- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- e2-5338-1149/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02891-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė (pirm.)
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- AS „(duomenys neskelbtini)“, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas
- Trečiasis asmuo
- BUAB „DBP Baltic“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. (A. J.) ieškinį atsakovui AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė J. Š., antstolis Z. Z., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. Š. 2022 m. vasario 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus ir neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti įrašo pagrindu antstolio Z. Z. vykdomą priverstinį išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1.1. 2017 m. liepos 11 d. uždaroji akcinė bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo direktorius (ieškovas) A. J. (A. J.), su akcine bendrove (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas) sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įmonei buvo suteikta teisė naudoti pinigų sumas. Nustatytas kredito limitas – 11 000 Eur. 2018 m. liepos 17 d. sudarytas 2017 m. liepos 11 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sudarytas paskolos ir palūkanų mokėjimo grafikas ir galutinis skolos grąžinimo terminas numatytas 2025 m. liepos 17 d. Užtikrinant tinkamą prievolių įvykdymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 17 d. AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 14 960 Eur sumai. Už vekselio davėją laidavo ieškovas. 2019 m. gruodžio 2 d., 2019 m. gruodžio 9 d., 2019 m. gruodžio 16 d., 2019 m. gruodžio 23 d., 2019 m. gruodžio 30 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis ieškovas pardavė visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas M. M. (M. M.), kuris tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Ieškovas nuo to laiko, kai pardavė įmonės akcijas M. M. (M. M.), nieko nežinojo apie įmonės veiklą.
1.2. Ieškovas 2022 m. sausio 27 d. iš AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo gavo pranešimą dėl paprastojo neprotestuotino vekselio neapmokėjimo 7 903,40 Eur sumai, kuriame nurodyta, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti 2022 m. sausio 26 d., tačiau vekselis nustatytu terminu apmokėtas nebuvo. Ieškovas 2022 m. kovo 18 d. iš antstolio Z. Z. gavo patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą sumokėti 7 961,94 Eur skolą pagal vykdomąjį dokumentą – Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. Š. 2022 m. vasario 24 d. vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus ir neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ieškovui tapo žinoma, kad 2022 m. vasario 24 d. AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui išduotas notaro vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. liepos 17 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį.
1.3. Vėliau paaiškėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Paaiškėjo ir tai, kad AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas dar prieš išsiuntęs pranešimą ieškovui dėl vekselio apmokėjimo, 2022 m. sausio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorei buvo pareiškęs reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartimi patvirtintas AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo 7 903,40 Eur finansinis reikalavimas, kuris grindžiamas 2018 m. liepos 17 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu. Ieškovas mano, kad AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas, siekdamas dvigubai užsitikrinti vekselio apmokėjimą, veikia neteisėtai ir nesąžiningai.
1.4. Pažymėjo, kad prievolė pagal vekselį pirmiausia kyla vekselio davėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovo kaip laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jei pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Šiuo metu vyksta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankroto procesas, kurio metu bus realizuotas bendrovės turtas, todėl mano, kad pirmiausia išieškojimas turėtų būti nukreiptas į pagrindinio skolininko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą, o ne į laiduotoją, t. y. ieškovą. AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas, pasinaudodamas situacija ir nuslėpdamas šias aplinkybes, kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo, o notarė, nepatikrinusi aplinkybių, nepagrįstai 2022 m. vasario 24 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pagrindu antstolis Z. Z. vykdo priverstinį išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nukreipus išieškojimą tiek į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tiek į ieškovą susiklostytų ydinga ir proceso ekonomiškumo principui prieštaraujanti situacija, kadangi išieškojus lėšas iš ieškovo, pastarasis turėtų teikti prašymą nemokumo administratoriui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje, vėliau dėl jo tikslinimo – didinimo, o AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas – dėl mažinimo. Maža to, ieškovui aktyviai nedalyvaujant bankroto byloje, AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui veikiant nesąžiningai, nei antstolis, nei nemokumo administratorius nežinos, kokia prievolės dalis įvykdyta ir negalės užtikrinti, kad vekselio turėtojui nebūtų sumokėta daugiau nei vieną kartą.
1.5. Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) įtvirtintą reglamentavimą vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis). Ieškovo duomenimis AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas ginčijamo vekselio niekada ĮPVĮ nustatyta tvarka nebuvo pateikęs vekselio davėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Notarė, išduodama vykdomąjį įrašą, nepareikalavo iš AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo duomenų, kad pranešimai apie vekselio neapmokėjimą buvo išsiųsti vekselio davėjai, kad ji realiai gavo du pranešimus (ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalis, Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988, 8 punktas).
Atsiliepimas
2. Atsakovas AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
2.1. Prievolių pagal 2017 m. liepos 11 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniu pakeitimu) įvykdymas buvo užtikrintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 17 d. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 14 960 Eur sumai. Už vekselio davėją laidavo ieškovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimus pagal Kredito sutartį vykdė netinkamai. Galiausiai atsakovas 2022 m. sausio 11 d. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nutraukė Kredito sutartį ir 2022 m. sausio 19 d. raštu pareiškė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 903,40 Eur kreditorinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Kreditoriniame reikalavime buvo nurodyta, kad įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotu vekseliu.
2.2. Po Kredito sutarties nutraukimo atsakovas 2022 m. sausio 26 d. raštu išsiuntė ieškovui vekselį (jo nuorašą) apmokėjimui, o 2022 m. sausio 27 d. raštu pranešė ieškovui apie vekselio neapmokėjimą. Kadangi ieškovas vekselio neapmokėjo, atsakovas 2022 m. vasario 7 d. raštu kreipėsi į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę J. Š., prašydamas atlikti vykdomąjį įrašą vekselyje. Notarė paaiškino, kad vykdomasis įrašas galės būti atliktas tik tuomet, jei vekselio neapmokės ir pats vekselio davėjas, todėl atsakovas 2022 m. vasario 17 d. raštu išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vekselį (jo nuorašą) apmokėjimui, o 2022 m. vasario 18 d. raštu pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie vekselio neapmokėjimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vekselio neapmokėjo, todėl notarė 2022 m. vasario 24 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 907,52 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo, kuris buvo pateiktas antstoliui Z. Z. vykdyti. Šiuo pagrindu antstolio kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).
2.3. Pažymėjo, kad tinkamai įgyvendino ĮPVĮ nuostatas dėl vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo apie jo neapmokėjimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vekselis apmokėjimui buvo išsiųstas 2022 m. vasario 17 d. raštu, o 2022 m. vasario 18 d. raštu pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie vekselio neapmokėjimą. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas tinkamai įvykdė ĮPVĮ reikalavimus paties ieškovo atžvilgiu, registruotu paštu bei elektroniniu paštu pateikdamas jam vekselį apmokėjimui bei informuodamas apie neapmokėtą vekselį. Ieškovas atsakovo siųstus dokumentus gavo, buvo informuotas apie vekselio neapmokėjimą ir netgi tarėsi su atsakovu dėl skolos pagal vekselį mokėjimo dalimis. Ir tik po to, kai su ieškovu susitarti nepavyko, atsakovas kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo.
2.4. Laiko nepagrįsta ieškovo poziciją, jog po kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje atsakovas nebegali iš vekselio kylančio reikalavimo reikšti ir ieškovo atžvilgiu. Šiuo atveju, jeigu prievolė nėra vykdoma ar vykdoma netinkamai, vekselio turėtojas pirmiausia reikalavimą turėtų pareikšti vekselio mokėtojui, tačiau net ir tai neapriboja jo galimybės reikalauti, kad prievolę įvykdytų ir laiduotojai pagal vekselį. Tuo tarpu ieškovo pasvarstymai apie tariamą atsakovo nesąžiningumą arba apie hipotetines situacijas, galinčias kilti atsakovo kreditorinio reikalavimo patenkinimo atveju, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad vykdomasis įrašas atliktas neteisėtai ir turėtų būti pripažintas negaliojančiu.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (procesinė padėtis iš atsakovės pakeista 2022 m. spalio 3 d. protokoline nutartimi) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
3.1. Ieškovas viešo registro duomenimis yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, naudos gavėjas ir buvęs įmonės direktorius. Ieškovas bankrutuojančios įmonės direktoriaus pareigas perleido M. M. (M. M.), kuris iki dabar nemokumo administratoriui neperduoda jokių su įmonės veikla susijusių dokumentų, įskaitant buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat nemokumo administratoriui neperduoda įmonės vardu registruotų ir jai priklausančių transporto priemonių, todėl nemokumo administratorius negali įvertinti įmonėje sudarytų ūkinių operacijų turinio ir jų teisėtumo, realizuoti įmonei priklausančio turto, tokiu būdu patenkindamas kreditorių interesus.
3.2. Bankrutuojanti įmonė nuo 2017 metų galimai susiduria su finansiniais sunkumais. Ieškovas įmonėje vieninteliu akcininku yra nuo (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad kredito davėjas AB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas), sudarydamas Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), prievolių įvykdymo užtikrinimui pasirinkto taikyti dvi savarankiškas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones - Kredito sutarties įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti sudaryti vekselį ir pasitelkti laiduotoją, siekdamas aiškaus ekonominio rezultato, t. y. sukurti asmeninę vadovo pareigas einančio asmens atsakomybę už skolinimąsi, tikėtina, jau su finansiniais sunkumais susiduriančios įmonės vardu. Ieškovas, tuo metu ėjęs įmonės direktoriaus pareigas, geriausiai žinojo įmonės finansinę būklę ir būdamas sąžiningas, rūpestingas ir atidus įmonės vadovas, suprato ir negalėjo nesuprasti sudaromo laidavimo susitarimo teisinės reikšmės.
3.3. Trečiajam asmeniui nėra žinoma aplinkybė, kad atsakovas AS „(duomenys neskelbtini)” Lietuvos filialas savo teisėmis įmonės bankroto procedūroje mėgintų naudotis nesąžiningai. Atsakovas bankroto byloje pareiškė kreditorinį reikalavimą pagal vekselį, tokiu būdu pirma nukreipdamas reikalavimą į pagrindinį skolininką, o tik po to pradėdamas vykdomuosius veiksmus prieš laiduotoją. Pažymėjo, kad teisinės reikšmės laiduotojo atsakomybei pasibaigti neturi aplinkybė, kad įmonei iškelta ir vis dar nebaigta vykdyti bankroto procedūra. Subsidiarinis laiduotojo atsakomybės pobūdis negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, taip, kaip nurodo ieškovas, jog laiduotojo atsakomybė kiltų tik tada, kai būtų baigta įmonės bankroto procedūra, nes tokiu būdu būtų iš viso paneigta laiduotojo atsakomybės esmė prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Negalima sutikti su subjektyviu ieškovo samprotavimu, kad laiduotojo atsakomybė atsirastų tik po to, kai įmonėje būtų baigta vykdyti bankroto procedūra, nes įmonėje bankroto procedūros metu galėtų būti realizuotas nemokios įmonės turtas. Toks vertinimas paneigia laiduotojo atsakomybės esmę, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Ieškiniu siekiama užvilkinti teisėtų kreditoriaus teisių įgyvendinimą ir užvilkinti teisėtai vykdomą skolos išieškojimą.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė J. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
4.1. 2022 m. vasario 24 d. gavo kreditoriaus AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo prašymą vykdomajam įrašui gauti Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kreditorius prašė išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2018 m. liepos 17 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Vekseliu ieškovas už skolininką (vekselio davėją) laidavo 14 960 Eur suma. Kartu su prašymu kreditorius notarei taip pat pateikė vekselį (originalą) bei 2022 m. sausio 27 d. pranešimą laiduotojui dėl paprastojo neprotestuotino vekselio neapmokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) su pašto korespondencijos sąrašu, įrodančiu pranešimo išsiuntimo faktą ir 2022 m. vasario 18 d. pranešimą skolininkui dėl paprastojo neprotestuotino vekselio neapmokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) su jo išsiuntimo faktą patvirtinančiu pašto korespondencijos sąrašu. Kreditorius pateikė įrodymus, kad įgyvendinant ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalį apie vekselio neapmokėjimą buvo pranešta ne tik laiduotojui (2022 m. sausio 27 d.), bet ir skolininkui, kuriam buvo pranešta 2022 m. vasario 18 d. Vadovaujantis ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalimi, kreditorius, pavėlavęs pranešti skolininkui, savo teisių nepraranda. Vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme.
Šalies argumentai
4.2. Pateikdamas prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, vekselio turėtojas (kreditorius) nurodė, kad vekselis skolininkui ir laiduotojui buvo pateiktas apmokėti 2022 m. sausio 26 d., tačiau tiek vekselio davėjas (skolininkas), tiek laiduotojas vekselio nustatytu terminu neapmokėjo. Taigi, vekselio turėtojas (kreditorius) turėjo reikalavimo teisę atlikti vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims - vekselio davėjui (skolininkui) ir laiduotojui, kurių atsakomybė vekselio turėtojui yra solidari, todėl apmokėti vekselį vekselio turėtojas gali pareikalauti bet kurio iš jų (ĮPVĮ 49 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju trečiasis asmuo (notarė) neturėjo teisinio pagrindo netenkinti kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą pagal vekselį.
5. Ieškovas A. J. (A. J.) pateikė dubliką į atsakovo AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, BUAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. Š. atsiliepimus. Nurodė, jog pozicijos nekeičia ir prašo visiškai tenkinti ieškinį, o atsakovo ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, argumentus atmesti kaip nepagrįstus. Dublikas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
5.1. Atsakovo atsiliepime į ieškinį pateikti paaiškinimai patvirtina ieškovo poziciją, kad vekselis ieškovui buvo pateiktas nesilaikant ĮPVĮ nustatytos tvarkos – kai apie neakceptuotą ar neapmokėtą vekselį buvo pranešta pasirašiusiam asmeniui, per tokį pat laiką turi būti pranešta ir asmenims, kurie už jį laidavo (ĮPVĮ 47 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad atsakovas AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas pirmiausia turėjo kreiptis į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalis), ir tik po to kreiptis į ieškovą su reikalavimu apmokėti vekselį bei per keturias dienas pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnio 2 dalis). Šiuos veiksmus privalo atlikti visi reikalavimų, atsirandančių vekselio pagrindu, patenkinimo siekiantys vekselio turėtojai. Atsakovas AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas kreipėsi į ieškovą dėl vekselio apmokėjimo, kol dar nebuvo žinoma, ar pats vekselio davėjas neapmokės vekselio. Pažymėjo, kad ieškovas nežinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeltą bankroto bylą, kol negavo antstolio Z. Z. raginimo įvykdyti sprendimą sumokėti 7 961,94 Eur skolą.
5.2. Kadangi ieškovas yra laiduotojas, atsakovo AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo veiksmai – nesilaikymas įstatymo nustatytos procedūros – negali būti laikytini tik formaliu pažeidimu, priešingu atveju, būtų suformuota ydinga praktika, kad vekselio turėtojui būtų suteikta galimybė dar prieš kreipiantis į vekselio davėją pareikalauti laiduotojo ar kitų asmenų apmokėti vekselį nesilaikant įstatymo nuostatų ir terminų, kas reikštų ĮPVĮ paskirties paneigimą iš esmės. Pažymėjo, jog ieškovas nežinojo apie kilusią pareigą apmokėti vekselį, taip pat nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėjo vekselio ar kad jai iškelta bankroto byla. Aplinkybė, kad vekselio turėtojas žinojo apie vekselio davėjo bankroto procesą, neatleidžia nuo ĮPVĮ numatytų pareigų teisėto vykdymo ieškovo atžvilgiu. Atsakovas AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas pažeidė ĮPVĮ numatytą tvarką, o tai lemia, jog Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė J. Š. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) nesant tam pagrindo, todėl pastarasis turi būti pripažintas negaliojančiu.
Šalies argumentai
5.3. Ieškovas nesutinka su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiginiu, kad vekselis kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimas buvo sudarytas dėl įmonės finansinių sunkumų, ir pažymi, kad vekselis kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimas buvo sudarytas dėl to, kad būtent tokia yra viena iš vekselio paskirčių ir tikslų. Vekselis yra išduodamas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė, tai yra įprasta praktika. Taip pat nesutinka su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiginiu, kad atsakovas AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas įmonės nemokumo byloje pareiškė kreditorinį reikalavimą pagal vekselį, tokiu būdu pirma nukreipdamas (teisminiu būdu įmonės bankroto byloje įgyvendindamas reikalavimo teisę) reikalavimą į pirminį skolininką – bankrutuojančią įmonę, o tik po to pradėdamas vykdomuosius veiksmus prieš laiduotoją. Atsakovo AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo kreipimasis į ieškovą po to, kai pareiškė 7 903,40 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, niekaip negalėjo ir negali atsakovo atleisti nuo ĮPVĮ numatytų privalomųjų procedūrų.
5.4. Ieškovas nesutinka su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicija, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekia užvilkinti kreditoriaus teisių įgyvendinimą ir užvilkinti teisėtai vykdomą skolos išieškojimą. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartimi jau yra patvirtintas atsakovo AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo 7 903,40 Eur finansinis reikalavimas. Finansiniai reikalavimai yra padengiami iš bankrutuojančios įmonės turto. Vadinasi, ar bus užvilkintas kreditorių teisių įgyvendinimas priklauso ne nuo ieškovo, o nuo įmonės direktoriaus M. M. (M. M.) bei pačios nemokumo administratorės operatyvių veiksmų, vykdant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytas pareigas. Ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, niekaip nevilkina bankrutuojančios įmonės teisėtų interesų įgyvendinimo, kadangi tuo atveju, jeigu šioje byloje ieškinys būtų atmestas, jis atsakytų prieš atsakovą AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą ne kaip bankrutuojančios įmonės atstovas, priešingai – ieškovas būtų įtrauktas į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą su finansiniu reikalavimu vietoj AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo.
5.5. Pažymėjo, kad vekselio turėtojas, nesilaikydamas ĮPVĮ nustatytos tvarkos, 2022 m. sausio 26 d. pirmiausia vekselį pateikė apmokėti ieškovui, ir tik vėliau 2022 m. vasario 17 d. vekselį apmokėjimui pateikė skolininkui (BUAB „(duomenys neskelbtini)“). Taigi, šiuo atveju notarės nurodytos aplinkybės dėl vekselio pateikimo terminų neatitinka tikrovės. Atsakovas AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas kreipėsi į ieškovą dėl vekselio apmokėjimo, kol dar nebuvo žinoma, ar pats vekselio davėjas neapmokės vekselio. Galiausiai susiklostė situacija, kad ieškovas sužinojo, jog vekselis yra neapmokėtas tik gavęs antstolio Z. Z. raginimą sumokėti skolą. Mano, kad notarė, išduodama vykdomąjį įrašą, nepareikalavo iš AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo vadovautis ĮPVĮ nustatytomis procedūromis, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė J. Š. išdavė vykdomąjį įrašą nesant tam pagrindo.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tripliką, kuriame ir toliau palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus bei argumentus bei prašo jais vadovautis.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokato padėjėja R. Ž. ieškinį palaikė ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šiuo atveju vekselis buvo kaip reikalavimo užtikrinimo dokumentas, ieškovas laidavo už įmonę, jog ji įvykdys savo prievolę, todėl ieškovas laikosi pozicijos, jog prievolę pirmiausia turėjo įvykdyti įmonė. Tik neišieškojus iš įmonės, atsirastų pareiga ieškovui, kaip laiduotojui, įvykdyti prievolę ir padengti skolą. Šiuo metu įmonei iškelta bankroto byla, patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, iškelta civilinė byla įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo, todėl mano, kad yra realios galimybės bankroto byloje patenkinti kreditorinius reikalavimus, tuo pačiu ir banko kreditorinį reikalavimą ir tokiu būdu išnyktų laiduotojo pareiga padengti šį įsiskolinimą. Nors atsakovas ir nemokumo administratorius išreiškė poziciją, kad įmonės finansinė padėtis labai prasta, pateiktas ieškinys yra formalus, neatsiras lėšų padengti kreditorinius reikalavimus, tačiau ieškovas mano kitaip, kadangi priteisus žalą iš įmonės vadovo, nors vadovas ir neturi turto, toks reikalavimas gali būti parduodamas ir iš gautų lėšų padengiami kreditoriniai reikalavimai. Be to, patikrinus duomenis tinklapyje www.rekvizitai.lt matyti, kad įmonė turi 6 automobilius, t. y. įmonė turi realizuotino turto, kurį realizavus bus galima padengti kreditorinius reikalavimus. Atmetus ieškinį, susidarytų situacija ir rizika, jog bankas neteisėtai įgytų galimybę išieškoti skolą du kartus. Nesant AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo kontrolės mechanizmo, jeigu nuo ieškovo sąskaitos būtų nuskaitomos lėšos, neaišku, ar bankas kiekvieną mėnesį mažintų kreditorinį reikalavimą įmonės nemokumo byloje. Ieškovas taip pat abejoja nemokumo administratoriaus atliekama darbo kokybe, kadangi banko kreditorinis reikalavimas patvirtintas tik formaliais pagrindais, remiantis tik kredito sutartimi, prievolių užtikrinimui pasirašytu vekseliu ir tuo pagrindu susidariusia skola. Jokių kitų papildomų dokumentų kaip susidarė skola, kiek sumokėta, nėra. Atsakovas kreipėsi į notarę, pažeisdamas ĮPVĮ 47 straipsnio normas, kuomet atsakovas pirmiausia turėjo kreiptis su vekseliu į pagrindinį skolininką (vekselio davėją) ir tik jam nepamokėjus kreiptis į laiduotoją, tačiau to padaryta nebuvo. Šiuo atveju tiek atsakovas, tiek notarė nesilaikė įstatymu nustatytos vekselio pateikimo tvarkos. Ieškovas visas įmonės akcijas pardavė dar (duomenys neskelbtini), tris metus iš atsakovo dėl neapmokėto vekselio nebuvo jokios žinios, aplinkybės pradėjo aiškėti tik gavus iš atsakovo pranešimą dėl vekselio apmokėjimo, buvo pradėta derėtis dėl mokėjimo grafiko, tačiau susiekus su esamu įmonės vadovu ir paaiškėjus, jog skola yra apmokėta, ieškovas paprašė atsakovo pagrįsti kaip susidarė skola, tačiau tokių duomenų negauta.
8. Teismo posėdžio metu atsakovo AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo atstovas O. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovui buvo žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeltą bankroto bylą, šią informaciją vekselio pateikimo apmokėti metu ieškovas turėjo ir buvo informuotas atsakovo pranešimu. Nagrinėjamu atveju svarbus teisinis banko veiksmų vertinimas, ar atsakovas tinkamai atliko veiksmus vykdomajam įrašui gauti ir ar apskritai vykdomasis įrašas galėjo būti atliktas. Notaro išduoto vykdomojo įrašo neteisėtumas grindžiamas dviem aspektais, t. y. pirma, kad atsakovas galimai nesilaikė ĮPVĮ nustatytos vekselio pateikimo apmokėti tvarkos ir, antra, jog vekselio pagrindu jau yra patvirtintas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje ir išieškojimas pagal vekselį negalimas bei negali būti nukreiptas į ieškovą. Atsakovas su šia ieškovo pozicija nesutinka, kadangi atsakovas, gavęs nemokumo administratoriaus informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeltą bankroto bylą, nedelsdamas nutraukė kredito sutartį, 2022 m. sausio 14 d. išsiuntė pranešimą, informuodamas ieškovą apie bendrovei iškeltą bankroto bylą ir skolos likutį pagal vekselį, o po to 2022 m. sausio 19 d. bendrovei pateikė kreditorinį reikalavimą, kuris teismo buvo patvirtintas. Šiuo atveju atsakovas tinkamai įgyvendino ĮPVĮ numatytą tvarką dėl vekselio realizavimo, kadangi gavęs notarės pastabą, jog būtina išsiųsti pranešimą ir bankrutuojančiai įmonei, atsakovas 2022 m. vasario 14 d. išsiuntė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vekselį apmokėjimui, o kitą dieną pranešė bendrovei apie vekselio neapmokėjimą. Atlikus visus reikalingus veiksmus atsakovas kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Notarė patikrinusi visus atsakovo veiksmus, įvertinusi, jog procedūra atlikta tinkamai, išdavė vykdomąjį įrašą. Pažymėjo, kad ieškovas apie vekselio neapmokėjimą buvo informuotas net kelis kartus. Ieškovui buvo žinoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, todėl vekselio bendrovė niekaip negalės apmokėti, ieškovas pats svarstė galimybę sudaryti susitarimą su atsakovu dėl skolos mokėjimo dalimis, todėl vykdomasis įrašas išduotas pagrįstai ir laikantis ĮPVĮ nustatytos tvarkos. Galiausiai, jeigu teismas manytų, kad atsakovas netinkamai įgyvendino ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūrą, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014, kurioje akcentuota, kad byloje nustatyti formalūs vekselio pateikimo apmokėjimui pažeidimai, nesudaro pagrindo konstatuoti notaro veiksmų išduodant vykdomąjį įrašą neteisėtumą. Atsakovas laikosi pozicijos, jog tokių pažeidimų nebuvo. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, jog po kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje atsakovas neturi teisės reikšti iš vekselio kylančio reikalavimo ir ieškovui, šuo atveju atsakovas pažymėjo, kad vykdant prievolę netinkamai, vekselio turėtojas pirmiausia reikalavimą reiškia vekselio mokėtojui, tačiau ir tai neapriboja atsakovo galimybės reikalauti, jog prievolę įvykdytų ir laiduotojas pagal vekselį, o bankrutuojant vekselio mokėtojui, atsakovui išlieka teisė reikšti reikalavimą tiek bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos kylančios teisės atskiroje civilinėje byloje pareiškiant reikalavimą laiduotojui, todėl tokiu būdu atsakovas realizavo savo teisę atgauti skolą. Jokio dvigubo išieškojimo šiuo atveju nėra, ieškovas remiasi tik deklaratyviais teiginiais apie galimas hipotetiniais situacijas išieškojimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdyje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė J. Š., antstolis Z. Z., BUAB „(duomenys neskelbtini)“, jų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuoti tinkamai, gautas trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas bylą nagrinėti teismo posėdyje jo atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta tretiesiems asmenims, jų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. liepos 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. J. (A. J.) (kredito gavėjas), ir AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas (šiuo metu - AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas ) (kredito davėjas) sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią šalys susitarė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas įsipareigoja suteikti overdraftą, o kredito gavėjas turi teisę naudotis overdraftu bei įsipareigoja naudoti overdraftą jo įmonės apyvartinių lėšų papildymui bei nustatytais terminais įvykdyti Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, įskaitant, bet neapsiribojant grąžinti panaudotą overdrafto limitą bei sumokėti Sutartyje nustatytas palūkanas (20 procentų) (Sutarties 2.1 punktas). Sutarties 1.2 punkte numatytas overdrafto limitas 11 000 Eur. Sutarties 1.8 punktu šalys aptarė prievolių pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimo priemones bei Sutarties 1.8.1 punktu susitarė, jog kredito gavėjo prievolių pagal Sutartį įvykdymas užtikrinamas 13 200 Eur paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, vekselio davėju nurodytas ieškovas A. J. (A. J.).
11. 2018 m. liepos 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. J. (A. J.), ir atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas sudarė 2017 m. liepos 11 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo susitarė dėl paskolos ir palūkanų mokėjimo grafiko. AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas sutiko leisti sumokėti 11 000 Eur skolą, kylančią iš Sutarties, dalimis. Šalys susitarė, jog skola grąžinama nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2025 m. liepos 17 d., vykdant vienodo dydžio skolos grąžinimus, skolos grąžinimo pradžios data numatyta 2018 m. rugpjūčio 1 d., galutinis skolos grąžinimo terminas 2025 m. liepos 17 d. (Pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1-3, 3.1 punktai).
12. Užtikrinant tinkamą prievolių įvykdymą (vekselio davėjas) UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus A. J. (A. J.), 2018 m. liepos 17 d. (vekselio gavėjui) AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 14 960 Eur sumai. Už vekselio davėją laidavo ieškovas A. J. (A. J.).
13. Ieškovas A. J. (A. J.) ir J. J. 2019 m. gruodžio 2 d., 2019 m. gruodžio 9 d., 2019 m. gruodžio 16 d., 2019 m. gruodžio 23 d., 2019 m. gruodžio 30 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė visas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines akcijas M. M. (M. M.), kas sudaro 100 procentų bendrovės įstatinio kapitalo bei suteikia 100 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.
14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 7 d.
15. Atsakovas AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas 2022 m. sausio 14 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovą dėl sutarties nutraukimo ir skolos apmokėjimo, kuriame nurodė, kad 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 7 d. Atsakovas informavo ieškovą, jog atsižvelgiant į tai, atsakovas nutraukė Sutartį bei reikalauja padengti 7 907,52 Eur skolą iki 2022 m. sausio 23 d. Iš pateikto 2022 m. sausio 25 d., 2022 m. sausio 26 d., 2022 m. sausio 27 d., 2022 m. vasario 1 d. elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovo ir atsakovo AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo matyti, kad ieškovas 2022 m. sausio 25 d. elektroniniu laišku patvirtino, jog raštą dėl sutarties nutraukimo ir skolos apmokėjimo gavo, taip pat nurodė, kad kreditas buvo paimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuomet ieškovas buvo bendrovės direktorius, nepamena ar buvo pasirašęs vekselį, nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas pardavė visas akcijas ir nebėra nei bendrovės direktorius, nei akcininkas, prašė pateikti vekselio kopiją.
16. Atsakovas AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas 2022 m. sausio 19 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorę UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kreditorinio reikalavimo. Pranešime nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 7 d. Pagal 2017 m. liepos 11 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas suteikė bendrovei 11 000 Eur kreditą. Užtikrinant tinkamą prievolių įvykdymą bendrovė bankui 2018 m. liepos 17 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 14 960 Eur sumai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola 7 903,40 Eur, kurią sudaro 7 719,69 Eur negrąžintas kreditas, 175,19 Eur nesumokėtos palūkanos, 8,52 Eur priskaičiuotų delspinigių, todėl AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas reiškia kreditorinį reikalavimą 7 903,40 Eur sumai.
17. Atsakovas AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas 2022 m. sausio 26 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovą dėl paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo, kuriame nurodė, kad ieškovas, pasirašydamas 2018 m. liepos 17 d. vekselį tarp vekselio davėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vekselio gavėjo AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo 14 960 Eur sumai, laidavo už vekselio davėją ir įsipareigojo sumokėti vekselyje nurodytą 14 960 Eur sumą atsakovui pateikus apmokėti vekselį. Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo (ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalis), todėl pateikia apmokėti aukščiau nurodytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį ieškovas pasirašė kaip laiduotojas, ir reikalauja jį apmokėti. Skola atsakovui, kurią ieškovas turi sumokėti pagal pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį sudaro 7 903,40 Eur. Neapmokėjus vekselio, atsakovas įstatymų nustatyta tvarka kreipsis dėl vykdomojo dokumento išdavimo bei priverstinio skolos išieškojimo. Tokiu atveju ieškovui papildomai reikės sumokėti atlyginimą notarui bei vykdomosios bylos išlaidas, sumokėtas antstoliui.
18. Atsakovas AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas 2022 m. sausio 27 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovą dėl paprastojo neprotestuotino vekselio neapmokėjimo, kuriame nurodyta, jog neapmokėta vekselio suma sudaro 7 903,40 Eur, ieškovui vekselis buvo pateiktas apmokėti 2022 m. sausio 26 d., tačiau vekselis nustatytu terminu apmokėtas nebuvo.
19. Atsakovas AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas kreipėsi į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą su 2022 m. vasario 7 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2018 m. liepos 17 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ laidavo 14 960 Eur suma, neapmokėta vekselio suma sudaro 7 907,52 Eur. Prašyme nurodyta, kad vekselis skolininkui (BUAB „(duomenys neskelbtini)“) ir vekselio laiduotojui (ieškovui) buvo pateiktas apmokėti 2022 m. sausio 26 d. Vekselis nustatytu terminu apmokėtas nebuvo. Kadangi skolininkui (BUAB „(duomenys neskelbtini)“) iškelta bankroto byla, todėl prašymas dėl vykdomojo įrašo išdavimo teikiamas tik laiduotojo (ieškovo) atžvilgiu.
20. Atsakovas AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas 2022 m. vasario 17 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo, kuriame nurodė, kad vadovaujantis ĮPVĮ, pateikia apmokėti 2018 m. liepos 17 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir reikalauja jį apmokėti. Skola AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui, kurią BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sumokėti pagal pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2022 m. vasario 17 d. sudaro 7 903,40 Eur. Neapmokėjus vekselio, atsakovas AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas įstatymų nustatyta tvarka kreipsis dėl vykdomojo dokumento išdavimo bei priverstinio skolos išieškojimo. Tokiu atveju BUAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai reikės sumokėti atlyginimą notarui bei vykdomosios bylos išlaidas, sumokėtas antstoliui.
21. Atsakovas AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas 2022 m. vasario 18 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo, kuriame nurodė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėjo 2018 m. liepos 17 d. atsakovo AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo naudai išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio. Neapmokėta vekselio suma – 7 903,40 Eur. Vekselis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas apmokėti 2022 m. vasario 17 d. Vekselis nustatytu terminu apmokėtas nebuvo. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ informuota, kad dėl neapmokėto vekselio atsakovas AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas kreipsis į notarą su prašymu atlikti ir išduoti vykdomąjį įrašą ir į antstolių kontorą dėl skolos išieškojimo.
22. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė J. Š. 2022 m. vasario 24 d. išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 7 961,94 Eur skolos su 6 procentų metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos (2022 m. sausio 26 d.) iki visiško prievolės įvykdymo, išieškojimo iš ieškovo A. J. (A. J.) atsakovo AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo naudai. Paminėtas vykdomasis įrašas pateiktas vykdyti antstoliui Z. Z., kuris 2022 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
23. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, tarp jų ir atsakovo AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo 7 903,40 Eur kreditorinį reikalavimą.
Dėl teisės reikšti reikalavimą laiduotojui
24. Ieškovas nurodo, kad išieškojimas pirmiausia turi būti nukreipiamas į pagrindinę skolininkę BUAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tik skolininkės bankroto byloje nepatenkinus kreditoriaus reikalavimo, išieškojimas gali būti nukreipiamas į laiduotoją (ieškovą). Tokie ieškovo teiginiai pripažintini nepagrįstais žemiau dėstomų argumentų ir motyvų pagrindu.
25. Vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). ĮPVĮ 32 straipsnis, reglamentuojantis vekselio apmokėjimo užtikrinimą, patvirtina, kad yra galimas vekselio laidavimas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrintas laidavimu, o 2 dalyje – kad laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo. Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo (ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalis). Visi – vekselio davėjas, akceptantas, indosantai ir laiduotojai – vekselio turėtojui atsako solidariai; vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus visiems pirmiau nurodytiems asmenims, kiekvienam iš jų atskirai ir visiems kartu, nesilaikydamas įsipareigojimų eiliškumo (ĮPVĮ 49 straipsnis).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad laidavimas pagal CK skiriasi nuo laidavimo, numatyto ĮPVĮ. Vekselio laidavimą nuo CK reglamentuoto laidavimo skiria skirtingas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų esmę apibūdinantis požymis – pagal CK laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė ir, pasibaigus pagrindinei prievolei, baigiasi ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Vekselio laidavimo papildomas pobūdis yra santykinis. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Vekselio laidavimo (avalio) santykinis priklausomumas taip pat pasireiškia tuo, jog šis prievolės užtikrinimo būdas pasibaigia tinkamai įvykdžius vekselyje įtvirtintą piniginę prievolę, t. y. laidavimas pagal vekselį (avalis) galioja tol, kol tinkamai neįvykdoma juo užtikrinta prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-915/2017).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo, kaip vekselio laiduotojo, teisinio statuso neginčija, kaip neginčija ir to, kad skolininkė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vekselį jai tenkančios prievolės neįvykdė. Taigi, nustačius, kad vekselio sumos apmokėjimas buvo užtikrintas ieškovo laidavimu, o skolininkė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vekselį jai tenkančios prievolės neįvykdė, kilo ieškovo kaip laiduotojo solidarioji pareiga. Tuo tarpu ieškovo argumentai, jog jam nekyla pareiga vykdyti laidavimo pagrindu prisiimtą prievolę tol, kol nėra baigta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla yra teisiškai nepagrįsti, nes bankroto bylos skolininkei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimas neįtakoja laidavimo vekselio eigos – atsakomybė ieškovui pagal laidavimo vekselį atsirado skolininkei negrąžinus skolos. Be to, ieškovo pasvarstymai dėl galimo atsakovo nesąžiningumo išieškant skolą tiek skolininkės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, tiek priverstinio vykdymo procese iš ieškovo ir gaunant dvigubą to pačio reikalavimo patenkinimą yra deklaratyvaus pobūdžio prielaidos, neįtakojančios vykdomojo įrašo teisėtumo ir galiojimo.
Dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo tvarkos
28. Ieškovas nurodo ir tai, kad atsakovas nesilaikė ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nes atsakovas dėl vekselio apmokėjimo pirmiausia kreipėsi į ieškovą, o tik po to į pagrindinę skolininkę BUAB „(duomenys neskelbtini), t. y. buvo nesilaikyta įstatyme nustatytos vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo dėl neapmokėjimo tvarkos, kas sudaro savarankišką pagrindą pripažinti vykdomąjį įrašą negaliojančiu.
29. Pagal ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Kiekvienas gavęs pranešimą indosantas per dvi darbo dienas turi pranešti apie tai prieš jį pasirašiusiam indosantui, nurodydamas pavadinimus ar vardus, pavardes ir adresus tų, kurie pranešimus atsiuntė. Taip daroma tol, kol apie tai bus pranešta vekselio davėjui. Nurodyti terminai skaičiuojami nuo pranešimo gavimo dienos. ĮPVĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka apie neakceptuotą ar neapmokėtą vekselį buvo pranešta vekselį pasirašiusiam asmeniui, per tokį pat laiką turi būti apie tai pranešta ir asmenims, kurie už jį laidavo.
30. Pažymėtina, kad vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Pirmiausia ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis. Tokių privalomų įstatyme nustatytų procedūrų atlikimo tikslas – apsaugoti vekselio davėjo ir kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų interesus, užtikrinant, kad jie bus informuoti apie vekselio pateikimą apmokėti, o jeigu jis neapmokėtas, – apie jo neapmokėjimą, taip apribojant tikimybę, jog vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį bus sumokėta daugiau nei vieną kartą, taip pat sudarant prielaidas įvykdyti pagal vekselį atsiradusią prievolę iki priverstinio vykdymo pradžios ir išvengti papildomų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-174/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2015; kt.).
31. ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988, 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis. Tvarkos 8 punkto 1 pastraipoje nustatyta, kad notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio ar čekio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, arba čekis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų). Tvarkos 8 punkto 2 pastraipoje nustatyta, kad vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įvykdžius 8 punkto pirmosios pastraipos reikalavimą.
32. Kasacinio teismo praktikoje dėl aptartų įstatymo ir lydinčiųjų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo išaiškinta, jog notaras gali išduoti vykdomąjį įrašą tik nustatęs, kad įvykdytos ĮPVĮ 81 straipsnyje nurodytos sąlygos: pirma, turi būti atsiradusi reikalavimo teisė; antra, turi būti pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Vekselio turėtojas, teikdamas notarui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, turi prašyme nurodyti, ar jis įvykdė ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nereikalaujama, jog jis kartu pateiktų tokios pareigos įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Nepaisydamas to, notaras turi pareikalauti, o vekselio turėtojas turi pateikti įrodymus, kad jis ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, jog vekselis nebuvo apmokėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-403/2020).
33. Nagrinėjamu atveju pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2022 m. sausio 19 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į skolininkės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorę UAB „(duomenys neskelbtini)“, pranešdamas apie 7 903,40 Eur įsiskolinimą, kylantį iš Kredito sutarties ir jos įvykdymo užtikrinimui išduoto 2018 m. liepos 17 d. paprastojo neprotestuotino vekselio. BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad pranešimą gavo. Pažymėtina, pranešimas dėl vekselio neapmokėjimo gali būti atliekamas bet kokia forma (ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalis). BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiliepime į ieškinį taip pat patvirtino, kad dėl vekselio neapmokėjimo jai buvo žinoma, atsakovas buvo įtrauktas į įmonės kreditorių sąrašą. Po to, atsakovas 2022 m. sausio 26 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovą dėl paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo, bei 2022 m. sausio 27 d. pranešimu pranešė ieškovui dėl vekselio neapmokėjimo. Dėl paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo į skolininkę BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas taip pat kreipėsi 2022 m. vasario 17 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2022 m. vasario 18 d. panešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė skolininkei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apie vekselio neapmokėjimą. Net jei laikantis ieškovo pozicijos, kad ĮPVĮ reikalavimus dėl vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo dėl jo neapmokėjimo atitinka tik 2022 m. vasario 17 d. ir vasario 18 d. skolininkei siųsti pranešimai, t. y. kad pranešimai laiduotojui siųsti pirmiau nei skolininkei, tai vadovaujantis ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalimi, kreditorius, pavėlavęs pranešti skolininkui, savo teisių nepraranda.
34. Taigi, atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes ir 30 punkte nurodytus vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo dėl vekselio neapmokėjimo procedūrų atlikimo tikslus, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ĮPVĮ nustatyta tvarka nebuvo pažeista, kadangi pirmiausia dėl kredito sutarties ir jos pagrindu išduoto vekselio apmokėjimo reikalavimas pareikštas skolininkei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri žino, jog vekselis neapmokėtas, po to vekselis buvo pateiktas apmokėti ieškovui ir jam buvo pranešta apie vekselio neapmokėjimą, o šių sąlygų pakanka tam, jog ginčijamas vykdomasis įrašas būtų pripažintas pagrįstai atliktu, nes ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad prievolė apmokėti vekselį įvykdyta arba pasibaigė kitais pagrindais. Taigi notarė neturėjo pagrindų atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašą, o tuo pačiu nėra pagrindų tokį jos įrašą pripažinti negaliojančiu.
35. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškovo dėstomi argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo spręsti, jog vykdomojo įrašo atlikimo metu nebūtų buvę teisinio pagrindo notarei atlikti šį juridinę reikšmę turintį veiksmą. Nesant pagrindo ginčo vykdomąjį įrašą pripažinti negaliojančiu, nėra pagrindo spręsti dėl išvestinio reikalavimo dėl priverstinio išieškojimo nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
37. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė nemokumo administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
38. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovui atidėtas 98 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškinį atmetus, į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistinas 98 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
39. Ieškinį atmetus, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese antstolio Z. Z. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. J. (A. J.) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės nemokumo administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Priteisti iš ieškovo A. J. (A. J.) 98 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)).
Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese antstolio Z. Z. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.