- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- e2A-412-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00237-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- D. Ž., L. G. Ž.
- Atsakovas
- T. R.
- Trečiasis asmuo
- Zarasų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),
neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Ž. ir L. G. Ž. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-54-420/2021 pagal ieškovų D. Ž. ir L. G. Ž. ieškinį atsakovei T. R. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. Ž. ir L. G. Ž. (toliau – ir ieškovai, ir apeliantai) kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą (bendras plotas 372 m²) viešpataujančiam daiktui, t. y. ieškovams D. Ž. ir L. G. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam 5.4292 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis per atsakovei T. R. (toliau – ir atsakovė, ir T. R.) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį (tarnaujantis daiktas), esančių (duomenys neskelbtini), pagal MB „Telemetras“ parengtos Keturių metrų pločio kelio servituto, sklype Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo schemos plane pažymėtas koordinates, priteisti atsakovei T. R. 217,28 Eur vienkartinę kompensaciją už jai priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį (372 m²) tenkančią kelio servitutui.
2. Ieškovai ieškinyje teigė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais (gyvenamuoju namu, lauko virtuve ir ūkiniais pastatais), kurių adresas: (duomenys neskelbtini). Vienintelis patekimas į ieškovų įsigytą sklypą su statiniais yra per atsakovės T. R. sklypą ((duomenys neskelbtini)) ir jame esantį kelią, tačiau atsakovei nepagrįstai apribojus naudotis jos sklype esančiu keliu, ieškovai neteko galimybės patekti į jiems priklausantį sklypą bei statinius. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovams nepavyko susitarti su atsakove dėl servituto sutarties sudarymo, o nenustačius servituto kitų galimybių patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais (gyvenamuoju namu, lauko virtuve ir ūkiniais pastatais), kurių adresas: (duomenys neskelbtini), nėra, ieškovai negali tinkamai naudotis jiems priklausančiu turtu, nuolat kyla konfliktai su atsakove. Be to, paaiškino, kad kelias, vedantis per atsakovei T. R. priklausantį žemės sklypą ((duomenys neskelbtini) yra Zarasų rajono savivaldybės įregistruotas kaip vietinis kelias (Nr. ZR1271).
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, teigė, kad jau yra įteisintas 4 m pločio kelias, kuris yra tarp A. Š. ir R. V. žemių, todėl privažiavimas prie ieškovų žemės ir statinių yra užtikrintas. Taip pat atsakovė pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ties namu (duomenys neskelbtini), galima sukti į kairę (jei atvažiuota (duomenys neskelbtini) namų numerių didėjimo kryptimi), po to pavažiavus keliuku sukti dar kartą į kairę, o ties jos sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ta vieta, kurioje prasideda jau esamas servitutinis kelias, sukti į dešinę, ir taip privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) sklypo su gyvenamuoju namu. Ieškovai turi galimybę privažiuoti iki jiems priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), viešuoju keliu, ir nevažiuodami per atsakovei priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini).
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad privažiavimo galimybė prie ieškovų valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nustatyta ir užtikrinta kitu žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtu projektuojamu valstybinės žemės vidaus keliu, kuris prasideda prie (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, todėl ieškinio reikalavimai dėl žemės (kelio) servituto nustatymo per privatų atsakovės žemės sklypą yra nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų D. Ž. ir L. G. Ž. valstybei 736,92 Eur antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms pirmos instancijos teisme atlyginti ir 25,60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
6. Teismas nustatė, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo patvirtinimo“, be kitų kelių ir gatvių, patvirtino vietinio kelio Nr. ZR1271, einančio nuo kelio (duomenys neskelbtini) ir iki ieškovams priklausančio žemės sklypo, naują pavadinimą ir konfigūraciją pagal pridedamą schemą. Naujos konfigūracijos kelias eina per valstybinę žemę ir užtikrina privažiavimo galimybę prie ieškovų valdomo žemės sklypo. Pažymėjo, kad Zarasų rajono savivaldybės tarybos patvirtintas naujos konfigūracijos kelias sutampa su žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtu projektuojamu valstybinės žemės vidaus keliu.
7. Teismas rėmėsi 2020 m. liepos 27 d. atliktos vietos apžiūros duomenimis ir nustatė, kad praėjus keliu, kuriam prašoma nustatyti servitutą, bei nufotografavus vietovę, matyti, jog kelio, atitinkančio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo reikalavimus, per atsakovės sklypą nėra, o yra tik išvažinėta atsakovės žemės sklypo atkarpa, pieva. Be to, teismas nustatė, kad prašomo nustatyti kelio servituto trajektorija praeina pro pat atsakovės gyvenamojo namo langus, pro pavėsinę, kiemą, du ūkinius pastatus, vaismedžius iki atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jau yra nustatytas kelio servitutas. Šis kitame atsakovės sklype esantis servitutinis kelias taip pat nėra kelias, o yra išvažinėta pieva. Teismas konstatavo, kad atliekant vietos apžiūrą ir priėjus prie ieškovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog palei šį žemės sklypą yra vietinės reikšmės kelias. Nuo šios vietos pasukus į dešinę laisvojoje valstybės žemėje yra pravažinėtas kelias, kuris taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo reikalavimų. Tačiau teismas įsitikino, kad šiuo keliu galima privažiuoti prie ieškovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nuo vietinės reikšmės kelio „(duomenys neskelbtini)“.
8. Teismas sprendime nurodė, kad būtent toje vietoje, kur į ieškovų sklypą galima pateikti važiuojant keliu „(duomenys neskelbtini)“, ir buvo projektuojamas valstybinės žemės vidaus kelias žemės reformos žemėtvarkos projekto plane bei, kad būtent šioje vietoje Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas naujos konfigūracijos vietinis kelias Nr. ZR1271, einantis nuo kelio (duomenys neskelbtini). Sprendė, kad tokiu būdu byloje nustatyta, jog ieškovai į savo žemės sklypą gali patekti pasinaudodami projektuojamu valstybinės žemės naujos konfigūracijos vietiniu keliu Nr. ZR1271, neribodami atsakovės teisių.
9. Nors ieškovai pateikė argumentą, kad esamas kelias, kuriam prašoma nustatyti servitutą, yra įtrauktas į žemės reformos žemėtvarkos projektą, o naujos konfigūracijos vietinis kelias Nr. ZR1271 neįtrauktas į žemės reformos žemėtvarkos projektą, todėl servitutas turi būti nustatytas, teismas sprendė, jog servitutas, kaip daiktinė teisė, nustatomas pagal civilinės teisės normas. Teismo vertinimu, teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip įrodymai, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių (CPK 177 straipsnis), tačiau jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai) ir teismo yra vertinami kaip vieni iš įrodymų (CPK 185 straipsnis).
10. Teismas rėmėsi duomenimis, gautais Nacionalinei žemės tarnybai 2020 m. birželio 3 d. vykdant žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, kuriais buvo nustatyta, kad Dusetų seniūnijos vietinės reikšmės vidaus kelias (jo atkarpa) žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kiemo teritorijoje, kaip Dusetų seniūnijos objektas, neegzistuoja, Dusetų seniūnijos kelių schemoje pažymėto kelio žemės plotas yra privataus žemės sklypo ploto dalis, kuri Dusetų seniūnijos administracijos netvarkoma bei neprižiūrima.
11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovų argumentai, jog servitutas turi būti nustatytas esamam keliui, kuris yra įtrauktas į žemės reformos žemėtvarkos projektą, yra atmestini kaip nepagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovai D. Ž. ir L. G. Ž. prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės T. R. ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Apeliantai teigia, kad į bylą pateikė duomenis, jog į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą yra įmanoma patekti tik per vienintelį kelią, kuris eina per atsakovei T. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Šis kelias, vedantis per atsakovei T. R. priklausantį žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), yra Zarasų rajono savivaldybės įregistruotas kaip vietinis kelias (Nr. ZR1271). Tai patvirtina ir pridedami REGIA (https://www.regia.lt/map/zarasu_r?lang=0) duomenys, kuriuose pavaizduotas kelias, vedantis per atsakovės žemės sklypą (ginčo sklypą).
12.2. Pasak apeliantų, kelias (Nr. ZR1271), einantis per ginčo sklypą, nuolat buvo tvirtinamas Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimais. Visuose šiuose sprendimuose „Dėl Zarasų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo patvirtinimo“ (pvz., žiūrint kad ir nuo 2011 m. kovo 25 d. Nr. T-49 iki 2020 m. lapkričio 26 d. Nr. T-197) nurodomas analogiškas kelio ZR1271 ilgis 0,499 km, t. y. einantis per atsakovės T. R. žemės sklypą. Jokių duomenų į bylą nėra pateikta, kad iki šiol kelias Nr. ZR1271 būtų išregistruotas ar kad būtų pakeista jo faktinė vieta kokiu nors teritorijų planavimo dokumentu ar viešuose registruose.
12.3. Apeliantų nuomone, yra nepagrįsti teismo argumentai, jog „naujos konfigūracijos vietinis valstybinės žemės vidaus kelias Nr. ZR1271 yra projektuojamas žemės reformos žemėtvarkos projekto plane ir patvirtintas Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo patvirtinimo“.
12.4. Apeliantų teigimu, valstybės kadastre (GRPK) (https://www.geoportal.lt/map/) yra įregistruotas kelias, einantis per ginčo sklypą, priklausantį atsakovei ((duomenys neskelbtini)) iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini).
12.5. Apeliantai nurodo, teismas, atmesdamas jų reikalavimus, sprendimą grindė argumentais, jog teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių ir kad jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai), todėl servitutui ir jo dydžio nustatymui teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti vertinami kaip vienas iš įrodymų (CPK 185 straipsnis). Apeliantų nuomone, teismas neatsižvelgė ir nevertino aukščiau nurodytų duomenų, kad ginčo sklype nuolatos buvo kelias. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad šiuo metu taip pat „(duomenys neskelbtini) kadastro vietoves žemes reformos žemėtvarkos projekte“ yra nurodomas kelias (Nr. ZR1271) per atsakovei T. R. priklausantį ginčo sklypą, todėl teismo argumentai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys teisėms aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimą bei aukščiau nurodytų valstybės registrų duomenims.
12.6. Pasak apeliantų, teismas nepagrįstai vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos rašte nurodyta informacija, kad vykdant žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę 2020 m. birželio 3 d. buvo nustatyta, jog Dusetų seniūnijos vietinės reikšmės vidaus kelias (jo atkarpa) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kiemo teritorijoje, kaip Dusetų seniūnijos objektas, neegzistuoja, Dusetų seniūnijos kelių schemoje pažymėto kelio žemės plotas yra privataus žemės sklypo ploto dalis, Dusetų seniūnijos administracijos netvarkoma ir neprižiūrima. Šiuos teismo ir Nacionalinės žemės tarnybos argumentus paneigia valstybės kadastre (GRPK) (https://www.geoportal.lt/map/) esantys duomenys, kad kelias egzistuoja, kuriais privalo vadovautis ir Nacionalinė žemės tarnyba. O tai, kad kelias neprižiūrimas ir netvarkomas, nenaikina jo (kaip kelio) statuso ir paskirties. Be to, kelią (Nr. ZR1271) įtraukus į viešuosius registrus, šis juridinis faktas sukelia teisines pasekmes trečiųjų asmenų atžvilgiu, tame tarpe tiek atsakovei, tiek ir ieškovams.
12.7. Apeliantai mano, kad teismas vadovavosi klaidinga trečiojo asmens NŽT pateikta informacija apie projektuojamą kelią ir galimybę juo privažiuoti prie ieškovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Visų pirma, jokio projektuojamo valstybinės žemės vidaus kelio, kuriuo galima būtų privažiuoti iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) žemės reformos žemėtvarkos projekte nėra. Jo nėra ir „(duomenys neskelbtini) kadastro vietoves žemes reformos žemėtvarkos projekte“. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovė nurodė ir patvirtino, kad kelio projekto, kuris prasideda prie (duomenys neskelbtini) 12 esančio žemės sklypo, nėra ir toks kelias nėra projektuojamas bei neaišku ar bus projektuojamas.
12.8. Apeliantai vertindami Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. T-197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo patvirtinimo“ turinį ir analogiškų ankstesnių sprendimų turinį, sprendžia, jog yra kalbama apie tą patį kelią Nr. ZR1271, kuris įtrauktas į valstybės registrus, o prie nurodyto sprendimo pridėtas planas nėra niekur registruotas, nėra įtrauktas į kadastrus. Taip pat nėra jokių duomenų (ką patvirtino ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovė), kad šis kelias yra projektuojamas.
12.9. Apeliantams nesutinka su teismo išvadomis, Zarasų rajono savivaldybės tarybos patvirtintas naujos konfigūracijos kelias sutampa su žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtu projektuojamu valstybinės žemės vidaus keliu, nes, jų nuomone, bylos duomenys tvirtina priešingas aplinkybes, t. y. kad prie Zarasų savivaldybės tarybos sprendimo pridedamas planas nėra įtrauktas į registrus, taip pat, kad nėra jokio kelio projekto, o byloje pateikti viešų registrų duomenys patvirtina, kad kelias driekiasi per atsakovei T. R. priklausantį ginčo sklypą ((duomenys neskelbtini)) iki ieškovams priklausančio sklypo ((duomenys neskelbtini)).
12.10. Apeliantai teigia, kad teismas tik formaliai konstatavo, jog ieškovai neįrodė būtinumo nustatyti kelio servitutą pagal jų pateiktą planą, nevertindamas visų bylos duomenų ir to, kad kelio servituto nustatymo buvo prašoma realiai esančiame tiek de facto, tiek ir de jure kelyje. Todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškovų pateiktus įrodymus ir argumentus, patvirtinančius būtinybę nustatyti kelio servitutą per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir jame esantį kelią.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pritaria skundžiamo teismo sprendimo motyvams.
14. Atsakovė T. R., pateikusi atsiliepimą, nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės nuomone, ieškovų pozicija, jog jie į savo sklypą gali patekti tik per atsakovės žemės sklypą yra nepagrįsta, ieškovai ignoruoja Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą, o kelias Nr. ZR1271 neina per atsakovės sklypą. Atsakovės teigimu, jos interesas netrukdomai naudotis savo nuosavybe turi prioritetą prieš ieškovų interesą naudotis patogesniu įvažiavimu į savo sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl kelio servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti kelio servitutą atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovai turi galimybę privažiuoti prie jiems priklausančio žemės sklypo kitu keliu, esančiu laisvoje valstybinėje žemėje. Ieškovai, pateikę apeliacinį skundą, su tokiu teismo sprendimu nesutinka, tvirtindami, kad per atsakovės žemės sklypą eina vietinės reikšmės vidaus kelias, šis kelias įregistruotas valstybės kadastre (GRPK), o jokio projektuojamo valstybinės žemės vidaus kelio, kuriuo galima būtų privažiuoti iki ieškovams priklausančio žemės sklypo žemėtvarkos projektuose nėra.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
18. Ieškovai ieškiniu prašė nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą viešpataujančiam daiktui, t. y. ieškovams D. Ž. ir L. G. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), per atsakovei T. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal MB „Telemetras“ parengtos „Keturių metrų pločio kelio servituto, sklype Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo schemos plane pažymėtas koordinates.
19. Byloje nustatyta, kad pagal viešai prieinamus duomenis Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt esančiame Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinyje (GRPK), per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), eina vietinės reikšmės vidaus kelias.
20. Byloje taip pat nustatyta, kad 2016 m. birželio 1 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė T. R. asmeninėn nuosavybėn įgijo 0,3818 ha žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje apie žemės sklype esantį kelią duomenų nėra, tokių duomenų nėra ir nekilnojamo turto registre (žr. nekilnojamojo turto registro išrašą), ginčo byloje dėl to nekilo.
21. 2020 m. liepos 27 d., atlikęs vietos apžiūrą, teismas užfiksavo, jog kelio, atitinkančio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo reikalavimus, atsakovės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra, o yra išvažinėta žemės sklypo atkarpa, pieva, be to, prašomo nustatyti kelio servituto trajektorija praeina pro pat atsakovės gyvenamojo namo langus, pro pavėsinę, kiemą, du ūkinius pastatus, vaismedžius. Taip pat teismas užfiksavo, jog palei ieškovams priklausantį žemės sklypą pasukus į dešinę laisvojoje valstybės žemėje yra pravažinėtas kelias, ir pažymėjo, kad šiuo keliu galima privažiuoti prie ieškovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo vietinės reikšmės kelio „(duomenys neskelbtini)“. Nurodytus duomenis taip pat patvirtina vietos apžiūros metu padarytos byloje esančios nuotraukos.
22. Byloje taip pat nustatyta, jog kelias Nr. ZR1271 yra Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimais tvirtinamame Zarasų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąraše.
Dėl ginčo esmės
23. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniais aktais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
24. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą bei riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ir patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).
25. Iš bylos šalių teiktų viešai prieinamų duomenų, esančių Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt, matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) sklypo, žiūrint sklypų numerių mažėjimo tvarka, yra posūkis į dešinę, nuo kurio prasideda laisva valstybinė žemė (vieši duomenys apie žemės sklypų suskirstymą). Tiek iš Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų nuotraukų, tiek ir iš pirmosios instancijos teismo vietos apžiūros metu darytų nuotraukų, matyti, kad valstybinėje žemėje iki pat ieškovams priklausančio žemės sklypo yra išvažinėta pieva - lauko keliukas.
26. Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu „Dėl Zarasų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo patvirtinimo“ Nr. T-197 patvirtintas naujas Zarasų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašas, kuriame kelio Nr. ZR1271 pavadinimas – „Privažiuojamasis kelias prie sodybų nuo kelio 5346 (duomenys neskelbtini)“, kelio ilgis - 0,478 km, kelio pabaigos aprašymas – „Kelio pabaiga“. Minėtu sprendimu prieš tai galiojęs sprendimas dėl tokio sąrašo patvirtinimo su visais pakeitimais panaikintas. Kaip matyti iš prieš tai priimtų Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimų (pvz. Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. T- 54), kelio Nr. ZR1271 pavadinimas buvo nurodomas – „Privažiuojamasis kelias prie ež. (duomenys neskelbtini) nuo kelio 5346 (duomenys neskelbtini)“, o ilgis - 0,499 km, kelio pabaigos aprašymas – „Kelio pabaiga, priekyje ež. (duomenys neskelbtini)“, todėl akivaizdu, kad, pasikeitus tiek kelio pavadinimui, tiek ilgiui ir kelio pabaigos aprašymui, Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu buvo patvirtintas naujos konfigūracijos kelias Nr. ZR1271.
27. Teismo kompetencija taikyti ir aiškinti įstatymus bei kitus teisės aktus įtvirtinta CPK 3 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnyje, 3 straipsnio 2 dalyje. Teismas, aiškindamas teisę, taiko įvairius aiškinimo metodus ir taisykles, juos pasirinkdamas ir derindamas pagal tai, kokiame teisės akte įtvirtinta aiškintina teisės norma ar normos, atsižvelgdamas į šio teisės akto reglamentuojamų santykių sritį, poreikio aiškinti konkrečią teisės normą priežastis ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011).
28. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Su sprendimų projektais pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami rezultatai, lėšų poreikis ir šaltiniai, kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai.
29. Nagrinėjamu atveju į bylą Zarasų rajono savivaldybės administracija pateikė Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto 2020 m. lapkričio 26 d., projektą su jo paaiškinamuoju raštu, prie kurio pridėta ir kelio schema. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus 2020 m. spalio 28 d. Zarasų rajono savivaldybei teiktame paaiškinamajame rašte nurodoma, kad vietinio kelio Zarasų rajone Dusetų seniūnijoje (duomenys neskelbtini) ZR1271 „Privažiuojamasis kelias prie ež. (duomenys neskelbtini) nuo kelio (duomenys neskelbtini)“ dalis trasos eina per privačius sklypus, dėl to siūloma pakeisti kelio trasos konfigūraciją, kad kelio trasa būtų tik valstybinėje žemėje. Patikslinus kelio trasos konfigūraciją, kelio ilgis būtų 478 m, todėl siūloma patikslinti kelio pavadinimą ir trasą.
30. Taigi Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo projekto paaiškinamasis raštas atskleidžia tikruosius Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo tikslus ir priežastis dėl ko jis buvo priimtas ir kaip jį reikėtų aiškinti bei suprasti. Kaip 2021 m. kovo 18 d. teismo posėdžio metu paaiškino Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovė, šis sprendimas buvo priimtas būtent tam, kad institucijos išspręstų susidariusią situaciją dėl ginčo kelio, nors kelio numeris liko tas pats, buvo pakeista kelio vieta, kelias yra viešo naudojimo, šiuo metu jis yra laisvoje valstybinėje žemėje ir juo gali važiuoti visi asmenys.
31. Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog kelias Nr. ZR1271 būtų išregistruotas ar kad būtų pakeista jo faktinė vieta kokiu nors teritorijų planavimo dokumentu ar viešuose registruose. Pasak apeliantų, kelias (Nr. ZR1271), einantis per ginčo sklypą, nuolat buvo tvirtinamas Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimais analogišku pavadinimu ZR1271 ir vienodo 0,499 km ilgio. Teisėjų kolegija su šiais ieškovų argumentais nesutinka, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai ir jų vertinimas šios nutarties 28-32 punktuose leidžia teigti priešingai.
32. Nors ieškovai teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi niekur viešai neįregistruota kelio schema, pažymėtina, jog ši kelio schema, pridėta prie Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 28 d. sprendimo projekto (byloje DOK-27261), yra sudedamoji Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalis, kuria, aiškindamas teisės aktą, teismas privalo remtis (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalis). Be to, ieškovai, teigdami, kad schema viešai neįregistruota ir, pasak jų, ja negalima remtis, savo teiginių nepagrindė. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nurodoma, kad savivaldybių tarybos tvirtina vietinės reikšmės kelių sąrašus, taigi įstatymas nenumato pareigos savivaldybių tarybų sprendimais tvirtinti ne tik kelių (gatvių) sąrašus, bet ir jų schemas.
33. Aplinkybės, kad sąraše patvirtintas kelias iki šiol nėra įtrauktas į kelių kadastrą ar pažymėtas žemėtvarkos projektuose ir nėra matomas viešai prieinamuose duomenyse Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt ar REGIA (Regionų geoinformacinės aplinkos paslauga) portale, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas ir tokios aplinkybės nėra esminės ir visa nulemiančios sprendžiant dėl kelio servituto nustatymo. Nagrinėjamu atveju esminė teismo nustatytina aplinkybė – būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, t. y. kad viešpataujančio daikto savininkas neturi kitos galimybės normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, kad nėra realiai egzistuojančios alternatyvos. Šioje byloje, remiantis šalių teiktais paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, teismo atliktos vietos apžiūros duomenimis, nustačius, kad ieškovai turi galimybę naudotis laisvoje valstybinėje žemėje patvirtintu Zarasų rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus keliu Nr. ZR1271, kurio konfigūracija pakeista nuo 2020 m. lapkričio 26 d., ieškinio reikalavimai nustatyti kelio servitutą per atsakovės namų valdos sklypą, t. y. per atsakovės kiemą, laikytini nepagrįstais, nesuderinamais su nustatant servitutą reikšmingu proporcingumo principu. Vien tai, kad toks kelias būtų patogesnis ar naudingesnis ieškovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nesuteikia pagrindo spręsti dėl kelio servituto nustatymo reikalingumo ir kito asmens (atsakovės) nuosavybės teisės apribojimo būtinumo.
34. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio ir nustatyti kelio servituto per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
35. Kadangi ieškovė teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir dėl to valstybė patyrė 117 Eur išlaidų atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymui, šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, apeliacinio skundo netenkinus, valstybei iš ieškovų priteistinos 117 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 117 Eur (šimtą septyniolika eurų) antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (įmokos kodas – 5630).