Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Jačiauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje,

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1dalį. Paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis BK 67 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant darbus atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 80 Lt. 2012 m. balandžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu veika iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1dalį ir paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1punktu, 3 dalies 5 punktu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei uždraudžiant keisti gyvenamąją vietą be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos;

2. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 15 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 MGL dydžio bauda;

3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gruodžio 7 d. paskirta bei nesumokėta 10 MGL bauda ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, dalyvauti elgesio pataisos programoje. 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmės subendrinta su 2016 m. liepos 5 d. paskirta bausme ir paskirta bausmė – 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 Eur) bauda (bauda sumokėta). Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant sumokėti baudą, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. 2018 m. lapkričio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 30 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi prie 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pakeistos bausmės pridėtos 2016 m. liepos 5 d. ir 2016 m. liepos 28 d. paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

6. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 60 parų arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2024 m. spalio 19 d. apie 19.40 val., gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo šeimos nariui – motinai I. B. į veidą ir padarė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio smilkinio srities sumušimu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis E. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2024 m. spalio 19 d. vakare kartu su tėvais R. ir I. B. namuose, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant tarp jo ir mamos įvyko žodinis konfliktas. Kuri valanda buvo, pasakyti negalėjo. Dėl ko su mama sukonfliktavo, neatsimena. Neatsimena ir to, kad kumščiu būtų smūgiavęs mamai į veidą. To neatsimena dėl girtumo, bet negali neigti, kad to nebuvo ir jis to nedarė, nes ir anksčiau yra buvę konfliktų su tėvais, kurių metu jis yra su jais apsistumdęs. Konflikto su mama metu galėjo nesusivaldyti ir jai smūgiuoti. Po įvykio paskambino mamai ir jos atsiprašė. Mama jam atleido, jie susitaikė. Dėl girtumo galėjo smūgiuoti mamai, bet tikrai nenorėjo jos sužaloti ir dėl to labai gailisi (t. 1, e. b. l. 144-147).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. B. kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji I. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad gyvena su vyru R. B. ir sūnumi E. B.. Sūnus ne kartą yra naudojęs fizinį smurtą tiek jos, tiek jos vyro atžvilgiu. 2024 m. spalio 19 d. namuose alkoholį vartojo su vyru ir sūnumi. Jai atrodo, kad buvo vakaras. Visi buvo neblaivūs. Nežino dėl kokių priežasčių pradėjo konfliktuoti. Ji buvo labai girta, dėl to neprisimena įvykio aplinkybių ir negali nurodyti dėl ko įvyko konfliktas. Tik pamena, kad būnant kambaryje sūnus jai iš kumščio trenkė į veidą, virš kairės akies į antakį, dėl ko jai labai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Negali nurodyti iš kurios rankos sūnus sudavė jai smūgį. Daugiau smūgių į kitas kūno vietas sūnus jai nesudavė. Ar vyras buvo kambaryje ir matė šį įvykį, pasakyti negali. Po suduoto smūgio ties kairiu antakiu buvo guzas, po to matėsi mėlynė ties kaire akimi (t. 1, e. b. l. 26-29).

Liudytojas R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad gyvena su žmona I. B. ir sūnumi E. B.. Sūnus būdamas neblaivus yra konfliktiškas, agresyvus. 2024 m. spalio 19 d. dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus su I. B. ir E. B.. Vakare, kiek valandų buvo pasakyti negali, būdamas neblaivus nuėjo miegoti, o E. B. paliko toliau gerti kambaryje. Po kurio laiko pabudo nuo triukšmo. Atėjęs į kambarį pamatė, kad E. B. ir E. B. stumdosi, rėkauja. Jiems iškart pasakė, kad apsiramintų, nes kvies policiją, bet tuo metu pati I. B. pasakė, kad kvies policiją. Jis nematė, kaip I. B. buvo suduotas smūgis į veidą. Prie jo nei E. B., nei I. B. nesmūgiavo vienas kitam. I. B. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus greitajai pagalbai pamatė, kad I. B. yra guzas virš kairės akies (t. 1, e. b. l. 65-68).

Iš 2024 m. lapkričio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnės A. K. kūno kamera daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „2024-10-19 _195757 UTC+300.mp4“ fiksuota kaip gyvenamojo namo patalpose esantys greitosios pagalbos medikai ir policijos pareigūnai bendrauja su moterimi kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu I. B.. Pastarajai nustatomas 3,01 promilių neblaivumas. Pradžioje I. B. atsisako medikų pagalbos. Vėliau, įrašo laiku 00:11:22 val., medikei klausiant „guzas čia atsirado kai sūnus užpuolė“ ir „po sūnaus smūgio, taip?“, I. B. patvirtina, kad guzą ant akies sūnus padarė. Tą patvirtina ir tarpduryje stovintis vyras, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu R. B., kuris sako „mama, ji dengia tą“. Medikės ir apžiūrimos moters (I. B.) nesimato, tik girdimas jų pokalbis. Įrašo laiku 00:13:17 val. policijos pareigūnei paklausus „kas jums sužalojimus padarė, iš kur tas guzas?“, I. B. atsako – „sūnus, kas“. Pareigūnei paklausus „tai šiandien, tai įvyko?“, I. B. atsako „nu taip“ ir nurodo, kad viskas vyko kambaryje (t. 1, e. b. l. 79-81).

Iš 2024 m. spalio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 12-17).

Iš 2024 m. lapkričio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo atlikta bendrajame pagalbos centre 2024 m. spalio 19 d. 19 val. 42 min. 39 s gauto skambučio stenograma, iš kurios matyti, kad į centrą paskambinusi I. B. nurodė, kad namuose (duomenys neskelbtini), atėjęs sūnus ją mušė, o į bendrojo pagalbos centro darbuotojos klausimą „sūnus“, I. B. atsakė „sūnus, taip, jisai negali čia būt, bet priėmiau, galvojau kad ... ir vėl va gavau lempų“ (t. 1, e. b. l. 72-75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2222/2024 (02) nurodyta, kad I. B. konstatuotas kairio smilkinio srities sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį vieno trauminio poveikio pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku 2024 m. spalio 19 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, e. b. l. 59-60).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra aktuali BK 141 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad BK nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. B. ir nukentėjusioji I. B. yra laikytini šeimos nariais, kadangi kaltinamasis yra nukentėjusiosios sūnus, ką patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas R. B.. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą savo motinos nukentėjusiosios I. B. atžvilgiu, kuomet šis 2024 m. spalio 19 d. apie 19.40 val., gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo šeimos nariui – motinai I. B. į veidą ir padarė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio smilkinio srities sumušimu. Kaltinamojo E. B. padaryti sužalojimai nukentėjusiajai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp visų kaltinamojo E. B. atliktų neteisėtų veiksmų – tyčia sudavus vieną kartą kumščiu ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios I. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo E. B. įvykdyti veiksmai bei kilę padariniai atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamasis suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika, teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. B. šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi sutiko (t. 2, e. b. l. 94-97).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. B. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas (t. 2, e. b. l. 1-14), baustas administracine tvarka (t. 2, e. b. l. 70-78), yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nei psichiatrinėje įskaitoje, nei priklausomybių ligų įskaitoje nėra įrašytas. Kaltinamojo atžvilgiu yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4, 5 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, vadovaujantis 64¹ straipsniu, E. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas E. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. spalio 19 d. 20.30 val. iki 2024 m. spalio 21 d. 13.55 val. (t. 1, 174-177), t. y. dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per pirmus 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per pirmus 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į bausmę įskaityti E. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 19 d. 20.30 val. iki 2024 m. spalio 21 d. 13.55 val., tai yra dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos – palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal iš kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.