Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1160-1013/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-20
Bylos Nr.
e1-1160-1013/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07114-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1160-1013/2020Proceso Nr. 1-01-1-07114-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2020 m. vasario 17 d., apie 21.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,95 promilės alkoholio), žodinio konflikto metu tyčia ranka sudavė vieną smūgį sugyventinei D. K. į veidą, tokiais veiksmais sukeldamas D. K. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. T. savo kaltę pripažįsta visiškai. Parodė, kad jis su D. K. yra sugyventiniai, gyvena kartu name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena kartu apie 2 metus, veda bendrą ūkį. Namas (duomenys neskelbtini), priklauso D. K. giminaičiui. Paskutiniu metu su D. K. sutaria nekaip. Kol būna namuose, būna viskas gerai, bet kai jis išeina į darbą, ji ima vartoti alkoholinius gėrimus, namuose dažnai būna neblaivi. 2020 m. vasario 17 d. ryte, apie 10.00 val., iš namų jis nuvyko į (duomenys neskelbtini), pas draugą A.. Ten būdamas vartojo su A. alkoholį, sulaukė D. K., kuri irgi atvažiavo iš namų, kartu išgėrė alkoholio. Iš ten jie visi trys, apie 12.00 val., nuvyko į netoli Kalvarijų turgaus esantį lombardą pratęsti savo užstatyto telefono terminą. Iš ten jie visi trys autobusu vyko į Jeruzalės mikrorajoną. Kažkuriame iš sustojimų D. K. turbūt išlipo, nes atvykę su A. į „Jeruzalės“ sustojimą ir išlipę pastebėjo, kad D. K. nėra. „Jeruzalės“ stotelėje, paviljone, su A. gėrė alų, aplinkui buvo žmonių, laukiančių autobuso, ir prie jų privažiavo policija. Policija A. paliko, o jį pasiėmė ir parvežė namo į (duomenys neskelbtini). Namai buvo užrakinti, D. K. nebuvo. Jis atsirakino namus, užėjo ir atsigulė, žiūrėjo televizorių, o paskui iš kažkur atėjo D. K., o kas toliau vyko, jis neatsimena, nes grįžęs namo sušilo, atsipalaidavo, buvo girtas. Prisimena tik nuo to momento, kai į namus atvažiavo policija. Kodėl atvažiavo policija, jis nesuprato. Neatsimena visko tiksliai, kas vyko namuose, bet pripažįsta, kad konflikto metu galėjo suduoti smūgį ranka D. K. į veidą. Dėl savo veiksmų gailisi, D. K. atsiprašė. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. K. parodė, kad ji su V. T. yra sugyventiniai, gyvena kartu name, (duomenys neskelbtini), apie 2 metus, veda bendrą ūkį. Namas (duomenys neskelbtini), priklauso jos buvusiam sugyventiniui. Su V. T. sutaria neblogai. 2020 m. vasario 17 d. ryte, apie 11.00 val., iš (duomenys neskelbtini), nuvyko į B. kur buvo pas draugą A., nuvykęs V. T.. Ten būdama truputį vartojo alkoholio. Iš ten jie visi trys apie 12.00 val. nuvyko į netoli Kalvarijų turgaus esantį lombardą, kur V. T. nusipirko telefoną. Iš ten jie visi trys autobusu vyko į Jeruzalės mikrorajoną. V. T. ir A. buvo pakankamai girti. Atvykę į Jeruzalės sustojimą trise laukė kito autobuso vykti į namus. Visų kelionių metu konfliktų tarp jų nebuvo. Jeruzalės stotelėje, paviljone A. ir V. T. gėrė alų, jai net nedavė, aplinkui buvo žmonių, laukiančių autobuso. Po kažkiek laiko prie stotelės privažiavo greitosios pagalbos automobilis, po jo policija. Prie V. ir A. T. buvo priėję medikai ir policijos pareigūnai, bet ką šnekėjo ji nežino, stovėjo atokiau. Paskui greitoji nuvažiavo, o policija įsisodino į automobilį V. T. ir nuvažiavo, dėl ko įsisodino nežino. Su A. paskambino V. T. ir jis pakėlęs ragelį perdavė kalbėti pareigūnui, kuris paklausė kur ji yra, nes jos ieško po visą Vilnių. Nieko nesuprato kas vyksta. Pasakė, kad kur paliko, Jeruzalės stotelėje, ten ir yra. Po pokalbio, autobusu nuvyko į (duomenys neskelbtini) pasiimti daiktų, iš ten autobusu vyko namo. Pareigūnų prie namų jau nebuvo. Įžengus į namus ją pasitiko rėkdamas V. T.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko net nesuprato, buvo išgėrusi alkoholio, bet atsimena, kad jis vienu momentu rėkė ieškodamas vaistų nuo peršalimo. Kambaryje, konflikto metu V. T. trenkė ranka jai į veidą, pataikė į nosį, pajuto fizinį skausmą, iš nosies ėmė bėgti kraujas. Po smūgio ji išėjo į lauką ir paskambino motinai L. K., kad iškviestų policiją, nes ją sumušė. Po kažkiek laiko atvažiavo policija, bet V. T. namuose nebuvo, buvo išėjęs, kada išėjo nepastebėjo. Neradę V. T. išvažiavo. Bet kai jis grįžo namo, ji paskambino policijai ir pasakė, kad jis grįžo ir atvykę policijos pareigūnai V. T. išsivežė. Ji nuėjo miegoti ir negirdėjo kaip buvo atvykę pareigūnai jos apklausti, negirdėjo ir skambučių. Vykti į Valstybinę teismo medicinos tarnybą atsisakė, ant nosies liko du šašai, nosis truputį patinusi. Į medicinos įstaigą nesikreipė, GMP į įvykio vietą kviesta nebuvo. Pretenzijų jam dėl smūgio neturi. Dėl jai padarytos fizinės žalos civilinio ieškinio nereikš.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. K. parodė, kad ji yra D. K. motina. 2020 m. vasario 17 d., apie 21.30 val., jai paskambino D. K., kuri pokalbio metu jai pasirodė, kad yra neblaivi bei paprašė jos iškviesti pastarajai policiją. Pokalbiu metu su D. K. ji dar girdėjo vyrišką balsą. Po pokalbio su D. K. ji iš karto paskambino skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), kadangi žinojo, jog ši dažniausiai būna šiuo adresu (pokalbio metu D. K. nepasakė, kur šiuo metu randasi). Kiek ji žino, D. K. pastoviai geria alkoholinius gėrimus, šiuo metu niekur nedirba. Ankščiau šios sugyventinis V. taip pat yra prieš ją smurtavęs, tačiau ar buvo kviesta policija ji nežino. Ji su dukra retai bendrauja, nes ši vartojo alkoholinius gėrimus ir neaišku kur būna. Daugiau apie šį įvykį nieko negali papasakoti, kadangi ten nebuvo ir policiją iškvietė, nes paprašė dukra.

Byloje esančiame policijos pareigūnų 2020 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad D. K. paaiškino, kad išgertuvių metu įvyko konfliktas, ko pasėkoje trenkė rankomis į veido sritį. Mintis dėstė sunkiai ir nenuosekliai. Kiek kartų sudavė nenurodė, aiškino, kad skaudėjo, fizinį skausmą patyrė. Toliau smulkesnių aplinkybių negalėjo paaiškinti, kadangi buvo stipriai išgėrusi. Jai nustatytas 3,18 promilių girtumas. Negalėjo paaiškinti kodėl taip nutiko. Paaiškino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę (mėtėsi buteliai); 2020 m. vasario 17 d. 17.38 val. buvo gautas pranešimas. 18 val. atvykus nurodytu adresu namuose buvo neblaivi nukentėjusioji, kuri paaiškino, kad įvyko konfliktas, daugiau nepamena. Ant žemės buvo kraujo dėmė, alaus buteliai; smurtą patyrusio asmens sužalojimai: kraujuojanti žaizda, patinimas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito matyti, kad V. T. 2020 m. vasario 18 d. 00.08 val. buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šios veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pažymėtina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas sprendžia, kad V. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiosios D. K., liudytojos L. K. parodymais, policijos pareigūnų 2020 m. vasario 17 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje duomenimis, kitais bylos duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

Nors V. T. ikiteisminio tyrimo metu pilnai pripažindamas savo kaltę teigė, kad tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo neblaivus įvykio metu, tačiau parodė, jog pripažįsta, kad konflikto metu galėjo suduoti smūgį ranka D. K. į veidą. Tai, kad prieš ją smurtavo V. T., patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. K., kuri parodė, kad įžengus į namus ją pasitiko rėkdamas V. T., tarp jų kilo žodinis konfliktas, konflikto metu V. T. trenkė ranka jai į veidą, pataikė į nosį, pajuto fizinį skausmą, iš nosies ėmė bėgti kraujas, po smūgio ji išėjo į lauką ir paskambino motinai L. K., kad iškviestų policiją, nes ją sumušė. Įvykio aplinkybes taip pat patvirtino liudytoja apklausta L. K. bei policijos pareigūnų 2020 m. vasario 17 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje duomenys. Teismas pažymi jog, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu V. T. ir D. K. patvirtino, kad jie yra sugyventiniai, jie gyvena kartu apie 2 metus bei veda bendrą ūkį. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. T. 2020 m. vasario 17 d., apie 21.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,95 promilės alkoholio) žodinio konflikto metu tyčia ranka sudavė vieną smūgį sugyventinei D. K. į veidą, tokiais veiksmais sukeldamas D. K. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ši V. T. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Kaltinamasis V. T. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, pritaria siūlomai laisvės apribojimo bausmei ir jos dydžiui.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. T., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į V. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. T. – išsituokęs, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka ir baudų nemoka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. T. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis dydį – 9 mėnesių laisvės apribojimo terminą (BK 48 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam V. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, teismas, vietoje šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam V. T. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, darys įpareigojimas pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 6 d. 3 p.), įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 7 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir duomenis charakterizuojančius kaltinamąjį V. T., kartu su bausme tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. vasario 17 d. 23.30 val. iki 2020 m. vasario 18 d. 16.05 val. (vieną dieną), todėl minėtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms, įskaitytinas į galutinę V. T. skirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (voke), – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti bylos priede.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. T. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, įpareigoti V. T. bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, V. T. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V. T. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 17 d. 23.30 val. iki 2020 m. vasario 18 d. 16.05 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską (voke) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos priede.

Išaiškinti V. T., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Šėlienė