- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- I-65-279/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00460-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus
Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.3.2; 28.1; 28.5; 55.1.3
2017 m. birželio 14 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. V. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnybos Panevėžio skyrius ) Panevėžio skyriaus, priteisti 3112,81 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. R. V. skunde (b.l. 2-3) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis 2016-02-22 kreipėsi prašymu į Tarnybos Panevėžio skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo bei advokato I. Tumo paskyrimo civilinėje byloje, apeliacinio skundo parengimo bei atstovavimo jam apeliacinės instancijos teisme. Tačiau, kaip paaiškėjo nagrinėjant administracinę bylą teisme, Tarnybos Panevėžio skyrius 2016-03-16 raštu jį informavo apie antrinės teisinės pagalbos tvarką, jam buvo pateikta užpildyti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą forma bei pareikalauta pateikti dokumentus, įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos Panevėžio skyrius, iki 2016-04-15 negavęs iš jo užpildyto nustatytos formos prašymo ir dokumentų, 2016-06-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) jo prašymą paliko nenagrinėtą. Pareiškėjas tvirtina, kad jis nei 2016-03-16, nei 2016-06-29 Tarnybos Panevėžio skyriaus parengtų raštų nėra gavęs, apie juos sužinojo tiktai nagrinėjant administracinę bylą. Dėl to, kad jam nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba, nepaskirtas advokatas, 2016-08-24 Panevėžio apygardos teismas priėmė jam nepalankų sprendimą. Pareiškėjas R. V. nurodė, kad jam turtinę žalą sudaro Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-23 sprendimu priteista iš jo 3112,81 Eur suma Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai. R. V.tvirtino, kad patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė depresija, išgyvenimais, buvo pažemintas jo orumas, kurią vertina 10 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Tarnybos Panevėžio skyrius atsiliepimu pranešė, kad jo atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Tarnybos Panevėžio skyrius prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b.l 23-25) nurodė, kad 2016-02-24 buvo gautas pareiškėjo R. V. prašymas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), suteikti antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir paskirti advokatą. Pareiškėjas pateikė laisvos formos prašymą, bet nepateikė dokumentų, įrodančių jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Todėl Tarnybos Panevėžio skyrius 2016-03-16 raštu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), informavo R. V. apie antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir tvarką. Kartu su šiuo raštu pareiškėjui išsiuntė prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-301, metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti formą bei jos pildymo taisyklės. Tarnybos Panevėžio skyrius 2016-04-06 gavo pareiškėjo R. V. laisvos formos paklausimą, ar yra priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Kadangi pareiškėjas per Tarnybos Panevėžio skyriaus nustatytą terminą nepateikė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, bei teisingumo ministro patvirtintos formos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, Tarnybos Panevėžio skyrius 2016-06-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo laisvos formos 2016-02-24 prašymą paliko nenagrinėtu. Tarnybos Panevėžio skyrius mano, kad pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Nurodė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms – neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tarnybos Panevėžio skyrius neatliko neteisėtų veiksmų, todėl nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-44-902/2016 pagal Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos, pateiktą ieškinį atsakovui Remigijui Vitaniui dėl žalos atlyginimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-02-23 sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-28 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priėmė galutinį sprendimą - priteisė iš atsakovo R. V. 3 112,81 Eur žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai ( b.l. 71-73). R. V. 2016-03-17 pateikė apeliacinį skundą dėl galutinio sprendimo byloje. Teismas nustatė apeliacinio skundo trūkumus ir įpareigojo apeliantą iki 2016-04-06 sumokėti 35,00 Eur žyminį mokestį, pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti teismui įrodymus, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą. 2016-04-06 R. V. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą trūkumams pašalinti civilinėje byloje, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-04-11 nutartimi (b.l. 74-75) prašymą dėl procesinio termino pratęsimo atsisakė patenkinti ir laikė R. V. apeliacinį skundą nepaduotu. Panevėžio apygardos teismas 2016-08-24 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-11 nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-65-279-2017 nurodė, kad jam turtinę žalą sudaro Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-23 sprendimu priteista iš jo 3112,81 Eur žala Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. R. V. tvirtino, kad jis dar patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė depresija, išgyvenimais, buvo pažemintas jo orumas. Pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Tarnybos Panevėžio skyriaus veiksmų, jam nesuteikiant antrinės teisinės pagalbos ir nepaskiriant advokato, dėl ko 2016-08-24 Panevėžio apygardos teismas priėmė jam nepalankų sprendimą. Nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2016-02-28 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje, 2016-02-22 laisvos formos prašymu (toliau – ir Prašymas), Tarnybos Panevėžio skyriuje gautu 2016-02-24 ir užregistruotu Nr. (duomenys neskelbtini), prašė Tarnybos Panevėžio skyrių suteikti antrinę teisinę pagalbą bei paskirti advokatą civilinėje byloje parengti apeliacinį skundą bei atstovauti jam apeliacinės instancijos teisme ( b.l. 10, 26). Tarnybos Panevėžio skyrius, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-301 redakcija) patvirtintos formos prašymo bei reikiamų dokumentų antrinei teisinei pagalbai suteikti, 2016-03-16 raštu, Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į pareiškėją R. V., informavo apie antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir tvarką ir paprašė jo iki 2016-04-15 Tarnybos Panevėžio skyriui pateikti (atsiųsti) užpildytą nustatytos formos prašymą, metinę pajamų ir turto deklaraciją (ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2016-03-31) bei deklaracijos duomenis pagrindžiančius dokumentus, arba kitą dokumentą, kuris pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnį, patvirtintų R. V. teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Šiame rašte Tarnybos Panevėžio skyrius nurodė, kad pateikus teisingumo ministro nustatytos formos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir dokumentus, pagrindžiančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, Tarnybos Panevėžio skyrius, patikrinęs prašyme nurodytus duomenis ir įvertinęs aplinkybes, priims sprendimą dėl prašomos antrinės teisinės pagalbos teikimo ar atsisakymo ją teikti. Priėmus sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą, bus paskirtas advokatas, kuris teiks antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos Panevėžio skyrius prie šio rašto pridėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formą, metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti formą bei jos pildymo taisykles ( b.l. 27-28). Pareiškėjui nepateikus iki 2016-04-15 nustatytos formos prašymo antrinei teisinei pagalbai suteikti ir dokumentų, įrodančių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, Tarnybos Panevėžio skyrius 2016-06-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė pareiškėjo 2016-02-24 gautą laisvos formos prašymą palikti nenagrinėtu. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis Tarnybos Panevėžio skyriaus 2016-03-16 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-06-29 Nr. (duomenys neskelbtini) raštų nėra gavęs. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią R. V. kildina iš Tarnybos Panevėžio skyriaus veiksmų atsisakyti pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens, taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų, pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui. Tokios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o įstatymų nustatytais atvejais padaryta žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnis nustato žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. Valstybės ar savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, teismui, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kyla pareiga visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus ir argumentus, kurių pagrindu padaroma vienokia ar kitokia išvada. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks vertinimas, siekiant turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, nebūtinai turi būti atliekamas, iškeliant reikalavimus dėl valstybės ar savivaldybės pareigūnų aktų panaikinimo ar veiksmų pripažinimo neteisėtais; veiksmų teisėtumas kiekvienu atveju turi būti vertinamas iš esmės, o administracinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl neteisėtų veiksmų nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skųstas aktas, iš kurio kildinama žala (2010 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1419/2010; 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-402/2011). Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, teismas privalo tirti faktinį pagrindą, iš kurio kildinama žala, nežiūrint to, kad tas pagrindas atskira tvarka nėra nuginčytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A180-1030-06); teisės į žalos atlyginimą atsiradimui įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka (2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-332-07; 2008 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1655-08).
Nagrinėjamoje byloje teismui kyla pareiga patikrinti, ar viešojo administravimo subjektas, 2016-06-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) palikdamas pareiškėjo prašymą nenagrinėtu, veikė teisėtai; jei ne, ar toks veikimas pareiškėjui sukėlė realius neigiamus padarinius; ar yra priežastinis ryšys tarp Tarnybos Panevėžio skyriaus veikimo ir dėl tokio Tarnybos Panevėžio skyriaus veikimo pareiškėjui galimai pasireiškusių neigiamų padarinių.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje laiduojama asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą. Tokia asmens teisė gali būti realizuojama ir pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ( toliau- ir VGTPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamą apibrėžimą, antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – ir antrinė teisinė pagalba) suprantama kaip dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Įstatymo 9 straipsnio nuostatos Tarnybai priskiria užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal Įstatymą. Įgyvendindama nurodytą uždavinį, Tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartisdėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą bei atlieka kitas įstatyme nustatytas funkcijas (Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2-4 punktai). Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Įstatymą. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų:1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Tuo tarpu pagal Įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 12 straipsnio 2–15 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis yra suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia.
VGTPĮ 18 straipsnis nustato antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir anksčiau nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybę identifikuoti pareiškėją. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus.
Taigi iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad Tarnyba, nustačiusi, jog pareiškėjas nepateikė visų sprendimui priimti reikalingų dokumentų, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pranešti pareiškėjui apie būtinybę per Tarnybos nustatytą terminą pateikti trūkstamus dokumentus.
Nagrinėjamu atveju Tarnybos Panevėžio skyrius, nustatęs, kad pareiškėjas pateikė 2016-02-24 netinkamos formos prašymą antrinei teisinei pagalbai suteikti, kad pareiškėjas nepateikė visų sprendimui priimti reikalingų dokumentų, vadovavosi minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostata ir 2016-03-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė terminą iki 2016-04-15 pateikti teisingumo ministro patvirtintos formos prašymą antrinei teisinei pagalbai suteikti bei pareiškėjo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ( b. l. 27-28 ).
VGTPĮ 11 straipsnio 7dalies 14 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Pareiškėjas R. V. per Tarnybos Panevėžio skyriaus nustatytą terminą nepateikė teisingumo ministro patvirtintos formos prašymo antrinei teisinei pagalbai suteikti, bei, nepateikė sprendimui priimti reikalingų dokumentų.
Todėl Tarnyba 2016-06-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad jo laisvos formos 2016-02-22 prašymą paliko nenagrinėtą ( b.l. 31).
Iš Tarnybos Panevėžio skyriaus pateikto į nagrinėjamą bylą siunčiamų dokumentų išrašo ( b.l. 65-66 ) matyti, kad 2016-03-16 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-06-29 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti elektroninės valdymo sistemos „ Kontora“ registre ir jie buvo išsiųsti šių raštų priėmimo dienomis, t. y. 2016-03-16 ir 2016-06-29. Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nėra nurodyta, kokia pašto siunta (registruota ar paprasta) turi būti siunčiamas sprendimas, Tarnybos Panevėžio skyrius minėtus raštus pareiškėjui išsiuntė paprasta pašto siunta.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį, kad jis Tarnybos Panevėžio skyriaus siųstų jam 2016-03-16 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-06-29 Nr. (duomenys neskelbtini) raštų nėra gavęs ir kad tai atsitiko dėl Tarnybos Panevėžio skyriaus kaltės.
Apibendrinęs byloje nustatytus duomenis, teismas daro išvadą, kad Tarnybos Panevėžio skyrius, nesuteikdamas pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje dėl apeliacinio skundo parengimo bei pareiškėjo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, nepažeidė VGTĮ bei kitų teisės aktų nuostatų, veikė teisėtai.Atsižvelgus į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą reguliuojančių teisės normų nuostatą, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms būtinosioms sąlygoms, daroma išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju nenustačius Tarnybos Panevėžio skyriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų aktų, valstybės civilinė atsakomybė nekyla. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo R. V. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus, atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.