagrįstą teismo sprendimą.

2. Dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, kad įmonė neturi lėšų atsiskaityti su ieškovais, yra skolinga ir kitiems kreditoriams, buvusiems darbuotojams, kad atsakovės turtas yra areštuotas. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti atsakovę (darbdavį) nuo įstatymo jam nustatytos pareigos atsiskaityti su atleistais darbuotojais ir sumokėti jiems vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apelianto nurodytų teisinių sprendimo negaliojimo argumentų.

Apeliaciniame skunde keliami Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ir ĮRĮ) 8 straipsnio 2 punkto ir DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiškinimo klausimai.

Bylos duomenimis, ieškovai atleisti iš darbo pagal DK 126 straipsnio 1 dalį (suėjus darbo sutarties terminui) nuo 2011 m. lapkričio 25 d. Atsakovei UAB „Elepsa“ 2012 m. kovo 5 d. iškelta restruktūrizavimo byla. Nutraukusi darbo sutartį atsakovė su ieškovais neatsiskaitė ir liko jiems skolinga neišmokėtą darbo užmokestį už 2011 m. spalio ir lapkričio mėnesius bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu paliko ieškovų atleidimo iš darbo pagrindą nepakeistu, perkėlė atleidimo iš darbo datą iš 2011 m. lapkričio 25 d. į 2011 m. lapkričio 30 d. ir priteisė ieškovams už priverstinės pravaikštos laiką (4 dienas) vidutinį darbo užmokestį, dalį neišmokėto darbo užmokesčio (atsakovė dalinai su ieškovais atsiskaitė po jų atleidimo iš darbo) už 2011 m. spalio ir lapkričio mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki sprendimo priėmimo (126 kalendorines dienas) bei vidutinį darbo užmokestį nuo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo.

Apelianto nuomone, Kauno apygardos teismui 2012 m. kovo 5 d. nutartimi iškėlus atsakovei restruktūrizavimo bylą, delspinigiai už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitos su darbo santykiais susijusias išmokos galėjo būti skaičiuojamos tik tuo atveju, jei šie delspinigiai ir kitos išmokos yra priteisiamos teismo nutartimi, kuria teismas iškelia įmonei restruktūrizavimo bylą. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą dienos, sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą ir, jeigu sprendimas priimtas teismo nutartimi iškeliant restruktūrizavimo bylą, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus savanoriškus įmonės įsipareigojimus. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą savanoriški įmonės įsipareigojimai yra įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Paminėto įstatymo teisės norma, skirtingai nei Bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą „nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas“, numato išimtį iš bendros taisyklės, pagal kurią įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, priešingai nei kitoms įmonėms piniginėms prievolėms, delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimas nesustabdomas. Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog dėl darbdavio kaltės neišmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos skaičiuojamos tik tuo atveju, jei jos priteisiamos teismo nutartimi, kuria teismas iškelia įmonei restruktūrizavimo bylą, nepagrįsti nei teologiniu, nei sisteminiu paminėtų teisės normų ir teisės aktų, reguliuojančių panašius teisnius santykius, aiškinimu bei taikymu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas šių teisinių argumentų nenurodė savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme, o kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, negalima (CPK 312 str.).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog teismas, nustatydamas priteistinų darbo išmokų už pavėluotą atsiskaitymą dydį, pažeidė teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus, kadangi, atsižvelgdamas į šios bylos konkrečias aplinkybes dėl ieškovų trumpos darbo trukmės, dėl atsakovės sunkios finansinės padėties ir aplinkybių, nepriklausančių nuo įmonės valios, turėjo vadovautis ne DK 141 straipsnio 3 dalimi, bet DK 140 straipsnio 1 dalimi ir priteisti kiekvienam iš ieškovų vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį, o 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai atleisti iš darbo pagal 126 straipsnio 1 dalį, atleidimo iš darbo dieną su jais atsiskaityta nebuvo, darbdavys delsia su jais atsikaityti ir dabar, todėl taikyti teismui DK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Formuodamas teismų praktiką dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, kuria beje vadovavosi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliantas savo procesiniuose dokumentuose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad šios normos paskirtis tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Nurodyti normos tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-365/2010; Nr. 3K-3-247/2011; Nr. 3K-3-179/2012 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, vadovavosi DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais principais, atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovai dirbo trumpą laiko tarpą (tris mėnesius); kad atsakovė turėjo finansinių sunkumų ir jai iškelta restruktūrizavimo byla; kad atšaukus banko „Snoras“ licenciją, kuriame atsakovė laikė pinigines lėšas, buvo sustabdytas piniginių operacijų vykdymas, dėl ko galėjo pasunkėti atsiskaitymas su darbuotojais; kad atsakovė nors ir pavėluotai, tačiau 2011 m. gruodžio 16 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. mokėjimais iš dalies su ieškovais atsiskaitė; kad ieškovams už darbą buvo nustatytas faktiškai minimalus darbo užmokestis ir sumažino už uždelstą atsiskaityti laką vidutinio darbo užmokesčio dydį 20 procentų. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka, tačiau pažymi, kad teismas, apskaičiuodamas pavėluotą atsiskaityti laiką, nepagrįstai šį laikotarpį skaičiavo kalendorinėmis dienomis, kadangi šis laikotarpis, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintu Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu bei kasacinio teismo praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011) turėjo būti skaičiuojamas darbo dienomis. Dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ir 126 kalendorinių dienų laikotarpis, už kurį teismas paskaičiavo ieškovams vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 4 d., sumažintinas iki 88 darbo dienų laikotarpio, o priteistos ieškovams sumos : R. D. – 4728,53 Lt, J. Z. – 4516,85 Lt mažintinos atitinkamai iki 3 302,46 Lt (88 d.d. x 46,91 Lt vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio – 20 proc.) ir iki 3154,62 Lt (88 d.d. x 44,81 Lt vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio – 20 proc.).

Pakeitus apylinkės teismo sprendimą ir tenkinus 60 proc. ieškovų turtinių reikalavimų sumos (8 642,07 Lt iš 14 464,92 Lt sumos), perskirstytinos ir teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, sumažinant jas iki 789,93 Lt už advokatų atstovavimo paslaugas, iki 277,83 Lt žyminio mokesčio ir iki 12,18 Lt už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 93 str. 5 d.). Be to, apeliacinės instancijos teisme ieškovas J. Z. turėjo 500 Lt atstovavimo išlaidų (t.2, b.l. 75). Apeliacinį skundą pripažinus iš dalies pagrįstu (apelianto tenkintų reikalavimų dalis sudaro 21 proc., atmestų 79 proc. nurodyto turtinio reikalavimo sumos), ieškovui iš atsakovės priteistina 395 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu. 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams R. D. ir J. Z. priteista iš atsakovės BUAB „Elepsa“ atitinkamai 4728,53 Lt (keturi tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni litai 53 ct) ir 4 516,85 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai šešiolika litų 85 ct) dydžio vidutiniai darbo užmokesčiai už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos - 2012 m. balandžio 4 d., pakeisti ir sumažinti priteistas sumas R. D. iki 3 302,46 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų dviejų litų 46 ct), J. Z. iki 3154,62 Lt (trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt keturių litų 62 ct).

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovės BUAB „Elepsa“ priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, ir sumažinti priteistą žyminį mokestį iki 277,83 Lt (dviejų šimtų septyniasdešimt septynių litų 83 ct), advokačių Z. R. ir D. V. atstovavimo išlaidas iki 789,93 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimt devynių litų 93 ct), teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iki 12,18 Lt (dvylikos litų 18 ct).

Kitą Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės RUAB „Elepsa“ , į.k. 156740160, 395 Lt (tris šimtus devyniasdešimt penkis litus) advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.