Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. T. paaiškino, kad jei gerai prisimena, 2022 m. vasarą, jis atvažiavo prie Laumenos ežero su 4 m. sūnumi, vaikas nuėjo prie ežero. Ežeras miške, prie ežero tai atvira teritorija, kurioje yra staliukai, pavėsinės, šašlykinės, toliau tualetas, bet ne paplūdimys. Po kurio laiko pamatė šunį, kuris buvo apie 2 m. nuo šeimininkų, ir gal apie 3-4 m. atstumu nuo ežero pakrantės. Yra kinologas, labai domisi šunimis, pamatytame šunyje įžvelgė kovinio šuns bruožus, tuo metu šuo graužė kaulą su mėsa. Kad išvengti nelaimės jis priėjo prie šuns šeimininkų. Priėjus prie šuns apie du metrus, šuo agresyviai ant jo suurzgė. Šuo buvo apie 40 cm aukščio, stafordšyro terjero ūgio, aukštis stovint ant keturių. Priėjęs matė, kad ant žemės guli pavadėlis gal apie 1,5 – 2 m ilgio, mano, kad šuo buvo pririštas, bet netikrino. Šuns šeimininkams pasakė, kad šuniui uždėtų antsnukį ir, kad negalima šuns šerti viešoje vietoje. Yra kinologas ir žino, kad viešoje vietoje šuns šerti negalima. Su šuns šeimininkais įvyko žodinis konfliktas – į jo pastabą šuns šeimininkai pasakė “koks tavo reikalas, nelysk prie šuns“, antrą kartą pasakius, kad uždėtų šuniui antsnukį ir šunį prie savęs laikytų, atsakė – „ne tavo reikalas“. Šuns šeimininkai elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu. Negali sakyti, kad šuns šeimininkai elgėsi neadekvačiai, bet jie nesuprato jo pastabos – nesuprato, kad sprendimas šunį šerti ir laikyti toliau nuo savęs yra blogas. Aplinkui bėgiojo vaikai ir vaikui nepasakysi nebėk ten, nes ten šuo graužia kaulą, ieškodamas mamos vaikas gali bėgti ir gali įvykti nelaimė. Negali pasakyti kodėl šeimininkai neragavo į jo pastabą. Po antros pastabos pasakė, kad kvies policiją. Pastabą šuns šeimininkams davė todėl, kad šuo graužė kaulą ir suurzgė praeinant, ir pergyveno dėl vaikų saugumo. Toks šuo, koks tądien buvo prie ežero, gali vaiką sugraužti, vaiko ranką gali perkasti, vienu sukandimu gali vaikui gerklę perkasti. Iškvietęs policiją, nuėjo prie ežero pakrantės pas vaiką, bet pastoviai atsisukdavo, nes šuniui antsnukis nebuvo uždėtas, gal po 20 min. tie asmenys išvažiavo. Šiuo metu tiksliai gali neprisiminti ar po pastabos buvo uždėtas antsnukis šuniui, seniai buvo. Atvažiuojant policijos nesulaukė. Tai, kad prie ežero nėra kaltinamosios pamatė gal po pusvalandžio nuo to laiko kai bendravo. Neprisimena ar matė nukentėjusįjį.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. Ž. paaiškino, kad kaltinamoji yra jos anūkė. 2022 m. birželį, dienos tiksliai neprisimena, po pietų, laiko tiksliai neprisimena, ji kartu su savo draugu V. Š., dukra J. Z. ir anūku A. Z. atvažiavo prie ežero. Anūkė S. Š.O. jau buvo prie ežero su draugu R. O. ir šuniu. Atvažiavus, anūkė su draugu sėdėjo prie staliuko ir jie visi prisijungė prie jų. Po kiek laiko visi nuėjo maudytis, o ji su anūke liko sėdėti prie staliuko, nes buvo šuo, kurio negalėjo palikti. Šuo buvo pririštas, pavadėlis buvo nelabai ilgas, apsuktas prie stalo kojos. Kai atvažiavo šuo buvo be antsnukio, lakė vandenį. Kokio ilgio buvo pavadėlis nežino, gal 2 m, nematavo pavadėlio ilgio. Nuo staliuko šuo galėjo nueiti mažiau nei metrą, maksimaliai. Po to netoli jų privažiavo žmogus su vaiku, žmogus buvo nervingas, jam nepatiko, kad yra šuo. Atvažiavęs vyras pasakė pastabą dėl šuns ir tada anūkė uždėjo šuniui antsnukį. Vyras, kuris buvo su vaiku, nebuvo priėjęs arti, pastabą pasakė iš toliau. Anūkė su tuo asmeniu, kuris reiškė pretenzijas, dėl šuns nekonfliktavo. Kai anūkė uždėjo antsnukį prie stalo buvo dviese. Po vyro su vaiku pastabos šuniui buvo uždėtas antsnukis ir iki ateinant kitam vyrui antsnukis nebuvo nuimtas, nes mažai laiko praėjo. Nuo staliuko šuo niekur nebuvo vedamas, šuns nešėrė, šuo visą laiką buvo prie jų – prie staliuko, po staliuku, atsistodavo, atsisėsdavo. Greitai, tačiau tiksliai po kiek laiko, neprisimena, prie jų priėjo kitas vyras, kurio nepažinojo ir nekvietė. Kai tas vyras priėjo, jos sėdėjo su anūke prie suoliuko, tas vyras priėjo prie šuniuko, gal norėjo paglostyti. Atrodo, kad vyras sakė „geras šuniukas“, atrodė, kad tas žmogus buvo apsvaigęs, kadangi nerišliai kalbėjo, nesuprato, ką kalbėjo. Tas vyras norėjo šunį paglostyti, šuo ėmė trauktis nuo jo, nes nepažįstamas vyras. Nuo atėjusio vyro ir nuo šuns ji sėdėjo apie 2 m atstumu, šuo buvo po suoliuku. Atėjęs vyras vis norėjo paglostyti, ėjo prie šuniuko, o šuniukas traukėsi nuo jo. Tada gal tam vyrui nepatiko, kad šuniukas traukėsi, ir kažką šuniukui padarė, šuniukas vyrui nieko nepadarė. Matė, kad tas vyras ranka griebė šunį, šuniukas sucypė, pradėjo trauktis ir vėl vyras prie to šuniuko artėjo ir tada staigiai tas vyras nusisuko ir nuėjo. To vyro kontakto su šuniu nematė, nes visą laiką į šuniuką nežiūrėjo. Stebėjo nepažįstamą vyrą, kuris priėjo prie jų ir nesuprato ko norėjo. Nesiėmė veiksmų ir leido prisiliesti prie šuns, nes pasimetė, sutriko. Jei būtų vaikas priėjęs, gal reakcija ir būtų kitokia, vaikas yra vaikas, o čia priėjo suaugęs vyras. Prie šuns priėjęs žmogus buvo tik su šortais, daugiau niekuo nebuvo apsirengęs, rankoje nieko neturėjo. Neprisimena ar tas vyras kažką sakė, apsisuko ir išėjo. Antrą kartą atėjęs vyras laikė servetėlę prie veido ir rėkė, kad šuo jį sužalojo ir jis kvies policiją. Nematė kaip tas vyras buvo sužalotas. Po to atėjo anūkės draugas, tada šis vyras nuėjo prie savo kompanijos, kur greitai visi atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Jie dar keletą valandų pabuvo prie ežero su visais kas buvo, iš viso prie ežero buvo 3-4 valandas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. Š. paaiškino, kad tikslios įvykio datos neprisimena, jis su J., jos anūku ir Ž. Z. atvažiavo prie Laumenio ežero. Prie ežero buvo S. su savo draugu, kurie sėdėjo prie staliuko. Daugiau pažįstamų prie ežero nebuvo. Matė, kad šuo pririštas gulėjo po suolu, šuo buvo su antsnukiu. Jis pasėdėjo ir tada nuėjo į mišką pasivaikščioti. Mėgsta vaikščioti, todėl kol buvo visi prie ežero vaikščiojo, buvo kelis kartus priėjęs prie stalo, nuėjęs prie ežero. Kai prieidavo prie stalo, šuo į jį nereaguodavo, ar šunį šėrė ir ar davė lakti, nematė. Kai grįžo iš miško girdėjo kažką tarpusavyje kalbant apie policiją, bet ką tiksliai nežino, tada vėl nuėjo prie ežero. Kas tiksliai kalbėjo apie policiją neprisimena, tarpusavyje kažkas kalbėjosi iš pažįstamų. Kai iš miško grįžo, šuo buvo su antsnukiu, gulėjo po suoliuku.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. Z. paaiškino, kad 2022-06-26 ji su savo 8 m sūnumi, mama J. Ž., mamos draugu V. Š., savo dukra S. ir pastarosios draugu R. O. atvažiavo ilsėtis prie ežero. Kai atvažiavo prie ežero, S. su R. jau buvo atvažiavę. Atvažiavus prie ežero, šuo buvo pririštas prie suoliuko, antsnukio nebuvo, nes šuo lakė. Maždaug po valandos atvažiavo vyriškis, kurį pažįsta iš matymo. Jie pradėjo kalbėti, diskutuoti, kad čia viešoje vietoje su šuniu negalima būti, kad laksto vaikai, į ką tam vyrui pasakė, kad iki to laiko niekam netrukdė, kad jie sėdi atskirai prie staliuko, be to šuo prižiūrimas, pririštas, su antsnukiu ir, kad nėra tokių taisyklių, kad šuo negali būti miške prie ežero su savo šeimininkais. Tas vyras ėmė gąsdinti, kad kvies policiją, jam pasakė, kad nieko prieš ir tada tas vyras nuėjo. Girdėjo, kad tas vyras su kažkuo kalba apie juos, bet ką konkrečiai kalba, nesiklausė. Antsnukis buvo uždėtas, kad tam vyrui ramiau būtų, bet vis tiek kvietė policiją. Jie laukė policijos, bet policija neatvažiavo. Šuns pavadėlis buvo apie pora metrų, šuo visą laiką buvo pririštas prie suoliuko kojos. Šuo buvo šeriamas šuns maistu, kaulą graužė, vandenį lakė. Kai šuo ėdė, graužė kaulą, jokių žmonių nebuvo priėję. Kiek kartų šuo tą dieną buvo šeriams, neskaičiavo. Šuo graužė kaulą tik pradžioje, kai atvažiavo. S. su jos mama liko prie stalo sėdėti, kur buvo ir šuo, o ji su sūnumi A., ir R. O. nuėjo maudytis, jos draugas V. Š. nuėjo pasivaikščioti. Maudytis ėjo gal po pusvalandžio, valandos, antro vyro ( R. L. ) dar tuo metu nebuvo. Maudėsi ir praėjus gal valandai pamatė, kad atvažiavo džipas, pravažiavo pro staliuką, kur jie buvo įsikūrę, ir toliau prie krūmų pastatė mašiną. Matė, kad iš džipo išlipo vyras ir nuėjo link jos mamos ir dukros. Pasidarė neramu, ko tas pusnuogis vyras, kuris buvo tik su šortais, eina link jos mamos ir dukros. Vyras jai pasirodė keistas, neblaivus. Iki suoliuko nuo jos daugiausia buvo 5 m atstumas, toje vietoje yra atvira vietovė, auga krūmai, medžiai vaizdo neužstoja. Iš tos vietos, kur stovėjo, savo mamą, dukrą ir šunį matė gerai. Stebėjo kas vyksta, matė, kad vyras priėjo ir pradėjo kažką kalbėti, nelabai girdėjo ką sakė, nes buvo triukšminga. Vyras praėjo pro dukrą, priėjo prie jų šuns, kažko pasilenkė, sugriebė šuniui už snukučio, šuo traukėsi, cypė, o jis laikė šunio snukį. Ko tas vyras norėjo iš šuns nesuprato. Šuo buvo pririštas, su antsnukiu. Suprato, kad šuniui suskaudo. Ėjo ginti, aiškintis, kas vyksta. Šuo labai greitai pasitraukė, sucypė, tada vyras ranką pridėjo prie savo skruosto ir greitai nuėjo į mašiną. Atgal grįžo su prie veido pridėta balta servetėle ir pradėjo rėkti ant dukros, konfliktuoti, negražiais žodžiais vadinti, sakyti, kad varykit iš čia, kad kvies policiją. Pradėjo gąsdinti, kad jį kažkas nuskriaudė. Tam vyrui įkasti šuo negalėjo, nes buvo su antsnukiu, pašokti negalėjo, nes šuo traukėsi ir cypė. Matė, kad šuo nieko tam vyrui nepadarė, matė ką tas vyras šuniui darė. Matė, kad nukentėjusysis R. L. priėjo prie jų šuns, žemai pasilenkė veidu prie šuns snukio ir sugriebė šuniui už žandikaulio. Nematė, kai šuo šoko žmogui į veidą, nes to nebuvo. Kai šuo pradėjo labiau cypti, gal ir R. L. išsigando ir dėl to nubėgo į savo mašiną. Po to R. L. labai greitai grįžo atgal su pridėta servetėle ant veido. Nesupranta, kodėl grįžo, nes servetėlė buvo švari, balta ir jis ėmė konfliktuoti, gąsdinti, girdėjo R. L. sakant: „varykit iš čia, policiją kviesiu“, dėl sužalojimų pretenzijų negirdėjo. R. L. išvažiavus prie ežero dar pabuvo iki 5 - 6 val. vakaro, ir išvažiavo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. O. paaiškino, kad 2022-06-26 su S. ir šunimi atvažiavo prie ežero. Kitu automobiliu atvažiavo S. mama, senelė, senelės draugas ir S. brolis. Atvykus prie ežero apsistojo prie paskutinio suoliuko, esančio atokiau nuo kitų esančių žmonių, suolų ir staliukų. Apsistojus susinešė daiktus ir šuo iš karto buvo pririštas pavadžiu, šuniui buvo pastatytas „bliūdas“ vandens, kurį šuo tuo metu lakė. Po kiek laiko mėlynos spalvos automobiliu „Toyota“ atvažiavo vyriškis su vaiku. Vyras, išlipęs iš automobilio, net nepasisveikinęs, pradėjo reikšti pretenzijas, kad šuo privalo būti su antsnukiu. Tą dieną dėl šuns gavo vieną pastabą. Tai buvo daugiau kaip pretenzija, nes atvažiavęs vyras su vaiku liepė šuniui uždėti antsnukį, nes neva antsnukis yra privalomas, mano, kad to vyro pretenzija nepagrįsta. Tada nuėjo maudytis, maudėsi neilgai ir lipant iš vandens matė, kad vyras, kaip dabar žino R. L., yra priėjęs prie S., ir jos močiutės. Taip sutapo, kad kai priėjo nukentėjusysis R. L., jis lipo iš vandens. Matė automobilį, kuriuo atvažiavo R. L.. Kai R. L. priėjo, šuo buvo su antsnukiu, petnešomis. Nesupratęs ko tas vyras priėjo, padidino ėjimo tempą ir pamatė kaip R. L. pasilenkė prie šuns ir rankomis paėmė šuns snukį, tuo metu šuo jau buvo su antsnukiu. Jis ėmė eiti dar greičiau, išgirdo, kaip šuo sucypė, atsitraukė nuo R. L., R. L. išsitiesė ir nuskubėjo link savo automobilio. Atstumas nuo suoliuko prie kurio pririštas šuo iki automobilio, kuriuo atvyko R. L., buvo apie 30-40 m. R. L. atrodė neblaivus. To momento, kai šuo šoko nukentėjusiajam į veidą nematė, nukentėjusiajam negalėjo būti nustatyta kastinė žaizda, nes šuo buvo su antsnukiu. Šuo įgytas Ispanijoje iki santuokos, šuns savininkė S., šuo praėjęs dresūros kursą, šį šunį žino nuo pirmų dienų. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), šunį kasdien vedžioja lauke, šuo pripratęs prie žmonių, į aplinkinius asmenis nereaguoja, nesukelia jokios reakcijos, visur kartu vežiojasi šį šunį, šuo nėra kėlęs agresijos nei vienam sutiktam aplinkiniui. Šuo saugiai buvo pririštas. Pavadis buvo apie dviejų metrų ilgio, tai šunį surišus liko gal 1,20 m maksimaliai. Šuo buvo pririštas ir S. visuomet sėdėjo priešais šunį, tai šuo arba gulėjo po suolu, arba buvo prie S.. Antrą kartą R. L. pribėgo link jų rėkdamas: „Susikraukit savo „manatkes“ ir nešdinkitės iš čia, nes iškviesiu policiją“. Į ką jis atsakė, kad jei neiškvies policijos, tai policiją iškvies pats ir R. L., tai išgirdęs, spruko link savo automobilio ir po kelių minučių išvyko. R. L. pretenzijų dėl įkandimų nereiškė, tik rėkė „nešdinkitės iš čia“, „susirinkit savo „manatkes“. Matė, kad išvažiuojančioje mašinoje R. L. sėdėjo keleivio vietoje, vairuotojui pristabdžius automobilį fotografavo ir išvažiavo. Grįžus namo „Facebook“ viešoje grupėje „Pabradės skelbimai“ ir savo profilyje R. L. buvo įkėlęs įrašą su pusnuogės S., kuri dėvėjo tik maudymuką, nuotraukomis, senelė taip pat dėvėjo tik maudymuką. Prie nuotraukų buvo pridėti S. įžeidžiantys žodžiai. Nieko nelaukęs su R. L. susisiekė programėle „Messenger“ ir informavo, kad nepašalinus nuotraukų bus kreipiamasi į policiją, ką kitą dieną ir padarė, nes ryte nuotraukos dar vis nebuvo pašalintos. Po pareiškimo pateikimo policijai po kelių valandų nuotraukos dingo, vėliau sulaukė pareigūno V.Koniuševskio skambučio, kuris pasitikslino aplinkybes ir sužinojo, kad yra parašytas pareiškimas S., tuo metu dar buvo Š., atžvilgiu.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. L. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos sutuoktinis. 2002-06-22 po pietų apie 14 val. atvažiavo svečiai, vyro pusseserė J. su savo vyru A. ir visi kartu nusprendė nuvažiuoti prie ežero nusimaudyti. Kiek prisimena automobilį į priekį vairavo A. arba J.. Apie 15 val. atvažiavo prie ežero, automobilį pastatė beveik keliuko pabaigoje, nes neplanavo ilgai būti prie ežero. Planavo tik nusimaudyti ir grįžti į sodybą. Atvažiavus prie ežero su J. nuėjo maudytis, jos vyras liko su A.. A. buvo prie mašinos. Pliažas toje vietoje nėra didelis, mašina su kuria atvažiavo pastatė gal kokių 6 m atstumu nuo tos vietos kur buvo moterys. Jos vyras labai trumpai nusimaudė ir išlipo iš vandens. Kai jis nusimaudžiusi grįžo prie automobilio, A. pasakė, kad R. nuėjo „užglaistyti konflikto“, kuris kilo kai taku link ežero eidamas vyras su mažu vaiku pasakė pastabą moteriai su šuniu, kad pastaroji uždėtų šuniui antsnukį. Vaiko su vyriškiu ir tų moterų konflikto negirdėjo, gal todėl kad tuo metu maudėsi. Atsisukusi pamatė, kad prie staliuko sėdi, kaip jai tada pasirodė, dvi pagyvenusios moterys ir R. buvo šalia jų. Šuns nematė. Norėjo vyrui šūktelti „važiuojam“, bet nusprendė pirma persirengti ir jai tik spėjus apsirengti suknelę išgirdo kažką lyg „oi“, atsisuko, kažkoks šurmulys ir pamatė, kad vyras grįžta užsidengęs veidą ranka, akiniai „persisukę“, eina svirduliuodamas, nes jo labai prastas regėjimas. Dar atsisukęs vyras šūktelėjo: „važiuokit iš čia, uždėkit šuniui antsnukį, iškviesiu policiją“. Prasidėjo apsižodžiavimas, tos moterys ėmė sakyti: „mes patys iškviesim“, vyras gal kelis žingsnius link tų moterų buvo paėjęs, bet prie suoliuko nebuvo priėjęs ir tada grįžo prie savo mašinos. Kas tiksliai įvyko nematė, ir to šuns nematė, tai kas įvyko žino iš sutuoktinio pasakojimo. Kai vyras atėjo pasakė: „va, pažiūrėkit“, atitraukė ranką nuo skruosto ir tada pamatė žaizdą – išplėštus audinius. Iš karto R. nesakė kas nutiko. Dar bandė su J. R. raminti, kad randai vyrą puošia, kad mes „greitai sutvarstysim“, tačiau R. ėmė nervintis, J. sako, kad žandas išplėštas ir, kad su „patvarstymais neapsieisim“. Mašinoje buvo vienkartinių servetėlių įpakavimas ir tų vienkartinių servetėlių dalį pridėjo prie žando. Atrodo, kad R. su tomis servetėlėmis prie veido nebuvo grįžęs prie tų moterų. Vyras ketino kviesti policiją, bet kraujas tekėjo iš žaizdos per ranką, R. nervavosi, ir galvodama, kad policijos ilgai teks laukti, nusprendė važiuoti į Pabradę, nes Pabradėje yra greitoji pagalba. Būnant mašinoje vyras pradėjo detalizuoti, pasakė, kad: „aš priėjau, paklausiau ar geras šuo“, sakė, kad kažkoks vyras eidamas su vaiku pasakė, kad su tokiu šuniu negalima būti viešoje vietoje, kad „dėkit šuniui antsnukį“. Ir jos sutuoktinis, norėdamas „nugesinti“ įsižiebusį konfliktą, priėjo prie tų moterų, paklausė ar geras šuo, atsakė „taip taip geras šuo“, paklausė ar gali šunį paglostyti, ir lenkėsi prie šuns jį glostyti ir tada tas šuo stvėrė už veido, viršutinių žandikauliu stvėrė už antakio, akinių, apatiniu – išplėšė žandą. Akiniai yra sugadinti, įbrėžti, akinių žąselė yra sugadinta. Akinius „Mantas“ R. pirko 2022 m. kovo mėn., pirko Ateities g., Vilniuje, prie parduotuvės „Norfa“. Po įvykio vyras akinių „Mantas“ nenešiojo. Vyro pasakojimą girdėjo A. ir J., jie buvo mašinoje. Vyras ėjo kaip girtas, nes nematė kur eiti, jo blogas regėjimas. Pabradės greitojoje pagalboje žaizdą sutvarstė, susiuvo ir grįžo į sodybą. R. buvo labai įsiaudrinęs, po ligos jį ištinka panikos atakos. Vyras nuėjo miegoti, jam pakilo temperatūra, gal po 24 val. išsiskirstė miegoti ir vyras sako pažiūrėk, mus dar į teismą nori paduoti. Nuėjusi pas J. pakalbėjo, kad pagalvok, kokie „baisūs žmonės“ jų šuo įkando, jie neatsiprašė, o dar ir į teismą ketina paduoti. Kitą dieną J. su A. išvažiavo, vyrą vėl ištiko panikos atakos, nuvažiavo į Pabradės policiją, ilgai laukė policijos ekipažo, atvykę policijos pareigūnai pareiškimo nepriėmė, nurodė pareiškimą teikti per e-policiją, tada nuvažiavo į Vilnių, vyras nuvažiavo į greitąją pagalbą. Ji prisijungė prie Pabradės Facebook paskyros, bandė kreiptis į kaltinamąją, kad bent jau atsiprašyti būtų buvę gražu, tačiau buvo išvadinta įvairiai ir atsijungė. Kitą dieną vyras važiavo į Žalgirio klinikas, jam grįžus, vyras parsivežė išrašą ( medicininius dokumentus ) ir tada kartu parašė pareiškimą policijai. Vyras dėl to įvykio labai pergyvena, gyvenimo kokybė labai suprastėjo, „sugrįžo“ panikos atakos, sutriko miegas, vyras vartoja vaistus, turi lankytis pas psichiatrus. Be panikos atakų, vyras turi ir kitą sveikatos sutrikimą, kurio nepageidauja nurodyti, tam, kad nepaskleisti informacijos, todėl vyras į Žalgirio klinikas kreipėsi tik kitos dienos vakare. Dėl rando vyras planuoja ateityje daryti plastinę operaciją, nes randas negražiai sugijo, vyras jaučia diskomfortą, žaizda ilgai gijo, jis pergyveno, jaučia diskomfortą dėl to užsiaugino barzdą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. N. paaiškino, kad 2022 m. birželio mėn. po Joninių atvažiavo pas R. L., kuris yra sutuoktinės pusbrolis, pasisvečiuoti. Nusprendė nuvažiuoti prie ežero nusimaudyti. Mašiną pastatė gal kokių 8-10 metrų atstumu nuo žmonių, kurie sėdėjo prie suoliuko. Mašinų ir žmonių buvo daug, savo mašiną pastatė kur rado vietos, netoli laužavietės ir kelmo. Atvažiavus R. buvo sveikas, nebuvo sužalotas. Jis nemoka plaukti ir į vandenį nelenda, todėl atvažiavus liko ant kranto, o R. ir moterys nuėjo maudytis. R. iš vandens grįžo ankščiau nei moterys, išlipo, kalbėjo kol jis parūkė, tada užsimetė marškinius ir kalbėjosi abudu. Bekalbant girdėjo, kad netoli jų įvyko kažkoks konfliktas. Kažkoks vyras kažką sakė dėl šuns, gerai girdėjo, kad vyras sakė: „susitvarkykit šunį, kad kvies policiją“, visko kas vyksta tiksliai nesiklausė. Šunį matė, šuo sėdėjo ant suoliuko, šalia buvo moterys vyresnio amžiaus. Šuo buvo su pavadėliu, matėsi, kad pavadėlis „kabėjo“, dar pavadėlis buvo ant žemės, koks pavadėlio ilgis negali nurodyti. Tuo momentu šuo tikrai buvo be antsnukio. Tada bekalbant su R. pasakė, kad „visiems užkliūna tie šuniukai“. Tada grįžo nusimaudžiusi jo žmona, J. keliomis minutėmis vėliau iš vandens išlipo. Žmona norėjo persirengti, nes ketino grįžti atgal į sodybą. Todėl iš mašinos paėmė rankšluosti, su žmona nuėjo prie mašinos, kad žmona galėtų persirengti, nes buvo žmonių, mašinų ir persirengti ten nėra kur. Tuo metu R. nuėjo prie šuniuko, suprato, kad „paguosti“ dėl to konflikto, kurį girdėjo. Kol žmona persirenginėjo, laikė rankšluostį ir buvo nusisukęs, paties įvykio kaip ir kas atsitiko nematė. Kai išgirdo, kad R. suaimanavo „ai-ai“, ar panašiai - atsisuko. Atsisukęs pamatė, kad R. ateina ranka uždengęs skruostą, pamatė tekant kraują. R. atėjęs pasakė: „va, pažiūrėkit“, tada R. pasakė: „R., ko tu lindai“. R. paaiškino, kad priėjęs prie tų žmonių paklausė ar šuo gali pulti, ar šuo geras, jam pasakė, kad „šuo geras, nieko nedarys“, ir R. pasakė, kad kai tik jis ( R. ) pritūpė „šuo iš karto už veido“. R. kairėje veido pusėje matėsi įrėžta, matėsi kraujas. Moterys R. servetėlėmis apvalė, turėjo dezinfekcinio skysčio, liepė R. laikyti servetėles. Jis surinkinėjo daiktus, ruošėsi išvažiuoti, tada sėdo į mašiną, apsukinėjo mašiną, nematė ar R. buvo grįžęs prie tų moterų. Mašinoje R. ranka laikė servetėles prie veido, nes kraujas bėgo. Tada nuvažiavo į ligoninę suteikti R. pirmą pagalbą, mašinoje dar kalbėjo, kad negerai R. pasielgė, kad ko reikėjo lįsti prie to šuns. Pats augina šunis, tačiau šunų prie ežero nesiveža, ir nenorėtų, kad svetimi žmonės šunis glostytų. Nuvažiavus į priėmimą R. „aptvarkė, apklijavo“ ir tada nuvažiavo į sodybą, bet vakaras jau buvo nekoks – R. visą vakarą buvo šoke, nusiminęs, vaikščiojo pasimetęs, vėliau pradėjo veidas raudonuoti, pakilo temperatūra. Tada kitą dieną nusprendė važiuoti į ligoninę, nes R. jautėsi negerai. Kada tiksliai R. išvažiavo į gydymo įstaigą, neprisimena, gal kitos dienos ryte, o jis su žmona išvažiavo namo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. N. paaiškino, kad 2022-06-26 po pietų, gal apie 15 val., iš pusbrolio R. L. sodybos vyko prie ežero nusimaudyti. Važiuojant į priekį automobilį vairavo ji, atvažiavus prie ežero, mašina pasistatė aikštelės pabaigoje ir tada trise J., ji pati ir R. nuėjo maudytis. Jos vyras nesimaudė, liko prie mašinos. Mašina stovėjo gal kokių 10 - 15 m atstumu nuo suoliuko prie kurio buvo šuo, šunį matė. Šuo buvo pririštas prie suoliuko pavadėliu, pavadėlis gana ilgas, gal kokių 3-5 m., ant suoliuko sėdėjo šuns šeimininkė ir dar viena moteris. Šuo vaikščiojo, buvo matyti ir ant žemės guli pavadėlis. Maudėsi neilgai, gal iki 10 min. Konfliktą girdėjo po to, kai grįžo išsimaudžiusi ežere. Išlipus iš vandens R. L. buvo ant kranto, eidama girdėjo, kad kažkoks vyras sakė žmonėms su šuniu, kad „policiją iškviesim, prisiriškit šunį“, dar pasižiūrėjo, kad šuo buvo pririštas, matė pavadėlį, šuo buvo be antsnukio. Šuo mišrūnas, bet jos manymu „iš piktųjų šunų“. Dar trise pašnekėjo tarpusavyje, kad tas šuo gal nieko blogo dar ir nepadarė, o žmonės jau nepatenkinti. R. buvo ankščiau išlipęs iš vandens ir kalbėjosi su jos vyru. Šunį be antsnukio matė kai tik atvažiavo, kai ėjo link vandens ir girdėjo kitą vyrą su vaiku konfliktuojant ir kai grįžo iš vandens, šuo dar buvo be antsnukio. Kai grįžo išsimaudžiusi, nuėjo prie automobilio persirengti, vyras laikė rankšluostį kol ji persirenginėjo. Buvo atidarytos automobilio durelės ir prie automobilio persirenginėjo. Tada pamatė, kad R. ateina ranka prisispaudęs kairį skruostą ir sako: „šuo įkando“. Paties įvykio nematė, tai žino iš R. pasakojimo. R. parodė, kad veide buvo „įgnybta“, žaizdą prispaudęs, buvo nutekėjęs kraujas, bet kadangi žaizdą buvo prispaudęs kraujo nebuvo daug. Tada pamatė, kad žaizda gana gili, ir kad servetėlės nieko negelbės, kad reikia kreiptis į gydymo įstaigą, nes žaizda buvo „pravėpus“. R. žmona sakė, kad gal reikia policiją kviesti, bet ji pasiūlė kreiptis į gydymo įstaigą, nes žaizda buvo „negraži“. Jos vyras surinko daiktus, atsisėdo vairuoti mašinos, R. atsisėdo keleivio vietoje, ji su J. automobilio gale. Kaip suprato, tai R. prie tų žmonių su šunimi nuėjo būtent po to konflikto, kuris kilo dėl šuns tarp vyro su vaiku ir tų žmonių. R. sakė, kad nuėjęs paklausė ar šuo geras, ir kiek suprato, jam pasakė, kad šuo geras, ir gal R. norėjo šunį paglostyti, ir tuo momentu, kaip suprato, ir buvo tas grybštelėjimas. Nematė, ar R. po įkandimo dar buvo nuėjęs prie tų žmonių. Išvažiuojant nuo ežero pamatė, kad šuniui jau buvo uždėtas antsnukis. Išvažiavus ant asfalto R. dar pasakė, kad ir akinius subraižė. Suprato, kad šuo kando į akies sritį ir pasakė R., kad akiniai akį apsaugojo, akinių stiklas buvo subraižytas. Matė, kad R. viena ranka laikydamas skuostą telefonu kita ranka padarė foto per automobilio langą. Nuotraukoje ir pamatė, kad šuo su antsnukiu. Nuvažiavo į Pabradės punktą, ilgokai laukė, tiesiog užklijavo žaizdą ir paleido.

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2023-01-13 apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 124-133 ) matyti, kad apžiūrėti nuketėjusiojo R. L. savanoriškai pateikti akiniai „Mantas“ su baltos spalvos dėklu „Pull Bear“. Akiniai įdėti į baltos spalvos dėklą, ant kurio užrašytas pavadinimas „PULL BEAR“. Akinių rėmelis yra plastikinis ( medžio imitacija ) pilkos spalvos, akinių kairysis stiklas yra su akivaizdžiais įbrėžimais ( subraižymais ), kurie yra užfiksuoti nuotraukose. Akiniai nenauji, naudoti. Ant akinių dešinės kojelės matyti, kad yra iškritęs ženkliukas ( liko tuščia erdvė ), ant akinių kairės kojelės yra užrašas „Mantas“. Abiejų kojelių vidinėje pusėje matyti buvę užrašai, kurie yra nusitrinę ir neįskaitomi. Dešinė akių kojelė juda laisvai.