- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e2S-126-828/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04767-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. M., R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VMI prie LR FM
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-10583-452/2022 pagal pareiškėjų V. M. ir R. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams M. A., V. Ž.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai pateikė prašymą nutraukti santuoką, sudarytą 1989 m. spalio 14 d. Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, bendru sutikimu, patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad turi kreditorius: Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolius M. A. ir V. Ž..
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti iki 2022 m. lapkričio 21 d.: pateikti vientisą procesinį dokumentą – pareiškimą, kuriame būtų tinkamai nurodyti bylos baigtimi suinteresuoti asmenys bei pateikti prievoles patvirtinančius įrodymus (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 539 straipsnio 4 dalis). Teismas nurodė, kad duomenys apie kreditorinius įsipareigojimus pagal vykdomuosius dokumentus negali būti laikomi tiksliais ir tinkamais, nes patvirtina skolų priverstinį išieškojimą, bet nenurodo šių prievolių pobūdžio (prievolė solidari, asmeninė ar dalinė). Pareiškėjai privalo ne tik nurodyti prievolių atsiradimo pobūdį, laiką, dydį kreditoriams, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, dokumentų, iš kurių kyla prievolės valstybės biudžetui, kopijas, įtraukti kreditorius į bylą suinteresuotais asmenimis. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014 suformuota praktika, numatančia, kad antstoliai, vykdantys išieškojimą priverstine tvarka iš sutuoktinių vykdomosiose bylose, nelaikytini sutuoktinių kreditoriais, kadangi santuokos nutraukimo byloje nepasisakoma dėl jų teisių ir pareigų. Pareiškėjai į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis įtraukė antstolių kontoras, nenurodydami ir nepateikdami įrodymų apie jų suinteresuotumą šioje byloje. Be to, pareiškėjai buvo įpareigoti pateikti įrodymus – dokumentų, iš kurių kyla prievolės valstybės biudžetui, kopijas bei įtraukti kreditorius į bylą suinteresuotais asmenimis.
3. 2022 m. lapkričio 17 d. pareiškėja V. M. pateikė prašymą atidėti reikalavimą pateikti dokumentus, iš kurių kyla prievolės valstybės biudžetui, iki kreditoriai pateiks atsiliepimus, pareikš prieštaravimus, nes šių įrodymų nėra išsaugojusi. Kartu su juo pateikė patikslintą pareiškėjų prašymą bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjų V. M. ir R. M. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikytas nepaduotu.
5. Teismas nurodė, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas prašymą dėl papildomų įrodymų nepateikimo pripažino nepagrįstu ir jo netenkino, nes pareiškėjai yra atstovaujami profesionalaus advokato kontoros teisininko; pareiškėjų atstovas turi pareigą ne tik tinkamai parengti procesinį dokumentą, bet ir pateikti visus reikalingus įrodymus, kad teismas tinkamai galėtų išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą; pareiškėjų atstovas turi teisę gauti dokumentus, reikalingus procesinių dokumentų rengimui ir atstovaujamųjų teisių ir interesų gynimo užtikrinimui.
6. Teismas sprendė, kad pareiškėjai 2022 m. lapkričio 8 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl pareiškimas laikomas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjai V. M. ir R. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį.
8. Nurodo, kad teismui buvo pateiktas išrašas iš Antstolių rūmų, kuriame aiškiai matyti, jog iš pareiškėjo yra vykdomas būtent ATPK numatytos baudos išieškojimas. Tačiau jo teismui nepakako, nes teismas laikė, kad gali būti solidari pareiškėjų atsakomybė, o iš pateikto išrašo negalima matyti, ar tai solidari atsakomybė, ar ne. Teismas ignoravo pareiškėjų 2022 m. lapkričio 14 d. prašymą palaukti, kol bus gauti reikiami dokumentai, kurių reikalavo teismas, tuo užkertant pareiškėjams kelią įvykdyti teismo įpareigojimus, nors pareiškėjai ir laikė šiuos įsipareigojimus pertekliniais. Teismas matė, kad pareiškėjo mokestinė prievolė kyla ir išieškojimas vykdomas pagal ATPK, iš jo kylančios prievolės nenumato solidarios atsakomybės, kas išaiškinta ir kasacinio teismo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas laikomas nepaduotu pareiškėjams teismo nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti iki 2022 m. lapkričio 21 d.: pateikti vientisą procesinį dokumentą – pareiškimą, kuriame būtų tinkamai nurodyti bylos baigtimi suinteresuoti asmenys bei pateikti prievoles patvirtinančius įrodymus. Teismo atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjai į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis įtraukė antstolių M. A. ir V. Ž. kontoras, nenurodydami ir nepateikdami įrodymų apie jų suinteresuotumą šioje byloje. Pareiškėjai buvo įpareigoti pateikti įrodymus – dokumentų, iš kurių kyla prievolės valstybės biudžetui, kopijas bei įtraukti kreditorius į bylą suinteresuotais asmenimis.
12. Pareiškėjai nustatytu terminu teismui pateikė patikslintą pareiškėjų prašymą bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau dokumentų, iš kurių kyla prievolės valstybės biudžetui, kopijų nepateikė. 2022 m. lapkričio 17 d., pareiškėja V. M. prašė atidėti reikalavimą pateikti dokumentus, iš kurių kyla prievolės valstybės biudžetui, iki kreditoriai pateiks atsiliepimus, pareikš prieštaravimus, nes šių įrodymų nėra išsaugojusi, tačiau toks prašymas teismo netenkintas ginčijama nutartimi, įvertinus, kad pareiškėjai yra atstovaujami profesionalaus teisininko, kuris gali gauti reikalingus duomenis. Apeliantų vertinimu, teismo nustatyti trūkumai buvo pertekliniai, kadangi išraše iš Antstolių rūmų nurodoma, jog iš pareiškėjo yra vykdomas ATPK numatytos baudos išieškojimas, tokia prievolė negali būti solidari. Be to, jų teigimu, teismas ignoravo pareiškėjų prašymą palaukti, kol bus gauti reikiami dokumentai, kurių reikalavo teismas, tuo užkertant pareiškėjams kelią įvykdyti teismo įpareigojimus.
13. Pažymėtina, kad prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turinys turi atitikti CPK 111 straipsnyje, 135 straipsnyje, 443 straipsnyje nurodytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus bei CPK 539 straipsnyje įtvirtintus specialiuosius reikalavimus tokio prašymo turiniui. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
14. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktu sutuoktiniai įpareigojami prašyme nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius.
15. Priimdamas prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan. Pareiškime nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinio (ar vieno iš jų) kreditorius ir nurodymas, kad kreditoriai yra informuoti apie bylos iškėlimą. Šio kreditorių informavimo tikslas yra sudaryti sąlygas sutuoktinio (sutuoktinių) kreditoriams įgyvendinti savo teises ir įvertinti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių nepažeidžia kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-916/2022).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismui prašyme kreditoriais nurodė Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolius M. A. ir V. Ž.. Pranešime kreditoriams gavėjais taip pat nurodomi Valstybinė mokesčių inspekcija bei antstolių kontoros. Teismui pateikė 2022-10-12 Lietuvos antstolių rūmų informaciją apie vykdomus išieškojimus iš pareiškėjo. Išraše nurodoma, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai antstolių M. A. ir V. Ž. kontorose vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius dokumentus dėl ATPK baudų. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodoma, kad visus skolininius įsipareigojimus, kylančius pareiškėjui pagal VMI išduotus vykdomuosius dokumentus dėl ATPK baudų išieškojimo, po santuokos nutraukimo, su visomis priverstinio vykdymo išlaidomis prisiima ir vykdo pareiškėjas asmeniškai.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo, 2022 m. lapkričio 17 d., kartu su pareiškėjos prašymu, teismui buvo pateiktas naujas pareiškėjų prašymas, kuriame kreditoriumi nurodoma Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip pat patikslinta 2022 m. lapkričio 15 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 9-13 punktuose nurodoma, kad visus skolininius įsipareigojimus, kylančius pareiškėjui pagal VMI išduotus išvardinamus vykdomuosius dokumentus dėl ATPK baudų išieškojimo, po santuokos nutraukimo, prisiima ir vykdo pareiškėjas asmeniškai. 2022 m. lapkričio 17 d. prašyme pareiškėja nurodė, kad pareiškėjai pateikė tik Lietuvos antstolių rūmų informaciją, kitų dokumentų pareiškėjai išsisaugoję neturi, prašė atidėti reikalavimą dėl papildomų dokumentų pateikimo ir tik sulaukus kreditorių atsiliepimų, pareikštų prieštaravimų, iš naujo įvertinti bylos trūkumus. Pažymėjo, kad papildomų dokumentų surinkimas jiems brangiai kainuos, jų finansinė padėtis sunki, nes pareiškėjas nedirba.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2022 m. lapkričio 17 d. prašymas negalėtų būti vertinamas kaip prašymas pratęsti terminą teismo nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų pašalinimui, kadangi jame išreiškiama pozicija, jog pareiškėjai šiuo metu jokių papildomų dokumentų teismui pateikti negali, jų neturi, dokumentų surinkimas brangiai kainuoja. Nors prašoma atidėti reikalavimą dėl papildomų dokumentų pateikimo ir tik sulaukus kreditorių atsiliepimų, pareikštų prieštaravimų, iš naujo įvertinti bylos trūkumus, tačiau toks prašymo formulavimas leistų spręsti, kad pareiškėjai nustatytu teismo terminu neketina vykdyti teismo nustatytų įpareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad toks prašymas negalėjo būti tenkinamas, kai pareiškėjai yra atstovaujami profesionalaus advokato, turinčio teisę gauti reikalingus dokumentus, o jo pareiga yra taip pat pateikti visus reikalingus įrodymus, kad teismas tinkamai galėtų išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą.
19. Tačiau tuo pačiu sutiktina su apeliantais, jog byloje esant pateiktai informacijai iš Antstolių rūmų, jog iš pareiškėjo yra vykdomas ATPK numatytos baudos išieškojimas, iš esmės teismo reikalavimas pateikti dokumentų, iš kurių kyla prievolės valstybės biudžetui, kopijas, yra perteklinis. Kadangi pagal informaciją iš Lietuvos antstolių rūmų, ATPK baudos buvo paskirtos vienam pareiškėjui, šiuo atveju nėra pagrindo abejoti ir dėl prievolės pobūdžio. Todėl pirmosios instancijos teismas turi visą informaciją, kad galėtų įvertinti, ar pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia kreditorių ir šalių interesų. Pripažintina, kad byloje pateikti pakankami įrodymai, iš kurių galima spręsti apie prievolių pobūdį iki santuokos nutraukimo, kurio tai pareiškėjo prievolė bei prievolės atsiradimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvacinėje dalyje gali aptarti prievolių pobūdį, todėl pats gali ištaisyti nežymius trūkumus, kurie iš esmės netrukdo bylą išnagrinėti visapusiškai ir teisingai.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas turi galimybę patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių ar kreditorių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai.
21. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, dėl ko skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.