Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viaukata“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2025-722/2012 pagal ieškovės Z. I. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viaukata“ dėl sutarties nutraukimo, sumokėtų pinigų grąžinimo, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

„1.1. Šia sutartimi šalys susitaria, kad Atsakovas savo lėšomis išsiveš iš ieškovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) baldus, įsigytus pagal 2011 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

1.2. Atsakovas savo lėšomis įsipareigoja parduoti minėtus baldus per 120 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis įsiteisėjimo dienos už 20 000 Lt ir gautus pinigus sumokėti ieškovei per nurodytą terminą.

1.3. Atsakovas įsipareigoja atlyginti ieškovei 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

1.4. Ieškovė atsisako visų likusių reikalavimų, pareikštų Jonavos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2025-722/2012.

1.5. Šia sutartimi šalys prašo Jonavos rajono apylinkės teismo rašytinio proceso tvarka patvirtinti šią Taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2-2025-722/2012 nutraukti.

1.6. Šalys yra susipažinusios su CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d., 294 str. 2 d. ir supranta, kad teismui patvirtinus šią Taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus galimai priverstinai vykdoma ir nei vienai iš Šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

1.7. Taikos sutartis sudaroma trimis egzemplioriais – po vieną Šalims ir trečiasis egzempliorius teismui.“ Teismas civilinę bylą Nr. 2-2025-722/2012 nutraukė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, kadangi skundžiama nutartis priimta nenustačius tarp šalių sudarytos taikos sutarties esmės. Tik ją nustačius teismas galėjo vertinti taikos sutartimi šalių prisiimtas prievoles ir jų vykdymo tvarką.Nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad neįmanoma nustatyti defektų atsiradimo laiko. Tai, kad baldais buvo naudojamasi ir jie buvo apgadinti, užfiksuota 2012 m. lapkričio 26 d. priėmimo–perdavimo akte ir perdavimo metu padarytose nuotraukose. Šių aplinkybių nenustatė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, todėl jos turėjo atsirasti vėliau. Tai reiškia, kad baldai ieškovei buvo perduoti be defektų, o defektai atsirado po Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vizito. Tai taip pat reiškia, kad baldai buvo faktiškai eksploatuojami ir/ar nesaugomi, nors ieškovė tuo pačiu metu reiškė pretenzijas dėl baldų kokybės ir siekė nutraukti baldų pirkimo–pardavimo sutartį. Sudarant taikos sutartį atsakovė aplinkybių apie baldų eksploatavimą ir nesaugojimą nežinojo, kadangi to kita šalis nesąžiningai neatskleidė. Dėl šių aplinkybių ir įrodymų teismas nepasisakė įrodymų vertinimo taisyklių nustatyta tvarka. Atsakovė neįvykdė taikos sutarties 1.3 punkto sąlygos, kuria įsipareigojo parduoti baldus už 20 000 Lt, dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, kadangi nuo atsakovės buvo nuslėpta aplinkybė apie baldų naudojimą ir defektus. Pagal CK 6.3 straipsnio 4 dalį, prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma, todėl atsakovė negali būti laikoma pažeidusia minėtą taikos sutartį.Teismas akivaizdžiai pakeitė šalių susitarimo esmę ir tuo pažeidė CPK 646 straipsnio 3 dalį. Minėtos prievolės padarymas priklausoma nuo atitinkamos sąlygos laikytina esmine sutarties sąlyga, nes atsakovė kitu atveju nebūtų sutikusi taikos sutarties sudaryti. Pinigų mokėjimas po to, kai bus parduoti baldai ir už juos gauti pinigai, turėjo esminės reikšmės atsakovei, nes ji neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų sumokėti 20 000 Lt per tam tikrą terminą. Atsižvelgiant į šios sąlygos svarbą atsakovei, negalima aiškinti taikos sutarties 1.3 punkto kaip įpareigojančio atsakovę sumokėti pinigus ieškovei nepardavus baldų. Išdavus vykdomąjį raštą, atsakovės prievolė sumokėti pinigus ieškovei buvo padaryta vykdytina nedelsiant.Taikos sutartis yra niekinė, kadangi atidedamosios sąlygos objektyviai negali būti. Taikos sutarties 1.3 punkte esanti atsakovės prievolė sumokėti pinigus ieškovei yra priklausoma nuo sąlygos, kad baldai bus parduoti už 20 000 Lt ir šie pinigai gauti. Ši sąlyga objektyviai negali būti, todėl ją numatanti sutartis gali būti laikoma niekine. Negalima aiškinti, kad niekinė yra tik sutarties dalis, kadangi ši sąlyga laikytina esmine.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą bei išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl nevykdomų taikos sutarties punktų.

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 4 punktas). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalys, sudarydamos taikos sutartį žinojo, kad baldai buvo naudoti, 2012 m. lapkričio 26 d. baldų priėmimo ir perdavimo akte baldų apgadinimai nenustatyti, o atsakovė per šalių sutartą 120 kalendorinių dienų nuo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarties įsiteisėjimo terminą įsipareigojimų neįvykdė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių objektyvias aplinkybes, dėl kurių atsakovė negalėtų tinkamai ir laiku jų vykdyti, padarė išvadą, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai ir tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog esminės taikos sutarties sąlygos iki šiol negali įvykdyti ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, o dėl to, kad ieškovė nuslėpė, jog baldai buvo naudojami ir apgadinti, dėl ko juos parduoti už 20 000 Lt sumą neįmanoma. Apeliantės teigimu, neįvertinęs šių aplinkybių, teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Be to, teismas akivaizdžiai pakeitė šalių susitarimo esmę ir tokiu būdu pažeidė CPK 646 straipsnio 3 dalį. Pažymi, kad taikos sutartis yra niekinė, nes atidedamosios sąlygos objektyviai negali būti.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė neįvykdė taikos sutarties 1.2 punkte numatytos sąlygos, tai yra nepardavė baldų per 120 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos už 20 000 Lt ir per nurodytą terminą gautų pinigų nesumokėjo ieškovei, todėl jai yra skolinga, tačiau atsakovė teigia, jog tai įvyko dėl pačios ieškovės kaltės, šiai nuslėpus baldų naudojimo ir apgadinimo faktą, dėl ko baldų pardavimas tapo apsunkintu.

Išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus ir visą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė, sudarydama taikos sutartį, turėjo įvertinti savo galimybes ją įvykdyti, taip pat numatyti sutarties neįvykdymo teisines pasekmes. Tai, kad atsakovei nepavyksta baldų parduoti už taikos sutartyje numatytą 20 000 Lt sumą, ar tai, kad atsakovė neturi finansinių galimybių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nėra pagrindas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Byloje, be to, nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė, matydama, jog nespės ir nesuspėjusi sutartyje nustatytu terminu parduoti baldų bei sumokėti gautų pinigų ieškovei, taip pat neturėdama finansinių galimybių vykdyti taikos sutarties sąlygas, tai yra sumokėti 20 000 Lt sumą, būtų ėmusis veiksmų susitarti su ieškove dėl ginčo taikos sutarties sąlygos vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, kuomet, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negalėdama parduoti baldų už 20 000 Lt sumą, galėjo juos parduoti pigiau, o trūkstamą sumos dalį padengti iš savų lėšų.

Atsakovė nurodo, kad ieškovė sudarant taikos sutartį nuslėpė faktą, jog baldai buvo naudojami ir dėl to apgadinti, ir tai, atsakovės nuomone, lemia Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties negaliojimą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra galimybės revizuoti šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Atsakovė manydama, kad sudarė taikos sutartį apgaulės įtakoje, galėjo taikos sutartį ginčyti ar vėliau kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo (CPK 366-369 str.). Byloje nėra duomenų, jog atsakovė CPK nustatyta tvarka ginčytų taikos sutarties sąlygas ar pačią taikos sutartį. Tuo atveju, kai, taikos sutartimi šalims susitarus dėl sąlyginių prievolių nustatymo, teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nenustatinėja, ar yra įvykdytos tokių prievolių atsiradimo sąlygos, tai neužkerta kelio skolininkui ginti savo pažeistas teises vykdymo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1227/2010).

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra teisinio ir faktinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog CPK 595 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, tai yra vykdymo proceso metu nepaneigta ieškovo (išieškotojo) ir atsakovo (skolininko) teisė susitarti dėl išieškotinų sumų mokėjimo terminų ir tvarkos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.