- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- e2-3421-592/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36714-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 342,28 Eur negrąžinto kredito, 186,03 palūkanų, 61,75 proc. metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą iki visiško kredito grąžinimo, 60,49 Eur administravimo mokesčio, 29,79 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad 2018 m. lapkričio 16 d. tarp pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“ ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-k93gpbfw, kuria atsakovei buvo suteiktas 350 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (267,52 Eur palūkanų ir 63,12 Eur administravimo mokestį). Nurodo, kad 2018 m. liepos 31 d. pradinis kreditorius pasirašė su ieškovu reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/01. Šios sutarties ir 2019 m. liepos 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Priedo Nr. 15 pagrindu pradinis kreditorius perdavė ieškovui reikalavimo teisę į atsakovės skolą.
Atsakovei ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. Įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 16 d. tarp pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“ ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-k93gpbfw (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 350 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių laikotarpiui, atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – palūkanas, kurių metinė palūkanų norma: 61,75 proc. ir 63,12 Eur administravimo mokestį. 2019 m. gegužės 20 d. pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ Sutartį su atsakove nutraukė.
2018 m. liepos 31 d. pradinis kreditorius reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2018-08/01 ir 2019 m. liepos 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Priedo Nr. 15 pagrindu perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovei pranešta elektroniniu paštu, išsiuntus jai 2019 m. liepos 31 d. pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo. Ieškovo teigimu, atsakovė prievolės nevykdo. Atsakovės įsiskolinimas ieškovui sudaro 342,28 Eur negrąžinto kredito, 186,03 Eur palūkanų, 61,75 proc. metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą iki visiško kredito grąžinimo, 60,49 Eur administravimo mokesčio, 29,79 Eur delspinigių. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis.).
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovei pranešta 2019 m. liepos 31 d. pranešimu, t. y. tinkamai. Papildomai pažymėtina, jog kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Pagal CK 6.881 straipsnį kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 342,28 Eur negrąžinto kredito, 186,03 Eur palūkanų (119,91 Eur iki reikalavimo perleidimo sutarties ir 66,12 Eur nuo reikalavimo perleidimo sutarties iki kreipimosi į teismą) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gruodžio 6 d.) ir 61,75 proc. metinių palūkanų (Sutarties specialiosios sąlygos) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (342,28 Eur) nuo kreipimosi į teismą - 2019 m. gruodžio 6 d. - iki visiško kredito grąžinimo.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 60,49 Eur administravimo mokesčio. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė dėl sutarties administravimo mokesčio, t. y. paskolos sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad sutarties administravimo mokestis – 63,12 Eur. Vartojimo kredito Bendrųjų sąlygų 1.18 punkte numatyta, kad sutarties administravimo mokestis – mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos ir nurodomas sutarties specialiosiose sąlygose. Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 2,63 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Per 24 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovė ieškovui iš viso turėjo sumokėti 63,12 Eur sutarties administravimo mokesčio. Ieškovas prašo priteisti 60,49 Eur. Nors šalys Sutartyje susitarė, kad sutarties administravimo mokestį atsakovė privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, tačiau vadovaujantis esančia teismų praktika, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, ieškovo reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, nebėra administravimo objekto (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į šalių sulygto administravimo mokesčio paskirtį, teismas priteisia iš atsakovės ieškovui administravimo mokestį skaičiuojama nuo sutarties sudarymo (iš ieškinio matyti, kad atsakovė vieną įmoką sumokėjo, nes ieškovas prašo priteisti 342,28 Eur nesumokėto kredito ir 60,49 Eur administravimo mokesčio), todėl teismas neperžengiant ieškinio ribų administravimo mokestį priteisia nuo 2019 m. sausio 16 d. iki sutarties nutraukimo, t. y. iki 2019 m. gegužės 20 d., ir už šį laikotarpį priteistinas administravimo mokestis sudaro 13,15 Eur (2,63 Eur x 5 mėn.) (VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi (6.2 punktu) atsakovė įsipareigojo pažeidusi prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, vartojimo kredito davėjas turi teisę taikyti 0,05 procento dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 29,79 Eur delspinigių tenkintinas iš dalies, t.y. ieškovui priteisiama 27,08 Eur delspinigių suma, paskaičiuota nuo negrąžinto kredito dalies, palūkanų dalies (atsižvelgiant į ieškinio reikalavimo ribas) ir administravimo mokesčio dalies (patenkintos) (475,34 x 0,05 proc. x 114 d). Reikalavimas dėl 2,71 Eur delspinigių sumos atmetamas kaip nepagrįstas, nes pats reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra teismo pripažintas nepagrįstu.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 568,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2019 m. gruodžio 19 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 92 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 7 Eur žyminio mokesčio (8 Eur x 92 proc.) ir 111 Eur už advokato pagalbą (121 Eur x 92 proc.) (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, iš atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 342,28 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus 28 ct) negrąžinto kredito, 186,03 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 3 ct) palūkanų, 61,75 proc. metinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kreditą (342,28 Eur) nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki visiško kredito grąžinimo, 13,15 Eur (trylika eurų 15 ct) administravimo mokesčio, 27,08 Eur (dvidešimt septynis eurus 8 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 568,54 Eur sumą nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.