Utenos apylinkės teismo nutartis

Proc.b.kat.:1.1.5.1.1.;1.2.4.8.;2.1.3.9.;2.3.2.1.3.5.1.;2.9.10.

2014 m. gruodžio 4 d.

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, turintis neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas, kad jis 2013 m. gruodžio 22 d. apie 20,30 val., Kijelių k., Luokesos sen., Molėtų raj., kumščiu, galimai tuo metu jame turėdamas kažkokį daiktą, sudavė K. P. į galvą (į kaktą) ir ją prakirto, po ko atsirado kraujosruvos. Dėl kaltinamojo V. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis ir privatus kaltintojas K. P. prašė iš kaltinamojo priteisti 3 000 litų neturtinei ir 90,10 litų turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis V. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. gruodžio 22 d. apie 20:30 val. gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Įsibrovė G. G., paskui ją V. P.. Jie įėjo per rūsį. Pradėjo šaukti, kodėl nupjautas vamzdis. Jis pasakė, kad išeitų iš namų. Jis atsikėlė, G. pirma išėjo per duris. K. liko, jam pasakė irgi išeiti. K. P. jam trenkė, jis jį pastūmė. K. P. jam trenkė kažkokiu daiktu, stūmė ant laiptinėje stovinčių baldų, susižalojo nugarą. Tas vyko dviem etapais, po truputi jie nuslydo ant žemės. K. P. jam spyrė. K. P. jam pirmas sudavė tarpdūryje. Gal po 10-15 min. atbėgo G. sakė kvies policiją. Traukė K. P. už kaklo nuo jo. Atsikeldamas K. P. spyrė jam į nugarą ir išėjo. Konfliktų su juo daugiau nebuvo. Konfliktas įvyko po to, kad atsisakius šildymo, jis pasistatė sau krosnelę. Pats atjungė šildymo sistemą, ji truputi lašėjo iš sistemos rūsyje, kuris priklausė G. G.. Iš to kilo konfliktas. Įvykio metu buvo blaivus, o K. P. jautėsi, kad buvo gėręs. Jis buvo tuo metu susilaužęs dešinę ranką. Jis K. P. nesudavė nei vieno smūgio, jis galėjo susimušti grumtynių metu. Pirmą kartą K. P. jam trenkė į veidą, paskui prožektoriumi trenkė per ranką. Jam sulaužytas delnikaulis, trenkė į akį ir du įbrėžimai nugaroje. Daugiau galėjo būti grumtynių metu. Santykiai su buvusia žmona prasti. Ji nemokanti sutarti, darys priešingai, kad tik būtų blogai. Jam K. P. trenkė į kairį paakį, buvo mėlynė. Tą patį vakarą buvo nuvykęs pas medikus. Jie darė rentgeną. Dėl paakio sumušimo nesiskundė. K. P. bėgo kraujas, lašėjo iš nosies. Lašėjo tiesiai ant jo. Jie grūmėsi laiptinėje. Neigia, kad sudavė K. P.. Jam K. P. spyrė į nugarą. Ranka jam lūžo, kai K. P. jam trenkė prie lauko durų.

Nukentėjusysis K. P. parodė, kad 2013m. gruodžio 22d. vakarą jis atvažiavo pas G. G.. Atsivežė pora skardinių alaus. Reikėjo eiti į rūsį briketų. Ten pamatė, kad laša vanduo. Būtent tam kampe stovi jų hidroforas. Parėjo pas G. ir pasakė, kad rūsys pilnas vandens. Jie per rūsį nuėjo pas kaltinamąjį. G. pirma nuėjo, jis išgirdo, kad jie barasi. Jis pakilo į viršų kopėčiomis, kad parsivesti G. namo. Jis ją išvedinėjo link lauko durų, tuo momentu atsisukęs pamatė, kad kaltinamasis stovi tarpduryje savo būsto. Jie jau buvo laiptinėje. Besiaiškinant santykius jis pamatė, kad jam atskrenda kumštis, pirmą kartą nusisukė. Ten stovėjo tokios kopėčios. Jis pastūmė G. ir antrą smūgį V. G. jam pataikė, smūgis buvo stiprus. Jis V. G. suėmė už drabužių ir parvertė. Jie abu pargriuvo. Atėjo G. ir jis su ja parėjo namo, nes jam reikėjo sustabdyti kraujavimą. Dėl rankos lūžio tai yra kelios versijos, t.y. V. G. smūgiuojant arba pats V. G. galėjo smūgiuodamas susilaužyti. Kur V. G. griuvo, jam jau neberūpėjo. Jis gynė savo moteriškę. Jis važiavo tik į Molėtų polikliniką. Į darbą važiavo po trijų dienų. Dirbo su akiniais nuo saulės. Mėlynės buvo 5-6 dienos apytiksliai.

Liudytoja G. G. parodė, kad konfliktas įvyko dėl jos kaltės. Buvo nupjauti vamzdžiai. Ji nuėjo pasižiūrėti, ten buvo pilna vandens, ten jos patalpa ir sudėtos jos malkos. V. G. be jos sutikimo nupjovė vamzdžius. Ji kopėčiom užlipo pas jį, V. G. gulėjo lovoje. Ji su V. G. apsižodžiavo, buvo triukšmas. K. P. išgirdo, o tuo metu jis buvo ten kur vamzdžiai. Jis atėjo, paėmė ją už pečių, apsuko ir sako einam, nes neišsiaiškinsime. Jie apsisuko, išeidinėjo. Atsidūrė patalpoje 1-1 (b.l.67). K. tik ją ramino. Ir iš niekur nieko smūgis K. į galvą. Jam trenkė V. G.. Degė šviesa, bet matė, kad trenkė ranka, matė kumštį. Tada dar ją pastūmė. K. trenkė du kartus. Pirmą kartą K. nepargriuvo tik susvirduliavo. Antrą kartą pro šoną. Ji nulėkė paimti telefono. Išbėgo pro lauko duris. Kai grįžo jie jau buvo atsistoję. K. P. labai bėgo kraujas, reikėjo tvarstyti ir išėjo namo. Ant G. buvo užlašėję kraujo. Prie jos G. nebuvo sužalotas. Jai K. sakė, kad G. nesimosikuotų su rankomis, K. P. jį parsivertė ant žemės. G. ne kartą yra ją apspjovęs. Pastovūs G. kabinėjimaisi prie jų. Patalpoje 1-1 buvo spintelės. Jos išstumdytos. Po įvykio į baldus nekreipė dėmesio. Su buvusiu sutuoktiniu ji ir K. P. nesutaria, jis piktybiškai viską daro. Kviesdavo policiją, kai neįleidžia į jos patalpą. K. P. į jų reikalus nesikišdavo. Po santuokos nutraukimo V. G. nesmurtavo.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.G 4273/13 (01) matyti, jog K. P. padaryta odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje, paveikus kietu aštriabriauniu daiktu ar įrankiu; muštinė žaizda kaktos vidurinėje dalyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytu laiku, t.y. 2013-12-22, bei būdu. K. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.3).

Specialisto išvadoje Nr. G 900/14(01) nurodyta, jog K. P. nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti suduodant smūgius kumščiu į galvą. Apžiūros metu K. P. nustatyti kūno sužalojimai – muštinė žaizda kaktos vidurinėje dalyje ir poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose negalėjo atsirasti V. G. nurodytomis aplinkybėmis. K. P. nustatytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje galėjo atsirasti K. P. griūnant ir atsitrenkiant į virtuvines spinteles (b.l.4-5)

Specialisto išvadoje Nr. G 15/14(14) nurodyta, jog V. G. padarytas įdreskimas juosmenyje, muštinė žaizda dešinėje plaštakoje ir dešiniojo II delnakaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galėjo būti padaryti 2013-12-22 tiriamojo nurodytu būdu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. V. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešiniojo II delnakaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l.55-56).

Specialisto išvadoje Nr. G 66/14 (14) užfiksuota, jog V. G. padarytas dešiniojo II delnakaulio lūžimas. V. G. nustatytas randelis dešinės plaštakos II delninio piršto sąnario išorinio paviršiaus (I-II pirštų tarpupirščio) projekcijoje, likęs sugijus muštinei žaizdai; kaulinis rumbas dešinės plaštakos II delninio piršto sąnario išorinio paviršiaus projekcijoje, likęs sugijus II delnakaulio išorinio krašto skeveldriniam lūžimui. Todėl tikėtina, kad muštinė žaizda dešinėje plaštakoje ir II delnakaulio lūžimas buvo padaryti dešinės plaštakos išorinį paviršių traumuojant kietu buku, galimai turėjusiu buką briauną, daiktu. Galimybė V. G. padaryti minėtus sužalojimus jam pačiam suduodant smūgį kumščiu K. P. į galvą yra mažai tikėtina dėl sužalojimų lokalizacijos išoriniame plaštakos paviršiuje; tokiu atveju dažniausiai padaromi sužalojimai nugariniame plaštakos paviršiuje (b.l. 57-58).

Teismas, remdamasis teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėtais įrodymais, daro šias išvadas.

Baudžiamoji byla V. G. atžvilgiu pagal BK 140 str. 1 d. nutraukiama, nes egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.(LR BPK 3 str. 1d.9 p.; BK 28 str.). V. G. neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto 140 str. 1 d. nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ir gindamas būsto neliečiamybę.

Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje teismas analizuoja ir vertina tuos įrodymus, kuriuos prašė ištirti kaip nukentėjusysis K. P., taip ir kaltinamasis V. G..

Nagrinėtinoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis V. G. kaltinamas dėl tyčinio nežymaus K. P. sveikatos sutrikdymo, padaryto 2013 m. gruodžio 22 d. apie 20,30 val. val. Nukentėjusysis K. P. kaltinamojo V. G. kaltę grindžia savo parodymais, liudytojos G. G. parodymais, bei teismo ekspertizės aktais (b.l.3-5).

Kaltinamasis V. G. savo veiksmus grindžia duotais parodymais bei specialisto išvadomis (b.l. 55-58).

Iš byloje pateiktų įrodymų, nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojos parodymų darytina išvada jog 2013-12-22 d. vakare, kuomet G. G. ir K. P. pro rūsį pateko į V. G. priklausančio namo dalį, V. G. buvo savo kambaryje ir gulėdamas lovoje žiūrėjo televizorių. G. G. pradėjus V. G. priekaištauti dėl rūsyje esančio vandens, jie (G. G. ir V. G.) susiginčijo ir šaukė. V. G. smurto prieš G. G. nenaudojo. Tuo metu, K. P. buvo koridoriuje ir išgirdęs triukšmą nuėjo į V. G. kambarį ir išvedė G. G. į koridorių. Koridoriuje tarp V. G. ir K. P. prasidėjo stumdymas ir smūgių sudavimas, ko pasėkoje V. G. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, o K. P. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. V. G. neneigia nežymiai sužalojęs K. P., tačiau nurodo, jog tai galėjo įvykti besistumdant ir griūnant. Gi K. P. visiškai neigia sudavęs smūgius V. G. ir jį sužalojęs. Šį K. P. paaiškinimą paneigė specialisto išvados (b.l.55-58), kuriose nurodyta, jog V. G., sudavus smūgius į veidą ir per ranką, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas kritiškai vertina kaip K. P., taip ir G. G. parodymus, jog K. P. nesužalojo V. G., o jis galėjo susižaloti pats. V. G. parodymai yra nuoseklūs ir juos patvirtina specialisto išvados. V. G. neneigia, jog K. P. galėjo sužaloti besigrumdamas ir krisdamas ant grindų. Jokios priežasties pulti K. P. pas V. G. nebuvo. Jis vakare galėjo teismo atidalintos namo dalies kambaryje (b.l.65) ir žiūrėjo televizorių. Be jo leidimo į jo nuosavybės teise valdomas patalpas pro rūsį pateko G. G. ir K. P.. Tarp G. G. ir V. G. kilo žodinis konfliktas. Jokios priežasties ginti G. G. nuo V. G. K. P. nebuvo. K. P. šioje situacijoje buvo pašalinis asmuo, nes ginčas įvyko dėl nekilnojamojo turto bendraturčių. Konfliktas tarp V. G. ir K. P. įvyko, kuomet V. G. būdamas teisėtas patalpos savininkas, išėjus G. G., pareikalavo, kad iš jo būsto išeitų K. P.. Atkreiptinas dėmesys, jog K. P. fiziškai yra akivaizdžiai stipresnis už V. G.. V. G. yra neįgalus. Jam nustatytas 40% darbingumas (b.l.68). Jam diagnozuotos ligos- G55.1; M43.17; M51.1; E66.9; III.9 – nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais; spondilolizė; juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikolupatija; nutukimas nepatikslintas; hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo(stazinio). Gi K. P., kuris iki šio įvykio dirbo ginklų parduotuvėje, yra visiškai sveikas. Beje, tai, jog K. P. įvykio metu buvo pranašesnis už V. G. byloja tas faktas, jog V. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o K. P. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvyko metu K. P. būdamas fiziškai pranašesnis prieš V. G. ir dėl girtumo agresyvesnis, jį sužalojo sunkiau, negu pats V. G. K. P.. V. G. besigindamas nuo girto ir fiziškai pranašesnio K. P. jam tesugebėjo padaryti tik nežymų sveikatos sutrikdymą- muštinę žaizdą kaktos vidurinėje dalyje ir poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose (b.l.5).

Iš aptartų įrodymų teismas konstatuoja, jog kaltinamasis V. G. gindamasis pats nuo K. P. pavojingo kėsinimosi bei gindamas būsto neliečiamybę, nes prašė kaip G. G., taip ir K. P. išeiti iš jam nuosavybės teise priklausančio būsto, veikė būtinosios ginties sąlygomis. Ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (2012 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-313/2012).

Tokiu būdu, teismas mano, kad V. G. veikė būtinosios ginties sąlygomis ir pagal LR BK 140 str. 1d. jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina.

K. P. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. G. atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl LR BK 140 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos nutraukti, esant LR BK 28 str. 1 d. numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei- būtinajai ginčiai.

K. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.