- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-29-300/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19150-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė, Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- V. V., A. J., E. S.
- Advokatai
- Algimantas Ruginis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato Algimanto Ruginio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. birželio 21 d.
Kiti nuteistieji A. J. ir E. S. apeliacinių skundų nepadavė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. V. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 21 d., apie 22.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), į skolą už nenustatytą sumą pinigų, tačiau ne mažiau kaip už 300 Eur, iš A. J. nusipirko ir taip neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau ne mažiau kaip 16 vnt. folijos paketų su 11,737 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių 7,678 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 9,0 proc., ir 4,059 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 8, 7 proc., 7 vnt. folijos paketų su 0,933 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 9 vnt. žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,959 psichotropinės medžiagos MDMA, 1 žalios spalvos tabletę, kurios sudėtyje yra 0,029 g psichotropinės medžiagos MDMA, ir 0,015 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino, kuriuos neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamą vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai laikė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 24 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, 6 vnt. folijos paketų su 4,059 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 7 vnt. folijos paketų su 0,933 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 9 vnt. žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,959 psichotropinės medžiagos MDMA, 1 žalios spalvos tabletę, kurios sudėtyje yra 0,029 g psichotropinės medžiagos MDMA, ir 0,015 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė savo rūbuose ir gabeno (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną, apie 20.02 val., asmens kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Likusią dalį – 10 vnt. folijos paketų su 7,678 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. balandžio 24 d., 21.30 val., kol kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. ir jo gynėjas advokatas Algimantas Ruginis prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendį ir sušvelninti bausmę.
2.1. Skunde nurodoma, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į visas aplinkybes: jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, tyrėjai pasakojo apie nusikalstamą veiką, todėl jo atžvilgiu galėjo būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sušvelninta vienu trečdaliu, jei jis būtų buvęs vienintelis kaltinamasis byloje. Pas jį rastų narkotinių medžiagų kiekis nebuvo didelis, veika truko neilgai, faktiškai jokios naudos iš nusikalstamos veikos jis negavo. Be to, pats vartojo narkotines medžiagas, kurias įsigydavo iš kito nuteistojo A. J.. A. J. įtraukė jį į narkotinių medžiagų platinimą, nes duodavo narkotinių medžiagų skolon. Bijojo, kad A. J. gali su juo susidoroti, jei šis būtų atsisakęs vykdyti A. J. nurodymus. Jis pats neieškojo klientų, į jį kreipėsi nedidelis skaičius asmenų, todėl padarė minimalią žalą visuomenei. Žmona laukiasi antro vaikelio, kurio dėl paskirtos bausmės nematys, negalės prisidėti prie šeimos išlaikymo, dalyvauti vaikų auklėjime, praras darbą. jis pats save jau nubaudė, ne kartą permąstė savo gyvenimą, pasižada daugiau nenusikalsti, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės.
2.2. Skunde pažymima, kad 2017 m. Seimo nariai siūlė pakeisti BK 260 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti bausmę asmenims, disponuojantiems nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, tokius asmenis baudžiant viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Mano, kad skirdamas bausmę teismas galėjo atsižvelgti į šio projekto siūlomas sankcijas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Violeta Bartušienė prašo nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato Algimanto Ruginio apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu V. V. paskirta bausmė yra mažesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Skirdamas bausmę teismas įvertino visas skunde nurodomas aplinkybes, todėl nėra pagrindo dar labiau švelninti bausmę, nes jo padaryta nusikalstama veika yra itin pavojinga, nes narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvuotai atsakė, kodėl nėra pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. V. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.
5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
6. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę V. V., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgė į veikos pavojingumą (padarė vieną sunkių nusikaltimą), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: jauno amžiaus, vedęs ir turi vaiką (2 t., b. l. 195, 196), žmona laukiasi antrą kartą, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 89), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 123–128), keturis kartus teistas (2 t., b. l. 74–79, 80–85, 86–90, 91–95, 96–108, 109–122). Teisėjų kolegija pažymi, kad kartą V. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jam net tris kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis ir vėl nusikalto, tai reiškia, kad švelnesnės bausmės neatgrasė nuo naujų nusikaltimų darymo. Pastebėtina ir tai, naują nusikalstamą veiką V. V. padarė praėjus dvejiems metams po to, kai atliko laisvės atėmimo bausmę, žinodamas, kad jo atžvilgiu yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Visa tai rodo, kad V. V. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visumos šių aplinkybių pagrindu už padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas V. V. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas šiek tiek didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas minimumas. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, parenkant švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla buvo užbaigta ne baudžiamuoju įsakymu, o priimat apkaltinamąjį nuosprendį, todėl, nesant visų būtinų BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygų, bausmės sumažinimas vienu trečdaliu nėra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-697/2017, 5.4 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas, netaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažinęs V. V. paskirtos bausmės vienu trečdaliu, teisės taikymo klaidos nepadarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-693/2015). Individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, susijusios su kaltininko asmeniu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016), todėl apeliaciniame skundo argumentai, susiję su nuteistojo šeimine padėtimi, nusikalstamos veikos padarymo motyvai nesudaro pagrindo vertinti, kad nuteistajam paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta ir neteisinga. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis nori dirbti, rūpinti šeima, dalyvauti vaikų auklėjime, pastebėtina, kad tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Teiginiai, kad nuteistasis pasižada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, nes jis nepateisino anksčiau teismų parodyto pasitikėjimo (laisvės atėmimo bausmė vykdymo atidėjimas jam buvo taikytas ne kartą), tačiau jis ir vėl nusikalto, padarydamas naują tyčinį nusikaltimą. Vien aplinkybė, kad 2017 m. buvo įregistruotos BK 260 straipsnio pataisos, susijusios su bausmės švelninimu, nekeičia nuteistojo teisinės padėties, nes įstatymo pakeitimai visgi nebuvo priimti.
8. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant V. V. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmestinas ir apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato Algimanto Ruginio apeliacinį skundą.