- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- A2.1.-286-606/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00091-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- S. A.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0643-0166
2015 m. balandžio 7 d.
dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovui Marijui Dargiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
S. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kaltinamas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi savo vadovaujamoje įmonėje, registruota adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vykdančioje veiklą adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d., motociklų remonto dirbtuvėse, nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti mechaniku O. A.. Tokiu būdu, S. A. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį, 95 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnio 1 dalį, ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. A. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, neprisipažino ir parodė, jog buvo paskelbęs, kad (duomenys neskelbtini) ieško darbuotojo vasaros sezonui. Dėl siūlomo darbo kreipėsi O. A.. Jau pokalbio metu, su O. A. buvo tam tikrų nesutarimų, todėl nutarė O. A. į darbą nepriimti. Tuo metu dirbtuvėse buvo E. M., kuris remontavo savo asmeninį motociklą. O. A. į dirbtuves ateidavo ir kitomis dienomis, bet jo pavedimu jokių darbų neatlikdavo. Atėjęs O. A. konsultuodavo E. M., padėdavo jam remontuojant savo asmeninį motociklą. O. A. iš dirbtuvių neišvarydavo, kadangi į dirbtuves ateina ir kiti asmenys besidomintys motociklais, dirbtuvėse yra susibūrusi bendruomenė, veikia kaip neoficialus klubas, (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla yra motociklų remontas, įvairių motociklų aksesuarų ir dalių pardavimas. Nustatyto darbo laiko dirbtuvėse nėra, motociklų mėgėjai susirenka bendrauti įvairiomis temomis, vieni kitiems padėti remontuojant motociklus, jis leidžia jiems naudotis dirbtuvės įrankiais. Šiuo metu dirbtuvėse darbuotojų nėra, kadangi tai sezoninis darbas. S. A. parodė, jog kartą O. A. E. M. teiravosi, ar nežino kokio žmogaus, kuris galėtų jo buvusiai sutuoktinei pradurti padangas, jei jo atžvilgiu bus nepalankus teismo sprendimas. O. A. yra prašęs paskolinti 750,00 Lt (217,22 Eur), bei leisti nakvoti dirbtuvėse, pasiaiškindamas jog neturi kur ir už ką gyventi. Kartą O. A. jo paprašė sumokėti už atliktą darbą, tarp jų kilo ginčas. O. A. nuo darbo stalo pagriebęs plaktuką pradėjo grasinti, tačiau sužinojęs, jog buvo iškviesti apsaugos darbuotojai, O. A. pagriebęs nuo stalo kompiuterį pabėgo, tačiau netrukus jis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Neigiamų atsiliepimų apie O. A. girdėjo ir iš jo buvusių darbdavių, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) centrų darbuotojų, Vilniaus mieste.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Marijus Dargis paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriuje buvo gautas O. A. pranešimas, kad jis nuo 2014 m. lapkričio 15 d., pagal žodinį susitarimą su (duomenys neskelbtini) direktoriumi S. A., dirbo (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jo nustatytas darbo užmokestis buvo apie 2000,00 Lt (579,24 Eur), vėliau įvykus konfliktui, O. A. iš (duomenys neskelbtini) buvo išvarytas, darbo užmokestis neišmokėtas. Institucijos atstovas, paaiškino, jog patikrinimo metu, nuvykus į (duomenys neskelbtini), buvo rastas E. M., kuris paaiškino, kad remontuoja savo asmeninį motociklą. Tyrimo metu iš Klaipėdos VPK buvo gautas pranešimas, kad su pareiškimu į Klaipėdos VPK kreipėsi S. A., nurodydamas, kad su O. A. kilus nesutarimams dėl darbo, kurį atliko O. A., įvyko konfliktas, ko pasėkoje O. A. pagrobė kompiuterį, tačiau vėliau jis buvo sulaikytas. Dėl šių veiksmų policijos pareigūnai priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nustačius faktą, kad tarp O. A. ir S. A. susiklostė darbo santykiai, apie tai informavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių. Patikrinimo metu buvo tikrinti (duomenys neskelbtini) darbo sutarčių registracijos žurnalai, darbo sutartys, tačiau įrašo ar pačios darbo sutarties, kad O. A. būtų buvęs įdarbintas, nerasta. Mano, kad O. A. atliko darbines funkcijas ir tai traktuotina, kaip nelegalus darbas, todėl prašo bendrovės vadovui skirti nuobaudą sankcijos ribose.
Liudytojas O. A. parodė, kad į Klaipėdą atvažiavo iš Vilniaus, su (duomenys neskelbtini) direktoriumi S. A. susitiko pokalbiui dėl darbo, kurio metu sutarė, kad pirmadienį ateis išbandyti darbą. Jam S. A. iš karto davė remontuoti didelį brangų motociklą, kuriame jis nustatė gedimą, išėmė variklį, padarė defektaciją, tai užėmė visą darbo dieną. Kadangi motociklo remontui reikėjo naujų dalių, su S. A. sutarė, kad dirbs toliau, t. y. remontuos motociklus. Buvo aprodyta darbo vieta, kitos patalpos, motociklai, kurių niekas neremontavo, jam buvo duoti darbo rūbai, konkretus darbo užmokestis sutartas nebuvo, kadangi su S. A. sutarė, kad jis pats įvertins savo darbą, ir tuomet gaunamą darbo užmokestį turės per pusę dalintis su S. A.. Darbo sutarties S. A. su juo sudaryti nenorėjo. O. A. parodė, jog (duomenys neskelbtini) jis kasdien dirbo nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d., nuo 8.00 val. iki 17.00 val., dirbo kartais ir ilgiau. Į dirbtuves kreipdavosi įvairūs klientai, per dvi savaites suremontavo ne vieną motociklą. Suremontavus pirmąjį motociklą ir pats įvertinęs remonto darbus, S. A. paprašė 800,00 Lt (231,70 Eur) darbo užmokesčio, tačiau prašytų pinigų negavo. Vėliau remontavo kitus motociklus. Suremontavus antrąjį motociklą, pats įvertinęs remonto darbus, S. A. paprašė 500,00 Lt (144,81 Eur), tačiau ir vėl prašytų pinigų negavo. Suremontavus trečiąjį motociklą, kurio remonto darbus taipogi įvertino pats, t. y. 800,00 Lt (231,70 Eur), iš S. A. darbo užmokesčio vėl negavo. Už atliktus darbus susidarė 2000,00 Lt (579,24 Eur) neišmokėtas darbo užmokestis. S. A. jam nemokėdamas darbo užmokesčio motyvavo tuo, kad reikia pirkti naujų motociklų detalių, klientas išvažiavęs iš dirbtuvių turi pavažinėti su suremontuotu motociklu, kadangi remontui taikomas garantinis terminas. O. A. parodė, jog (duomenys neskelbtini) taip pat dirbo E. M., jis rūpinosi padangų montavimu, remontuodavo motorolerius, per jo darbo laikotarpį E. M. suremontavo tris motociklus. Paaiškino, jog nėra prašęs S. A. leidimo gyventi dirbtuvės patalpose.
Liudytojas A. V. parodė, kad S. A. pažįsta, kartu važinėja motociklais, S. A. turi savo motociklų remonto dirbtuves, ten perka detales motociklui. O. A. du kartus matė vaikščiojantį dirbtuvėse, tačiau, kad ten jis atliktų darbus, nematė, apie darbo užmokestį O. A. jam nekalbėjo. Parodė, jog E. M. asmeniškai nepažįsta, jį matė tik keletą kartų remontuojant savo motociklą, tuo metu buvo ir O. A.. Motociklų detales kartais pirkdavo užsisakant elektroniniu laišku iš (duomenys neskelbtini), kurias jam atvykus atiduodavo V. Č., kas dar dirbo pas S. A., nesidomėjo.
Liudytoja V. Č. parodė, jog (duomenys neskelbtini) dirba buhaltere, tačiau tenka dirbti ne tik buhalterės, bet ir kitus darbus, kadangi ji yra vienintelis asmuo, kuris (duomenys neskelbtini) dirba pastoviai. Kitų darbuotojų šiuo metu įmonėje nedirba. Per jos darbo laikotarpį (duomenys neskelbtini) yra dirbę tik A. L. ir S. O.. O. A. ir E. M. asmeniškai nepažinojo, E. M., keletą savaičių, apie 3-4 kartus per savaitę, matė dirbtuvėse, kuris ateidavo remontuoti savo motociklą. Be E. M. dirbtuvėse lankėsi ir kitų asmenų, kurie tarpusavyje bendrauja, kartu geria kavą. O. A. (duomenys neskelbtini) nedirbo, jis tik ateidavo į dirbtuves, pabendraudavo ir išeidavo. Tai truko apie dvi savaites. (duomenys neskelbtini) direktorius S. A. yra jai sakęs, kad O. A. norėjo neoficialiai įsidarbinti (duomenys neskelbtini), tačiau S. A. su tuo nesutiko. Šiuo metu O. A. į dirbtuves neateina.
Administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad šioje byloje S. A. kaltinamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi savo vadovaujamoje įmonėje, registruota adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vykdančioje veiklą adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d., motociklų remonto dirbtuvėse, nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti mechaniku O. A.. Tokiu būdu, S. A. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje. (b. l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Nelegalaus darbo tyrimo aktu nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriuje gautas O. A. pranešimas apie tai, kad O. A. nuo 2014 m. lapkričio 15 d. pagal žodinį susitarimą dirbo (duomenys neskelbtini). Buvo sutarta, kad darbo užmokestis bus mokamas po kiekvieno atlikto darbo. Darbo sutartis nepasirašyta. Nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 9 d. organizavus nelegalaus darbo patikrinimo grupę, kurią sudarė inspektoriai Marijus Dargis ir A. L., apie 14.10 val., nuvyko į (duomenys neskelbtini), adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Patikrinimo metu nustatyta, kad dirbančių asmenų (duomenys neskelbtini) nerasta. Tuo pačiu adresu nuvykus 2014 m. gruodžio 16 d., patikrinimo metu nustatyta, kad rasti dirbantys asmenys, (duomenys neskelbtini) direktorius S. A. ir E. M.. E. M. paaiškino, kad remonatuoja savo motociklą, darbinių funkcijų kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas neatlieka. 2014 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriuje buvo gauta informacija iš Klaipėdos AVPK 2PK VPS apie tai, kad 2014 m. gruodžio 4 d. į policiją kreipėsi (duomenys neskelbtini) direktorius S. A. su pareiškimu, kad su O. A. įvyko ginčas dėl darbų eigos ir kokybės, ko pasėkoje buvo pasisavintas įmonės kompiuteris reikalaujant užmokėti už atliktą darbą. Nustatyta, kad patikrinus (duomenys neskelbtini) darbo sutarčių registravimo žurnalą nustatyta, kad O. A. pavardė neįtraukta, darbo sutarties nėra, nors O. A. paaiškinime nurodo, kad dirbo nuo 2014 m. lapkričio 15 d. Nustatyta, kad patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie (duomenys neskelbtini) informacijos, kad O. A. būtų buvęs įdarbintas įmonėje, nerasta. Nustatyta, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog O. A., nelegaliai, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d., dirbo motociklų remonto įmonėje (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. l. 5-6).
2014 m. gruodžio 4 d. O. A. paaiškinimu nustatyta, jog jis 2014 m. lapkričio 15 d. pagal žodinį susitarimą įsidarbino (duomenys neskelbtini), adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Darbo metu dėl atlikto darbo priekaištų neturėjo. Pagal susitarimą darbo užmokestis turėjo būti mokamas po kiekvieno atlikto darbo, bet nebuvo mokamas. 2014 m. gruodžio 4 d. paprašius sumokėti sutartą darbo užmokestį - 2000,00 Lt (579,24 Eur), iš motociklų remonto dirbtuvių jis buvo išvarytas, darbo užmokesčio negavo (b. l. 7).
2014 m. gruodžio 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užklausos išrašu nustatyta, kad nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. duomenų apie O. A. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) nėra (b. l. 8).
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. gruodžio 16 d. E. M. paaiškinimu nustatyta, jog jis 2014 m. lapkričio mėnesio viduryje, atvežė savo motociklą „Suzuki DR 350“ remontui pas draugą S. A., į jam priklausantį garažą. Nurodė, kad kitų motociklų jis neremontuoja, kadangi tai atlieka S. A.. Atvažiuoja į garažą tuomet, kai nėra ką veikti namuose, bet ne kasdien. O. A. garaže matė tik vieną dieną, ar jis ten dirbo, nežino, kokia tai buvo mėnesio diena, neatsimena (b. l. 9).
Šalies argumentai
2014 m. gruodžio 4 d. pareiškimu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) direktorius S. A. 2014 m. gruodžio 4 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos AVPK 2PK VPS. Pareiškime nurodė, kad 2014 m. gruodžio 4 d., apie 11.00 val., į (duomenys neskelbtini), adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atėjo O. A., kuris prašė būti įdarbinamas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad O. A. su tokiu prašymu kreipėsi ne kartą. Kartą pabandymui O. A. pasiprašė parodyti, ką sugeba dirbti. Tuomet dėl darbų eigos ir kokybės kilo ginčas, to pasėkoje O. A. norėdamas įrodyti savo teisybę pradėjo grąsinti plaktuku. Kai O. A. buvo liepta palikti įmonės patalpas, pastarasis griebė ant darbastalio esantį nešiojamąjį kompiuterį ir pareikalavo užmokėti už atliktą darbą. Su pasisavintu kompiuteriu O. A. iš įmonės pasišalino, tačiau vėliau buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, kompiuteris grąžintas įmonei (b. l. 16).
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. kovo 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas E. M. elektroninis laiškas, kuriame nurodo, kad O. A. meluoja dėl šioje byloje esančių aplinkybių. Paaiškino, kad S. A. norėjo oficialiai įdarbinti O. A. į (duomenys neskelbtini), bet pastarasis atsisakė, paaiškindamas, jog negali dirbti oficialiai, nes iš jo antstoliai vykdo skolų išieškojimą. Paaiškino, jog O. A., gyvendamas Vilniuje, negalėjo rasti darbo, kadangi niekas jo nepriėmė. Šiuo metu vyksta teisminis procesas su O. A. sutuoktine. O. A. jo paprašė atrasti žmogų, kur galėtų pradurti jo sutuoktinei padangas, jei jo atžvilgiu bus priimtas nepalankus teismo sprendimas. Nurodė, jog O. A. jam liepė nueiti į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių parašyti pareiškimą S. A. atžvilgiu ir pareiškime nurodyti, kad S. A. jam skolingas 5000,00 Lt (1448,10 Eur), kadangi vėliau galės iš S. A. prisiteisti 2000,00 Lt (579,24 Eur) (b. l. 40).
2015 m. sausio 20 d. E. M. paaiškinimu nustatyta, jog E. M. ieškodamas darbo, internetiniame portale „Skelbiu LT“ rado skelbimą, kad reikalingas moto meistras. Išsiuntė savo gyvenimo aprašymą skelbime nurodytu adresu. Sekančią dieną, jam paskambino S. A. ir pasiūlė susitikti (duomenys neskelbtini), adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Tai buvo 2014 m. spalio mėnesio pabaigoje, tikslios datos, neatsimena. Sekančią dieną po pokalbio telefonu su S. A., jis nuvažiavo nurodytu adresu pokalbiui. Pokalbio metu aptarė darbo sąlygas, t. y. buvo aptartos darbo valandos nuo 8.00 val. iki 17.00 val., penktadieniais nuo 8.00 val. iki 16.00 val., darbo užmokestis „į rankas“ – 1000,00 Lt (289,62 Eur). S. A. pageidavo, kad jis pradėtų dirbti tą pačią dieną, tačiau jis sutikto pradėti dirbti nuo sekančios dienos. S. A. norėjo, kad jis įstotų į darbo biržą, ir tik po to jį galėtų įdarbinti. Nurodė, jog jis galėjo į darbo biržą įstoti tik nuo 2015 m. kovo 18 d., pats oficialiai įsidarbinti iniciatyvos nerodė, kadangi bijojo, kad dėl to gali nebetekti pašalpų. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) moto meistru dirbo visus 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesius iki 2015 m. sausio 16 d. Paaiškino, kad iš darbo išėjo todėl, kad S. A. nemokėjo žadėto darbo užmokesčio – 1000,00 Lt (289,62 Eur) per mėnesį. Iš viso S. A. jam sumokėjo keletą kartų, t. y. pirmąjį kartą - 500,00 Lt (144,81 Eur), antrąjį - 800,00 Lt (231,70 Eur) ir išeinant iš darbo – 200,00 Eur. Kad darbo užmokestį jis gavo, niekur nepasirašė (b. l. 41).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Vienas iš darbo sutarties požymių yra tai, kad asmuo turi dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, reiškia, kad asmuo, atlikdamas darbą, nėra visiškai savarankiškas, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys. Šis požymis gali pasireikšti įvairiai: darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. Bylos medžiaga nustatyta, kad O. A., susitaręs su (duomenys neskelbtini) direktoriumi S. A., atėjo į motociklų dirbtuves, priklausančią (duomenys neskelbtini), adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pokalbiui dėl darbo. Teismo posėdžio metu S. A. neneigė faktinės aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) ieškojo darbuotojo, buvo susitikęs su O. A. pokalbiui dėl darbo, tačiau tiek pats S. A., tiek liudytojai V. Č. ir A. V. teismo posėdžio metu teigė, kad O. A. motociklų dirbtuvėse nedirbo, darbdavio, t. y. S. A. pavedimu, jokių darbo funkcijų neatliko, O. A. į dirbtuves ateidavo savo noru, kadangi dirbtuvėse buvo ne tik remontuojami motociklai, bet jose susirinkdavo ir motociklų mėgėjai, kurie bendraudavo įvairiomis temomis, vienas kitam patardavo, padėdavo remontuoti motociklus. Tai, kad O. A. savo noru ateidavo ir patardavo tuo metu dirbtuvėse buvusiam E. M., įstatymo prasme nėra pagrindas traktuoti, kad jis buvo susitaręs su bendrovės vadovu dėl darbo, ir juolab, kad realiai dirbo (duomenys neskelbtini) priklausančioje motociklų remonto dirbtuvėse. Realaus darbo fakto įrodymas yra būtinas, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį. Taip pat pažymėtina, kad vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių yra atlygintinumas. Byloje nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad O. A. pažymėtinas savo noru ateinant į motociklų remonto dirbtuves, ir E. M. patariant, padedant remontuoti jo asmeninį motociklą, (duomenys neskelbtini) direktoriu ir O. A. būtų susitarę, jog už tai bus mokamas atlyginimas kaip už darbą motociklų remonto dirbtuvėse. Be to, kreiptinas dėmesys, jog, koks konkretus buvo sutartas darbo užmokestis, negalėjo pasakyti ir pats O. A., jo parodymai, jog S. A. leido jam pačiam - O. A. įvertinti savo darbus, tokiu būdu nustatant sau asmeniškai darbo užmokestį, teismo vertintini kaip ne tik neobjektyvūs ir nepagrįsti, bet ir neadekvatūs. Pažymėtina, jog sutartiniams darbo santykiams būdinga tai, kad šalys aiškiai susitaria dėl atlyginimo už darbą dydžio, jo mokėjimo tvarkos, periodiškumo. Kaip nustatyta, šalys nesitarė dėl atlyginimo, apie periodiškai mokamą atlyginimą ar jo mokėjimo tvarką nebuvo kalbama.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus pateiktas 2015 m. sausio 20 d. liudytojo E. M. paaiškinimas, duotas tyrimo metu, yra kardinaliai priešingas kitiems byloje esantiems duomenims – E. M. parodymais, duotais 2014 m. gruodžio 16 d. nelegalaus darbo patikrinimo metu, bei 2015 m. kovo 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui elektroniniu paštu siųstu paaiškinimu. Kadangi E. M. parodymai byloje prieštaringi, jų patikrinti galimybės nėra, remtis ir juos vertinti kaip įrodymus, objektyvaus pagrindo nėra. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors elektroniniu būdu išdėstyti parodymai nebuvo patikrinti, vis tik visiškai nekreipti į juos dėmesio negalima, akivaizdu, jog parodymus davęs E. M. žino ir dėsto visas aplinkybes, atitinkančias bylos medžiagą, t. y. tiek liudytojų V. Č. ir A. V., tiek paties S. A. parodymus.
Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų V. Č. ir A. V. parodymų patikimumu, jų parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, imant domėn tai, kad pagrįstai ir objektyviai paneigiančių šiuos parodymus įrodymų nėra. Vien tik O. A. buvimas motociklų remonto dirbtuvėse, neatliekant jokių darbo funkcijų, negali būti traktuotinas kaip realaus darbo fakto įrodymas. Tokiu būdu neįrodyta S. A. kaltė, kad jis nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d. nelegaliai įdarbino ir leido dirbti mechaniku O. A. (duomenys neskelbtini) motociklų remonto dirbtuvėse, adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tarp S. A. ir O. A. buvo susitarimas dėl visų būtinų darbo sąlygų, darbo vietos, darbo funkcijų, darbo laiko, darbo užmokesčio, ir kad S. A. organizavo nelegalų darbą, leido O. A., nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d., dirbti nepasirašius darbo sutarties.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Dėl nurodytų priežasčių, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ir byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsniu, 293 straipsniu, teismas
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.1.-286-606/2015 S. A. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.