- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- e2-1077-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00088-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Atsakovas
- individualios įmonės „Jūrada“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės individualios įmonės „Jūrada“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-986-479/2016, kuria minėtai įmonei iškelta bankroto byla pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius, Sodra) kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovei IĮ „Jūrada“ iškelti bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nevykdo nustatytų privalomųjų mokėjimų, jos įsiskolinimas VSDF biudžetui 2016 m. vasario 3 d. duomenimis sudarė 5 073,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, neturi nekilnojamojo turto, manytina, jog IĮ „Jūrada“ nemoki ir jai keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovei IĮ „Jūrada“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė S. G..
Atsiliepimas
Teismas nustatė, kad atsakovės įsiskolinimas VSDF biudžetui sudaro 5 073,88 Eur, įmonė neturi jos vardu registruoto turto. Nors atsakovė atsiliepime į pareiškimą prašė leisti vykdyti įmonei veiklą ir grąžinti skolas kreditoriams, teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių realias atsakovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Teismas pažymėjo ir tai, kad IĮ „Jūrada“ įsiskolinimo ieškovei nepadengia nuo 2010 m., todėl sprendė, kad atsakovė nėra finansiškai pajėgi įvykdyti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kad tolesnis įmonės veiklos vykdymas tik padidintų įsipareigojimus kreditoriams. Įvertinęs aptartus duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovė yra faktiškai nemoki ir jai keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė IĮ „Jūrada“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsakovė nurodo, kad atsiliepime į pareiškimą prašė teismo nekelti bankroto bylos. Atsakovės teigimu, skundžiamą procesinį sprendimą teismas priėmė skubotai, nepagrįstai atsisakęs finansinių sunkumų turinčiai įmonei leisti tęsti veiklą ir tokiu būdu padengti įsipareigojimus kreditoriams.
Atsiliepime ieškovė VSDFV Klaipėdos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovė nepagrįstai teigia turinti laikinų finansinių sunkumų. Šį skundo argumentą paneigia aplinkybė, kad įmonė nuo 2010 m. negali padengti įsiskolinimo Sodros biudžetui. Atsakovės skolos ieškovei nebuvo padengtos ir vykdant jų ieškojimą priverstiniu būdu. Ši aplinkybė taip pat patvirtinta prastą atsakovės finansinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovei IĮ „Jūrada“.
Remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) straipsnio 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis, bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), teismas apie įmonės (ne)mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013). Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje – atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys nebuvo teikiami viešojo registro tvarkytojui, duomenų, vertintinų sprendžiant dėl juridinio asmens (ne)mokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), žinodama apie jos atžvilgiu inicijuotą bankroto bylos iškėlimo procesą, teismui nepateikė ir atsakovė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl atsakovės (ne)mokumo ir pagrindo jai iškelti bankroto bylą sprendė pagal ieškovo pateiktus ir teismo iniciatyva surinktus oficialių registrų duomenis (CPK 179 straipsnio 2, 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir spręsdamas dėl atsakovės (ne)mokumo, rėmėsi ieškovės pateiktais duomenimis apie nuo 2010 m. besitęsiantį įmonės „Jūrada“ įsiskolinimą VSDF biudžetui, taip pat nustatė, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Įvertinęs nurodytus duomenis bei papildomai nustatęs, kad atsakovė finansinės atskaitomybės duomenų VĮ Registrų centrui neteikia, nors buvo įsteigta dar 2008 m., kad įmonės įsipareigojimai Sodros biudžetui didėja ir šiuo metu sudaro 5 435,08 Eur, kad įmonėje nėra dirbančių asmenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad IĮ „Jūrada“ atitinka nemokios įmonės būseną, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu. Be to, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
Nors skunde apeliuojama, kad, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog įmonė tebevykdo veiklą, jos veikla pelninga, įmonės pradelsti įsipareigojimai sumažėjo, įmonė moka privalomuosius mokėjimus valstybės bei savivaldybės biudžetams bei turi realias galimybes vykdyti savo finansinius įsipareigojimus (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovės finansinę padėtį, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovei IĮ „Jūrada“ keltina bankroto byla dėl nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.