Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Autoūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Autoūkis“ ieškinį atsakovui UAB ,,Prometecus“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-04-20 teismo įsakymu (t. 1, b.l. 43) kreditoriaus AB „Autoūkis“ reikalavimus patenkino.

Skolininkas UAB ,,Prometecus“ 2011-05-11 prieštaravimas (t.1, b.l. 49) su teismo įsakymu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti 2004-12-09 sutartinių prievolių vykdymo sutartį Nr. 8 negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) pripažinti atsakovo vienašališkai atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 18 198,28 Lt sumai nepagrįstu; 3) priteisti iš atsakovo 43 121,89 Lt įsiskolinimą, 9246,81 Lt delspinigius, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas klaidingai ieškovo reikalavimą priteisti patirtus nuostolius kvalifikavo kaip reikalavimą priteisti nuomos mokestį. Ieškovas po 2011-04-12 negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos patikslino atsakovui pateikiamas PVM sąskaitas-faktūras, t.y. išrašydamas jas už laikotarpį iki patalpų perdavimo sienos imtinai, t.y. už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas, bei pateikdamas PVM sąskaitas faktūras AFS Nr. 0000765, serija AFS Nr. 0000811, nurodydamas jose prašomas sumokėti negautas pajamas. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog šalys susitarė dėl nuomos sutarčių pabaigos, tokiu būdu panaikindamos sutartines prievoles. Patalpų perdavimo aktu buvo konstatuotas tik perdavimo faktas, tačiau jokiu būdu tai negali būti vertinama kaip ieškovo atsisakymas nuo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius. Teismo nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2011-11-28 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1116-567/2011, nes toje byloje iš esmės skiriasi faktinės aplinkybės. Atsakovas privalėjo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius - negautas pajamas (24 923,61 Lt), t.y. nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2011-04-20 iki 2011-05-31, kurias jis teisėtai ir pagrįstai tikėjosi gauti.Ieškovas neginčija tos aplinkybės, kad 2004-09-08 raštu Nr. 01-419 buvęs vadovas R. R. įsipareigojo apmokėti 33 000 Lt sumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog tame rašte aiškiai nurodyta apmokėti 33 000 Lt sumą už advokatų išlaidas. Taigi šis įsiskolinimas nurodytas ne už trečiojo asmens paslaugų suteikimą ieškovui, o kaip trečiojo asmens patirtų išlaidų kompensavimas. Pasikeitus AB „Autoūkis“ vadovams, buvo peržiūrėti visi dokumentai. Darytina prielaida, jog buvęs AB „Autoūkis“ vadovas R. R., nesiimdamas jokių veiksmų dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, nepagrįstai pripažindamas 33 000 Lt skolą ir sudarydamas 2004-12-09 sutartinių prievolių vykdymo sutartį Nr. 8, galimai siekė tokiu būdu nukreipti trečiojo asmens užsakymus automobilių remontui su juo susijusiai įmonei, t.y. atsakovui UAB „Prometecus“. Be to, 2004-12-09 sutartinių prievolių vykdymo sutartyje Nr. 8 visiškai nėra numatyta ieškovo prievolė atsakovui, t.y. aiškinant visą sutarties tekstą kompleksiškai, suprantama, jog ieškovas neturi jokių prievolių atsakovui, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas suteikė paslaugų trečiajam asmeniui, ar ne. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-26 sprendimu, prilygindamas jame nurodytus argumentus prejudiciniams faktams. Trečiojo asmens veiksmai (2006-03-23 skolos užskaitymo protokolas Nr. 1 prie 2004-12-09 sutartinių prievolių vykdymo sutarties Nr. 8) patvirtina, kad tretysis asmuo atleido atsakovą nuo prievolės suteikti paslaugų už 33 000 Lt sumą, todėl prievolė pripažintina pasibaigusia pagal CK 6.129 str. 1 d. Nėra sudaryta nei vieno protokolo, kurį būtų pasirašiusios visos sutarties šalys, o pačia sutartimi patvirtintas įskaitymas atšauktas, trečiajam asmeniui apmokant paslaugas atsakovui. Minėta sutartis iš tiesų nebuvo vykdoma ir ja remiantis, negali būti kildinami kokie nors reikalavimai. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad atsakovas teikė automobilių remonto paslaugas trečiajam asmeniui nuo sutarties sudarymo dienos, todėl privalėjo būti pasirašomi užskaitymo protokolai, tačiau šalys akivaizdžiai atsisakė sutarties. Taigi trečiojo asmens reikalavimas ieškovui dėl 33 000 Lt sumos sumokėjimo nepagrįstas, 2004-12-09 sutartinių prievolių vykdymo sutartis Nr. 8 negaliojanti ab initio, atsakovo reikalavimas ieškovui dėl 18 198,28 Lt sumos sumokėjimo nepagrįstas, atsakovo vienašalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymas 18 198,28 Lt sumai nepagrįstas, ir atsakovo mokėjimo prievolė pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AFS Nr. 0000363 nėra pasibaigusi.

prieš 10 metų įvykusia automobilio vagystės istorija. Vilniaus m. 1-ais apylinkės teismas prieš 4 metus jau nagrinėjo 2004-12-09 sutartinių prievolių įvykdymo sutarties Nr. 8 teisėtumą ir 2008- 03-26 sprendimu nusprendė, jog sutartinių prievolių vykdymo sutartis Nr. 8 galioja ir negali būti panaikinta.

Tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde įvardijamus nesutikimo su teismo sprendimu argumentus, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju pasisakytina dėl nuostolių, apelianto siejamų su negautais nuompinigiais per įspėjimo dėl sutarties nutraukimo laikotarpį, taip pat dėl 2004-12-09 sutartinių prievolių vykdymo trišalės sutarties Nr. 8 teisinės reikšmės ir vykdymo bei atsakovo reikalavimo teisės į apeliantą, kildinamos iš minėtos sutarties, įgyvendinimo per įskaitymo institutą.

Nustatyta, kad šalys 2009-09-01 sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 206 (t.1, b. l. 3-9) , pagal kurią apeliantas (nuomotojas) perdavė nuomos teise 1282,79 kv.m. ploto patalpas automobilių remonto paslaugoms vykdyti, ir 70 kv.m. ploto patalpas ofiso paslaugoms vykdyti, esančias Verkių g., Vilniuje, nuomos terminas iki 2012-09-01. Dar viena, 2010-10-01 sudaryta sutartimi (t.1, b.l. 10-16) apeliantas iki 2011-10-01 išnuomojo atsakovui 87,85 kv.m. ploto negyvenamosios paskirties patalpas sandėliavimui ir kompresorinei. Abejose sutartyse vienodai buvo aptarta jų nutraukimo prieš terminą tvarką (18 p.-19 p.). Minėtas sutartis vienašališkai 2011-03-30 pranešimu nutraukė atsakovas (nuomininkas) (t.1, b.l. 17), o patalpos perduotos apeliantui (nuomotojui) 2011-04-19 perdavimo-priėmimo aktu (t.1, b.l. 104). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju įspėjimo terminas yra 2 mėnesiai ir tokios teismo padarytos išvados apeliantas nekvestionuoja, reikalaudamas negautų nuomos mokesčio pajamų už laikotarpį nuo 2011-04-20 iki 2011-05-31 kaip savo nuostolių. Atsakovas dalį jam pateiktų po patalpų perdavimo sąskaitų už nuomą bei komunalines paslaugas apmokėjo, dalies neapmokėjo (t.1, b.l. 67, 82-96, 141), atlikdamas įskaitymą pagal 2011-04-11 skolos užskaitymo protokolą, kurė 2011-04-20 apeliantas grąžino (t.1, b.l. 186, 197). Taip pat jis nepripažino reikalavimo mokėti nuomos mokestį už įspėjimo laikotarpį pagal apelianto 2011-05-11 ir 2011-05-13 pranešimus (t.1, b.l. 182-184), t.y. iki 2011-05-31, ragindamas apeliantą skubiai spręsti jo paties 18 198,28 Lt įsiskolinimo klausimą (t.1, b.l.100-103,140, 185).

Dėl nuostolių atlyginimo

Žalos (nuostolių) atlyginimo insituttui taikyti yra būtina nustatyti visų šių sąlygų – žalos padarymą ir jos dydį, neteisėtus veiksmus ir kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veikdmų ir atsiradusių padarinių – sutaptį. Apeliantas žalą kildina iš negautų nuomos pajamų dėl atsakovo padaryto sutarties pažeidimo. Atsakovas su tuo nesutinka, tvirtindamas, kad apie tokių nuostolių buvimą apeliantas užsiminė tik praėjus dviems mėnesiams po patapų jam sugrąžinimo, kuomet kilo ginčas dėl tarpsuavio prievolių įskaitymo.

Vertindama apelianto skundo argumentų, kad jis niekada nebuvo išreiškęs valios atsisakyti nuostolių kompensavimo, pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą iniciavimo priežastis bei šalių elgesį ją nutraukiant. Atsakovo vadovas teisme paaiškino, kad jo apsisprendimą nutraukti nuomos santykius, kurie tęsėsi dar nuo 2003 m., lėmė apelianto bendrovėje vykstantys turtiniai - reorganizaciniai procesai, gręsiantis apelianto ūkinės veiklos pasikeitimas ir dalies pasatų pardavimas, todėl jie siekę išvengti rizikos savo verslui ir nelaukti, kol bus pareikalauta iš nuomotų patalpų išsikelti. Atstovo vadovas nurodė ir tai, kad su apelianto bendrovės vadovu E. S. apie išsikraustymą intensyviai derėjoisi jau nuo 2011 metų sausio pirmųjų dienų, tik raštu šis klausimas buvo įformintas vėliau (t.2, b.l. 63). Ir nors kita sutartinių santykių šalis - apeliantas (jo vadovas) jokios informacijos apie vykusius pokalbius bei jų turinį (apie nuomos santykių pabaigos priežastis) nepateikė (b.l. 61-62), tačiau ir nepaneigė atsakovo vadovo teiginių apie vykusius pokalbius dėl sutarties nutraukimo. Atsakovo teiginių pagrįstumą taip pat iš dalies patvirtina 2011-04-19 negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktas (t.1, b.l. 104), kuriame jokių pastabų ar pretenzijų dėl toliau mokėtino nuomos mokesčio nesama. Dar daugiau, dieną iki šio akto pasirašymo pats apeliantas elektroniniu paštu (t.1, b.l. 29-30) pateikė atsakovui pretenziją dėl patalpų iš anksto numatytą dieną – 2011-04-06 neperdavimo (t.2, b.l. 103), pareikalavo apmokėti sąskaitas už nuomą 2011 m. vasario-kovo mėnesiais bei už apelianto suteiktas atsakovui autoremonto paslaugas (t.1, b.l. 18-28). Pažymėtina, kad būtent šias sąskaitas apeliantas tą pačią, t.y. patalpų perdavimo jam dieną - 2011-04-19 - pateikė ir teismui, grįsdamas savo prašymą išduoti teismo įsakymą nuompinigių skolos išieškojimui. Vadinasi, apeliantas jokių kitų savo teisių ar interesų pažeidimo po sutarties nutraukimo ir patalpų jam perdavimo, išskyrus nesumokėtus už vasario-kovo mėnesius nuompinigius, inicijuodamas civilinę bylą neįžvelgė, ir sutiko, kad jo naudai nustatytas įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas sutrumpėtų. Apeliantas faktinį nuomos laikotarpį įvardijo ir perrašęs jam grąžintas sąskaitas (t.1, b.l. 103). Priimtini domėn taip pat tokie atsakovo atsiliepimo argumentai, kad priešingu atveju, t.y. apeliantui išreiškus nesutikimą dėl nurodyto nuomos pabaigos momento, jis pats būtų tęsęs savo veiklą nuomotose patalpose per visą įspėjimo terminą.

Nurodytos aplinkybės bei CK 6.193 str. nuostatos leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją, pripažinęs, kad kad nuomos santykiai pasibaigė nuo 2011-04-19 abiejų šalių valia ir jų bendru sutarimu. Pažymėtina, kad paminėtoje teisės normoje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, ginčo atveju įpareigojančios nagrinėti tikruosius šalių ketinimus bei atsižvelgti į šalių elgesį ir bendradarbiavimą, taikytinos ne tik vykdant sutartį ar aiškinant jos turinį, bet ir sprendžiant apie sutarties pabaigą. Todėl sutarties pažeidimo dėl per trumpą įspėjimo terminą, su kuriuo apeliantas sutiko, nėra, taigi nėra ir atsakovo pareigos mokėti nuomos mokestį po patalpų nuomotojui sugražinimo ar, juo labiau, taikyti jo atžvilgiu nuostolių atlyginimo insititutą (nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės). Terminuotos nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą sutarties šalių suderinta valia pasekmes yra aptaręs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2009, konstatavęs, kad panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjamos bylos atveju, nuomotojui pagal rašytinį perdavimo-priėmimo aktą sutarties šalių suderintais veiksmais sugrąžintas nuomos objektas patvirtina nuomos pasibaigimą, nebelikus nuomos sutarties dalyko, ir kartu prievolės mokėti už naudojimąsi daiktu pasibaigimą.

Kitokios kolegijos išvados nesuponuoja ir apelianto įvardinta kasacinio teismo praktika (t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis c.b. Nr. Nr. 3K-3-430/2008), kuria remdamasis apeliantas tvirtina, kad patyrė nuostolių negavęs nuomos pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti, ir negalėjo patalpų išnuomoti kitiems asmenims. Viena vertus, nurodytoje kasacinio tyeisdmo išnagrinėtoje byloje kitokios faktinės aplinkybės, nei šioje byloje - joje buvo nagrinėjamas nuostolių atlyginimo klausimas, kai pažeista pareiga laiku ir tinkamai grąžinti nuomojamą daiktą. Kita vertus, sutikdamas su sutarties nutraukimu prieš terminą ir patalpų grąžinimu, jas priimdamas be pastabų, apeliantas neturėjo prielaidų tikėtis gauti pajamų iš nuomos.

Dėl įskaitymo pagrindo

Kiti apeliacinio skundo argumentai susiję su atsakovo atliktu priešpriešinių prievolių įskaitymu. Apelianto nuomone, įskaitymas nebuvo galimas, kadangi sutartinių prievolių vykdymo trišalė sutartis Nr. 8 (t.1, b.l. 187-188), iš kurios atsakovas kildina savo reikalavimo teisę, yra negaliojanti, be to, šioje sutartyje Nr. 8 nėra numatyta ieškovo (apelianto) prievolių atsakovui, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas suteikė paslaugų trečiajam asmeniui draudimo kompanijai, ar ne.

Dėl trišalės sutarties vykdytinumo ir galiojimo apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, jų nekartodamas ir sutikdamas, kad teisinio ar faktinio pagrindo ją nuginčyti ar buvusio bendrovės vadovo prisiimtų bendrovei įsipareigojimų fiktyvumo (apsimestinumo) apeliantas neįrodė (CPK 12 str., 178 str.). Visos sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Aplinkybė, kad pasikeitus vadovybei jau nebesutinkama su anksčiau pripažinta skola, teisiškai neaktuali. Be to, į bylą yra pateikti dokumentai, liudijantys šių apelianto įsipareigojimų kilmę bei jų atsiradimo prielaidas (t.2, b.l. 68- 79). Tai, kad naujas vadovas ginčija ankstesnio bendrovės vadovo veiksmais atliktą skolos draudimo kompanijai pripažinimą (t.2, b.l. 62), savaime nepaneigia nei bendrovės prievolių, nei jos įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Pasak atsakovo, jam pačiam toks trišalis susitarimas, kuomet realiai neapmokama už suteiktas automobilių remonto paslaugas, nebuvo naudingas, tačiau net ir neturėdamas įsiskolinimų nei vienam iš kitų dviejų šio sandorio dalyvių, jis, kaip nuominkas, buvo priverstas sutikti su primestomis jam sąlygomis ir dėl kategoriškos apelianto pozicijos tuo klausimu – atsakovo darbo sąskaita mažinti patalpų nuomotojo (apelianto) skolą draudimo kompanijai (trečiajam asmeniui) (t.2, b.l. 63). Pažymėtina, kad trišalis susitarimas iš esmės labiausiai buvo naudingas pačiam apeliantui, tuo metu neturėjusiam finansinių galimybių atsiskaityti už savo prievoles draudimo kompanijai, o draudimo kompanijos (trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“) ir atsakovo paskesni mėginimai atsisakyti šio trišalio sandorio ir nustatyti tiesioginį prievolių vykdymo būdą teismo sprendimu buvo atmesti, konstatuojant, kad aptariamas sandoris ir jame numatytas skolų dengimo vienas už kitą būdas buvo jų realiai vykdomas ir toliau saisto sutartį pasirašiusius asmenis, o įpareigotu draudikui asmeniu už AB „Autoūkis“ skolą yra būtent UAB ,,Prometecus“, kuris šią skolą mažina atliktų darbų sąskaita (t.1,b.l. 189-191). Tai reiškia, kad atsakovas, šia sutartimi iš esmės atsisakydamas už jau tuo metu atliktus draudiko naudai darbus tiesioginio reikalavimo teisės (buvusi sandorio sudarymo metu suma - 11 765,06 Lt), o taip pat esant galiojančiam teismo sprendimui dėl šios sutarties privalomo vykdymo, neturi galimybės kitu būdu, nei iš apelianto pagal įskaitymą, gauti jam teisėtai priklausančias lėšas. Draudimo kompanija 2006-03-23 skolos užskaitymo protokolu Nr. 1 (t.1, b.l. 126-128) pripažino, kad iš viso atsakovas atliko jo naudai darbų už 18 198,28 Lt sumą, apeliantui AB „Autoūkis“ mokėtina draudimo išmokų suma yra lygi 9344,87 Lt, taigi jo paties skola draudimo kompanijai mažinama 27 543,15 Lt ir lieka 5456,85 Lt. Taip pat patvirtinta, kad skolos užskaitymo protokolas Nr. 1 yra neatsiejama sutartinių prievolių vykdymo sutarties Nr. 8 dalis. Šio protokolo AB „Autoūkis“ vadovas E. S. nėra pasirašęs, tačiau savo parašu patvirtino jo gavimą 2006-03-23 (t.1, b.l. 126). Apelianto skolos pagal trišalę sutartį Nr. 8 mažėjimo dinamiką atsakovo UAB „Prometecus“ atliktų darbų sąskaita ir kartu šios sutarties Nr. 8 vykdymą taip pat patvirtina ir 2005-02-04, 2006-02-03 bei 2006-03-03 prievolių įskaitymo protokolai (t.1, b.l. 97-99). Šiame kontekste teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad sutartis Nr. 8 nenumato apelianto prievolių atsakovui. Jokio kito teisėto pagrindo mažinti apelianto skolą draudimo kompanijai, išskyrus aptariamą sandorį, apeliantas ir neįvardija, todėl net ir nesant sutarties tekste tiesioginės jo prievolės atsakovui nustatymo, jis vis tiek sutaupė 18 198,28 Lt atsakovo sąskata. Vadinasi, atsakovo reikalavimo teisė į apeliantą egzistuotų ir pagal nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.2 str., 6.242 str.).

Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, vadovaujantis CK 6.130 str., tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t.y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pats; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-457/2011). Tokios sąlygos nagrinėjamojoje byloje buvo nustatytos. Įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, ar kita prievolės šalis sutinka su tokiu prievolės pasibaigimo būdu, ar ne (CK 6.131 str.). Atsakovas, kaip buvo nurodyta, sutartinių santykių pabaigoje, t.y. 2011-04-11 raštu pranešė apie įskaitymą tai sumai, kurią apeliantas sutaupė jo sąskaita (t.1, b.l. 186), taigi tinkamai informavo apeliantą apie atliktą vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą, kilusių, beje, iš tų pačių susitarimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokiu atveju atsakovas prievolių apeliantui jau neturi, nes jos arba buvo įvykdytos, arba įskaitytos.

Aptarti ir kiti skundo argumetai teismo padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro teisinių prielaidų skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ar panaikinti.

Esant tokiam apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatui, iš apelianto atsakovo naudai priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Už atsiliepimo parengimą atsakovas sumokėjo 2420 Lt honorarą advokatui (t.2, b.l. 176), tačiau sutinkamai su Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), jam komopensuotina tik dalis šių išlaidų – 1200 Lt (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš AB „Autoūkis“ 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB „Prometecus“ naudai.