Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Marijui Dargiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. A., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus skundą dėl 2015 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1. -286-606/2015 S. A. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)", direktoriumi savo vadovaujamoje įmonėje, registruotoje adresu – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vykdančioje veiklą adresu - (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d., motociklų remonto dirbtuvėse, nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti mechaniku O. A.. Tokiu būdu, S. A. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 93 straipsnį, 95 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnio 1 dalį, ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.1.-286-606/2015 S. A. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo nutraukė.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose išaiškino, kad „esant skirtingai teismų praktikai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rekomenduoja teismams sprendžiant dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviųjų požymių vadovautis šiomis nuostatomis:

DK numatytas išbandymo sudarant darbo sutartį institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu - ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186,187 straipsniai). Be to, sąlyga dėl išbandymo yra tik viena iš galimų darbo sutarties papildomų sąlygų (DK 95 straipsnio 4 dalis). Taigi nustačius, kad darbdavys ir darbuotojas sudarė darbo sutartį su sąlyga dėl išbandymo, bet sutartis nėra sudaryta įstatymų nustatyta tvarka, asmens veika kvalifikuotina pagal ATPK 41³ straipsnį. Įstatymų leidėjas nelegalų darbą (ATPK 41³ straipsnis) pagal pažeidimo objektą yra priskyręs administraciniams teisės pažeidimams darbo srityje. Taigi šio pažeidimo rūšinis objektas yra labai platus - darbo sritis. Nelegaliu darbu kėsinamasi į kelis teisinius gėrius, šio pažeidimo tiesioginiai objektai yra du. Pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iŠ darbo sutarties fakto.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Valstybinės darbo inspekcijos nuomone surinktoje ir teismui pateiktoje medžiagoje pakankamai duomenų, jog tarp O. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini“) vadovo S. A. laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki gruodžio 4 d. buvo atsiradę faktiniai darbo teisiniai santykiai, apibrėžti DK 93 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas prašo skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais.

Asmuo, kurio atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, S. A. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas S. A. surašytas už tai, kad jis leido dirbti O. A. su juo nepasirašęs darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-l 650/2004, N3- 397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Apygardos teismas išsamiai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktą byloje medžiagą, nepagrįstai vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. A. ir jo aplinkos žmonių - V. Č., bei S. A. draugo A. V. parodymus, tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme dalyvavo protokolą surašiusios institucijos atstovas, jam buvo suteikta galimybė užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, teikti naujus įrodymus. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl S. A. kaltės, išklausė visų protokole nurodytų asmenų, išskyrus E. M., parodymus, ištyrė ir įvertino rašytinius įrodymus, savo išvadas dėl S. A. kaltės pakankamai motyvavo. Byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus teismas tinkamai ir teisingai vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, kaip to reikalauja įstatymas.

Ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir apeliacinio skundo nagrinėjimo metu S. A. neneigė faktinės aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini“) ieškojo darbuotojo, kalbėjosi su O. A. dėl darbo, tačiau O. A. motociklų dirbtuvėse nedirbo, jokių darbo funkcijų ar S. A. pavedimų neatliko. Dirbtuvėse buvo ne tik remontuojami motociklai: dirbtuvės yra lyg neoficialus, neįregistruotas motociklininkų klubas, kuriame susirinkdavo motociklų mėgėjai, bendraudavo įvairiomis temomis, vienas kitam patardavo, padėdavo remontuoti motociklus. Dirbtuvėse dažnai lankėsi O. A., motociklą, kurį rengėsi įsigyti, remontavo E. M.. Tokius parodymus bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme davė liudytojai V. Č. ir A. V..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepasisakyta dėl liudytojo E. M. Valstybinei darbo inspekcijai 2015 m. sausio 20 d. teiktų paaiškinimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui nepavyko apklausti liudytojo E. M., kurio paaiškinimai yra prieštaringi. Paaiškinime, surašytame patikrinimo metu 2014 m. gruodžio 16 d. (b. 1. 9) E. M. parodė, kad į garažą atvažiuoja kada neturi ką veikti namuose, ne kiekvieną dieną. O. A. matė tik vieną dieną, nežino, ar jis garaže dirbo. Administracinio teisės pažeidimo bylą perdavus Klaipėdos miesto apylinkės teismui (byla gauta 2015 m. sausio 7 d.), 2015 m. sausio 20 d. E. M. Valstybinei darbo inspekcijai pateikė paaiškinimą (b. 1. 41), kuriame nurodė, kad ir jis pats, ir O. A. nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip teisingai pastebima apeliaciniame skunde, paaiškinimas pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriuje asmeniškai, pasirašant įspėjimą apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Apklausiamas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka E. M. 2015 m. sausio 20 d. paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes paneigė ir paaiškino, kad paaiškinimą pateikė paprašytas O. A., kuris buvo supykęs ant S. A.. Tą aplinkybę, kad tarp O. A. ir S. A. buvo kilęs konfliktas, patvirtina nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. A. pareiškimą (b.l. 18). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka liudytojas E. M. parodė, kad paaiškinimo Valstybinei darbo inspekcijai turinį nurodė O. A., už paaiškinimą žadėjo sumokėti 5000 litų. Vertinant liudytojo E. M. parodymus atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad liudytojas pats nurodė, kad po patirto insulto yra neįgalus, kada patyrė insultą neprisimena, o O. A. nurodytas aplinkybes prisiminė, nes į Valstybinę darbo inspekciją nuvyko praėjus nedaug laiko po jų pokalbio. Liudytojo parodymai, kad S. A. jis apkalbėjo paprašytas O. A., nėra paneigti byloje surinktais kitais įrodymais. Dėl anksčiau nurodytos priežasties O. A. parodymai teisme ir E. M. 2015 m. sausio 20 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės sutampa. Įvertinus E. M. parodymus, kad O. A. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip nepatikimus, kiti byloje surinkti įrodymai dėl nelegalaus darbo yra kilę iš vieno ir to paties šaltinio - O. A..

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto (b. 1. 5-6) matyti, kad 2014 m. gruodžio 9 d. apie 14.10 vai., patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini“) dirbančių asmenų nerasta. 2014 m. gruodžio 16 d., patikrinimo metu rasti dirbantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. A. ir E. M., kuris paaiškino, kad remontuoja savo motociklą, darbinių funkcijų kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas neatlieka.

2014 m. gruodžio 4 d. pareiškime (b.l. 16), kuriuo kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto antrąjį policijos komisariatą, S. A. nurodė, kad O. A. „ ...pabandymui pasiprašė parodyti, ką sugeba. Dėl darbų eigos ir kokybės kilo ginčas...", tačiau O. A. parodymai ir šis sakinys negali būti laikomi pakankamais nelegalaus darbo fakto įrodymais. Esant nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tarp S. A. ir O. A. buvo susitarimas dėl visų būtinų darbo sąlygų, darbo vietos, darbo funkcijų, darbo laiko, darbo užmokesčio, ir kad S. A. organizavo nelegalų darbą, leido O. A., nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d., dirbti nepasirašius darbo sutarties. VPK

Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pašalinus visas kilusias abejones dėl jo kaltės, o nesant galimybės pašalinti tokių abejonių - jos turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, bei į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas.

Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinėje byloje ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, tačiau skunde nenurodoma, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties ar šališkas ar neteismingas teismas. Taip pat nenurodoma, kokius įrodymus iš naujo nagrinėdamas bylą turėtų ištirti pirmos instancijos teismas. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktas, 6 punktas numato galimybę apygardos teismui, išnagrinėjusiam bylą dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį). Todėl net ir pripažinus apeliacinio skundo argumentus pagrįstais, nebūtų pagrindo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Remdamasis visais anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą

atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.