Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-93-617/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-12
Bylos Nr.
1-93-617/2024
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00439-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Kaltinamasis
S. Š. O.
Nukentėjusysis
R. L.
Advokatai
Ramūnas Mikulskas, Gitana Gudaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-93-617/2024Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00439-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.1; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 12 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij,sekretoriaujant Agnei Usovienei,dalyvaujant prokurorui Janui Paškevič,kaltinamajai S. Š. O., jos gynėjai advokatei Gitanai Gudaitei,nukentėjusiajam R. L., jo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Š. O. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK ) 139 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji S. Š. O. kaltinama tuo, kad dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent tuo, kad ji, būdama mišrūno šuns savininke ( laikytoja ), 2022-06-26 apie 15.00 val., paplūdimyje, esančiame prie Laumeno ežero, Palaumenio k., Pabradės sen., Švenčionių r. sav., elgėsi nepakankamai atsargiai ir neužtikrino, kad jos prižiūrimas šuo - mišrūnas vardu T., nukentėjusiojo R. L. nesužalotų, dėl ko, nurodytas šuo, priėjusiam prie jo arčiau R. L., įkando, padarydamas jam kąstinę žaizdą kairėje viršutinės lūpos – žando srityje, dėl ko, jam ant veido, įkandimo vietoje liko randas, tokiu būdu buvo nesunkiai sutrikdyta R. L. sveikata. Tokiais savo veiksmais S. Š. O. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji S. Š. O. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikaltimą nepripažino. Paaiškino, kad 2022-06-26 po pietų, laiko tiksliai nurodyti negali, kartu su dabartiniu jos vyru R. O. atvyko prie Laumenos ežero, kartu turėjo jos vardu registruotą šunį T.. Atvažiavus buvo laisvas staliukas ir du suoliukai, išlipo iš automobilio, paėmė šunį, kurį pavadėliu pririšo prie vienos staliuko kojos, tuo metu šuo buvo be antsnukio. Pavadėlis buvo gal 3 m ilgio, kai pavadėliu aprišo stalo koją, tai liko gal 1-1,5 m pavadėlio, nes stalo koja medžio kamieno. Įpylė šuniui vandens, maisto buvo. Šuo registruotas jos vardu, šuo paimtas iš prieglaudos. Šuo mišrūnas, neturi kilmės dokumentų. Dokumentuose įrašytas šuns vardas Taisonas, tačiau kadangi paėmus šunį iš prieglaudos rekomendavo pakeisti vardą, davė panašu vardą – T.. Šuo nepavojingas, iki įvykio šuo buvo dresuotas, turėjo apie 6 mėn. individualias dresūros pamokas. Šuo auginamas mieste, niekada nebuvo jokių atvejų dėl šuns elgesio, kiek šį šunį augina, šuo paliekamas ir pas mamą, ir keliauja kartu visur, lankosi viešose vietose, kavinėse. Būnant poilsiavietėje, netrukus kitu automobiliu atvyko jos mažametis brolis su jos mama, senelė ir senelės sugyventinis. Visi buvo kartu prie staliuko, šalia vienas kito, šuo buvo šalia. Po kažkiek laiko atvažiavo vyras su vaiku, ir tas vyras davė pastabą dėl šuns, kad šuo be antsnukio, kad šuo kovinis. Tas vyras akcentavo, kad šuo kovinis, sakė „dėk antsnukį“. Su tuo vyru nesiginčijo, pasakė, kad šuo paės, palaks vandens ir uždės šuniui antsnukį. Įvykio vietoje šunį šėrė specialiu pašaru. Nėra draudimo šunį šerti viešoje vietoje, tai yra rekomendacija. Po to asmens pastabos, praėjus gal 5-10 min., uždėjo šuniui antsnukį, ir antsnukio daugiau nenuėmė. Tai, kad po pastabos uždėjo šuniui antsnukį patvirtina ir BPC garso įrašas, kur vyras skambinęs į BPC pasakė, kad antsnukis šuniui uždėtas. Tuo metu jos šeima dar buvo prie staliuko, tas vyras dar kažkiek diskutavo su jos mama ir nuėjo maudytis su vaiku. Tada maudytis nuėjo ir jos šeima. Prie staliuko liko ji pati su senele ir šuo, tada ir uždėjo šuniui antsnukį. Po kažkurio laiko, tiksliai po kiek negali nurodyti, praėjo nemažai laiko, pamatė prie jos besiartinantį vyrą, kaip dabar žino R. L.. Besiartinantį R. L. pamatė keli žingsniai iki jos, nes iš kairės pusės stovėjo senelės sugyventinio automobilis, jis atėjo iš už stovinčio senelės automobilio. Tuo metu prie suoliuko buvo ji, senėlė ir šuo. Šuo buvo pririštas, buvo su antsnukiu, gulėjo po suoliuku šešėlyje, nes buvo karšta. Tuo metu kai R. L. priėjo, ji stovėjo prie suoliuko, ant suoliuko sėdėjo senelė, po suoliuku gulėjo šuo. Priėdamas R. L. kalbėjo: „čia moterys sėdi, ko čia prie jūsų pristojo, gi šuo guli, nieko jisai nedaro“, toks pašiepiantis, ir ėjo drąsiai, tikslingai. Ji R. L. nepažįsta, pasijuto nedrąsiai, buvo pusnuogė, tik su maudymosi kostiumėliu ir tas vyras priėjęs iš karto lenkėsi prie šuns. R. L. nesudraudė, kad jis nesiartintų prie šuns, nes pasimetė, nežinojo kokiu tikslu eina tas vyras, prie jos senelės, prie jos, ar prie šuns eina. R. L. apie šunį nieko neklausė. Ji matė, kad R. L. paglostė šuniui nugarą, šuniui tai nepatiko, šuo iškart ėmė trauktis link jos. Šunį turi ne vieną mėnesį, šuniui toks elgesys nebūdingas. Šuo išlindo iš po suoliuko ir traukėsi link jos. Tada R. L. sugriebė šuniui už apatinio žandikaulio ir prikišo savo veidą prie pat šuns. Matė, kad R. L. nosis yra prie pat šuns antsnukio. Matė, kad šuo pakėlė savo leteną ir tam žmogui sudavė ar tai per ranką ar tai per veidą, bet kraujo nematė. Viskas greitai įvyko. Šuo pats nepuolė. Tuo metu šuo buvo su antsnukiu. Šuo yra mišrūnas, ji padarė visus veiksmus, net papildomus, kurių galėjo nesiimti, kad šuo nekeltų pavojaus aplinkiniams, šuo buvo pririštas, buvo prižiūrimas, nebuvo paliktas vienas, nebuvo palaidas, šuniui buvo uždėtas antsnukis. Mano, kad įstatyme numatytas pareigas įvykdė. Ji negali prognozuoti kito asmens veiksmų ir negali liepti kitam žmogui ką daryti, o ko nedaryti. Ji atliko viską ką turėjo ir ką galėjo atlikti, nesuprato kokiu tikslu tas vyras artinosi. Po to kai tas vyras sugriebė šuniui, šuniui net suskaudo, nes šuo net sucypė, ir tada tas vyras šunį greitai paleido, užsidengė veidą ir nuėjo. Po kažkurio laiko, gal po kokių 5 min., tas vyras vėl grįžo, bet prie pat nėjo, matė, kad jis laikė baltą vienkartinę servetėlę prisidėjęs prie veido ir iš tolėliau sako: „tavo šuo įkando, dėkitės savo „manatkes“ ir dinkit iš čia, nes policiją iškviesiu“. Tuo metu jau buvo grįžęs R. ( O. ) išsimaudęs, kuris R. L. pasakė: „Gerai kvieskite policiją, jeigu nekviesite, tai mes iškviesime“. Tada R. L. nuėjo, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Išvažiuojant pamatė, kad R. L. ją fotografuoja. Tuo metu ji buvo tik su maudymosi kostiumėliu, pusnuogė, jai buvo nemalonu, kad tas žmogus, kuris lindo prie jos, dar ją ir fotografuoja neaiškiais tikslais, todėl parodė nepadorų gestą. Nežino, ką asmuo ketina su jos atvaizdu daryti. Automobilis, kuriuo R. L. išvažiavo stovėjo apie 30 metrų atstumu nuo suoliuko prie kurio buvo pririštas šuo, tai žino, nes gerokai po įvykio, gal lapkritį, buvo nuvykusi į įvykio vietą ir pamatavo. Po to, kai R. L. išvažiavo, jie prie ežero pabuvo neilgai, ir taip pat išvažiavo. Atvažiavus namo, draugė per Messenger programėlę parašė, kad socialiniuose tinkluose plinta jos nuotrauka, kurioje ji su maudymuku, kad R. L. prirašęs visokių prierašų. Tada R. O. parašė R. L., kad jis pašalintų įkeltas nuotraukas, nes kitu atvejus kreipsis į teismą dėl jos atvaizdo viešinimo be jos sutikimo. Kadangi nuotraukos nebuvo pašalintos, parašė pareiškimą policijai. R. L. pats priėjo, sukėlė konfliktą, ji pati niekuo nenusižengė ir kaip šuns savininkė padarė viską – šuo buvo pririštas, prižiūrimas, šuniui buvo uždėtas antsnukis. Su civiliniais ieškiniais nesutinka.

Nukentėjusysis R. L. paaiškino, kad turi sodybą netoli (duomenys neskelbtini). 2022-06-26 atvažiavo pusseserė su vyru, buvo karšta, todėl nutarė trumpam nuvažiuoti išsimaudyti Laumenos ežere. Prie ežero atvažiavo apie 2-3 val. po pietų, buvo daug žmonių. Maudytis ėjo kartu su žmona ir pussesere, jos nuplaukė paplaukioti, o jis tik vandeniu apsipylė, neplaukė ir grįžo atgal, t. y. į ežerą nuėjo kartu, grįžo – vienas. Vieta, kur įlipo maudytis yra arčiau automobilio, bet ten negeras krantas, tarp medžių, iš vandens išlipo kitoje, geresnėje ežero kranto vietoje, kur smėlėtas krantas, ne dumblas, būtent prie to pliažo sėdėjo šie žmonės ( kaltinamoji ). Atstumas nuo tos vietos, kur įlipo maudytis iki automobilio, gal apie 4 m. Išsimaudęs, išlipo iš vandens, pasikeitė akinius, girdėjo kaltinamosios ir kažkokio vyro žodinį konfliktą, kuris tuo metu buvo pasibaigęs ir nusprendė nueiti į tą vietą, kur buvo kaltinamoji su šuniu. Prieš eidamas prie kaltinamosios ir šuns buvo su raudonos ir juodos spalvos glaudėmis, atrodo buvo marškiniai žaliais langeliais, tiksliai neprisimena. Dėl šuns kreipėsi į S., nes ji laikė pavadėlį ir iš to nusprendė, kad ji šuns šeimininkė. Pavadėlio ilgį nustatė iš nuotraukos, kiek matė – pavadėlis netrumpas. Prie kaltinamosios ir šuns buvo priėjęs vieną kartą. A. tuo metu stovėjo prie mašinos, matė, kad grįžo išsimaudęs prie automobilio, moterys tuo metu maudėsi. Prie kaltinamosios su šuniu ėjo, turėdamas tikslą paklausti kokios veislės šuo, ar galima šunį paglostyti. Nuo mašinos, su kuria atvažiavo prie ežero, iki kaltinamosios su šuniu buvo apie 3 metrų atstumas. Kai priėjo prie šuns, matė pavadėlį, bet šuo buvo be antsnukio. Šuns pavadėlis buvo ilgas, šuo nebuvo paleistas, bet gal kaltinamoji šuns nelaikė. Jeigu kaltinamoji leido prieiti prie šuns, vadinasi pasitikėjo savimi, turėjo šunį laikyti, bet gavosi, kad kaltinamoji šuns nelaikė, pasitikėjo, kad šuo nekąs. Šuo buvo maždaug aviganio ūgio. Kai priėjo prie šuns, šuo buvo kitapus rąsto. Jis priklaupė, paklausė ar galima šunį paglostyti, į ką kaltinamoji pasakė: „taip, neįkas“. Jis ištiesė ranką, kad šuo apuostytų, prilietė šunį, šuo iš karto šoko, peršoko per rąstą ir įkando. Po įkandimo ėmė bėgti kraujas. Įvykio metu buvo su barzda. Užsidengęs kairią akį, eidamas prie mašinos, sakė „uždėkit šuniui antsnukį“. Po šuns įkandimo, ranka užsidengė veidą ir grįžo prie mašinos, kur saviškiai davė servetėlių. Prašė, kad greičiau vežtų į ligoninę, nes galvojo, kad akį pažeidė, jautė skausmą prie akies, išsigando. Pas medikus išvažiavo iš karto, prie kaltinamosios su šuniu nebuvo grįžęs. Važiavo į Pabradės ligoninę, tačiau ten nebuvo specialisto. Įvykio metu buvo su akiniais, turi regėjimo sutrikimą ( (duomenys neskelbtini) ), regėjimas -5,5. Įvykio dieną buvo blaivus, vartoja apie 10 tablečių per dieną ir įvykio metu alkoholio tikrai nevartojo. Kitą dieną kreipėsi į Žalgirio klinikos gydytojus, po apsilankymo pas gydytojus parašė pareiškimą policijai. Jam buvo susiūta žaizda. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo tenkinti. Turtinę žalą sudaro akinių kaina ir ketina atlikti plastinę operaciją. Turėjo naujus vardinius akinius „Mantas“, 300 € vertės, akiniai nepigūs, dabar tokių nėra, įvykio metu akiniai buvo sugadinti. Turėjo pirkti naujus akinius – 130 € kainavo akinių stiklai ir 180 € akinių rėmelis, akinių įsigijimo dokumentų neturi. Siekiant pašalinti randą, ketina atlikti plastinę operaciją, kurios kaina 2500 €, dokumentų pagrindžiančių numatomą atlikti plastinę operaciją ir jos kainą, dar neturi. Neturtinę žalą sudaro dėl šuns įkandimo patirta psichologinė trauma, išgyvenimai, streso pasekmės – jau metus vartoja vaistus, kurie kainuoja, pasidarė priekabus. Dėl įvykio atsirado baimė, sapnuoja, kad kovoja, per miegus žmoną už rankos tampo, kankina košmarai, gyvenimo kokybė po įvykio pasikeitė, vartoja vaistus „Seroxat“. Kaltinamoji nepasiūlė pagalbos, išvažiavus – kreipėsi į policiją dėl jos nuotraukos įkėlimo į „Facebook“, kaltinamosios draugas dėl to jį gąsdino, nors to nereikėjo, kadangi tą patį vakarą išėmė nuotrauką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. T. paaiškino, kad jei gerai prisimena, 2022 m. vasarą, jis atvažiavo prie Laumenos ežero su 4 m. sūnumi, vaikas nuėjo prie ežero. Ežeras miške, prie ežero tai atvira teritorija, kurioje yra staliukai, pavėsinės, šašlykinės, toliau tualetas, bet ne paplūdimys. Po kurio laiko pamatė šunį, kuris buvo apie 2 m. nuo šeimininkų, ir gal apie 3-4 m. atstumu nuo ežero pakrantės. Yra kinologas, labai domisi šunimis, pamatytame šunyje įžvelgė kovinio šuns bruožus, tuo metu šuo graužė kaulą su mėsa. Kad išvengti nelaimės jis priėjo prie šuns šeimininkų. Priėjus prie šuns apie du metrus, šuo agresyviai ant jo suurzgė. Šuo buvo apie 40 cm aukščio, stafordšyro terjero ūgio, aukštis stovint ant keturių. Priėjęs matė, kad ant žemės guli pavadėlis gal apie 1,5 – 2 m ilgio, mano, kad šuo buvo pririštas, bet netikrino. Šuns šeimininkams pasakė, kad šuniui uždėtų antsnukį ir, kad negalima šuns šerti viešoje vietoje. Yra kinologas ir žino, kad viešoje vietoje šuns šerti negalima. Su šuns šeimininkais įvyko žodinis konfliktas – į jo pastabą šuns šeimininkai pasakė “koks tavo reikalas, nelysk prie šuns“, antrą kartą pasakius, kad uždėtų šuniui antsnukį ir šunį prie savęs laikytų, atsakė – „ne tavo reikalas“. Šuns šeimininkai elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu. Negali sakyti, kad šuns šeimininkai elgėsi neadekvačiai, bet jie nesuprato jo pastabos – nesuprato, kad sprendimas šunį šerti ir laikyti toliau nuo savęs yra blogas. Aplinkui bėgiojo vaikai ir vaikui nepasakysi nebėk ten, nes ten šuo graužia kaulą, ieškodamas mamos vaikas gali bėgti ir gali įvykti nelaimė. Negali pasakyti kodėl šeimininkai neragavo į jo pastabą. Po antros pastabos pasakė, kad kvies policiją. Pastabą šuns šeimininkams davė todėl, kad šuo graužė kaulą ir suurzgė praeinant, ir pergyveno dėl vaikų saugumo. Toks šuo, koks tądien buvo prie ežero, gali vaiką sugraužti, vaiko ranką gali perkasti, vienu sukandimu gali vaikui gerklę perkasti. Iškvietęs policiją, nuėjo prie ežero pakrantės pas vaiką, bet pastoviai atsisukdavo, nes šuniui antsnukis nebuvo uždėtas, gal po 20 min. tie asmenys išvažiavo. Šiuo metu tiksliai gali neprisiminti ar po pastabos buvo uždėtas antsnukis šuniui, seniai buvo. Atvažiuojant policijos nesulaukė. Tai, kad prie ežero nėra kaltinamosios pamatė gal po pusvalandžio nuo to laiko kai bendravo. Neprisimena ar matė nukentėjusįjį.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. Ž. paaiškino, kad kaltinamoji yra jos anūkė. 2022 m. birželį, dienos tiksliai neprisimena, po pietų, laiko tiksliai neprisimena, ji kartu su savo draugu V. Š., dukra J. Z. ir anūku A. Z. atvažiavo prie ežero. Anūkė S. Š.O. jau buvo prie ežero su draugu R. O. ir šuniu. Atvažiavus, anūkė su draugu sėdėjo prie staliuko ir jie visi prisijungė prie jų. Po kiek laiko visi nuėjo maudytis, o ji su anūke liko sėdėti prie staliuko, nes buvo šuo, kurio negalėjo palikti. Šuo buvo pririštas, pavadėlis buvo nelabai ilgas, apsuktas prie stalo kojos. Kai atvažiavo šuo buvo be antsnukio, lakė vandenį. Kokio ilgio buvo pavadėlis nežino, gal 2 m, nematavo pavadėlio ilgio. Nuo staliuko šuo galėjo nueiti mažiau nei metrą, maksimaliai. Po to netoli jų privažiavo žmogus su vaiku, žmogus buvo nervingas, jam nepatiko, kad yra šuo. Atvažiavęs vyras pasakė pastabą dėl šuns ir tada anūkė uždėjo šuniui antsnukį. Vyras, kuris buvo su vaiku, nebuvo priėjęs arti, pastabą pasakė iš toliau. Anūkė su tuo asmeniu, kuris reiškė pretenzijas, dėl šuns nekonfliktavo. Kai anūkė uždėjo antsnukį prie stalo buvo dviese. Po vyro su vaiku pastabos šuniui buvo uždėtas antsnukis ir iki ateinant kitam vyrui antsnukis nebuvo nuimtas, nes mažai laiko praėjo. Nuo staliuko šuo niekur nebuvo vedamas, šuns nešėrė, šuo visą laiką buvo prie jų – prie staliuko, po staliuku, atsistodavo, atsisėsdavo. Greitai, tačiau tiksliai po kiek laiko, neprisimena, prie jų priėjo kitas vyras, kurio nepažinojo ir nekvietė. Kai tas vyras priėjo, jos sėdėjo su anūke prie suoliuko, tas vyras priėjo prie šuniuko, gal norėjo paglostyti. Atrodo, kad vyras sakė „geras šuniukas“, atrodė, kad tas žmogus buvo apsvaigęs, kadangi nerišliai kalbėjo, nesuprato, ką kalbėjo. Tas vyras norėjo šunį paglostyti, šuo ėmė trauktis nuo jo, nes nepažįstamas vyras. Nuo atėjusio vyro ir nuo šuns ji sėdėjo apie 2 m atstumu, šuo buvo po suoliuku. Atėjęs vyras vis norėjo paglostyti, ėjo prie šuniuko, o šuniukas traukėsi nuo jo. Tada gal tam vyrui nepatiko, kad šuniukas traukėsi, ir kažką šuniukui padarė, šuniukas vyrui nieko nepadarė. Matė, kad tas vyras ranka griebė šunį, šuniukas sucypė, pradėjo trauktis ir vėl vyras prie to šuniuko artėjo ir tada staigiai tas vyras nusisuko ir nuėjo. To vyro kontakto su šuniu nematė, nes visą laiką į šuniuką nežiūrėjo. Stebėjo nepažįstamą vyrą, kuris priėjo prie jų ir nesuprato ko norėjo. Nesiėmė veiksmų ir leido prisiliesti prie šuns, nes pasimetė, sutriko. Jei būtų vaikas priėjęs, gal reakcija ir būtų kitokia, vaikas yra vaikas, o čia priėjo suaugęs vyras. Prie šuns priėjęs žmogus buvo tik su šortais, daugiau niekuo nebuvo apsirengęs, rankoje nieko neturėjo. Neprisimena ar tas vyras kažką sakė, apsisuko ir išėjo. Antrą kartą atėjęs vyras laikė servetėlę prie veido ir rėkė, kad šuo jį sužalojo ir jis kvies policiją. Nematė kaip tas vyras buvo sužalotas. Po to atėjo anūkės draugas, tada šis vyras nuėjo prie savo kompanijos, kur greitai visi atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Jie dar keletą valandų pabuvo prie ežero su visais kas buvo, iš viso prie ežero buvo 3-4 valandas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. Š. paaiškino, kad tikslios įvykio datos neprisimena, jis su J., jos anūku ir Ž. Z. atvažiavo prie Laumenio ežero. Prie ežero buvo S. su savo draugu, kurie sėdėjo prie staliuko. Daugiau pažįstamų prie ežero nebuvo. Matė, kad šuo pririštas gulėjo po suolu, šuo buvo su antsnukiu. Jis pasėdėjo ir tada nuėjo į mišką pasivaikščioti. Mėgsta vaikščioti, todėl kol buvo visi prie ežero vaikščiojo, buvo kelis kartus priėjęs prie stalo, nuėjęs prie ežero. Kai prieidavo prie stalo, šuo į jį nereaguodavo, ar šunį šėrė ir ar davė lakti, nematė. Kai grįžo iš miško girdėjo kažką tarpusavyje kalbant apie policiją, bet ką tiksliai nežino, tada vėl nuėjo prie ežero. Kas tiksliai kalbėjo apie policiją neprisimena, tarpusavyje kažkas kalbėjosi iš pažįstamų. Kai iš miško grįžo, šuo buvo su antsnukiu, gulėjo po suoliuku.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. Z. paaiškino, kad 2022-06-26 ji su savo 8 m sūnumi, mama J. Ž., mamos draugu V. Š., savo dukra S. ir pastarosios draugu R. O. atvažiavo ilsėtis prie ežero. Kai atvažiavo prie ežero, S. su R. jau buvo atvažiavę. Atvažiavus prie ežero, šuo buvo pririštas prie suoliuko, antsnukio nebuvo, nes šuo lakė. Maždaug po valandos atvažiavo vyriškis, kurį pažįsta iš matymo. Jie pradėjo kalbėti, diskutuoti, kad čia viešoje vietoje su šuniu negalima būti, kad laksto vaikai, į ką tam vyrui pasakė, kad iki to laiko niekam netrukdė, kad jie sėdi atskirai prie staliuko, be to šuo prižiūrimas, pririštas, su antsnukiu ir, kad nėra tokių taisyklių, kad šuo negali būti miške prie ežero su savo šeimininkais. Tas vyras ėmė gąsdinti, kad kvies policiją, jam pasakė, kad nieko prieš ir tada tas vyras nuėjo. Girdėjo, kad tas vyras su kažkuo kalba apie juos, bet ką konkrečiai kalba, nesiklausė. Antsnukis buvo uždėtas, kad tam vyrui ramiau būtų, bet vis tiek kvietė policiją. Jie laukė policijos, bet policija neatvažiavo. Šuns pavadėlis buvo apie pora metrų, šuo visą laiką buvo pririštas prie suoliuko kojos. Šuo buvo šeriamas šuns maistu, kaulą graužė, vandenį lakė. Kai šuo ėdė, graužė kaulą, jokių žmonių nebuvo priėję. Kiek kartų šuo tą dieną buvo šeriams, neskaičiavo. Šuo graužė kaulą tik pradžioje, kai atvažiavo. S. su jos mama liko prie stalo sėdėti, kur buvo ir šuo, o ji su sūnumi A., ir R. O. nuėjo maudytis, jos draugas V. Š. nuėjo pasivaikščioti. Maudytis ėjo gal po pusvalandžio, valandos, antro vyro ( R. L. ) dar tuo metu nebuvo. Maudėsi ir praėjus gal valandai pamatė, kad atvažiavo džipas, pravažiavo pro staliuką, kur jie buvo įsikūrę, ir toliau prie krūmų pastatė mašiną. Matė, kad iš džipo išlipo vyras ir nuėjo link jos mamos ir dukros. Pasidarė neramu, ko tas pusnuogis vyras, kuris buvo tik su šortais, eina link jos mamos ir dukros. Vyras jai pasirodė keistas, neblaivus. Iki suoliuko nuo jos daugiausia buvo 5 m atstumas, toje vietoje yra atvira vietovė, auga krūmai, medžiai vaizdo neužstoja. Iš tos vietos, kur stovėjo, savo mamą, dukrą ir šunį matė gerai. Stebėjo kas vyksta, matė, kad vyras priėjo ir pradėjo kažką kalbėti, nelabai girdėjo ką sakė, nes buvo triukšminga. Vyras praėjo pro dukrą, priėjo prie jų šuns, kažko pasilenkė, sugriebė šuniui už snukučio, šuo traukėsi, cypė, o jis laikė šunio snukį. Ko tas vyras norėjo iš šuns nesuprato. Šuo buvo pririštas, su antsnukiu. Suprato, kad šuniui suskaudo. Ėjo ginti, aiškintis, kas vyksta. Šuo labai greitai pasitraukė, sucypė, tada vyras ranką pridėjo prie savo skruosto ir greitai nuėjo į mašiną. Atgal grįžo su prie veido pridėta balta servetėle ir pradėjo rėkti ant dukros, konfliktuoti, negražiais žodžiais vadinti, sakyti, kad varykit iš čia, kad kvies policiją. Pradėjo gąsdinti, kad jį kažkas nuskriaudė. Tam vyrui įkasti šuo negalėjo, nes buvo su antsnukiu, pašokti negalėjo, nes šuo traukėsi ir cypė. Matė, kad šuo nieko tam vyrui nepadarė, matė ką tas vyras šuniui darė. Matė, kad nukentėjusysis R. L. priėjo prie jų šuns, žemai pasilenkė veidu prie šuns snukio ir sugriebė šuniui už žandikaulio. Nematė, kai šuo šoko žmogui į veidą, nes to nebuvo. Kai šuo pradėjo labiau cypti, gal ir R. L. išsigando ir dėl to nubėgo į savo mašiną. Po to R. L. labai greitai grįžo atgal su pridėta servetėle ant veido. Nesupranta, kodėl grįžo, nes servetėlė buvo švari, balta ir jis ėmė konfliktuoti, gąsdinti, girdėjo R. L. sakant: „varykit iš čia, policiją kviesiu“, dėl sužalojimų pretenzijų negirdėjo. R. L. išvažiavus prie ežero dar pabuvo iki 5 - 6 val. vakaro, ir išvažiavo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. O. paaiškino, kad 2022-06-26 su S. ir šunimi atvažiavo prie ežero. Kitu automobiliu atvažiavo S. mama, senelė, senelės draugas ir S. brolis. Atvykus prie ežero apsistojo prie paskutinio suoliuko, esančio atokiau nuo kitų esančių žmonių, suolų ir staliukų. Apsistojus susinešė daiktus ir šuo iš karto buvo pririštas pavadžiu, šuniui buvo pastatytas „bliūdas“ vandens, kurį šuo tuo metu lakė. Po kiek laiko mėlynos spalvos automobiliu „Toyota“ atvažiavo vyriškis su vaiku. Vyras, išlipęs iš automobilio, net nepasisveikinęs, pradėjo reikšti pretenzijas, kad šuo privalo būti su antsnukiu. Tą dieną dėl šuns gavo vieną pastabą. Tai buvo daugiau kaip pretenzija, nes atvažiavęs vyras su vaiku liepė šuniui uždėti antsnukį, nes neva antsnukis yra privalomas, mano, kad to vyro pretenzija nepagrįsta. Tada nuėjo maudytis, maudėsi neilgai ir lipant iš vandens matė, kad vyras, kaip dabar žino R. L., yra priėjęs prie S., ir jos močiutės. Taip sutapo, kad kai priėjo nukentėjusysis R. L., jis lipo iš vandens. Matė automobilį, kuriuo atvažiavo R. L.. Kai R. L. priėjo, šuo buvo su antsnukiu, petnešomis. Nesupratęs ko tas vyras priėjo, padidino ėjimo tempą ir pamatė kaip R. L. pasilenkė prie šuns ir rankomis paėmė šuns snukį, tuo metu šuo jau buvo su antsnukiu. Jis ėmė eiti dar greičiau, išgirdo, kaip šuo sucypė, atsitraukė nuo R. L., R. L. išsitiesė ir nuskubėjo link savo automobilio. Atstumas nuo suoliuko prie kurio pririštas šuo iki automobilio, kuriuo atvyko R. L., buvo apie 30-40 m. R. L. atrodė neblaivus. To momento, kai šuo šoko nukentėjusiajam į veidą nematė, nukentėjusiajam negalėjo būti nustatyta kastinė žaizda, nes šuo buvo su antsnukiu. Šuo įgytas Ispanijoje iki santuokos, šuns savininkė S., šuo praėjęs dresūros kursą, šį šunį žino nuo pirmų dienų. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), šunį kasdien vedžioja lauke, šuo pripratęs prie žmonių, į aplinkinius asmenis nereaguoja, nesukelia jokios reakcijos, visur kartu vežiojasi šį šunį, šuo nėra kėlęs agresijos nei vienam sutiktam aplinkiniui. Šuo saugiai buvo pririštas. Pavadis buvo apie dviejų metrų ilgio, tai šunį surišus liko gal 1,20 m maksimaliai. Šuo buvo pririštas ir S. visuomet sėdėjo priešais šunį, tai šuo arba gulėjo po suolu, arba buvo prie S.. Antrą kartą R. L. pribėgo link jų rėkdamas: „Susikraukit savo „manatkes“ ir nešdinkitės iš čia, nes iškviesiu policiją“. Į ką jis atsakė, kad jei neiškvies policijos, tai policiją iškvies pats ir R. L., tai išgirdęs, spruko link savo automobilio ir po kelių minučių išvyko. R. L. pretenzijų dėl įkandimų nereiškė, tik rėkė „nešdinkitės iš čia“, „susirinkit savo „manatkes“. Matė, kad išvažiuojančioje mašinoje R. L. sėdėjo keleivio vietoje, vairuotojui pristabdžius automobilį fotografavo ir išvažiavo. Grįžus namo „Facebook“ viešoje grupėje „Pabradės skelbimai“ ir savo profilyje R. L. buvo įkėlęs įrašą su pusnuogės S., kuri dėvėjo tik maudymuką, nuotraukomis, senelė taip pat dėvėjo tik maudymuką. Prie nuotraukų buvo pridėti S. įžeidžiantys žodžiai. Nieko nelaukęs su R. L. susisiekė programėle „Messenger“ ir informavo, kad nepašalinus nuotraukų bus kreipiamasi į policiją, ką kitą dieną ir padarė, nes ryte nuotraukos dar vis nebuvo pašalintos. Po pareiškimo pateikimo policijai po kelių valandų nuotraukos dingo, vėliau sulaukė pareigūno V.Koniuševskio skambučio, kuris pasitikslino aplinkybes ir sužinojo, kad yra parašytas pareiškimas S., tuo metu dar buvo Š., atžvilgiu.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. L. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos sutuoktinis. 2002-06-22 po pietų apie 14 val. atvažiavo svečiai, vyro pusseserė J. su savo vyru A. ir visi kartu nusprendė nuvažiuoti prie ežero nusimaudyti. Kiek prisimena automobilį į priekį vairavo A. arba J.. Apie 15 val. atvažiavo prie ežero, automobilį pastatė beveik keliuko pabaigoje, nes neplanavo ilgai būti prie ežero. Planavo tik nusimaudyti ir grįžti į sodybą. Atvažiavus prie ežero su J. nuėjo maudytis, jos vyras liko su A.. A. buvo prie mašinos. Pliažas toje vietoje nėra didelis, mašina su kuria atvažiavo pastatė gal kokių 6 m atstumu nuo tos vietos kur buvo moterys. Jos vyras labai trumpai nusimaudė ir išlipo iš vandens. Kai jis nusimaudžiusi grįžo prie automobilio, A. pasakė, kad R. nuėjo „užglaistyti konflikto“, kuris kilo kai taku link ežero eidamas vyras su mažu vaiku pasakė pastabą moteriai su šuniu, kad pastaroji uždėtų šuniui antsnukį. Vaiko su vyriškiu ir tų moterų konflikto negirdėjo, gal todėl kad tuo metu maudėsi. Atsisukusi pamatė, kad prie staliuko sėdi, kaip jai tada pasirodė, dvi pagyvenusios moterys ir R. buvo šalia jų. Šuns nematė. Norėjo vyrui šūktelti „važiuojam“, bet nusprendė pirma persirengti ir jai tik spėjus apsirengti suknelę išgirdo kažką lyg „oi“, atsisuko, kažkoks šurmulys ir pamatė, kad vyras grįžta užsidengęs veidą ranka, akiniai „persisukę“, eina svirduliuodamas, nes jo labai prastas regėjimas. Dar atsisukęs vyras šūktelėjo: „važiuokit iš čia, uždėkit šuniui antsnukį, iškviesiu policiją“. Prasidėjo apsižodžiavimas, tos moterys ėmė sakyti: „mes patys iškviesim“, vyras gal kelis žingsnius link tų moterų buvo paėjęs, bet prie suoliuko nebuvo priėjęs ir tada grįžo prie savo mašinos. Kas tiksliai įvyko nematė, ir to šuns nematė, tai kas įvyko žino iš sutuoktinio pasakojimo. Kai vyras atėjo pasakė: „va, pažiūrėkit“, atitraukė ranką nuo skruosto ir tada pamatė žaizdą – išplėštus audinius. Iš karto R. nesakė kas nutiko. Dar bandė su J. R. raminti, kad randai vyrą puošia, kad mes „greitai sutvarstysim“, tačiau R. ėmė nervintis, J. sako, kad žandas išplėštas ir, kad su „patvarstymais neapsieisim“. Mašinoje buvo vienkartinių servetėlių įpakavimas ir tų vienkartinių servetėlių dalį pridėjo prie žando. Atrodo, kad R. su tomis servetėlėmis prie veido nebuvo grįžęs prie tų moterų. Vyras ketino kviesti policiją, bet kraujas tekėjo iš žaizdos per ranką, R. nervavosi, ir galvodama, kad policijos ilgai teks laukti, nusprendė važiuoti į Pabradę, nes Pabradėje yra greitoji pagalba. Būnant mašinoje vyras pradėjo detalizuoti, pasakė, kad: „aš priėjau, paklausiau ar geras šuo“, sakė, kad kažkoks vyras eidamas su vaiku pasakė, kad su tokiu šuniu negalima būti viešoje vietoje, kad „dėkit šuniui antsnukį“. Ir jos sutuoktinis, norėdamas „nugesinti“ įsižiebusį konfliktą, priėjo prie tų moterų, paklausė ar geras šuo, atsakė „taip taip geras šuo“, paklausė ar gali šunį paglostyti, ir lenkėsi prie šuns jį glostyti ir tada tas šuo stvėrė už veido, viršutinių žandikauliu stvėrė už antakio, akinių, apatiniu – išplėšė žandą. Akiniai yra sugadinti, įbrėžti, akinių žąselė yra sugadinta. Akinius „Mantas“ R. pirko 2022 m. kovo mėn., pirko Ateities g., Vilniuje, prie parduotuvės „Norfa“. Po įvykio vyras akinių „Mantas“ nenešiojo. Vyro pasakojimą girdėjo A. ir J., jie buvo mašinoje. Vyras ėjo kaip girtas, nes nematė kur eiti, jo blogas regėjimas. Pabradės greitojoje pagalboje žaizdą sutvarstė, susiuvo ir grįžo į sodybą. R. buvo labai įsiaudrinęs, po ligos jį ištinka panikos atakos. Vyras nuėjo miegoti, jam pakilo temperatūra, gal po 24 val. išsiskirstė miegoti ir vyras sako pažiūrėk, mus dar į teismą nori paduoti. Nuėjusi pas J. pakalbėjo, kad pagalvok, kokie „baisūs žmonės“ jų šuo įkando, jie neatsiprašė, o dar ir į teismą ketina paduoti. Kitą dieną J. su A. išvažiavo, vyrą vėl ištiko panikos atakos, nuvažiavo į Pabradės policiją, ilgai laukė policijos ekipažo, atvykę policijos pareigūnai pareiškimo nepriėmė, nurodė pareiškimą teikti per e-policiją, tada nuvažiavo į Vilnių, vyras nuvažiavo į greitąją pagalbą. Ji prisijungė prie Pabradės Facebook paskyros, bandė kreiptis į kaltinamąją, kad bent jau atsiprašyti būtų buvę gražu, tačiau buvo išvadinta įvairiai ir atsijungė. Kitą dieną vyras važiavo į Žalgirio klinikas, jam grįžus, vyras parsivežė išrašą ( medicininius dokumentus ) ir tada kartu parašė pareiškimą policijai. Vyras dėl to įvykio labai pergyvena, gyvenimo kokybė labai suprastėjo, „sugrįžo“ panikos atakos, sutriko miegas, vyras vartoja vaistus, turi lankytis pas psichiatrus. Be panikos atakų, vyras turi ir kitą sveikatos sutrikimą, kurio nepageidauja nurodyti, tam, kad nepaskleisti informacijos, todėl vyras į Žalgirio klinikas kreipėsi tik kitos dienos vakare. Dėl rando vyras planuoja ateityje daryti plastinę operaciją, nes randas negražiai sugijo, vyras jaučia diskomfortą, žaizda ilgai gijo, jis pergyveno, jaučia diskomfortą dėl to užsiaugino barzdą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. N. paaiškino, kad 2022 m. birželio mėn. po Joninių atvažiavo pas R. L., kuris yra sutuoktinės pusbrolis, pasisvečiuoti. Nusprendė nuvažiuoti prie ežero nusimaudyti. Mašiną pastatė gal kokių 8-10 metrų atstumu nuo žmonių, kurie sėdėjo prie suoliuko. Mašinų ir žmonių buvo daug, savo mašiną pastatė kur rado vietos, netoli laužavietės ir kelmo. Atvažiavus R. buvo sveikas, nebuvo sužalotas. Jis nemoka plaukti ir į vandenį nelenda, todėl atvažiavus liko ant kranto, o R. ir moterys nuėjo maudytis. R. iš vandens grįžo ankščiau nei moterys, išlipo, kalbėjo kol jis parūkė, tada užsimetė marškinius ir kalbėjosi abudu. Bekalbant girdėjo, kad netoli jų įvyko kažkoks konfliktas. Kažkoks vyras kažką sakė dėl šuns, gerai girdėjo, kad vyras sakė: „susitvarkykit šunį, kad kvies policiją“, visko kas vyksta tiksliai nesiklausė. Šunį matė, šuo sėdėjo ant suoliuko, šalia buvo moterys vyresnio amžiaus. Šuo buvo su pavadėliu, matėsi, kad pavadėlis „kabėjo“, dar pavadėlis buvo ant žemės, koks pavadėlio ilgis negali nurodyti. Tuo momentu šuo tikrai buvo be antsnukio. Tada bekalbant su R. pasakė, kad „visiems užkliūna tie šuniukai“. Tada grįžo nusimaudžiusi jo žmona, J. keliomis minutėmis vėliau iš vandens išlipo. Žmona norėjo persirengti, nes ketino grįžti atgal į sodybą. Todėl iš mašinos paėmė rankšluosti, su žmona nuėjo prie mašinos, kad žmona galėtų persirengti, nes buvo žmonių, mašinų ir persirengti ten nėra kur. Tuo metu R. nuėjo prie šuniuko, suprato, kad „paguosti“ dėl to konflikto, kurį girdėjo. Kol žmona persirenginėjo, laikė rankšluostį ir buvo nusisukęs, paties įvykio kaip ir kas atsitiko nematė. Kai išgirdo, kad R. suaimanavo „ai-ai“, ar panašiai - atsisuko. Atsisukęs pamatė, kad R. ateina ranka uždengęs skruostą, pamatė tekant kraują. R. atėjęs pasakė: „va, pažiūrėkit“, tada R. pasakė: „R., ko tu lindai“. R. paaiškino, kad priėjęs prie tų žmonių paklausė ar šuo gali pulti, ar šuo geras, jam pasakė, kad „šuo geras, nieko nedarys“, ir R. pasakė, kad kai tik jis ( R. ) pritūpė „šuo iš karto už veido“. R. kairėje veido pusėje matėsi įrėžta, matėsi kraujas. Moterys R. servetėlėmis apvalė, turėjo dezinfekcinio skysčio, liepė R. laikyti servetėles. Jis surinkinėjo daiktus, ruošėsi išvažiuoti, tada sėdo į mašiną, apsukinėjo mašiną, nematė ar R. buvo grįžęs prie tų moterų. Mašinoje R. ranka laikė servetėles prie veido, nes kraujas bėgo. Tada nuvažiavo į ligoninę suteikti R. pirmą pagalbą, mašinoje dar kalbėjo, kad negerai R. pasielgė, kad ko reikėjo lįsti prie to šuns. Pats augina šunis, tačiau šunų prie ežero nesiveža, ir nenorėtų, kad svetimi žmonės šunis glostytų. Nuvažiavus į priėmimą R. „aptvarkė, apklijavo“ ir tada nuvažiavo į sodybą, bet vakaras jau buvo nekoks – R. visą vakarą buvo šoke, nusiminęs, vaikščiojo pasimetęs, vėliau pradėjo veidas raudonuoti, pakilo temperatūra. Tada kitą dieną nusprendė važiuoti į ligoninę, nes R. jautėsi negerai. Kada tiksliai R. išvažiavo į gydymo įstaigą, neprisimena, gal kitos dienos ryte, o jis su žmona išvažiavo namo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. N. paaiškino, kad 2022-06-26 po pietų, gal apie 15 val., iš pusbrolio R. L. sodybos vyko prie ežero nusimaudyti. Važiuojant į priekį automobilį vairavo ji, atvažiavus prie ežero, mašina pasistatė aikštelės pabaigoje ir tada trise J., ji pati ir R. nuėjo maudytis. Jos vyras nesimaudė, liko prie mašinos. Mašina stovėjo gal kokių 10 - 15 m atstumu nuo suoliuko prie kurio buvo šuo, šunį matė. Šuo buvo pririštas prie suoliuko pavadėliu, pavadėlis gana ilgas, gal kokių 3-5 m., ant suoliuko sėdėjo šuns šeimininkė ir dar viena moteris. Šuo vaikščiojo, buvo matyti ir ant žemės guli pavadėlis. Maudėsi neilgai, gal iki 10 min. Konfliktą girdėjo po to, kai grįžo išsimaudžiusi ežere. Išlipus iš vandens R. L. buvo ant kranto, eidama girdėjo, kad kažkoks vyras sakė žmonėms su šuniu, kad „policiją iškviesim, prisiriškit šunį“, dar pasižiūrėjo, kad šuo buvo pririštas, matė pavadėlį, šuo buvo be antsnukio. Šuo mišrūnas, bet jos manymu „iš piktųjų šunų“. Dar trise pašnekėjo tarpusavyje, kad tas šuo gal nieko blogo dar ir nepadarė, o žmonės jau nepatenkinti. R. buvo ankščiau išlipęs iš vandens ir kalbėjosi su jos vyru. Šunį be antsnukio matė kai tik atvažiavo, kai ėjo link vandens ir girdėjo kitą vyrą su vaiku konfliktuojant ir kai grįžo iš vandens, šuo dar buvo be antsnukio. Kai grįžo išsimaudžiusi, nuėjo prie automobilio persirengti, vyras laikė rankšluostį kol ji persirenginėjo. Buvo atidarytos automobilio durelės ir prie automobilio persirenginėjo. Tada pamatė, kad R. ateina ranka prisispaudęs kairį skruostą ir sako: „šuo įkando“. Paties įvykio nematė, tai žino iš R. pasakojimo. R. parodė, kad veide buvo „įgnybta“, žaizdą prispaudęs, buvo nutekėjęs kraujas, bet kadangi žaizdą buvo prispaudęs kraujo nebuvo daug. Tada pamatė, kad žaizda gana gili, ir kad servetėlės nieko negelbės, kad reikia kreiptis į gydymo įstaigą, nes žaizda buvo „pravėpus“. R. žmona sakė, kad gal reikia policiją kviesti, bet ji pasiūlė kreiptis į gydymo įstaigą, nes žaizda buvo „negraži“. Jos vyras surinko daiktus, atsisėdo vairuoti mašinos, R. atsisėdo keleivio vietoje, ji su J. automobilio gale. Kaip suprato, tai R. prie tų žmonių su šunimi nuėjo būtent po to konflikto, kuris kilo dėl šuns tarp vyro su vaiku ir tų žmonių. R. sakė, kad nuėjęs paklausė ar šuo geras, ir kiek suprato, jam pasakė, kad šuo geras, ir gal R. norėjo šunį paglostyti, ir tuo momentu, kaip suprato, ir buvo tas grybštelėjimas. Nematė, ar R. po įkandimo dar buvo nuėjęs prie tų žmonių. Išvažiuojant nuo ežero pamatė, kad šuniui jau buvo uždėtas antsnukis. Išvažiavus ant asfalto R. dar pasakė, kad ir akinius subraižė. Suprato, kad šuo kando į akies sritį ir pasakė R., kad akiniai akį apsaugojo, akinių stiklas buvo subraižytas. Matė, kad R. viena ranka laikydamas skuostą telefonu kita ranka padarė foto per automobilio langą. Nuotraukoje ir pamatė, kad šuo su antsnukiu. Nuvažiavo į Pabradės punktą, ilgokai laukė, tiesiog užklijavo žaizdą ir paleido.

Iš 2022-09-23 apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 45-52 ) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – pakrantės teritorija, esanti prie Laumeno ežero, Palaumenio k., Pabradės sen., Švenčionių r. Pakrantėje yra 5 staliukai su suolais, supynės, šalia pavėsinės įrengta laužavietė, persirengimo kabina. Pėdsakų ir daiktų, reikšmingų bylai tirti, neaptikta.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-08-01 specialisto išvados Nr. G 2364/2022 (01) matyti ( t. 1, b. l. 21-22 ), kad R. L. nustatyta kąstinė žaizda kairėje viršutinės lūpos-žando srityje. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Kadangi kąstinė žaizda veide sugis randu, tai sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo 50.1 punktas). Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu.

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2023-01-13 apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 124-133 ) matyti, kad apžiūrėti nuketėjusiojo R. L. savanoriškai pateikti akiniai „Mantas“ su baltos spalvos dėklu „Pull Bear“. Akiniai įdėti į baltos spalvos dėklą, ant kurio užrašytas pavadinimas „PULL BEAR“. Akinių rėmelis yra plastikinis ( medžio imitacija ) pilkos spalvos, akinių kairysis stiklas yra su akivaizdžiais įbrėžimais ( subraižymais ), kurie yra užfiksuoti nuotraukose. Akiniai nenauji, naudoti. Ant akinių dešinės kojelės matyti, kad yra iškritęs ženkliukas ( liko tuščia erdvė ), ant akinių kairės kojelės yra užrašas „Mantas“. Abiejų kojelių vidinėje pusėje matyti buvę užrašai, kurie yra nusitrinę ir neįskaitomi. Dešinė akių kojelė juda laisvai.

Iš 2023-04-21 kitų objektų apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 182-184 ) matyti, kad apžiūrėtas BPC Vilniaus skyriaus garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad A. T.skambino į BPC ir pranešė apie prie Laumenės ežero žmonių netinkamai prižiūrimą mišrūną be antsnukio.

Iš 2023-03-17 UAB „Žvėryno veterinarijos gydykla“ rašto Nr. 10-G-18307 ( t. 1, b. l. 169-175 ) matyti, kad pateikta dokumento „Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių priede“ ( Prašymo dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir ( ar ) įregistravimo, duomenų keitimo ar išregistravimo ) kopija, iš kurios matyti, kad 2021-03-12 augintinį vardu T., šokoladinės spalvos mišrūną, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) ( mikroschemos įterpimo ar nuskaitymo data 2020-12-10 ), perėmęs savininkas yra S. Š.. Iš pateiktos 2021-03-01 gyvūno ir nuosavybės teisių į jį perdavimo priėmimo sutarties Nr. LB-002 kopijos matyti, kad šuo vardu T. perduodamas S. Š. nuosavybėn.

Iš 2023-04-24 Prašymo dėl įrodymų prijungimo prie bylos ( t. 3, b. l. 96-106, 115-117 ) matyti, kad S. Š. pateikė 2020-12-10 Gyvūnų augintinių ženklinimo ir įregistravimo taisyklių priedą; 2022-04-22 Gyvūnų augintinių ženklinimo ir įregistravimo taisyklių priedą; Ispanijos Respublikos atsakymą ir pažymas dėl S. Š. studijų ir egzaminų sesijų. 2020-12-10 Gyvūnų augintinių ženklinimo ir įregistravimo taisyklių priede nurodyti duomenys: šuo vardu T. ( T. ), šokoladinės spalvos, mišrūnas, patinas, augintinio mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) ( mikroschemos įterpimo ar nuskaitymo data 2020-12-10 ), paso numeris (duomenys neskelbtini), paso išdavimo data 2020-12-10. 2022-04-22 Gyvūnų augintinių ženklinimo ir įregistravimo taisyklių priede nurodyti duomenys: šuo vardu T., šokoladinės spalvos, mišrūnas, patinas. augintinio mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) ( mikroschemos įterpimo data 2020-12-10 ), paso numeris (duomenys neskelbtini), paso išdavimo data 2022-04-22.

Iš 2023-03-31 akistatos protokolo ( t. 3, b. l. 51-57 ) matyti, kad nukentėjusiojo R. L. ir įtariamosios S. Š. parodymų prieštaravimai akistatos metu pašalinti nebuvo.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas ( BPK 1 straipsnio 1 dalis ). Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu ( BPK 20 straipsnio 5 dalis ). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis; 2) žmogaus sužalojimas ar susargdinimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. BK 139 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Nesunkiam sveikatos sutrikdymui dėl neatsargumo kvalifikuoti esminės reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Kartu pažymėtina, kad BK 139 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas nėra specialusis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-01-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-648/2023 ).

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta viena svarbiausių baudžiamosios atsakomybės nuostatų – atsakomybė tik už kaltai padarytą veiką. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai BK nustatyta veika padaroma viena iš įstatyme nurodytų kaltės formų. Tai reiškia, kad tik suvoktas, sąmoningas ( t. y. tyčinis ) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo pažeidimas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

BK 16 straipsnio 3 dalyje nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika ( veikimas ar neveikimas ) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius.

Kaip jau buvo minėta, S. Š. O. kaltinama tuo, kad būdama mišrūno šuns savininke ( laikytoja ), 2022-06-26 apie 15.00 val., paplūdimyje, esančiame prie Laumeno ežero, Palaumenio k., Pabradės sen., Švenčionių r. sav., elgėsi nepakankamai atsargiai ir neužtikrino, kad jos prižiūrimas šuo mišrūnas vardu T., nukentėjusiojo R. L. nesužalotų, dėl ko, nurodytas šuo, priėjusiam prie jo arčiau R. L., įkando, padarydamas pastarajam kąstinę žaizdą kairėje viršutinės lūpos – žando srityje, dėl ko, nukentėjusiajam R. L. ant veido, įkandimo vietoje liko randas, tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų ir tokiais savo veiksmais kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji S. Š. O. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką nepripažino visiškai. Nurodė, kad kaip šuns T. savininkė padarė viską – šuo buvo pavadžiu pririštas prie stalo kojos, pririšus pavadis buvo trumpas 1-1,5 m ilgio, ji nuolat buvo prie šuns ir šunį prižiūrėjo, uždėjo šuniui antsnukį. Atėjus R. L., kurio tuo metu nepažinojo, šuo buvo pririštas, buvo su antsnukiu, buvo karšta ir šuo gulėjo po suoliuku šešėlyje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022-06-26 apie 15.00 val., prie Laumeno ežero, esančio Palaumenio k., Pabradės sen., Švenčionių r. sav., kaltinamoji S. Š. O. buvo su savo šunimi T.. Iš 2021-03-01 gyvūno ir nuosavybės teisių perdavimo – priėmimo sutarties ( t. 1, b. l. 173-174 ), 2021-03-12 prašymo dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar ) įregistravimo, duomenų keitimo ar išregistravimo ( t. 1, b. l. 171-172 ), gyvūno paso Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 3, b. l. 15-17 ) matyti, kad šuns veislė – mišrūnas, amžius – 3-4 metai ( gimimo data – 2018-01-01 ), vardas – „T.“, savininkė yra S. Š. ( pavardė po santuokos Š. O. ).

Nustatyta kad kaltinamoji S. Š. O. yra mišrūno šuns „T.“ ( „T.“ ) savininkė ir laikytoja. Šią aplinkybę patvirtino ir pati kaltinamoji nurodydama, kad šuo vardu „T.“ buvo paimtas iš prieglaudos, šunį vadina nauju į jo vardą dokumentuose panašiu vardu – „T.“, šuo vardu „T.“ ir šuo vardu „T.“ yra vienas ir tas pats šuo, ji yra to šuns savininkė ir laikytoja, ir su šiuo šunimi 2022-06-26 apie 15.00 val. buvo prie Laumeno ežero, Palaumenio k., Pabradės sen., Švenčionių r. sav.

Duomenų, kad minėtas šuo mišrūnas „T.“ būtų priskirtinas kovinių ir/ar pavojingų šunų veislių sąrašui ( Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-01-09 įsakymas Nr. B1-5 ) byloje nėra.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia gyvūno savininko sąvoką. To paties įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra išskirta gyvūno laikytojo sąvoka, kuri yra platesnė ir apima ne tik gyvūno savininką, bet ir asmenį, kuris atlygintinai ar neatlygintinai laiko gyvūną. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytos gyvūnų laikytojų pareigos, kurios numato, kad gyvūnų laikytojai privalo ne tik rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, bet ir užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, taip pat privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimo kodekso 346 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 straipsnyje numatyta atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą. Taigi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka asmenims už gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatytų pareigų nevykdymą, gali kilti baudžiamoji, administracinė ar civilinė atsakomybė.

Pagal Gyvūnų laikymo Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-27 įsakymu Nr. A-968, 47 punktą, pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami ( vedami ) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami ( vedami ) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo privalo užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamoji atsakomybė, kaip ultima ratio ( kraštutinė priemonė ), turi būti taikoma tais atvejais, kai gyvūno savininko ar laikytojo veiksmai prižiūrint, kad gyvūnas nekeltų pavojaus aplinkiniams, yra žemo atsakingumo ar nusikalstamai nerūpestingi, todėl aukštesnio pavojingumo laipsnio, nei numatyta civiliniame delikte ar ATPK ( šiuo metu – ANK ). Veiksmų pavojingumo laipsnis neturi būti tiesiogiai siejamas su atsiradusios žalos dydžiu, šiam kriterijui reikšmingiausi yra nustatytų saugumo reikalavimų pažeidimo grubumas, gyvūno keliamo pavojaus mastas atsižvelgiant ne tik į gyvūno rūšies pavojingumą, bet ir į konkretaus gyvūno agresiją, charakterio savybes, praeityje buvusius panašius incidentus dėl gyvūno padarytos žalos ar pasireiškusios agresijos ir kt. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-697/2016 ).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio dieną – 2022-06-26 apie 15 val. prie Laumeno ežero buvo kaltinamoji S. Š. O. su šuniu „T.“. Kaltinamoji S. Š. O. paaiškino, kad atvažiavus prie ežero šuo buvo pririštas prie poilsiavietėje įrengto medinio stalo kojos, praėjus maždaug 5-10 min. po vyro su vaiku ( A. T. ) išsakytos pastabos dėl to, kad šuo be antsnukio, uždėjo šuniui antsnukį ir antsnukio daugiau nenuėmė. Nustatyta, kad šuniui „T.“ iki liudytojui A. T. 2022-06-26 apie 14-15 val. paskambinant į bendrąjį pagalbos centrą, antsnukis nebuvo uždėtas. Šios aplinkybės neneigia ir kaltinamoji S. Š. O.. Aplinkybę, kad minėtas šuo buvo pririštas pavadžiu patvirtina liudytojas A. T., kuris nurodė, kad priėjęs matė ant žemės pavadį apie 1,5 – 2 m ilgio, mano, kad šuo buvo pririštas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina liudytojai A. N., J. N., J. Ž., J. Z.. Liudytojas A. N. nurodė, kad šuo buvo su pavadėliu, matė, kad pavadėlis „kabėjo“, dar pavadėlis buvo ant žemės, pavadėlio ilgio negali nurodyti, tuo metu šuo tikrai buvo be antsnukio. Liudytoja J. N. nurodė, kad šuo buvo pririštas prie suoliuko pavadėliu, pavadėlis gana ilgas, gal kokių 3-5 m., ant suoliuko sėdėjo šuns šeimininkė ir dar viena moteris. Liudytoja J. Ž. paaiškino, kad šuo buvo pririštas, pavadėlis buvo nelabai ilgas, apsuktas prie stalo kojos, nuo staliuko šuo galėjo nueiti maksimaliai vieno metrą. Liudytoja J. Z. paaiškino, kad šuns pavadėlis buvo apie pora metrų, o kai suvyniotas apie pusę metro, šuo visą laiką buvo pririštas prie suoliuko kojos.

Liudytojas A. T. nurodė, kad būdamas prie Laumeno ežero pamatė šunį, kuris buvo apie 2 m nuo šeimininkų, ir gal apie 3-4 m. atstumu nuo ežero pakrantės, šunyje įžvelgė kovinio šuns bruožus, tuo metu šuo graužė kaulą su mėsa. Prie ežero buvo su vaiku, nusprendė įspėti šuns savininkus, kad šuniui uždėtų antsnukį, priėjus prie šuns apie du metrus, šuo agresyviai suurzgė, šuns šeimininkams pasakė, kad šuniui uždėtų antsnukį ir, kad negalima šuns šerti viešoje vietoje. Su šuns šeimininkais įvyko žodinis konfliktas, po antros pastabos dėl šuns paskambino į policiją ( BPC ), pokalbis vyko maždaug apie pietus – gal 15-16 val., iškvietęs policiją, nuėjo prie ežero pakrantės pas vaiką, gal po 20 min. tie asmenys išvažiavo.

Aplinkybę, kad šuniui antsnukis buvo uždėtas po to, kai A. T. paskambino į BPC patvirtina BPC Vilniaus skyriaus pateiktas garso įrašas, iš kurio apžiūros ( t. 1, b. l. 182-184 ), matyti, kad pranešėjas pranešė, kad prie Laumeno ežero yra agresyvus šuo su pavadėliu, be antsnukio, operatoriui pasitikslinus, pranešėjas pasakė, kad „šuo ant pavadėlio, bet jis labai agresyvus ir be antsnukio, dabar jau uždėjo, uždėjo“. Tai, kad antsnukis šuniui buvo uždėtas būtent po A. T. ( vyro su vaiku ) išsakytų pastabų, patvirtina ir liudytojai J. Ž., R. O.. Liudytoja J. Ž. nurodė, kad po vyro su vaiku pastabos, šuniui buvo uždėtas antsnukis ir iki ateinant kitam vyrui ( R. L. ) nebuvo nuimtas, nes mažai laiko praėjo. Liudytojas R. O. nurodė, kad apsistojus šunį iš karto pririšo pavadžiu, šuniui buvo pastatytas „bliūdas“ vandens, šuo lakė vandenį, po kurio laiko automobiliu „Toyota“ atvažiavo vyriškis su vaiku, vyras tik išlipęs iš automobilio pradėjo reikšti pretenzijas, kad šuo privalo būti su antsnukiu, tada ėmėsi priemonių – uždėjo šuniui antsnukį, po ko nuėjo maudytis.

Nukentėjusysis R. L. nurodė, kad įvykio dieną išsimaudęs, išlipo iš vandens, pasikeitė akinius, girdėjo kaltinamosios ir kažkokio vyro žodinį konfliktą, kuris jam išlipu iš vandens jau buvo pasibaigęs, ir nusprendė nueiti į tą vietą, kur buvo kaltinamoji su šuniu. Prieidamas prie šuns, matė pavadėlį, šuo, maždaug aviganio ūgio, buvo be antsnukio. Kai priėjo prie šuns, šuo buvo kitapus rąsto, priklaupė, kaip tada suprato šuns savininkės ( kaltinamosios ), paklausė ar galima šunį paglostyti, į ką ji pasakė, kad „taip, neįkas“, tada ištiesė ranką, kad šuo ranką apuostytų, prilietė šunį, šuo iš karto šoko, peršoko per rąstą ir įkando į veidą. Po įkandimo ėmė bėgti kraujas, užsidengęs kairią akį, eidamas prie mašinos, sakė „uždėkit šuniui antsnukį“.

Liudytoja J. L. paaiškino, kad kai nusimaudžiusi grįžo prie automobilio, A. N. pasakė, kad R. L. nuėjo „užglaistyti konflikto“, kuris kilo kai taku link ežero eidamas vyras su mažu vaiku pasakė pastabą moteriai su šuniu, kad pastaroji uždėtų šuniui antsnukį. Vyro su vaiku ir tų moterų konflikto negirdėjo, atsisukusi pamatė, kad prie staliuko sėdi, kaip jai tada pasirodė, dvi pagyvenusios moterys, jos vyras R. L. buvo šalia jų, šuns nematė.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis su kaltinamąja ir/ar jos šeimos nariais iki įvykio nebuvo pažįstami ir jokios būtinybės ir ar poreikio R. L. eiti prie kaltinamosios su šuniu nebuvo. Žodinis konfliktas tarp A. T. ir kaltinamosios ( jos šeimos narių ), kaip nurodo pats nukentėjusysis ir liudytojas A. N., jau buvo pasibaigęs. Konfliktas tarp A. T. ir kaltinamosios ( jos šeimos narių ) kilo dėl to, kad šuo buvo be antsnukio, o pastariesiems antsnukį šuniui uždėjus, žodinis konfliktas baigėsi, ką patvirtina ir BPC garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad pranešėjas, bendraudamas su operatoriumi pasakė: „šuo ant pavadėlio, bet jis labai agresyvus ir be antsnukio, dabar jau uždėjo, uždėjo“.

Nukentėjusysis R. L. nurodė, kad kai priėjo prie šuns, šuo buvo kitapus rąsto, priklaupė, kaip tada suprato šuns savininkės ( kaltinamosios ), paklausė ar galima šunį paglostyti, į ką ji pasakė, kad „taip, neįkas“, tada ištiesė ranką, kad šuo ranką apuostytų, prilietė šunį, šuo iš karto šoko, peršoko per rąstą ir įkando į veidą. Liudytojas R. O. paaiškino, kad lipant iš vandens matė, kad vyras, kaip dabar žino R. L., yra priėjęs prie S., ir jos močiutės. Kai R. L. priėjo, šuo buvo su antsnukiu, petnešomis. Pradėjo sparčiau eiti ir pamatė kaip R. L. pasilenkė prie šuns ir abejomis rankomis paėmė šuns snukį, šuo jau buvo su antsnukiu, išgirdo, kad šuo sucypė, atsitraukė nuo R. L., tada R. L. išsitiesė ir nuskubėjo link savo automobilio. Liudytoja J. Z. paaiškino, kad matė, kaip R. L. priėjo prie dukros ir mamos, pradėjo kažką kalbėti, nelabai girdėjo ką sakė, nes buvo triukšminga, tada praėjo pro dukrą, priėjo prie jų šuns, žemai pasilenkė veidu prie šuns snukio ir sugriebė už šuniui už snukio, šuo traukėsi, sucypė, o jis laikė šunio snukį, šuo buvo pririštas, su antsnukiu. Liudytoja J. Ž. paaiškino, kad po to, kai vyras su vaiku išsakė pastabą dėl šuns, šuniui buvo uždėtas antsnukis. Neilgai trukus prie jų priėjo kitas vyras ( R. L. ), nuo atėjusio vyro ir nuo šuns sėdėjo apie 2 m atstumu, šuo buvo po suoliuku. Atėjęs vyras atrodė apsvaigęs, nerišliai kalbėjo, jis priėjo prie šuns, atrodo sakė „geras šuniukas“, bet nesuprato ką tiksliai, gal norėjo šunį paglostyti, šuo ėmė trauktis nuo jo, vyras vis norėjo šunį paglostyti, ėjo prie šuns, o šuo traukėsi nuo jo, tada tas vyras ranka griebė šunį, šuniukas sucypė, pradėjo trauktis ir vėl vyras prie to šuniuko artėjo ir tada staigiai tas vyras nusisuko ir nuėjo.

Kaip jau minėta, baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tais atvejais, kai gyvūno savininko ar laikytojo veiksmai prižiūrint, kad gyvūnas nekeltų pavojaus aplinkiniams, yra žemo atsakingumo ar nusikalstamai nerūpestingi, todėl aukštesnio pavojingumo laipsnio, nei numatyta civiliniame delikte ar ANK.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamoji savo šunį „T.“ buvo pririšusi pavadžiu prie stabiliai įtvirtinto objekto – poilsiavietėje įrengto medinio stalo kojos, pavadis buvo sutrumpintas iki 1,5 – 2 m ilgio, ir šuo galėjo judėti tik 1,5 – 2 m atstumu. Nors liudytoja J. N. nurodė, kad šuns pavadis buvo ilgas – 3 - 5 m ilgio, tačiau pavadį matė gulint ant žemės, pati prie šuns ir/ar prie staliuko kur buvo kaltinamoji su šeima, priėjusi nebuvo, todėl manytina, kad vien iš ant žemės liudytojos J. N. matyto pavadžio vaizdo, liudytoja objektyviai pavadžio ilgio įvertinti negalėjo. Kiti liudytojai, tarp jų ir liudytojas A. T., kuris yra kinologas, ir buvo priėjęs arčiau šuns ( 2 m atstumu ) nurodė, kad pavadis buvo 1,5 - 2 m ilgio, mano, kad šuo buvo pririštas. Kaltinamoji savo šunį nuolat prižiūrėjo, t. y. buvo šalia šuns, šuo nebuvo vedžiojamas poilsiavietės vietoje ir nebuvo palaidas, poilsiavietės lankytojui išreiškus nepasitenkinimą dėl to, kad šuo yra be antsnukio, kaltinamoji iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų – uždėjo šuniui antsnukį. Aplinkybė, kad nukentėjusysis girdėjo žodinį kaltinamosios konfliktą su A. T., o pastarajam po antro pokalbio, tarp kurių buvo 5 min. pertrauka, paskambinus į BPC, kaltinamoji antsnukį šuniui uždėjo, sudaro pagrindo manyti, kad nukentėjusysis prie kaltinamosios priėjo neilgai trukus po minėto A. T. skambučio į BPC, po kurio antsnukis šuniui buvo uždėtas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad po A. T. skambučio į BPC antsnukis šuniui būtų buvęs nuimtas. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybę, jog šuo, nukentėjusiajam priėjus prie šuns, buvo be antsnukio nurodo tik pats nukentėjusysis. Liudytojas V. Š. įvykio nematė, vaikštinėjo miške. Liudytoja J. L. įvykio nematė, nurodė, kad persirenginėjo prie mašinos ir matė, kad jos vyras R. L. buvo prie dviejų moterų su šunimi, jai tik spėjus apsirengti suknelę išgirdo kažką lyg „oi“, atsisuko, ir pamatė, kad vyras R. L. grįžta užsidengęs veidą ranka. Liudytojai A. N. ir J. N. įvykio taip pat nematė. J. N. persirenginėjo prie mašinos už durelių, A. N., žmonai persirenginėjant, laikė rankšluostį ir buvo nusisukęs. Kiti liudytojai – J. Z., R. O., J. Ž. nurodo, kad šuo buvo su antsnukiu.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie šuns mišrūno „T.“ pavojingumą ar agresiją, ar praeityje buvusius panašius incidentus dėl šio šuns padarytos žalos ar pasireiškusios agresijos. Liudytojas R. O. paaiškino, kad šuo įsigytas Ispanijoje iki santuokos, šuo praėjęs dresūros kursą, šį šunį žino nuo pirmų dienų, gyvena (duomenys neskelbtini), šunį kasdien vedžioja lauke, šuo pripratęs prie žmonių, į aplinkinius asmenis nereaguoja, visur kartu vežiojasi šį šunį, šuo nėra kėlęs agresijos nei vienam sutiktam aplinkiniui. Kaltinamoji S. Š. O. nurodė, kad šuo nepavojingas, iki įvykio buvo dresuotas, turėjo apie 6 mėn. individualias dresūros pamokas, šuo auginamas mieste, niekada nebuvo jokių atvejų dėl šuns elgesio, šunį palieka ir pas mamą, ir keliauja su šunimi visur kartu, šuo lankosi viešose vietose, kavinėse. Liudytoja J. Z. paaiškino, kad šunį labai myli, prižiūri kai dukra išvažiuoja į sesiją, ar su reikalais, tai šuo būna pas ją, vaikai taip pat su šuniu bendrauja, šuo labai myli vaikus ir labiausiai myli jos sūnų, visą laiką guli prie jo kojų, saugo.

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji laikėsi nustatytų saugumo reikalavimų – su šeima ilsėtis apsistojo atokiau kitų poilsiautojų, prie staliuko su suolais nuošaliau, iš karto atvažiavusi pririšo šunį pavadžiu prie poilsiavietėje įrengto stalo kojos, pavadis buvo 1,5 – 2 m ilgio, kaltinamoji nuolat buvo prie šuns ir jį prižiūrėjo, poilsiautojui išreiškus pretenziją iš karto ėmėsi priemonių – uždėjo šuniui antsnukį, šuo nebuvo vedžiojamas pakrantėje ( paplūdimyje ), ir nebuvo palaidas. Kaltinamoji šunį „T.“ laikė nuo 2021-03-12, t. y. iki įvykio ( 2022-06-26 ), daugiau nei vienerius metus, nurodė, kad gyvena mieste, kur šunį nuolat vedžioja ir per tą laiką nebuvo jokių įvykių susijusių su šuns charakterio savybėmis ir/ar agresija, šuns praėjo 6 mėn. individualios dresūros kursą, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje, poreikio imtis kažkokių papildomų atsargumo priemonių nebuvo, o kaltinamoji elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai.

Aplinkybės, kad nukentėjusysis R. L. savarankiškai, nesant jokiam poreikiui ir/ar būtinybei, neturėdamas jokio konkretaus tikslo, priėjo prie jam visiškai nepažįstamos kaltinamosios ir prie pat prie jam visiškai svetimo gyvūno – šuns mišrūno „T.“, kuris tuo metu gulėjo šešėlyje po suoliuku, nukentėjusiajam, pasak paties nukentėjusiojo, būnant priklaupus ir tiesiant į šunį ranką, kitų liudytojų ir kaltinamosios parodymais siekiant šunį paglostyti, pasilenkus ir abejomis rankomis sugriebus šuniui už apatinio žandikaulio ir šunį pritraukus šuns snukį prie savo veido, sudaro pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajam R. L. padaryta žala sveikatai galimai dėl šuns įdrėskimo, buvo sąlygota didelio paties nukentėjusiojo neatsargumo ir nerūpestingumo. Nukentėjusiajam nepriėjus prie pat šuns „T.“, nepritūpus ir nesiekiant šio šuns – jo neglostant, negriebiant šuniui už snukio, žala nukentėjusiojo sveikata nebūtų padaryta.

Nors byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-08-01 specialisto išvadoje Nr. G 2364/2022 (01) konstatuota, kad R. L. nustatyta kąstinė žaizda kairėje viršutinės lūpos-žando srityje, teismo posėdyje apklausta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė J. B. paaiškino, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus atliko R. L. teismo medicinos tyrimą. Tyrimui buvo pateiktas 2022-06-27 Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikų išrašas, paties R. L. netyrė ir nematė. Teikiant išvadą rėmėsi gydytojo suformuluotu aprašymu „kastinė žaizda“, galėtų pridurti, kad iš išvados galima būtų pašalinti žodį „kąstinė“ ir palikti tiesiog „žaizda“, nes tikslaus sužalojimo mechanizmo pagal pateiktus medicinos dokumentus nėra galimybės nustatyti. Kadangi nėra pakankamai duomenų patvirtinančių, kad žaizda yra kąstinė, tikslina savo išvadą. Neatmeta galimybės, kad galėjo būti kąstinė žaizda, bet lygiai taip pat galėjo būti ir nekąstinė žaizda. Taigi, teismo posėdyje specialistė nepatvirtino savo kategoriškos išvados, kad R. L. buvo padaryta kąstinė žaizda, ir tai tik patvirtina aukščiau nurodytas aplinkybes, kad R. L. priėjus šuo buvo su antsnukiu.

Kitą vertus, kadangi nenustatyta, kad šuo yra pavojinga ar kovinis bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnas, šuo galėjo būti ir be antsnukio, nes tai leidžia aukščiau minėtos „Gyvūnų laikymo Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės“.

Kaltinamoji S. Š. O. jokių gyvūnų laikymo taisyklių nepažeidė, konkrečioje situacijoje elgėsi pakankamai rūpestingai, jos veika ( neveikimas ) nebuvo nusikalstamai nerūpestingi, R. L. padaryta žala sveikatai galimai dėl šuns įdrėskimo, buvo sąlygota didelio paties nukentėjusiojo neatsargumo ir nerūpestingumo, todėl kaltinamosios veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, požymių ir kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kaltinamoji išteisinama.

Nukentėjusysis R. L. pareiškė civilinį ieškinį ( t. 1, b. l. 105-109 ) 2800 € turtinei ir 2500 € neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinė ligonių kasa – civilinį ieškinį ( t. 1, b. l. 146-151 ) dėl 74,51 € ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimo. BPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, todėl nukentėjusiojo R. L. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baltos spalvos dėklas „Pull Bear“ su akiniais „Mantas“, saugomi Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui R. L. ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas ).

Kaltinamajai S. Š. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu., 304 – 305, 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

S. Š. O. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. Š. O. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketą Nr. 1, kuriame yra akiniai su dėklu, saugomus Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK pagal 2023-04-03 kvitą serija BBB Nr. ŠVRPK001205, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. L..

Nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij