Kauno apygardos teismo sprendimas

Preliminariųjų sutarčių 1.1. punkte numatyta, kad Pardavėjas įsipareigoja šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sudaryti Pagrindinę sutartį ir Pagrindine sutartimi parduoti Pirkėjui, o Pirkėjas įsipareigoja šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis sudaryti Pagrindinę sutartį ir Pagrindine sutartimi nupirkti iš Pardavėjo nekilnojamąjį turtą (butą). Pagal preliminariųjų sutarčių 2.1. punktą, šalys įsipareigojo Pagrindinę sutartį šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis sudaryti ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 1 d. (pažymima, kad 2018 m. liepos 24 d. preliminariųjų sutarčių 2.1. punktas pakeistas 2018 m. liepos 24 d. Priedais Nr. 1). Preliminariųjų sutarčių 3 dalyje šalys sulygo parduotinų butų kainas. Nustatė, kad Pirkėja dalį kainos (avansą) sumoka iki sutartyje nurodyto termino, kitą dalį kainos, jei statybos darbai vykdomi sklandžiai, sumoka sutartyse nurodytais etapais ir likusią dalį kainos sumoka Pagrindinės sutarties pasirašymo dieną. Pagal preliminariųjų sutarčių 4.1. punktą, Pardavėjas, be kita ko, įsipareigojo iki Pagrindinės sutarties sudarymo užbaigti šiuos Daikto (buto) išorės ir vidaus darbus: kieme iškloti trinkeles, sumontuoti tvorą su vartais ir varteliais; užbaigti namo fasado darbus; bute išbetonuoti išlyginamąjį sluoksnį; pagal projektą išvedžioti elektros instaliaciją, signalizaciją, priešgaisrinę sistemą, internetą, televiziją; pagal projektą išvedžioti santechnikos įvadus (vonią/dušą, tualetą, kriauklę, įvadą skalbimo mašinai); išmūryti vidines pertvaras; sumontuoti patalpų šildymo ir šaldymo sistemą oras-oras; nutinkuoti sienas; atlikti pilną laiptinės ir kitų bendro naudojimo patalpų įrengimą. Pagal preliminariųjų sutarčių 6.1. punktą, šalys įsipareigojo susilaikyti nuo veiksmų, kurie pažeistų kitos Šalies teises ar padarytų jai nuostolių. Kiekviena Šalis privalo atlyginti kitai Šaliai visus nuostolius, kuriuos patirs kita Šalis dėl kaltosios Šalies šioje Sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Preliminariųjų sutarčių 6.2. punkte numatyta, kad jeigu Pagrindinė sutartis šioje Sutartyje nustatytais terminais ir nustatytomis sąlygomis nesudaroma dėl to, kad Pardavėjas nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti Pagrindinę sutartį, arba neįvykdo visų šios Sutarties sąlygų, Pardavėjas įsipareigoja per 5 (penkias) darbo dienas nuo termino Pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo grąžinti Pirkėjui pastarojo sumokėtą Avansą ir sumokėti 50 000 Eur dydžio baudą, kurios dydis atitinka iš anksto Šalių įvertintus minimalius Pirkėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta Pagrindinė sutartis, bei atlyginti visus kitus nuostolius, kurių nepadengia bauda. Pardavėjui delsiant sudaryti Pagrindinę sutartį, Pirkėjas turi teisę išsiųsti Pardavėjui pranešimą Sutartyje nurodomu adresu ar elektroniniu paštu apie vienašalį šios Sutarties nutraukimą. Sutartis laikoma nutraukta po 5 (penkių) darbo dienų po pranešimo išsiųsto registruotu paštu išsiuntimo dienos.

Teigiama, kad ieškovė pagal preliminariąsias sutartis savo įsipareigojimus įvykdė visiškai, t. y. sumokėjo visą jai priklausantį avansą dalimis (didesnę dalį butų kainos), iš viso 282 500 Eur. Liko paskutinis atsiskaitymas (102 500 Eur dydžio), numatytas pagrindinės sutarties pasirašymo dieną. Taip pat ieškovė apmokėjo 4 000 Eur už papildomus architekto Ž. R. projekto pakeitimo darbus. Iš viso ieškovė atsakovui sumokėjo 286 500 Eur.

Pažymėtina, kad prieš pasirašant preliminariąsias sutartis dėl 6 butų pirkimo ieškovė nurodė atsakovui, kad perkamų butų išplanavimas jai nepatinka, todėl norėtų jų interjerą pakeisti. Atsakovas su tuo sutiko ir garantavo, kad ieškovės pageidaujama butų interjero vizualizacija bus įgyvendinta be kliūčių. Tuo remiantis, šalims pasirašius preliminariąsias sutartis, statytojas atsakovas nuolat komunikavo su ieškovės pasirinkta dizainere E. J., statybos darbus vykdė pagal jam pateiktas vizualizacijas.

Siekdama įvertinti atsakovų vykdomų įsipareigojimų apimtį ir kokybę, 2018 m. rugsėjo 26 d. ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, atstovaujama R. J. M., pasirašė konsultavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) butų būklės, įrengimo, atliktų statybos darbų kokybės ir atitikimo esminiams statinio reikalavimams nustatymo, taip pat teisės ir normatyvinių aktų reikalavimams įvertinimo, esant defektams, statybos darbų defektų nustatymo, defektinio akto surašymo, reikalui esant, sąmatos defektų ištaisymui paskaičiavimo, Statybą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir normatyvinių teisės aktų išaiškinimo. Taip pat atsakovas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos inžiniere R. J. M. 2018 m. spalio 10 d. sudarė sutartį dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini) statybos darbų techninės priežiūros. Vadovaudamasi 2018 m. rugsėjo 26 d. konsultavimo sutartimi, statybos inžinierė R. J. M., apžiūrėjusi objektą ir susipažinusi su dokumentais, informavo ieškovę, jog darbai yra sustoję, kadangi statytojas atsakovas neturi tinkamo projekto, o statybos vykdomos savavališkai.

Kadangi atsakovas nevykdė statybos darbų, vadovaudamasi preliminariųjų sutarčių 3.3-3.7. punktais, ieškovė sustabdė avansinius mokėjimus. Ieškovė gavo atsakovų 2018 m. lapkričio 20 d. pretenziją, kuria atsakovai prašė ieškovės pašalinti visų 2018 m. rugpjūčio 17 d. preliminariųjų sutarčių vykdymo pažeidimus, sumokant pradelstą 54 000 Eur sumą; atlikti pradinio daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimus pagal ieškovės dizainerės projektus ir naujo projekto nuorašą pateikti atsakovei ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų. Ieškovė 2018 m. gruodžio 3 d. raštu nurodė, kad su atsakovų pretenzija nesutinka, taip pat neprieštarauja, kad pardavėjas ar statytojas kreiptųsi į architektus ir būtų atlikti projekto pakeitimai. Pradėjus tęsti statybos darbus, ieškovė įsipareigojo atlikti sutartyse numatytus mokėjimus. Ieškovė 2018 m. gruodžio 5 d. rašte nurodė, kad vadovaujantis atsakovų žodiniu prašymu, informuoja, jog N. L. neprieštarauja, jog Pardavėjai G. L. ir R. L. kreiptųsi į architektą ir atliktų pirminio projekto pakeitimą, atitinkantį normatyvinius techninius dokumentus, pagal N. L. dizainerės E. J. atliktus ir N. L. patvirtintus interjero sprendimus; kai bus atlikti projekto pakeitimo darbai, pirkėja ar jos atstovai patvirtins projekto A laidą, o prieš pradedant statybos darbus techninė prižiūrėtoja patvirtins žyma „Pritariu, statyti”. 2018 m. gruodžio 11 d. pareiškimu atsakovas pakarotinai pareikalavo ieškovės nedelsiant informuoti apie ieškovės galimybes vykdyti preliminariosiomis sutartimis prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir juos įvykdyti; pašalinti visų 2018 m. rugpjūčio 17 d. preliminariųjų sutarčių vykdymo pažeidimus, sumokant pradelstą 65 000 Eur sumą per 5 darbo dienas nuo šio rašto išsiuntimo; pateikti kiekvieno buto detalų elektros projektą, kuriame matytųsi elektros įrangos išdėstymas ir pateikti gyvenamojo namo išorės sienos struktūros spalvos kodą; atlikti pradinio daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimus pagal ieškovės dizainerės projektus ir naujo projekto nuorašą pateikti atsakovei ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų arba sudaryti sutartį su Ž. R. projektavimo biurui dėl gyvenamojo namo projekto koregavimo.

Nors darbai nebuvo pradėti vykdyti, ieškovė sumokėjo likusią dalį butų kainos, taip pat papildomai 4 000 Eur už architekto Ž. R. projekto pakeitimo darbus. Tačiau statybos darbai iki preliminariosiose sutartyse nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti 2019 m. kovo 1 d. nebuvo baigti.

Nepaisant to, ieškovė geranoriškai siekė išspręsti susidariusią situaciją, todėl 2019 m. kovo 26 d. raštu pareikalavo atsakovų pateikti konkrečius dokumentus, reikalingus pastato pridavimui. Nurodė, kad siekia nustatyto naują darbų baigimo terminą ir sudaryto nebaigtų darbų grafiką, o, esant defektams, jų įvardijimui ir defektinio akto surašymui. Tačiau atsakovas ir toliau statybų nevykdė, sutartinio įsipareigojimo užbaigti statinį nesilaikė, kliudė sudaryti pagrindinę sutartį (2019 m. kovo 29 d. atsakovo pareiškimas). Pažymėtina, kad ieškovė įvykdė ne tik pagal preliminariąsias sutartis priimtus įsipareigojimus dėl avanso sumokėjimo, tačiau siekė sudaryti pagrindines sutartis, rūpinosi, kad statybos darbai būtų baigti, papildomai sumokėjo atsakovui 4 000 Eur už architekto Ž. R. projektavimo darbus patalpų išplanavimo pakeitimui ir sprendinių, atitinkančių galiojančius įstatymus, statybos normatyvinius dokumentus, pateikimui, kad projektas ir pagal jį įrengtas pastatas (duomenys neskelbtini). Kaune atitiktų esminius statinio reikalavimus kaip jie yra įvardinti ES Reglamente 305/201 L.

2019 m. balandžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. J. M. gavo architekto Ž. R. techninį darbo projektą „Gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą“. Projektas 2019 m. balandžio 11 d. projekto priėmimo perdavimo aktu perduotas statytojui G. L.. Statybos techninė prižiūrėtoja R. J. M., įvertinusi projektą, 2019 m. balandžio 16 d. pranešimu nurodė, jog projekte gausu klaidų, jis nepabaigtas ir savo apimtimi neatitinka techniniam darbo projektui keliamų reikalavimų, todėl tokio projekto negalima pasirašyti vykdymui. Projekte buvo nustatytos šios klaidos ir trūkumai: nėra projektavimo sutarties; projekte remtasi normatyviniais dokumentais ir įstatymais, kurie nurodyti ne visi, o didžioji dalis nurodytų seniai nebegalioja, projektas paremtas pasenusia ir nebegaliojančia įstatymine baze; bendrosios dalies 2.2. dalyje dalis nurodytų įstatymų, reglamentų ir normų negalioja; projekte nenurodyta eilė reglamentų ir Statybos taisyklių, kuriomis buvo pravaloma vadovautis atliekant projektavimo darbus; nenurodytos projektui parengti naudotos licencijuotos projektavimo programinės įrangos sąrašas pagal techninio projekto sudedamąsias dalis kaip reikalauja STR 1.04.04: 2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“; projekte nėra pagrįsti sprendiniai, kad būtų užtikrinta B energinio naudingumo klasė. Pvz. šiuo metu projekte pateikti reikalavimai langams (šilumos perdavimo koeficientas <2 W/m2K) atitinka E energinę klasę, nes B energinės klasės langų šilumos perdavimo koeficientas turi būti mažesnis/lygus 1,1 W/m2K; projekte nėra nuorodų dėl technologiškai teisingo langų sumontavimo remiantis „STR 2491109.01:2015 Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“, nes iki trečios laidos, langai buvo montuojami neteisingai ir dabar defektai nėra ištaisyti; projekte nėra pagrįsta, kad tarp butų bus užtikrinta C akustinio komforto klasė, nėra aprašyta ar dabartinės tarpbutinės ir tarpaukštinės pertvaros atlaikys 55 decibelus; projekte nėra aprašyta dabartinė grindų danga, kuri yra betoninė, o aprašyta medinė ant lagių. Nėra pateikta grindų detalių ir pjūvių. Nėra pateikta grindų privedimo prie langų ir durų mazgų, siekiant užtikrinti sprendinius, kad neatsirastų šalčio tilteliai; projekte nėra balkono plokščių šiltinimo, betonavimo ir hidroizoliavimo sprendinių ir mazgų; projekte nėra detalizuotas balkono krašto su fasadu mazgas, kad vanduo nuo balkono nebėgtų ant fasado; projekte nėra palangių nuolydžių suformavimo ir skardinimo mazgų: projekte nėra naujai atsirandančių laiptinės durų angos įrengimo konstruktyvinio mazgo ir reikalavimų lauko durims; projekte nėra aprašoma su architektu suderinta ir jo paties rekomenduojama grindinė šildymo sistema, jos efektyvumas ir naudojimo pagrįstumas; projekte nėra detalizuota ir aprašyta esama ventiliacijos sistema ir jos pajėgumas užtikrinti tinkamą patalpų mikroklimatą pagal galiojančias higienos normas; projekte nėra akcentuotas privalomas reikalavimas didelių langų iki žemės ir stiklinių durų saugumo reikalavimui, būtent apsaugai nuo dūžio, kad langai atitiktų aktualios redakcijos STR statybos leidimo išdavimo metu reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad langai jau sumontuoti, reiktų numatyti stiklo apsauginės plėvelės suklijavimą ar kitokią apsaugą; projekte klaidingai nurodytas stogo dangos nuolydis 2,5% (kalbant apie Classic profilio lakštus). Remiantis STR 2.05.02:2008. „Statinių konstrukcijos. Stogai.“ (2014-10-02 redakcija), 4.1 lentele tai atitinka 1,4°. tuo tarpu falcais sujungtais skardos lakštais dengtų šlaitinių stogų mažiausias leidžiamas nuolydis 7°, tai atitinka 12,28 %. Mažesnio nuolydžio stogams būtina įrengti specialų mazgą su papildomu paklotu iš OSB plokštės ir užlydytu bent 1 si bituminės dangos, nes kitaip stogas praleis vandenį, kas ir vyko visą žiemą; projekte nėra apžvelgta reikalavimai esamų sienų tinkavimui; projekte nėra apžvelgta antikorozinė apsauga metalinėms sąramoms; projekte nėra apžvelgta reikalavimai cokolio hidroizoliacijai ir balkonų hidroizoliacijai; projekte nėra apžvelgta turėklų tvirtinimo mazgai ir būdai tiek balkonuose, tiek laiptinėje, nes tai darbai, kurie būtini atlikti, kad būtų galima priduoti pastatą 100 proc. baigtumo; projekte nėra aprašyta techninė specifikacija fasado klinkerio plytelių klijavimui ir paviršiaus paruošimui; projekte nėra įvertintos batų valymo grotelės ties lauko durimis; projekte nėra įvertintas stogelio ties lauko durimis įrengimo ir montavimo mazgas; projekte nėra įvertinta bendrųjų patalpų apdaila, techninės specifikacijos ir laiptų apdailos techninės specifikacijos; projekte nėra apžvelgta reikalavimai lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynams ir jau sumontuotų vamzdynų triukšmingumo sumažinimui; elektrotechninėje dalyje nepateikti įvado projektavimo, jėgos ir apšvietimo laidų techninės specifikacijos ir skerspjūvių parinkimo skaičiavimai; projekte nėra detalizuotas perdangų ir pastato išorės atitvarų kirtimų mazgų privalomas priešgaisrinis sandarinimas; projekte nėra apžvelgta kvalifikacinių reikalavimų rangovui, techniniam prižiūrėtojui ir privalomos dokumentacijos pildymo tvarka; projektas savo struktūra neatitinka STR 1.04.04: 2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“.

Su projekto klaidomis buvo supažindinti atsakovai ir architektas, tačiau nei vienas jų nesureagavo į pastabas ir projekto netaisė, nesiėmė priemonių trūkumams ar klaidoms šalinti, taip pat nenurodė, kada, kokiu būdu ir technologijomis atsakovai ketina baigti statybos darbus. Be to, nei pradinis projektas, nei projekto pakeitimas nebuvo įkeltas į „Infostatyba” puslapį kartu su kitais reikiamais dokumentais. Tuo remiantis ieškovė 2019 m. gegužės 15 d. pranešimu dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo pranešė, jog vienašališkai dėl atsakovų kaltės nuo 2019 m. gegužės 23 d. nutraukia pasirašytas šešias 2018 m. liepos 24 d. ir 2018 rugpjūčio 17 d. preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis; pareikalavo iki 2019 m. gegužės 24 d. grąžinti ieškovei 282 500 Eur sumokėto avanso ir papildomai už dėl atsakovų kaltės neįvykdytas šešias preliminariąsias sutartis sumokėti 300 000 Eur dydžio baudą, iš viso sumokėti 582 500 Eur, minėtą sumą pervedant į ieškovės banko sąskaitą Nr.IL 16 0111 2800 0008 8489 185.

Nepaisant aplinkybės, kad atsakovai neįvykdė preliminariosiose sutartyse numatyto įsipareigojimo užbaigti parduodamo nekilnojamojo turto išorės, vidaus statybos darbus ir sudaryti pagrindines nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis (preliminariųjų sutarčių 4.1., 1.1. punktai), ieškovė pasiūlė atsakovui pateikti taikos sutarties sąlygas, pagal kurias šalys vis dėlto galėtų sudaryti pagrindines sutartis. Atsakovas pateikė 2019 m. gegužės 22 d. pareiškimą į žodinį pasiūlymą pateikti ginčo išsprendimo sąlygas. Tačiau 2019 m. gegužės 24, 25 dienomis statybos inžinierė R. J. M. nuvykusi į objektą su tikslu įvertinti nepabaigtų darbų mastą ir suskaičiuoti neatliktų ir nepabaigtų darbų sąmatą nustatė, jog G. L. gipskartonio lakštais bando slėpti netaisomus akivaizdžius defektus, kurių taisymo sprendimai taip ir nebuvo taisomame projekte pateikti. Taip pat nustatė, jog didelė dalis darbų yra nebaigti, kita dalis darbų atlikta nekokybiškai. Atlikus skaičiavimus nustatyta, jog likusių užbaigti darbų sąmata ženkliai viršija kainą, kurią ieškovei liko sumokėti, t. y. ieškovė sumokėjo daugiau pinigų, negu realiai buvo atlikta darbų. Kadangi atsakovai statybos darbų atliko mažiau nei ieškovė apmokėjo, dėl ko ieškovė patirtų papildomų išlaidų statyboms užbaigti, taip pat pagrindinių sutarčių pasirašymo terminas buvo pasibaigęs, atsakovai nereagavo į ieškovės prašymą grąžinti sumokėtą avansą ir baudą, nenurodė iki kada planuoja atsiskaityti, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl avanso, sumokėto pagal šešias 2018 m. liepos 24 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. preliminariąsias sutartis, 4 000 Eur už architekto Ž. R. projekto pakeitimo darbus ir baudos priteisimo iš atsakovų solidariai.

CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

Ieškovė savo įsipareigojimus pagal preliminariąsias sutartis įvykdė visiškai, t. y. iš viso ieškovė atsakovui sumokėjo 286 500 Eur. Kadangi atsakovai nesudaro pagrindinių nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių, o terminas joms sudaryti yra pasibaigęs, atsakovai turi grąžinti iš ieškovės pagal preliminariąsias sutartis gautą 286 500 Eur avansą kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Preliminariųjų sutarčių 6.1. punkte numatyta, kad šalys įsipareigojo susilaikyti nuo veiksmų, kurie pažeistų kitos Šalies teises ar padarytų jai nuostolių. Kiekviena Šalis privalo atlyginti kitai Šaliai visus nuostolius, kuriuos patirs kita Šalis dėl kaltosios Šalies šioje Sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Kadangi dėl šių atsakovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų nebuvo užbaigtos perkamų butų statybos darbai, dėl ko nebuvo galima sudaryti pagrindinių sutarčių, atsakovai privalo ne tik grąžinti ieškovei ką pagal preliminariąsias sutartis gavo, bet ir atlyginti ieškovei dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius.

Atsakovai nepagrįstai nurodė ieškovei atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pradinio projekto pakeitimus, kadangi projekto pakeitimus privalo atlikti atsakovai statytojai/ pardavėjai. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad statytojas (užsakovas) privalo pateikti statinio projektuotojui privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus (1 punktas), turėti nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų (kai tai privaloma) statinio projektų (3 punktas), šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybų leidžiantį dokumentų (4 punktas), organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrų (5 punktas), organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrų, kai ji privaloma arba savo iniciatyva (6 punktas), organizuoti statybos užbaigimo procedūras (8 punktas). Šio įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, jog rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybų leidžiantį dokumentų bei statinio projektų ir pagal aktų perdavė statybvietę (o rangovas jų priėmė). Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-848, 1.3.2. punkte numatyta, jog statytojas organizuoja statinio projekto vykdymo priežiūrų.

Taip pat, Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad statinio projektuotojas privalo pataisyti statinio projektų pagal statytojo (užsakovo) pastabas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. Dl-738, 42 punktą projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas, parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us). Šio STR 1.04.04:2017 43 punkte numatyta, kad kai po statybų leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (- ai), turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė (kai privaloma), pakeistas projektas patvirtintas (kai privaloma), pakeistam projektui gautas naujas statybų leidžiantis dokumentas. Pagal 44 punktą, visais kitais atvejais, nenurodytais reglamento 43 punkte, atliktiems projekto sprendinių pakeitimams turi pritarti statytojas. Statytojas projekto originalų (-us), kai jis buvo parengtas statytojui ar projekto kopijų (-as) ir projektinius pasiūlymus (jeigu jie parengti) saugo iki perdavimo naujam turto valdytojui (STR 1.04.04:2017 50 punktas). Statytojui (tipinio projekto užsakovui) perduodamas projektavimo darbų rangos sutartyje numatytas tipinio statinio projekto kopijų ir kompiuterinių laikmenų su įrašyta tipinio statinio kopija skaičius (STR 1.04.04:2017 51 punktas).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovas kaip statytojas (užsakovas) yra atsakingas, kad statybos vyktų pagal statybas leidžiantį dokumentų, todėl jis privalo organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą. Atsakovas privalėjo žinoti, kad norint tęsti statybą pakeitus esminius projekto sprendinius, statytojas (užsakovas) privalo pakeisti projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą tokia pačia tvarka, kaip ir pirminiam projektui įgyvendinti. Kitu atveju, statyba įgauna savavališkos statusą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Atsakovas, siekdamas išvengti neigiamų pasekmių, turėjo prisiimti atsakomybę ir atlikti visus būtinus statybos veiksmus, įskaitant ir pradinio projekto pakeitimą, tačiau to nepagrįstai nepadarė (Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6 punktai). Negana to, be pagrindo šią pareigą siekė perkelti ieškovei. Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punktą, organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą yra statytojo pareiga.

Ieškovė nėra statytojas (užsakovas) Statybos įstatymo prasme, neturi specialiųjų statybos žinių, todėl negalėjo žinoti, kad jos siūlomi interjero pakeitimai neatitiks turimo projekto. Taip pat ieškovei nuosavybės teise nepriklauso statomas nekilnojamasis turtas, todėl ji neturi jokių teisių ir pareigų į nekilnojamuosius objektus. Pažymėtina, kad nei vienoje preliminariojoje sutartyje nėra nurodyta, taip pat nėra pasirašyti šių sutarčių priedai, jog ieškovė perima statytojo įsipareigojimus, kad būtų atsakinga už statinio techninius sprendinius, ar pan.

Aplinkybė, kad ieškovė sudarė dizaino paslaugų sutartį su dizainere E. J., nėra pagrindas teigti, jog ieškovė perėmė statytojo atsakomybę parengti projekto pakeitimus. E. J., atlikdama dizaino sprendinius konsultavosi ne tik su ieškove, bet ir su atsakovu, kuris ir yra atsakingas už statinio projekto vykdymo priežiūrą (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Be to, atsakovas pretenziją pateikė tik 2018 m. lapkričio 20 d., kas leidžia manyti, kad atsakovas suprato statybas vykdantis neturėdamas tinkamo projekto tik ieškovei pasamdžius statybos inžinierę R. J. M.. Tai rodo, kad atsakovas statytojo pareigas vykdė itin aplaidžiai (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Negana to, ieškovei tapo žinoma, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-536-920/2019 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI) ieškinį atsakovams G. L. (atsakovui ir šioje byloje), Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Metrovila“, tretiesiems asmenims R. L., E. D., T. R. dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 14 d. išduoto leidimo Nr. LSNS-21-180514-00293 galiojimo panaikinimo ir padarinių pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą (duomenys neskelbtini) šalinimo. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 14 d. išdavė statytojui G. L. leidimą Nr. LSNS-21-180514-00293 statyti daugiabutį gyvenamosios paskirties neypatingąjį statinį žemės sklype (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Metrovila“ 2016 m. parengtą statinio projektą neteisėtai. Sudarydami su ieškove 2018 m. liepos 24 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. preliminariąsias sutartis, atsakovai nutylėjo, kad VTPSI 2018 m. birželio 19 d. patikrinimo aktu konstatavo, jog atsakovo turimas statybos leidimas išduotas neteisėtai. Nors teismo procesinis sprendimas nurodytoje civilinėje byloje nėra priimtas, logiška, kad VTPSI konstatuotos faktinės aplinkybės būtų turėjusios lemiamą reikšmę ieškovei apsisprendžiant dėl nekilnojamojo turto įsigijimo name, kuris statomas pagal galimai neteisėtai išduotą leidimą (CK 6.163 straipsnio 4 dalis).

Atsakovų nesąžiningus veiksmus patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad ieškovei sumokėjus visą jai priklausantį avansą ginčo butų statybos darbams užbaigti, pinigai buvo panaudoti ne pagal paskirtį. Didelė dalis darbų buvo nebaigti, kita dalis darbų atlikta nekokybiškai, o likusių baigti darbų sąmata ženkliai viršijo kainą, kurią ieškovei liko sumokėti, t. y. ieškovė sumokėjo daugiau pinigų negu realiai buvo atlikta darbų. Kartu su ieškiniu pateikiama tai patvirtinanti R. J. M. sudaryta lokalinė sąmata ir suvestinis papildomos statybos kainos apskaičiavimas, taip pat antstolio Raimundo Stanislausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Be to, aplaidžius ir nesąžiningus statytojo atsakovo veiksmus patvirtina ir aplinkybė, kad nei pradinis projektas, nei projekto pakeitimas nebuvo įkeltas į „Infostatyba'’ puslapį kartu su kitais reikiamais dokumentais, tokiu būdu pažeidžiant Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12, 14 punktų reikalavimus. Ieškovė, siekdama sudaryti pagrindines nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. įvykdyti preliminariąsias sutartis, veikė sąžiningai ir atsakingai.

Pagal preliminariųjų sutarčių 6.2. punktą, jeigu Pagrindinė sutartis šioje Sutartyje nustatytais terminais ir nustatytomis sąlygomis nesudaroma dėl to, kad Pardavėjas nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti Pagrindinę sutartį, arba neįvykdo visų šios Sutarties sąlygų, Pardavėjas įsipareigoja per 5 (penkias) darbo dienas nuo termino Pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo grąžinti Pirkėjui pastarojo sumokėtą Avansą ir sumokėti 50 000 Eur dydžio baudą, kurios dydis atitinka iš anksto Šalių įvertintus minimalius Pirkėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta Pagrindinė sutartis, bei atlyginti visus kitus nuostolius, kurių nepadengia bauda. Taigi šalys sutarė, kad netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas dėl kitos šalies kaltės. Įrodžius, kad atsakovai netinkamai vykdė pareigas pagal preliminariąsias sutartis ir prisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo, yra pagrindas atsakovams taikyti netesybas. Įvertinus tai, kad vykdant preliminariąsias sutartis ieškovė patyrė toliau nurodomas išlaidas, kurios patenka į iš anksto šalių įvertintus minimalius nuostolius, ieškovė prašo teismo priteisti šalių sutartą 50 000 Eur baudą už kiekvieną nesudarytą pagrindinę sutartį, iš viso 300 000 Eur (50000 x 6) baudą.

Ieškovė patyrė šias išlaidas: ieškovė yra Izraelio pilietė, gyvenanti Izraelyje, todėl buvo būtina turėti jos interesus Lietuvoje atstovaujantį asmenį. 2018 m. birželio 1 d. ieškovė sudarė atstovavimo sutartį su advokatų kontoros „Konsus“ advokatu Mantu Šriupša, dėl ko patyrė išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti. Organizuodama butų interjero pakeitimą, ieškovė sudarė 2018 m. rugsėjo 25 d. dizaino paslaugų sutartį su dizainere E. J.. Pagal šią sutartį, ieškovė turi sumokėti 18 325 Eur. Faktiškai šiuo metu ieškovė už dizaino paslaugas yra sumokėjusi 4 600 Eur. Taip pat ieškovė dėl preliminarių sutarčių pasirašymo patyrė 5 500 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (konsultacija dėl preliminarių sutarčių sudarymo, vykimas į perkamą objektą, sąlygų derinimas su šalimis, 6 preliminarių sutarčių sudarymas, susitikimai su pirkėja ir pardavėjais ir kt.). Siekiant įvertinti atsakovų vykdomų įsipareigojimų apimtį, buvo sudaryta konsultavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)”.

CK numato bendraskolių institutą, pagal kurį prieš kreditorių yra atsakingi visi skolininkai iki prievolė bus pilnai įvykdyta. CK 6.6 straipsnio 1 dalis numato, kad solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Šiuo atveju, G. L. ir R. L. su ieškove sudarė preliminariąsias sutartis dėl bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomo turto pardavimo, todėl abu solidariai atsako už tinkamą sutarties vykdymą. Atsižvelgiant į tai, G. L. ir R. L. yra solidariai atsakingi ieškovei dėl sumokėtų lėšų grąžinimo ir baudos priteisimo, dėl ko ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinas 286 500 Eur avansas ir 300 000 Eur bauda už sutarčių nevykdymą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovai privalo sumokėti ieškovei penkių procentų nuo priteistos sumos dydžio metines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teisino sprendimo visiško įvykdymo.

Kauno apygardos teisme 2019 m. lapkričio 19 d. gautas atsakovų G. L. ir R. L. atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašoma ieškovės N. L. ieškinį atmesti dalyje dėl 34 Eur pagal preliminariąsias sutartis sumokėto avanso ir 300 000 Eur sutartinių netesybų priteisimo. Ieškovė (pirkėja) ir atsakovai (pardavėjai) 2018-07-24 bei 2018-08-17 sudarė 6 preliminariąsias sutartis dėl gyvenamųjų butų pardavimo ieškovei. Preliminariųjų sutarčių sudarymo dieną įsipareigoti parduoti butai, esantys atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statomame daugiabutyje name (duomenys neskelbtini), nebuvo baigti statyti – šalys susitarė pagrindines turto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryti iki 2019 m. kovo 1 d. Preliminariosiomis sutartimis ieškovė įsipareigojo sutartyse numatytais etapais mokėti atsakovams (pardavėjams) avansines turto kainos įmokas, o atsakovai įsipareigojo parduodamą turtą parengti (įrengti) iki šalių sutarto lygio, atliekant preliminariųjų sutarčių 4.1.1 punktuose numatytus statybos darbus. Ieškovė avansines įmokas pagal 2018 m. liepos 24 d. preliminariąsias sutartis sumokėjo tinkamai, tačiau mokėjimai vėliau – 2018 m. rugpjūčio 24 d. pasirašytų preliminariųjų sutarčių pagrindu pradėjo strigti, kas tiesiogiai įtakojo atsakovų finansines galimybes vykdyti įsipareigotų ieškovei parduoti butų statybos darbus. Be to, ieškovė nurodė atsakovams keisti projektinius perkamų butų vidaus įrengimo ir išplanavimo sprendinius, bei reikalavo, kad statomus butus atsakovai įrengtų pagal ieškovės nusamdytos dizainerės atsakovams pateiktus nurodymus ir vizualizacijas. Ieškovės pageidavimai dėl butų įrengimo išėjo iš projekto, kurio pagrindu buvo statomas daugiabutis namas, sprendinių ribų, dėl ko siekiant įgyvendinti bei įteisinti ieškovės norimus atlikti statybos darbus buvo reikalinga parengti (neesminius) galiojančio projekto pakeitimus. Ieškovė nesutiko bei delsė prisiimti išskirtinai jos pageidavimų pagrindu vykdomo projekto pakeitimo sąnaudas, kas taip pat tiesiogiai įtakojo (pailgino) vykdomų statybos darbų trukmę.

Atsakovai apie ieškovės nevykdomą sutartinę prievolę laiku mokėti avansą, taip pat apie būtinybę koreguoti galiojantį projektą dėl ieškovės keičiamų projektinių sprendinių informavo ieškovę 2018 m. lapkričio 20 d., vėliau 2018 m. gruodžio 11 d. teiktomis pretenzijomis. Ieškovei vėluojant sumokėti ženklias avansines sumas (2018 m. lapkričio 19 d. ieškovės skola sudarė 54 000 Eur, 2018 m. gruodžio 11 d. – 65 000 Eur), taip pat vengiant prisiimti finansinę atsakomybę už projekto pakeitimo atlyginimą, bei minėtoms aplinkybėms įtakojant atsakovų vykdomų statybos darbų apimtis, tempą bei finansines galimybes, atsakovai statyti butų nebaigė ir pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutartys iki preliminariosiose sutartyse numatyto termino (2019 m. kovo 1 d.) nebuvo sudarytos. Atitinkamai, šalims nesudarius sandorių sutartu laiku ir preliminariųjų sutarčių nepratęsus, preliminariosios sutartys pasibaigė 2019 m. kovo 1 d.

2019 m. kovo 26 d., jau po preliminariųjų sutarčių pabaigos, ieškovė raštu kreipėsi į atsakovus su prašymu (reikalavimu) sukviesti komisiją prieš namo pridavimą siekiant nustatyti naują darbų baigimo terminą bei sudaryti nebaigtų darbų atlikimo grafiką, nurodydama atsakovams pateikti namo pridavimui reikalingus dokumentus. Reaguodami į minėtą ieškovės raštą, atsakovai 2019 m. kovo 29 d pareiškimu ieškovei pakartotinai išdėstė priežastis, neleidusias atsakovams laiku užbaigti statybos darbų bei įforminti butų pirkimo – pardavimo sandorių, be kita ko, akcentuodami, jog vis dar nėra pakeistas gyvenamojo namo projektas; ieškovų dizainerės nurodymai dėl elektros instaliacijos, vandens ir nuotekų vamzdynų išdėstymo pateikti be parengtų projektų, dėl ko neaišku, ar atitinka teisės aktų reikalavimus; dizainerė nėra nurodžiusi, kokia spalva dažyti namo fasadą, kt.

Taigi, po preliminariųjų sutarčių pabaigos (2019 m. kovo 1 d.) šalys dar kurį laiką neatsisakė ketinimų sudaryti butų pirkimo – pardavimo sandorius, ką patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai: 2019 m. kovo 26 d. ieškovė kreipėsi į atsakovus dėl komisijos prieš namo pridavimą; gavus ieškovės patvirtinimą dėl papildomų projektavimo darbų dalinio apmokėjimo, buvo kreiptasi dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) techninio darbo projekto pakeitimo; ieškovės dizainerė toliau siuntė nurodymus atsakovams dėl projektinių sprendinių pakeitimų (pvz. 2019 m. balandžio 15 d. dizainerės el. laiškas Ž. R. projektavimo biurui dėl namo fasado spalvos kodų); 2019 m. balandžio 15 d. buvo parengtas ir ieškovės žiniai pateiktas jos pageidavimų pagrindu pakeistas namo statybos techninis darbo projektas (minėtą aplinkybę ieškovė pripažįsta 2019 m. gegužės 15 d. pranešime), kurio ieškovė nepatvirtino.

Šalims nepavyko susitarti dėl preliminariųjų sutarčių atnaujinimo, o 2019 m. gegužės 15 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovus apie preliminariųjų sutarčių nutraukimą (kurios, kaip minėta, buvo pasibaigusios dar 2019 m kovo 1 d.). Pranešime, be kita ko, buvo nurodyti tariami atsakovų parengto pakeisto techninio darbo projekto trūkumai.

Reaguodami į ieškovės 2019-05-15 pranešimą, taip pat į žodinius ieškovės atstovų tvirtinimus, esą ieškovė vis dar yra suinteresuotas įsigyti nebaigtą statyti nekilnojamąjį turtą, atsakovai 2019 m. gegužės 22 d. pateikė ieškovei pareiškimą, pasiūlydami ieškovei sąlygas kilusiam nesutarimui išspręsti. Ieškovei ir toliau vengiant patvirtinti pakeistą techninį darbo projektą bei šalims nepavykus sutarti dėl nebaigtos statybos pirkimo – pardavimo sąlygų, šalių bendravimas nutrūko, ir ieškovė kreipėsi į teismą dėl 586 500 Eur sumos – t. y. pagal neįvykdytas preliminariąsias sutartis sumokėto avanso ir sutartinių netesybų (baudų) – priteisimo iš atsakovų.

Atsakovai su ieškiniu sutinka iš dalies.

Atsakovai sutinka, kad ieškovės reikalavimas dėl pagal neįvykdytas preliminariąsias sutartis avansu sumokėtų sumų grąžinimo yra pagrįstas: preliminariosioms sutartims pasibaigus ir neįvykus pagrindiniam sandoriui, kuriam užtikrinti buvo atlikti išankstiniai mokėjimai, atsakovų avansu gautos sumos vertintinos kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas, todėl yra grąžintinos ieškovės naudai. Tačiau atsakovai atkreipia dėmesį, kad ieškovės atsakovams sumokėtas avansas, remiantis ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, sudaro ne 286 500 Eur, o 286 466 Eur. Atsižvelgdami į nurodytą atsakovai laiko, kad jų prievolė grąžinti ieškovei avansines įmokas apsiriboja būtent 286 466 Eur suma, todėl papildomų 34 Eur ieškovė reikalauja nepagrįstai.

Atsakovai nesutinka su ieškovės teiginiu, jog pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo sudarytos dėl atsakovų kaltės ir nesąžiningo elgesio, todėl laiko, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų sutartines netesybas – 300 000 Eur baudą – yra nepagrįstas. Atsakovų nuomone, pagrindinių sutarčių nesudarymui įtakos turėjo pačios ieškovės neteisėti veiksmai, dėl ko ieškinio reikalavimas dalyje dėl baudos priteisimo turėtų būti atmestas, o nusprendus egzistuojant ir atsakovų kaltę – sumažintas pritaikius mišrios kaltės institutą. Kiekvienos preliminariosios sutarties 6.2 punkte šalys numatė, kad nesudarius pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties dėl pardavėjų (atsakovų) nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti sutartį, ar pardavėjams neįvykdžius visų preliminariosios sutarties sąlygų (pastaroji sąlyga nustatyta tik 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarytose preliminariosiose sutartyse), pardavėjai įsipareigoja grąžinti pirkėjai (ieškovei) sumokėtą avansą ir sumokėti pirkėjai 50 000 Eur baudą bei atlyginti kitus nuostolius, kurių nepadengia bauda. Bendra visose sutartyse numatytų netesybų suma, kurią ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovų, sudaro 300 000 Eur (50 000 Eur x 6 = 300 000 Eur).

Ieškovė įrodinėjo, kad pagrindinės butų pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo sudarytos būtent dėl atsakovų (pardavėjų) kaltės, ir atsakovų nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose su ieškove įrodinėja tokiomis aplinkybėmis, kaip: informacijos, turinčios esminės reikšmės sutarčiai sudaryti neatskleidimu (sudarant preliminariąsias sutartis atsakovai nenurodė, kad siekiant pakeisti statomų butų interjerą ieškovės lėšomis bus reikalinga atlikti statybos projekto pataisas, bei neatskleidė, jog teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini) statybą leidžiančio dokumento panaikinimo); netinkamu preliminariųjų sutarčių vykdymu, ieškovės avansu sumokėtus pinigus panaudojant ne įsipareigotų parduoti butų statybai, o kitoms reikmėms, ką esą patvirtina aplinkybės, jog didelė atsakovų įsipareigotų atlikti statybos darbų buvo nebaigti, atlikti su trūkumais, o likusių baigti darbų sąmata ženkliai viršijo kainą, kurią ieškovei liko sumokėti (minėtą aplinkybei pagrįsti ieškovė į bylą pateikė lokalinę sąmatą ir suvestinį papildomos statybų kainos apskaičiavimą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą).

Atsakovai su ieškovės pozicija dėl tariamo atsakovų nesąžiningumo ir jį neva pagrindžiančių aplinkybių nesutinka, remdamiesi žemiau išdėstytais motyvais. Pirma, ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovams kilo pareiga savo lėšomis ieškovės nurodymų pagrindu keisti galiojantį gyvenamojo namo statybos projektą, siekiant įsipareigotus parduoti butus įrengti projekto neatitinkančių ieškovės pageidavimų pagrindu. Pažymėtina, kad pasirašydama savo atstovo, advokato M. Šriupšos parengtas preliminariąsias sutartis, ieškovė sutarčių 5.2.1 punktu pripažino, kad turėjo galimybę vizualiai apžiūrėti parduodamo daikto būklę jo buvimo vietoje iki sutarties pasirašymo dienos ir patvirtino, jog daiktas atitiko pirkėjos keliamus reikalavimus bei mokamą kainą (žr. preliminariųjų sutarčių 5.2.1 punktą).

Atsakovai, tuo tarpu, butų statybos darbus įsipareigojo atlikti pagal projektą (žr. preliminariųjų sutarčių 4.1.1 punktą). Preliminariųjų sutarčių pasirašymo dieną galiojo daugiabučio namo statybos projektas, kurio pagrindu atsakovams buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, taigi, akivaizdu, kad sudarydama preliminariąsias sutartis ieškovė patvirtino ir sutiko, kad atsakovų atliekami projekte numatyti butų statybos darbai ieškovę tenkina.

Atitinkamai, pageidaudama ženklia apimtimi keisti galiojančius projektinius sprendinius savo nusamdytos dizainerės parengtų vizualizacijų pagrindu, ieškovė prisiėmė su tuo susijusią riziką – savo atsakomybe pakeisti galiojantį statybos projektą, kuriame numatytus statybos darbus preliminariosiomis sutartimis buvo įsipareigoję atlikti atsakovai. Svarbu yra tai, kad ieškovė duomenų, kokioje apimtyje pageidauja keisti įsigyjamų butų interjero sprendinius, prieš šalims sudarant preliminariąsias sutartis, atsakovams neatskleidė ir nepateikė, o atsakovai keisti galiojančio projekto pagal ieškovės nurodymus neįsipareigojo, ir tokia prievolė preliminariosiose sutartyse atsakovams nebuvo numatyta. Taigi, pareigos savo lėšomis rengti projekto pakeitimus, kai ieškovės teikiami sprendiniai dėl patalpų vidaus interjero įrengimo ne nežymiai koreguoja projektinius sprendinius, o ženkliai nuo jų nukrypsta (įskaitant pakeistą sienų/pertvarų išdėstymo butuose tvarką, pakeistą elektros instaliacijos bei santechnikos įvadų išvedžiojimą), atsakovai neturėjo, o iš anksto informuoti ieškovę, kad bus reikalinga atlikti atitinkamas projekto pataisas, negalėjo, kadangi prieš sudarydama sutartis ieškovė savo planų ir pakeitimų apimčių ieškovams jokia forma nebuvo nurodžiusi.

Be to, įvertinant, kad ieškovė įsipareigojo įsigyti net 6 namo butus, kas sudaro absoliučią daugumą visų statomo daugiabučio namo patalpų; nusisamdė statybos konsultantę (inžinierę R. J. M.), kurią vėliau atsakovams nurodė pasamdyti kaip techninės priežiūros statybos darbams (duomenys neskelbtini) specialistę, bei tokiu būdų kontroliavo atsakovų atliekamus statybos darbus; savo nuožiūra keitė visų butų vidaus išplanavimo sprendinius ir nurodė atsakovams juos įgyvendinti, darytina išvada, jog ieškovė realiai elgėsi kaip faktinė statytoja, todėl ieškovei kyla statytojo pareiga atlikti savo nuožiūra pakeisto statybos projekto parengimą. Galiausiai, sumokėdama 4 000 Eur už projekto pakeitimo darbus, ieškovė jai kylančią prievolę savo lėšomis rengti patikslintą projektą pripažino, tačiau ypatingai ilgai minėtu klausimu trukęs šalių ginčas bei ieškovės vengimas apmokėti savo iniciatyva pakeistų projektinių sprendinių įforminimą sąlygojo užsitęsusius statybos darbų iš atsakovų pusės atlikimo terminus.

Antra, ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovai nuslėpė nuo ieškovės preliminariųjų sutarčių sudarymui esminės reikšmės turinčius duomenis dėl Kauno apylinkės teisme vykstančios civilinės bylos, kurioje ginčijamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) statybas leidžiantis dokumentas. Priešingai, nei nurodo ieškovė, informacija apie teisme nagrinėjamą bylą dėl statybos leidimo teisėtumo ieškovei buvo atskleista dar šalių derybų dėl nekilnojamojo turto įsigijimo pradžioje. Be kita ko, pasirašydama (savo paties atstovo parengtas) preliminariąsias sutartis, ieškovė 5.2.2 punktu patvirtino, kad jai iki sutarčių pasirašymo momento yra tinkamai atskleistos ir žinomos visos aplinkybės, susijusios su daiktu, įskaitant informaciją, atskleistą sutartyse ir jų prieduose.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad vykstančio teisminio ginčo faktas buvo išviešintas – nuo 2017 m. kovo 10 d. nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas faktas apie Kauno apylinkės teisme iškeltą bylą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu. Minėta informacija atskleista ieškovės atstovo į bylą pateiktame turto (duomenys neskelbtini) registro išraše, kuris, remiantis jame pateiktais duomenimis, buvo gautas dar 2018 m. liepos 16 d. Savo ruožtu pažymėtina, jog nurodytą išrašą atspausdino D. U. – santykiuose su atsakovais ieškovės interesams atstovavęs nekilnojamojo turto brokeris. O įvertinant, kad jau nuo 2018 m. birželio 1 d. ieškovei buvo teikiamos profesionalios teisinės paslaugos pagal su advokatu M. Šriupša sudarytą teisinių paslaugų sutartį bei, kad pačių preliminariųjų sutarčių tekstas buvo rengiamas, sutarčių sąlygos derinamos būtent ieškovės atstovo (advokato M. Šriupšos), kaip labiau tikėtina darytina išvada, jog aplinkybės apie vykstantį teisminį ginčą, susijusį su ieškovės pageidaujamu įsigyti nekilnojamuoju turtu, ieškovei buvo žinomos iš anksto, tačiau ieškovės apsisprendimui sudaryti sutartis esminės reikšmės neturėjo.

Be to, dar 2018 m. gruodžio 3 d. rašytame atsakyme į atsakovų 2018 m. lapkričio 20 d. pretenziją ieškovės atstovas nurodė, kad konsultantė – inžinierė R. J. M. informavo ieškovę, jog (statybos) darbai objekte yra sustoję, kadangi statytojas neturi tinkamo projekto ir statybos buvo vykdomos savavališkai. Neatsižvelgiant į nurodytą, ieškovė tęsė ikisutartinius santykius su atsakovais, taip pat – po preliminariųjų sutarčių pabaigos išreiškė ketinimą įsigyti butus „pagal faktą“, kas taip pat patvirtina, jog teisminis procesas dėl statybos leidimo teisėtumo neturėjo esminės reikšmės ieškovės apsisprendimui sudaryti sandorius dėl ginčo turto įsigijimo.

Trečia, ieškovė nepagrįstai teigia, esą atsakovų nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose patvirtina aplinkybė, jog atsakovai ne pagal tikslą panaudojo ieškovės sumokėtą avansą, kadangi faktiškai statybos darbų atliko mažiau nei ieškovė sumokėjo avanso, o likusių nebaigtų darbų kaina viršija ieškovės nesumokėtą kainos dalį. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (atsakovų ieškovei teiktos 2018-11-20, 2018-12-11 pretenzijos, ieškovės atliktų mokėjimų išrašas) patvirtina, kad ieškovė netinkamai vykdė preliminariosiomis sutartimis prisiimtą prievolę laiku mokėti sutartyse numatytą avansą – 2018-08-17 preliminariųjų sutarčių pagrindu mokėtinos avansinės sumos vėlavo, dėl ko susidarė ženklios skolos (2018-11-19 ieškovės skola siekė 54 000 Eur, 2018-12-11 – 65 000 Eur), kas tiesiogiai įtakojo atsakovų finansines galimybes laiku vykdyti statybos darbus. Taip pat, kaip nurodyta aukščiau šiame atsiliepime, statybos darbų eigoje ieškovė ženklia apimtimi (išeinant iš galiojančio statybos projekto ribų) keitė butų įrengimo sprendinius, tačiau ilgą laiką vengė prisiimti atsakomybę už projekto pakeitimo įforminimą bei padengti projekto pakeitimo išlaidas.

Dėl nurodytų priežasčių (vėluojant finansavimui iš ieškovės pusės bei projektinių sprendinių pakeitimui), atsakovai laiku nesugebėjo įvykdyti preliminariosiose sutartyse užsibrėžtų statybos darbų iki sutartyse numatyto termino pabaigos (2019 m. kovo 1 d.). Atkreipė dėmesį, kad ieškovė ne kartą buvo informuota, jog dėl jos vėlavimo atsiskaityti/pakeisti projektą atsakovams kyla kliūčių tinkamai įgyvendinti preliminariosiomis sutartimis prisiimtas prievoles, dėl ko stoja ir vilkinasi statybos darbai (2018 m. lapkričio 20 d., 2018 m. gruodžio 11 d., 2019 m. kovo 29 d. pareiškimas).

Atskirai pasisakytina dėl atsakovų atliktų statybos darbų tariamos nekokybės. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų, aplinkybę, jog atsakovai darbus atliko nekokybiškai, ieškovė įrodinėja į bylą pateiktu antstolio R. Stanislausko 2019 m. birželio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pažymėtina, kad antstolis nėra atestuotas statybos inžinerijos specialistas, todėl reikiamos kvalifikacijos vertinti, ar darbai atlikti su trūkumais, neturi, iš ko išplaukia, kad ieškovės į bylą pateiktas įrodymas – antstolio faktinių aplinkybių protokolas – nepatvirtina objekte (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų kokybės trūkumų fakto.

Ketvirta, vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. CK 6.259 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Aukščiau šiame atsiliepime į ieškinį apžvelgti ieškovės veiksmai vėluojant sumokėti ženklias avansines sumas (ir tuo pažeidžiant preliminariosiomis sutartimis prisiimtas prievoles), taip pat – atsakovams teikiami nurodymai statybos darbus vykdyti nukrypstant nuo galiojančio projekto bei vengimas prisiimti atsakomybę (įskaitant finansinę) už projekto sprendinių koregavimą ir pataisas akivaizdžiai turėjo įtakos atsakovų gebėjimui laiku ir tinkamai vykdyti ikisutartiniuose santykiuose prisiimtus įsipareigojimus, laiku užbaigiant sutartus statybos darbus. Įvertinant, kad ieškovė atsakovų apie dėl ieškovės veiksmų (neveikimo) iškylančias kliūtis buvo ne kartą informuota, tačiau delsė/vengė imtis priemonių kliūtims pašalinti, toks ieškovės neveikimas įtakojo preliminariosiose sutartyse numatytų atsakovų pareigų neatlikimą.

Remdamiesi išdėstytu atsakovai laiko, kad preliminariosiose sutartyse numatytas tikslas nebuvo pasiektas ir atsakovai ikisutartiniuose santykiuose prisiimtų prievolių neįvykdė dėl ieškovės kaltės, kas nagrinėjamu atveju įgalina taikyti CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei CK 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatas, atleidžiant atsakovus nuo civilinės atsakomybės sumokėti ieškovei sutartines netesybas (preliminariosiose sutartyse numatytą baudą).

2020 m. sausio 14 d. teisme gautas atsakovų G. L. ir R. L. priešieškinis, jame prašoma priimti teikiamą tripliką bei laikyti jį atsakovų byloje reiškiamu priešieškiniu; atmesti ieškovės ieškinį dalyje dėl 286 500 Eur pagal preliminariąsias sutartis sumokėto avanso ir 300 000 Eur sutartinių netesybų priteisimo; priteisti iš ieškovės N. L. 39 300,39 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo atsakovams priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad atsakovai dėl ieškovės neteisėtų veiksmų turėjo 39 300,39 Eur nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš ieškovės.

Pirma, bylos aplinkybės patvirtina ir tarp šalių nekyla ginčo, kad, šalims 2018 m. liepos 24 d. bei 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudarius preliminariąsias butų pirkimo – pardavimo sutartis, statybos darbai įrengiant butų interjerus buvo atliekami ne pagal galiojančio projekto sprendinius, o ieškovės pageidavimų ir atsakovams teikiamų vizualizacijų pagrindu. Ieškovės nurodymu, atsakovams 2018 m. liepos 31 d. – 2019 m. vasario 19 d. laikotarpiu atskirais etapais buvo pateikta eilė brėžinių (vizualizacijų), kuriais iš esmės buvo pakeisti pradiniame projekte numatyti interjero sprendiniai. Priešingai nei nurodo ieškovė, prieš šalims sudarant pirmąsias (2018 m. liepos 24 d.) preliminariąsias sutartis ieškovė nedetalizavo, kokius konkrečius projektinius pakeitimus pageidaus atlikti butų interjeruose, o vėliau pageidaujamų pokyčių apimtis atskleidė ne iš karto, bet palaipsniui statybos darbų vykdymo eigoje, per tęstinį laiką pateikdama atsakovams eilę brėžinių (vizualizacijų) su kitokiais (pakeistais) nei pradiniame projekte numatytais sprendiniais. Ieškovės pageidaujamų pakeitimų mastas pasirašius 2018 m. liepos 24 d. preliminariąsias sutartis atsakovams atskleisti nebuvo. Priešingai, ieškovė pasirašydama sutartis patvirtino, kad turėjo galimybę vizualiai apžiūrėti parduodamo daikto būklę jo buvimo vietoje iki sutarčių pasirašymo dienos ir nurodė, jog daiktas atitiko pirkėjos keliamus reikalavimus bei mokamą kainą (žr. preliminariųjų sutarčių 5.2.1 punktą), o atsakovai butų statybos darbus įsipareigojo atlikti pagal projektą (žr. preliminariųjų sutarčių 4.1.1 punktą). Preliminariųjų sutarčių pasirašymo dieną galiojo daugiabučio namo statybos projektas, kurio pagrindu atsakovams buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, taigi, akivaizdu, kad sudarydama preliminariąsias sutartis ieškovė patvirtino ir sutiko, kad atsakovų atliekami projekte numatyti butų statybos darbai ieškovę tenkina.

Įvertinant, kad užsimezgus šalių ikisutartiniams santykiams atsakovams nebuvo duoti nurodymai dėl kitokių nei 2019 m. liepos 24 d. preliminariųjų sutarčių pasirašymo dieną galiojusio daugiabučio projekto sprendinių įgyvendinimo, bei atsakovai sutartimis buvo įsipareigoję atlikti projekte numatytus darbus, iki ieškovei pateikiant pirmuosius nurodymus dėl projektinių sprendimų keitimo, atsakovai laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. liepos 31 d. pirmajame daugiabučio aukšte esančių įsipareigotų ieškovei parduoti butų statybos darbus vykdė tuo metu galiojusio projekto pagrindu. Vėliau, ieškovei pradėjus teikti atskirus brėžinius (vizualizacijas) dėl ženklaus galiojusių sprendinių pakeitimo, atsakovai buvo priversti atliktų ir ieškovei nebeįtinkančių statybos darbų rezultatą panaikinti (išgriauti) ir darbus perdaryti bei naujus statybos darbus atlikti pagal ieškovės nurodytus pakeitimus. Vykdydami ieškovės nurodymus dėl galiojusio projekto sprendinių įrengiant butų interjerus pakeitimo, atsakovai tiek perdarydami pirmajame namo aukšte iki ieškovės nurodymų gavimo atliktų darbų rezultatus, tiek vėliau įgyvendindami ieškovės pakeistus sprendinius patyrė papildomų išlaidų. Svarbu yra tai, kad projektiniai pakeitimai vykdant faktinius statybos darbus buvo atlikti išskirtinai potencialios pirkėjos – ieškovės – pageidavimų ir nurodymų pagrindu; priešingu atveju (nesant pirkėjos pageidavimo), atsakovai butų interjero statybos darbus būtų vykdę nekeisdami galiojusio projekto sprendinių.

Atsakovai savo patirtas išlaidas šalinant galiojusio projekto pagrindu atliktų darbų rezultatą bei atliekant naujus statybos darbus pagal ieškovės pateiktomis vizualizacijomis pakeistus projektinius sprendinius, atitinkamai, 7 908,17 Eur su PVM ir 31 392,22 Eur su PVM, vertina kaip nuostolius, kuriuos patyrė šalims nesudarius pagrindinių butų (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorių.

Antra, atsakovai laiko, kad turto pirkimo – pardavimo sandoriai nebuvo sudaryti būtent dėl ieškovės nesąžiningo elgesio ikisutartiniuose santykiuose su atsakovais, vėluojant laiku ir tinkamai mokėti preliminariosiose sutartyse nurodytus mokėjimus bei vengiant pakeisti projektą pagal išskirtinai ieškovės reiškiamus pageidavimus bei prisiimti tokias projekto pakeitimo sąnaudas. Kaip yra nurodyta atsakovų atsiliepime į ieškinį, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (atsakovų ieškovei teiktos 2018 m. lapkričio 20 d., 2018 m. gruodžio 1d. pretenzijos, ieškovės atliktų mokėjimų išrašas) patvirtina, kad ieškovė netinkamai vykdė preliminariosiomis sutartimis prisiimtą prievolę laiku mokėti sutartyse nustatytą avansą – 2018 m. rugpjūčio17 d. preliminariųjų sutarčių pagrindu mokėtinos avansinės sumos vėlavo, dėl ko susidarė ženklios skolos (2018 m. lapkričio 19 d. ieškovės skola siekė 54 000 Eur, 2018 m. gruodžio 11 d. – 65 000 Eur), kas tiesiogiai įtakojo atsakovų finansines galimybes laiku vykdyti statybos darbus.

Taip pat statybos darbų eigoje ieškovė ženklia apimtimi (išeinant iš galiojančio statybos projekto ribų) keitė butų įrengimo sprendinius, tačiau ilgą laiką vengė prisiimti atsakomybę už projekto pakeitimo įforminimą bei padengti projekto pakeitimo išlaidas. Galiausiai, sumokėdama 4 00 Eur už projekto pakeitimo darbus, ieškovė jai kylančią prievolę savo lėšomis rengti patikslintą projektą pripažino, tačiau ypatingai ilgai minėtu klausimu trukęs šalių ginčas bei ieškovės vengimas apmokėti savo iniciatyva pakeistų projektinių sprendinių įforminimą sąlygojo užsitęsusius statybos darbų iš atsakovų pusės atlikimo terminus. Be to, ieškovės pageidavimų pagrindu 2019 m. balandžio 15 d. architekto Ž. R. parengtos projekto pakeitimo ieškovė taip ir nepatvirtino, motyvuodama tariamais projekto trūkumais, tačiau visiškai neatsižvelgdama į atsakovų ieškovei pateiktus atsikirtimas dėl ieškovės nurodytų projekto trūkumų nepagrįstumo bei 2019 m. gegužės 15 d. pranešimu nutraukė ikisutartinius santykius su atsakovais, galutinai atsisakydama įsigyti ginčo butus.

Trečia, dėl ieškovės nesąžiningo elgesio nutrūkus ginčo šalių ikisutartiniams santykiams ir ieškovei atsisakius įsigyti (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą, atsakovai mano, kad ieškovei kyla pareiga kompensuoti atsakovų išlaidas, patirtas tenkinant ieškovės įgeidžius dėl pakeistų projektinių sprendinių įsipareigotuose parduoti butuose (jų interjeruose) įgyvendinimo. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovės pageidavimų pagrindu vykdydami statybos darbus iki 2019 m. kovo 1 d. pasibaigiant preliminariosioms sutartims, atsakovai bendrai patyrė 39 300,39 Eur su PVM išlaidų. Kaip minėta aukščiau, nesant ieškovės nurodymų dėl interjero sprendinių pakeitimo, atsakovai statybos darbus gyvenamuosiuose butuose būtų vykdę pagal pradinį projektą, kuriam išduotas statybos leidimas, jo nekeisdami ir nekoreguodami, taigi, nepatirdami papildomų išlaidų, kurias atsakovai vertina kaip dėl ieškovės kaltės patirtus, todėl iš jos atsakovų naudai priteistinus nuostolius. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad projektiniai sprendiniai buvo pakeisti išskirtinai pagal ieškovės pageidavimus ir skonį, todėl specifinis turto įrengimas gali sukelti kliūčių atsakovams ateityje siekiant turtą perleisti kitiems pirkėjams. Atsakovų nuostolius išlaidų statybos darbams forma pagrindžia į bylą teikiamos darbų rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos lokalinės ir objektinės darbų sąmatos, atliktų darbų perdavimo statytojui aktai. Už darbus atsakovai su rangovu yra atsiskaitę dar 2016 m. apmokėdami rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą išankstinę PVM sąskaitą-faktūrą 121 000 Eur su PVM sumai.

Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį pardavėjai pareiškė pretenziją pirkėjai, kurioje nurodė, kad pirkėja nesilaiko įmokų mokėjimo grafiko, priekaištavo, kad ieškovės pasitelkta dizainerė E. J. pakeitė visų butų išplanavimo projektą, kurie neatitinka parengto projekto, tam reikia pakoreguoti parengtą ir vykdomą projektą, projektą siūloma pakoreguoti pirkėjai per 14 dienų, teigiama, kad tik tokiu atveju bus galima darbus baigti nustatytu terminu (ieškinio priedas Nr. 8). Ieškovė atsakovams 2018 m. gruodžio 3 d. raštu, bei gruodžio 5 d. raštu nurodė, kad yra sumokėjusi preliminariosiose sutartyse nurodomas įmokas, teigė, kad darbai statybos objekte nėra vykdomi sklandžiai, pardavėjų reikalavimas pirkėjai atlikti projekto pakeitimus nepagrįstas, atkreiptas dėmesys, kad pardavėjas turi vykdyti preliminariąsias sutartis, sutartys nėra pakeistos, jose nėra pakeitimų, kad N. L. atsakinga už projekto pakeitimus. Statytojas yra atsakingas už statybos projektą, korekcijas ir projekto vykdymą. Ieškovė teigė, kad ji neprieštarauja, kad statytojai kreiptųsi į architektus dėl projekto pakoregavimo pagal E. J. atliktus ir N. L. patvirtintus interjero sprendinius. Atsakyme nurodoma, kad kai bus patvirtinti projekto pakeitimo darbai, N. L. patvirtins projektą, be to prieš pradedant statybos darbus pakeistame projekte, statybos techninė prižiūrėtoja patvirtins žyma – pritariu, statyti. Pirkėja nurodė, kad pardavėjai buvo informuoti prieš sudarant preliminariąsias sutartis, jog būsimoji pirkėja ketina keisti butų dizainą, jie užtikrino, kad keičiant butų dizainą problemų nebus (ieškinio priedai Nr. 6, 7).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, procesinių dokumentų turinio, šalių atstovų paaiškinimų, teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymų teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 1 dienai, kai turėjo būti sudaromos pagrindinės ginčo butų pirkimo pardavimo sutartys, statybos objektas neatitiko preliminariųjų sutarčių 4 punkto reikalavimų, nes preliminariosiose sutartyse numatyti darbai nebuvo užbaigti iki tokio šalims priimtino lygio, kad šalys galėtų sudaryti pagrindines objektų pirkimo pardavimo sutartis. Bylos šalys dar bandė po nustatyto termino suderinti pozicijas, išspręsti ginčą dėl susidariusios situacijos (ieškinio priedai Nr. 10, 12, atsakovų atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 1, 2), tačiau ieškovė raštu pareiškė nutraukianti preliminariąsias sutartis nuo 2019 m. gegužės 23 d. (ieškinio priedas Nr. 11).

Ieškovė nurodė, kad atsakovai ne pagal paskirtį panaudojo jos avansines įmokas, tačiau įrodymų šiems teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).