- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-525-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00778-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jūratė Varanauskaitė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- G. L., R. L.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovams G. L. ir R. L. dėl avanso ir baudos priteisimo bei pagal atsakovų G. L. ir R. L. priešieškinį ieškovei N. L. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. L. ir R. L. 286 500 Eur sumokėtą avansą, 300 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovais G. L. ir R. L. (Pardavėjai) sudarė 2018 m. liepos 24 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. preliminariąsias sutartis dėl 6 butų pirkimo: 2018 m. liepos 24 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl patalpos (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis: gyvenamoji (butų); bendras plotas: 60,77 kv. m.; parduodamo daikto kaina 55 000 Eur; 2018 m. liepos 24 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl patalpos (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis: gyvenamoji (butų); bendras plotas: 59,25 kv. m.; parduodamo daikto kaina 60 000 Eur; 2018 m. liepos 24 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl patalpos (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis: gyvenamoji (butų); bendras plotas: 62.15 kv. m.; parduodamo daikto kaina 60 000 Eur; 2018 m. rugpjūčio 17 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl patalpos (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis: gyvenamoji (butų); bendras plotas: 54,15 kv. m.; parduodamo daikto kaina 70 000 Eur; 2018 m. rugpjūčio 17 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl patalpos (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis: gyvenamoji (butų); bendras plotas: 57,24 kv. m.; parduodamo daikto kaina 70 000 Eur; 2018 m. rugpjūčio 17 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl patalpos (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis: gyvenamoji (butų); bendras plotas: 65,11 kv. m.; parduodamo daikto kaina 70 000 Eur (toliau – Preliminariosios sutartys).
3. Ieškovė pažymi, kad ji pagal Preliminariąsias sutartis savo įsipareigojimus įvykdė visiškai, t. y. sumokėjo visą jai priklausantį avansą dalimis (didesnę dalį butų kainos), iš viso 282 500 Eur. Liko paskutinis atsiskaitymas (102 500 Eur dydžio), numatytas pagrindinės sutarties pasirašymo dieną. Taip pat ieškovė apmokėjo 4 000 Eur už papildomus architekto Ž. R. projekto pakeitimo darbus. Iš viso ieškovė atsakovui sumokėjo 286 500 Eur.
4. Ieškovė prieš pasirašant Preliminariąsias sutartis dėl 6 butų pirkimo nurodė atsakovui, kad perkamų butų išplanavimas jai nepatinka, todėl norėtų jų interjerą pakeisti. Atsakovas su tuo sutiko ir garantavo, kad ieškovės pageidaujama butų interjero vizualizacija bus įgyvendinta be kliūčių. Tuo remiantis, šalims pasirašius Preliminariąsias sutartis, statytojas atsakovas nuolat komunikavo su ieškovės pasirinkta dizainere E. J., statybos darbus vykdė pagal jam pateiktas vizualizacijas. Siekdama įvertinti atsakovų vykdomų įsipareigojimų apimtį ir kokybę, 2018 m. rugsėjo 26 d. ieškovė ir UAB „Jonuša”, atstovaujama Ritos J. M., pasirašė konsultavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) butų būklės, įrengimo, atliktų statybos darbų kokybės ir atitikimo esminiams statinio reikalavimams nustatymo, taip pat teisės ir normatyvinių aktų reikalavimams įvertinimo, esant defektams, statybos darbų defektų nustatymo, defektinio akto surašymo, sąmatos defektų ištaisymui paskaičiavimo. Taip pat atsakovas su UAB „Jonuša“ statybos inžiniere R. J. M. 2018 m. spalio 10 d. sudarė sutartį dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini) statybos darbų techninės priežiūros. Vadovaudamasi 2018 m. rugsėjo 26 d. konsultavimo sutartimi, statybos inžinierė R. J. M., apžiūrėjusi objektą ir susipažinusi su dokumentais, informavo ieškovę, jog darbai yra sustoję, kadangi statytojas atsakovas neturi tinkamo projekto, o statybos vykdomos savavališkai.
5. Ieškovės teigimu, kadangi atsakovas nevykdė statybos darbų, ji sustabdė avansinius mokėjimus. Ieškovė gavo atsakovų 2018 m. lapkričio 20 d. pretenziją, kuria atsakovai prašė ieškovės pašalinti visų 2018 m. rugpjūčio 17 d. preliminariųjų sutarčių vykdymo pažeidimus, sumokant pradelstą 54 000 Eur sumą; atlikti pradinio daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimus pagal ieškovės dizainerės projektus ir naujo projekto nuorašą pateikti atsakovei ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų. Ieškovė 2018 m. gruodžio 3 d. raštu nurodė, kad su atsakovų pretenzija nesutinka, taip pat neprieštarauja, kad pardavėjas ar statytojas kreiptųsi į architektus ir būtų atlikti projekto pakeitimai. Pradėjus tęsti statybos darbus, ieškovė įsipareigojo atlikti sutartyse numatytus mokėjimus. Nors darbai nebuvo pradėti vykdyti, ieškovė sumokėjo likusią dalį butų kainos, taip pat papildomai 4 000 Eur už architekto Ž. R. projekto pakeitimo darbus. Tačiau statybos darbai iki preliminariosiose sutartyse nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti 2019 m. kovo 1 d. nebuvo baigti.
6. Ieškovė geranoriškai siekė išspręsti susidariusią situaciją, todėl 2019 m. kovo 26 d. raštu pareikalavo atsakovų pateikti konkrečius dokumentus, reikalingus pastato pridavimui. Nurodė, kad siekia nustatyto naują darbų baigimo terminą ir sudaryto nebaigtų darbų grafiką, o esant defektams, jų įvardijimui ir defektinio akto surašymui. Tačiau atsakovas ir toliau statybų nevykdė, sutartinio įsipareigojimo užbaigti statinį nesilaikė, kliudė sudaryti pagrindinę sutartį (2019 m. kovo 29 d. atsakovo pareiškimas). Pažymėtina, kad ieškovė įvykdė ne tik pagal preliminariąsias sutartis priimtus įsipareigojimus dėl avanso sumokėjimo, tačiau siekė sudaryti pagrindines sutartis, rūpinosi, kad statybos darbai būtų baigti.
7. 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Jonuša“ atstovė R. J. M. gavo architekto Ž. R. techninį darbo projektą „Gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą“. Projektas 2019 m. balandžio 11 d. projekto priėmimo perdavimo aktu perduotas statytojui G. L.. Statybos techninė prižiūrėtoja R. J. M., įvertinusi projektą, 2019 m. balandžio 16 d. pranešimu nurodė, jog projekte gausu klaidų, jis nepabaigtas ir savo apimtimi neatitinka techniniam darbo projektui keliamų reikalavimų. Su projekto klaidomis buvo supažindinti atsakovai ir architektas, tačiau nei vienas jų nesureagavo į pastabas ir projekto netaisė, nesiėmė priemonių trūkumams ar klaidoms šalinti, taip pat nenurodė, kada, kokiu būdu ir technologijomis atsakovai ketina baigti statybos darbus. Tuo remiantis ieškovė 2019 m. gegužės 15 d. pranešimu dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo pranešė, jog vienašališkai dėl atsakovų kaltės nuo 2019 m. gegužės 23 d. nutraukia pasirašytas šešias 2018 m. liepos 24 d. ir 2018 rugpjūčio 17 d. preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis; pareikalavo iki 2019 m. gegužės 24 d. grąžinti ieškovei 282 500 Eur sumokėto avanso ir papildomai už dėl atsakovų kaltės neįvykdytas šešias preliminariąsias sutartis sumokėti 300 000 Eur dydžio baudą.
Atsiliepimas
8. Atsakovai G. L. ir R. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies.
9. Atsakovai pažymėjo, kad sutinka, jog ieškovės reikalavimas dėl pagal neįvykdytas preliminariąsias sutartis avansu sumokėtų sumų grąžinimo yra pagrįstas. Akcentuoja, kad ieškovės atsakovams sumokėtas avansas sudaro ne 286 500 Eur, o 286 466 Eur.
10. Atsakovų teigimu, ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovams kilo pareiga savo lėšomis ieškovės nurodymų pagrindu keisti galiojantį gyvenamojo namo statybos projektą, siekiant įsipareigotus parduoti butus įrengti projekto neatitinkančių ieškovės pageidavimų pagrindu. Ieškovė pasirašydama Preliminariąsias sutartis pripažino, kad turėjo galimybę vizualiai apžiūrėti parduodamo daikto būklę jo buvimo vietoje iki sutarties pasirašymo dienos ir patvirtino, jog daiktas atitiko pirkėjos keliamus reikalavimus bei mokamą kainą. Atsakovai butų statybos darbus įsipareigojo atlikti pagal projektą. Preliminariųjų sutarčių pasirašymo dieną galiojo daugiabučio namo statybos projektas, kurio pagrindu atsakovams buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, taigi, sudarydama Preliminariąsias sutartis ieškovė patvirtino ir sutiko, kad atsakovų atliekami projekte numatyti butų statybos darbai ieškovę tenkina.
11. Atsakovai pažymi, kad ieškovė ne kartą buvo informuota, jog dėl jos vėlavimo atsiskaityti / pakeisti projektą atsakovams kyla kliūčių tinkamai įgyvendinti preliminariosiomis sutartimis prisiimtas prievoles, dėl ko stoja ir vilkinasi statybos darbai. Atsakovų nuomone, preliminariosiose sutartyse numatytas tikslas nebuvo pasiektas ir atsakovai prisiimtų prievolių neįvykdė dėl ieškovės kaltės.
Šalies argumentai
12. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriame prašo priteisti iš ieškovės 39 300,39 Eur nuostolių atlyginimą. Teigia, kad vykdydami ieškovės nurodymus dėl galiojusio projekto sprendinių įrengiant butų interjerus pakeitimo, atsakovai tiek perdarydami pirmajame namo aukšte iki ieškovės nurodymų gavimo atliktų darbų rezultatus, tiek vėliau įgyvendindami ieškovės pakeistus sprendinius patyrė papildomų išlaidų. Svarbu yra tai, kad projektiniai pakeitimai vykdant faktinius statybos darbus buvo atlikti išskirtinai potencialios pirkėjos – ieškovės – pageidavimų ir nurodymų pagrindu; priešingu atveju (nesant pirkėjos pageidavimo), atsakovai butų interjero statybos darbus būtų vykdę nekeisdami galiojusio projekto sprendinių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 286 466 Eur sumokėtą avansą, 5 procentų metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos 286 466 Eur sumos, nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2019 m. spalio 21 d. ) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priešieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
14. Teismas sprendė, jog nėra duomenų, kad sutartys ieškovės buvo sudarytos savo asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti, neteikti įrodymai, kad ketinti įsigyti butai būsimi ieškovės būstai, todėl sudarytos sutartys negali būti vertinamos kaip vartojimo sutartys.
15. Teismas nustatė, kad ieškovė, įsigydama butus, žinojo, jog jie statomi pagal galiojantį statybos techninį projektą, ieškovę tenkino esama statybos objekto būklė, tačiau ieškovės pasitelkta dizainerė teikė nurodymus, pavedimus ir brėžinius atsakovams, statytojas sutiko su dizainerės pasiūlymais ir pirminio statybos projekto korekcijomis, keitė numatytus ir galiojančius projektinius sprendinius, iki kol dėl nurodytų atliktų statybos eigoje korekcijų, pirminis parengtas ir patvirtintas statybos objekto projektas tiek pakito, kad tapo prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir negalėjo būti toliau vykdomas. Atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog tiek ieškovė, tiek atsakovai atliko netinkamus ir neteisėtus veiksmus butų statybos procese, dėl ko patvirtintas statybos projektas negalėjo būti toliau vykdomas, nes sukurtas statybos objektas taptų savavališka statyba.
16. Teismas konstatavo, jog dėl abiejų šalių kaltės, t. y. dėl būsimos butų pirkėjos ir būsimų pardavėjų neteisėtų veiksmų nutrūko butų statybos procesas, butai nebuvo įrengti pagal numatytas preliminariųjų sutarčių sąlygas iki sutarto baigtumo ir iki šalių nustatyto termino pagrindinės butų pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo sudarytos.
17. Teismas sprendė, kad nustačius, jog dėl abiejų šalių kaltės nebuvo sudarytos pagrindinės butų pirkimo – pardavimo sutartys, ieškovės reikalavimas priteisti 300 000 Eur baudą yra nepagrįstas.
18. Teismas pažymėjo, kad atsakovai sutiko su ieškovės reikalavimu grąžinti jai 286 466 Eur avansą, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo atsakovams 286 466 Eur avansą, todėl šis reikalavimas tenkintinas.
19. Teismo sprendime konstatuota, kad pardavėjai sutiko su ieškovės pasitelktos dizainerės pasiūlymais ir pirminio statybos projekto korekcijomis, keitė numatytus ir galiojančius projektinius sprendinius, todėl pripažintina, kad atsakovai dėl savo neteisėtų veiksmų patyrė 39 300,39 Eur nuostolius.
20. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad architekto parengtas projektinis sprendinys nebuvo ieškovės patvirtintas, įgyvendinamas, statybos darbai pagal jį nebuvo toliau atliekami, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 4 000 Eur sumą atmetamas.
21. Teismas sprendė, kad atsakovai neturi pareigos atlyginti ieškovės pasitelktos dizainerės paslaugoms apmokėti turėtų išlaidų, kadangi vidaus patalpų interjero projektavimo darbai turėjo ir galėjo būti atlikti tik jau ieškovei nusipirkus butus ir juos įrengiant.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Ieškovė N. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį ir priteisti solidariai iš atsakovų 300 000 Eur dydžio baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
22.1. Atsakovai netinkamai vykdė pareigas pagal preliminariąsias sutartis ir dėl jų veiksmų pagrindinės sutartys nesudarytos, todėl yra pagrindas atsakovams taikyti netesybas.
22.2. Atsakovas neprieštaravo dizainerės parengtoms vizualizacijoms, su jomis sutiko. Atsakovai privalėjo žinoti, kad norint tęsti statybą pakeitus esminius projekto sprendinius, statytojas privalo pakeisti projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą tokia pačia tvarka, kaip ir pirminiam projektui įgyvendinti.
22.3. Tai, kad statytojas G. L. neturėjo tinkamo statybos projekto nėra susiję su ieškovės interjero dizainerės pateiktomis interjero vizualizacijomis. Už tinkamą projektą buvo atsakingas išimtinai statytojas G. L.. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad butų pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo sudarytos dėl abiejų šalių kaltės, yra nepagrįsta.
22.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos ne tik dėl to, kad darbai nebuvo baigti, tačiau ir todėl, kad buvo nustatyta, jog statybos darbų atlikta mažiau, nei sumokėjo ieškovė, o atlikti darbai – nekokybiški. Ekspertas dr. D. K. pateikė bendrą išvadą, jog gyvenamasis namas neatitinka nei vieno esminio statinio reikalavimo. Taigi, preliminarios sutartys buvo neįvykdytos dėl netinkamos statybos.
22.5. Ieškovė patyrė papildomų išlaidų, t. y. išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, dizainerės paslaugoms, antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą apmokėti, ekspertui už išvadą. Šios išlaidos tiesiogiai susijusios su atsakovų veiksmais, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei baudą iš atsakovų.
Atsiliepimas
22.6. Atsakovai buvo nesąžiningi, teikė PVM sąskaitas – faktūras, kuriose nurodytos nepagrįstos atliktų darbų apimtys, ir šių PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu pareiškė byloje priešieškinį.
23. Atsakovai G. L. ir R. L. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
23.1. Duomenų, kokia apimtimi ieškovė pageidauja keisti įsigyjamų butų interjero sprendinius prieš šalims sudarant preliminariąsias sutartis ji atsakovams neatskleidė ir nepateikė, o atsakovai keisti galiojančio projekto pagal ieškovės nurodymus neįsipareigojo ir tokia prievolė preliminariosiose sutartyse atsakovams nebuvo numatyta.
23.2. Ieškovė netinkamai vykdė preliminariosiomis sutartimis prisiimtą prievolę laiku mokėti sutartyse numatytas avansines sumas, o tai tiesiogiai darė įtaką atsakovų finansinėms galimybėms laiku vykdyti ir baigti statybos darbus.
23.3. Preliminariosiose sutartyse numatytas tikslas nebuvo pasiektas ir atsakovai prisiimtų prievolių neįvykdė dėl ieškovės kaltės.
Šalies argumentai
23.4. Atsakovai pasinaudojo procesine teise pateikti byloje priešieškinį, teismui nenustačius piktnaudžiavimo veiksmų dėl priešieškinio pateikimo, tai negali būti laikoma atsakovų nesąžiningumo išraiška.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
25. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pagrindinės pirkimo – pardavimo sutartys nesudarytos dėl abiejų šalių kaltės. Ieškovės teigimu, atsakovai netinkamai vykdė pareigas pagal Preliminariąsias sutartis, dėl jų veiksmų pagrindinės sutartys nesudarytos, todėl yra pagrindas atsakovams taikyti netesybas. Be to, pagrindinės sutartys nesudarytos dėl to, kad statybos darbai atlikti netinkamai ir nekokybiškai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
26. Iš šalių sudarytų Preliminariųjų sutarčių 4.1.1 punkto nustatyta, kad pardavėjas (atsakovai) įsipareigoja statybos darbus atlikti pagal parengtą ir galiojantį projektą bei statybas leidžiantį dokumentą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su dizainere E. J. 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarė sutartį, kuria pavedė dizainerei sukurti interjero dizainą statybos objektui adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovės pasitelkta dizainerė teikė statytojui statybos objekto vidaus ir išorės statybos planų korekcijas, statytojas su dizainere statybos procese bendradarbiavo, sutiko su dizainerės pasiūlymais ir pirminio projekto korekcijomis, keitė pirminiame projekte numatytą namo vidaus patalpų planą, patalpų išdėstymą, įrenginėjo kitokias nei pirminiame projekte numatyta patalpų pertvaras, pakeitė santechnikos įrengimo sistemą, lubų ir fasado sprendinius. Iš 2018 m. gruodžio 11 d. pareiškimo matyti, kad atsakovai informavo ieškovę, jog jos pasitelktos dizainerės sprendimai nėra suderinami su galiojančiu statybos objekto projektu. Bylos duomenys patvirtina, kad architektas parengė pakoreguotą statybos projektą pagal ieškovės dizainerės planuojamus vykdyti pakeitimus, tačiau statybos techninė prižiūrėtoja 2019 m. balandžio 16 d. pranešimu, įvertinusi pakoreguotą projektą, nustatė, kad jis turi klaidų, neatitinka techninio projekto reikalavimų. Taigi, kaip matyti, dėl atliktų statybos eigoje korekcijų pirminis parengtas ir patvirtintas statybos objekto projektas pakito ir tapo prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams, negalėjo būti toliau vykdomas.
27. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
28. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir įrodymus, sprendžia, kad Preliminariosios sutartys nebuvo įvykdytos ir pagrindinės pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo sudarytos dėl abiejų šalių kaltės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nepagrįstai sutiko su ieškovės pasitelktos dizainerės pasiūlymais ir pirminio statybos projekto korekcijomis, keitė numatytus ir galiojančius projektinius sprendinius iki kol dėl atliktų statybos eigoje korekcijų pirminis parengtas ir patvirtintas statybos objekto projektas pakito ir tapo neatitinkantis statybą leidžiančio dokumento turinio, prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams bei negalėjo būti vykdomas. Kita vertus, pripažintina, kad ieškovės veiksmai taip pat neatitiko Preliminariųjų sutarčių nuostatų, t. y. ieškovė, sudarydama Preliminariąsias sutartis, susipažino su statomo objekto būkle, žinojo, kad jis statomas pagal parengtą ir galiojantį statybos techninį projektą (Preliminariųjų sutarčių 4.1.1 punktas), ieškovę tenkino statybos objekto būklė ir būsimas statybos darbų rezultatas, tačiau ji ir jos pasitelkta dizainerė teikė statytojui nurodymus dėl objekto korekcijų, kurie lėmė statybos projekto pakitimus iki kol jis nebegalėjo būti vykdomas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ir jos pasitelkta dizainerė turėjo teisę ir galimybę statybos objekto eigoje pritaikyti statomas butų patalpas pagal ieškovės poreikius tik sukuriant vidaus patalpų interjerą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek ieškovė, tiek atsakovai atliko netinkamus ir neteisėtus veiksmus objekto statybos procese, dėl šių veiksmų patvirtintas statybos projektas negalėjo būti vykdomas, o tai lėmė Preliminariųjų sutarčių neįvykdymą, t. y. pagrindinės pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo sudarytos dėl abiejų šalių kaltės (CPK 178 straipsnis).
30. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad atsakovai sutiko su ieškovės pasitelktos dizainerės parengtomis projekto korekcijomis, nors ir patvirtina atsakovų veiksmus, kurie lėmė Preliminariųjų sutarčių nuostatų pažeidimus, tačiau nepaneigia ir ieškovės nustatytos kaltės dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Kaip minėta, ieškovė, sudarydama Preliminariąsias sutartis, buvo informuota, kad statyba bus vykdoma pagal parengtą ir galiojantį projektą, su šia nuostata sutiko, todėl jos veiksmai, kurie lėmė statybos projekto pakitimus iki kol jis nebegalėjo būti vykdomas, patvirtina esant taip pat ir ieškovės kaltei dėl neįvykdytų Preliminariųjų sutarčių.
31. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovai nėra atsakingi už ieškovės patirtas papildomas išlaidas, susijusias su sudarytomis Preliminariosiomis sutartimis. Ieškovės teigimu, ji patyrė papildomų išlaidų, susijusių su dizainerės, architekto paslaugomis, todėl iš atsakovų turi būti priteista Preliminariosiose sutartyse numatyta bauda. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
32. Kaip minėta šios Nutarties 29 punkte, Preliminariosios sutartys nebuvo tinkamai įvykdytos ir pagrindinės pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo sudarytos dėl abiejų šalių kaltės. Bylos duomenimis, ieškovė, siekdama įgyvendinti pageidaujamus statybos techninio projekto pakeitimus, sumokėjo 4 000 Eur sumą už architekto Ž. R. projekto keitimo darbus. Taip pat nustatyta, kad ieškovė su dizainere E. J. 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarė dvišalę sutartį, kuria pavedė dizainerei sukurti interjero dizainą, ieškovė už dizainerės paslaugas sumokėjo 4 600 Eur.
33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos papildomos išlaidos yra patirtos išimtinai dėl ieškovės veiksmų, t. y. dėl ieškovės siekio koreguoti statybos projektą pagal jos pageidavimus, nors tokie veiksmai neatitiko Preliminariųjų sutarčių 4.1.1 punkto. Be to, kaip teisingai nustatyta apskųstame sprendime, architekto parengtas projektas neatitiko techniniam darbo projektui keliamų reikalavimų, architekto parengtas projektinis sprendinys nebuvo įgyvendinamas, statybos darbai pagal jį nebuvo atliekami. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai nėra atsakingi už ieškovės turėtas išlaidas architekto paslaugoms apmokėti.
34. Iš į bylą pateiktos 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarytos ieškovės su dizainere sutarties matyti, jog ieškovė pavedė dizainerei sukurti interjero dizainą statybos objektui, t. y. sutarties dalykas buvo konsultuoti ieškovę ir sukurti vidaus patalpų interjerą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal minėtą sutartį dizainerė turėjo teisę tik pritaikyti patalpas pagal ieškovės poreikius, sukuriant vidaus patalpų interjerą. Kaip neginčijamai bylos duomenys patvirtina, ieškovė objektų neįgijo, jų neįsirenginėjo, t. y. dizainerė sutartyje pavestų darbų neatliko, t. y. darbai turėjo ir galėjo būti atliekami tik ieškovei įsigijus patalpas. Apeliacinės instancijos teismas šios Nutarties 29 punkte nustatė, kad ieškovės pasitelkta dizainerė nepagrįstai pavedė objekto statytojui atlikti patvirtintame projekte nenumatytus darbus, šalys netinkamai vykdė projekto sprendinius, o statybos procesas dėl abiejų šalių kaltės buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovams nekyla pareiga atlyginti ieškovės dizainerės paslaugoms apmokėti patirtas išlaidas.
35. Apeliaciniame skunde apeliuojama į tai, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai pareikšdami nagrinėjamoje byloje priešieškinį.
36. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai pareiškė ieškovei priešieškinį, kuriame prašė priteisti patirtas išlaidas dėl atliktų papildomų darbų pagal ieškovės nurodymus objekte. Pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinį, nurodydamas, kad ne tik dėl ieškovės, bet ir dėl atsakovų neteisėtų veiksmų statybos metu buvo patirti nuostoliai, todėl nėra pagrindo nuostolių atlyginimą priteisti iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai, pareikšdami priešieškinį, įgyvendino savo procesines teises, o aplinkybė, jog bylą nagrinėjęs teismas pripažino priešieškinio reikalavimus nepagrįstais, nesudaro pagrindo spręsti egzistuojant atsakovų nesąžiningumui.
37. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
40. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
41. Atsakovai G. L. ir R. L. nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.