- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-569-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei
- Advokatai
- Vladimiras Kononenka
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-401-656/2009 pagal ieškovo E. J. individualios įmonės ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos protokolinio sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo pradėti tiesiogines derybas su investuotoju.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. J. individuali įmonė 2006-07-01 pateikė ieškinį, 2008-08-28 patikslintą ieškinį, prašydamas:
1) Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos 2006-05-17 protokolo Nr.12-11-06, kuriuo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės 2006 m. liepos mėnesio turto privatizavimo programa, dalį dėl negyvenamųjų patalpų (12 aukštų blokinio namo cokoliniame aukšte), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo, parduodant jas viešo konkurso būdu;
2) Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pradėti tiesiogines derybas su E. J. individualia įmone dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Privatizavimo komisijos 2006-05-17 protokolu Nr.12-11-06 buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės 2006 m. liepos mėnesio turto privatizavimo programa dėl negyvenamųjų patalpų (12 aukštų blokinio namo cokoliniame aukšte), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo, parduodant jas viešo konkurso būdu. Ieškovas yra įgijęs teisę privatizuoti minėtas negyvenamąsias patalpas, įsigyjant jas tiesioginių derybų būdu, o minėtas Privatizavimo komisijos sprendimas šią ieškovo teisę paneigė, todėl turi būti pripažintas pažeidžiančiu ieškovo interesus. 1999-04-30 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartimi Nr.207 SP UAB „Lazdynų būstas“ perdavė ieškovui nuomos teise ginčo patalpas stomatologinei veiklai vykdyti. 2002-08-10 Turto perdavimo ir priėmimo aktu ginčo patalpos perduotos Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2004-04-26 ir 2005-05-05 dėl ginčo patalpų sudarė Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartį Nr.1904 bei Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr.1973. Patalpų būklė buvo itin prasta, todėl, siekiant patalpas panaudoti pagal paskirtį, nuomotojo leidimu buvo atlikti patalpų pagerinimo darbai. Šie darbai buvo suderinti su nuomotoju, nuomotojas 2000-02-28 raštu įpareigojo atsakovą atlikti remonto darbus. Ieškovas gavo leidimą statybai. Ieškovas į patalpas investavo 69105 Lt privataus kapitalo. Šią aplinkybę patvirtino turto vertintojo J. J. atliktos ekspertizės išvados. Nuomotojo sudaryta komisija 2001-11-05, apžiūrėjusi atliktus remonto darbus, Remonto darbų patikrinimo, įvertinimo ir priėmimo akte nustatė, kad atlikti remonto darbai atitinka nustatytus reikalavimus, UAB „Projektų ekspertizė“ 2001-10-30 ekspertizės akte nurodytas apimtis bei sąmatinę vertę, t.y. 55143 Lt, todėl priimtini naudoti. 2001-11-05 SP UAB „Lazdynų būstas“ direktoriaus G. K. patvirtintas Remonto darbų patikrinimo, įvertinimo ir priėmimo aktas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2004-08-19 nutartimi yra pripažintas dokumentu, patvirtinančiu darbų atlikimą. 2005-07-05 UAB „Lituka“ ir Ko atsakovo užsakymu parengė Negyvenamųjų patalpų (ginčo patalpų) vertės nustatymo ataskaitą. Nustatyta ginčo patalpų rinkos vertė 132000 Lt, ieškovo investicijų į Negyvenamųjų patalpų pagerinimą vertė – 18467 Lt. Negyvenamųjų patalpų vertės padidėjimas dėl ieškovo investicijų į šių patalpų pagerinimą – 14 proc. Šia ataskaita galima vadovautis tik ta apimtimi, kuria nustatyta ginčo patalpų rinkos vertė 2005-06-30 – 132000 Lt. Likusioje dalyje ataskaita neobjektyvi, nes neįvertinti visi ieškovo pateikti investicijų dydį pagrindžiantys dokumentai. Be to, skaičiuojant ginčo patalpų vertės padidėjimo dėl ieškovo investicijų koeficientą, santykio dalikliu gali būti tik ginčo patalpų rinkos vertė tų patalpų perdavimo ieškovui metu, t.y. 1999-04-30. Nenustačius minėtos vertės, negalimas vertės padidėjimo procento skaičiavimas. Santykio dalikliu laikant dabartinę patalpų rinkos vertę, yra neišvengiama tokį skaičiavimą iškreipiančių veiksnių – infliacijos, pasiūlos ir paklausos santykio pokyčių ir kt. poveikio. Taip apskaičiuotas vertės padidėjimo procentas negali būti laikomas vertės padidėjimo procentu dėl investicijų, nes neaišku, kiek vertinamojo objekto vertė didėjo dėl investicijų, ir kiek dėl jau minėtų visuotinių nekilnojamojo turto rinką įtakojančių veiksnių poveikio. Turto vertintojas J. J., atlikęs turto vertinimo ekspertizę, nustatė, kad ginčo patalpų rinkos vertė tų patalpų perdavimo ieškovui metu, t.y. 1999-04-30 buvo 34000 Lt. Atsižvelgiant į ieškovo investuoto privataus kapitalo dydį 69105 Lt, darytina išvada, kad ginčo patalpų vertės padidėjimo procentas yra 203 proc. (69105/34000 x 100). Pagal UAB „Lituka“ ir Ko naudotą skaičiavimo metodiką skaičiuojant dėl ieškovo atliktų investicijų ginčo patalpų vertės padidėjimo procentą, pastarasis būtų lygus 52 proc.(69105/132000 x 100). Akivaizdu, kad ieškovo į ginčo patalpas investuoto privataus kapitalo vertė yra didesnė negu ½ ginčo patalpų rinkos vertės. Ieškovas, gerindamas ginčo patalpas, taip pat įrengė naujas inžinerines komunikacijas. Ieškovo privataus kapitalo investicijos į ginčo patalpas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo ir LR Vyriausybės 1998-01-30 nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatuose nurodytas sąlygas – į ginčo patalpas ieškovas, gavęs nuomotojo leidimą, investavo privataus kapitalo, kurio vertė didesnė negu ½ patalpų rinkos vertės, ir įrengė inžinerines komunikacijas, todėl ginčo patalpos turi būti privatizuotos tiesioginių derybų būdu, derybas vykdant su ieškovu (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 str. 5 d., LR Vyriausybės 1998-01-30 nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju neįvykdytos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo ir Vyriausybės 1998-01-30 nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatuose nurodytos sąlygos. Vilniaus miesto valdybos 2001-07-19 sprendimu Nr.1562V SP UAB „Lazdynų būstas“ leista ieškovo sutikimu užskaityti ieškovo atliktus remonto darbus, kurių vertė yra 23535 Lt, į nuomos mokestį. Vėliau šis sprendimas panaikintas, nes ieškovas nepateikė visų išlaidas patvirtinančių dokumentų. Ieškovo pateikti remonto darbų atlikimą patvirtinantys dokumentai bei teismo ekspertizės civilinėje byloje Nr.2-820-34/2008 išvada vertintina kritiškai. Ieškovas 2000-03-20 leidime vykdyti statybos darbus ir 2000-11-08 akte dėl individualaus statinio priėmimo naudoti, 2001-11-05 remonto darbų patikrinimo, įvertinimo ir priėmimo akte nurodė, kad remontas atliktas ūkio būdu, t.y. statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausiančius statybos produktus ir įrenginius. Ieškovas 2005-01-30 pateikė atsakovui dokumentus apie padarytas išlaidas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų komisija 2005-03-15 sprendimu patvirtino ieškovo investicijas į ginčo patalpų pagerinimą – 18467 Lt. Ieškovas šio įvertinimo neginčijo. 2005-07-05 UAB „Lituka“ ir Ko parengė turto vertės nustatymo ataskaitą, kurioje nustatė ginčo patalpų rinkos vertę, o šių patalpų vertę be investicijų – 113533 Lt, vertės padidėjimo procentą. Tarp ieškovo 2005-01-30 atsakovui pateiktų dokumentų nebuvo: 2000-03-23 statybos-remonto rangos sutarties, PVM sąskaitos-faktūros Nr.5515876 bei kasos pajamų orderių. Šie dokumentai pateikti vėliau. Ieškovo elgesys neatitinka atidumo, rūpestingumo, sąžiningumo principų. Vėlesnis rangos sutarties pateikimas kelia abejonių dėl šio įrodymo patikimumo. Ieškovo sudarytų su patentininkais sutarčių reikšmė yra abejotina. Sutarčių turinys prieštaringas, nes jose nurodoma, kad ieškovas įsipareigojo už atliktus darbus sutartą pinigų sumą mokėti vienam asmeniui, tačiau sutarčių pabaigoje nurodyta, kad kitokia suma sumokėta ne tam asmeniui, kuris nurodytas sutarties tekste, bet kitam asmeniui. Pagal 2000-03-23 statybos-remonto rangos sutartį su UAB „Sandex“ darbų turėjo būti atlikta už 25482 Lt, tačiau pateiktoje sąmatoje darbų suma neatitinka nurodytai. Už darbus sumokėta 48799 Lt – beveik dvigubai daugiau negu nurodyta sutartyje. Pateikti griežtos apskaitos dokumentai kasos pajamų orderio kvitai kelia abejonę, nes jų numeracija yra ne didėjanti, bet mažėjanti. Ieškovo nurodytoje turto vertinimo ekspertizėje, atliktoje civilinėje byloje Nr.2-820-34/2008, nebuvo atliekama buhalterinė ekspertizė, nebuvo remiamasi pateiktais buhalteriniais dokumentais. Pagal Vyriausybės 1995-01-04 nutarimu Nr. 8 patvirtintas Apskaitai juridinio asmens teisių neturinčiose įmonėse tvarkyti skirtų registrų aprašymą, bei Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles ieškovas, kuris yra individuali įmonė, privalėjo pildyti įplaukų ir išlaidų apskaitos žurnalą arba ūkinių operacijų registravimo žurnalą, kasos knygą, atlikdamas mokėjimus, išrašyti kasos išlaidų orderį. Tiesioginės derybos dėl privatizavimo leidžiamos, jei investicijos viršija ½ pastatų ir patalpų rinkos kainos, kuri yra privatizavimo metu. Ginčo patalpų rinkos vertė buvo nustatyta 2005-06-30, tačiau iki bylos nagrinėjimo įvyko dideli nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai. Ieškovas turi įrodyti, kad jo investicijos yra didesnės kaip ½ patalpų rinkos vertės, esančios bylos nagrinėjimo metu (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 str. 5 d., LR Vyriausybės 1998-01-30 nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-01-28 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas ginčo patalpas išsinuomojo komercinei individualios įmonės veiklai vykdyti. Teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad nuomotojui (atsakovui) leidus, nuomininkas (ieškovas) pertvarkė nuomotas patalpas, atlikęs statybos remonto darbus, jas pagerino, todėl turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad nuomininkas, pagerinęs nuomotą daiktą, turi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti turėtų išlaidų dydį. Teismas pabrėžė, kad ieškovas yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo – pelno siekianti įmonė, jai taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo, tvarkant savo veikos dokumentus reikalavimai. Teismas pripažino pagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovas leistinais įrodymais neįrodė investicijų dydžio. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl savo turėtas išlaidas, pagerinant išsinuomotas patalpas, privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais: sąskaitomis-faktūromis, kasos dokumentais ir pan. Teismas atkreipė dėmesį, kad Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme ir 1994-12-18 Vyriausybės nutarimu Nr. 1427 patvirtintų Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkoje nustatyta, kurie įrodymai yra leistini, nustatant privataus kapitalo investicijas į nuomojamą objektą bei ginčų dėl tų investicijų sprendimo tvarką. Teismas pažymėjo, kad pagal Vyriausybės 1994-12-18 nutarimo Nr. 1427 nuostatas pagerinimui panaudotų lėšų panaudojimo patvirtinimas galimas tik dokumentais. Teismas pabrėžė, kad reikalavimas patvirtinti išlaidas dokumentais keliami tiek privatizuojamą objektą vertinančiai komisijai, tiek teismui, skiriant ekspertizę ir vertinant eksperto išvadą. Vykdant Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalavimus, kiekvienas juridinis asmuo savo išlaidas turi patvirtinti atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis – faktūromis, kitais prekių įsigijimo, kasos pajamų ir išlaidų dokumentais ir pan. Teismas pabrėžė, kad pats ieškovas pripažino, kad jo pateiktos sutartys su verslo liudijimo pagrindu statybos darbus atliekančiais asmenimis ir pinigų išmokėjimo operacijos nebuvo apskaitomos ieškovo įmonės buhalterijoje, nors ieškovas privalėjo šias operacijas įtraukti įplaukų ir išlaidų apskaitos žurnalą arba ūkinių operacijų registravimo žurnalą, kuriuose nurodomos visos atliktos ūkinės operacijos, o pinigus iš kasos išmokėti pagal kasos išlaidų orderį. Teismas nustatė, kad ieškovas leidime statybai bei perdavimo-priėmimo akte nurodė, kad statybos darbus atliko ūkio būdu, vėliau šios pozicijos ilgą laiką laikėsi. Tik vėliau ieškovas pateikė sutartis dėl statybos darbų atlikimo su UAB „Sandora“ ir pagal verslo liudijimą dirbančiais asmenimis, kurie jokios buhalterinės apskaitos neveda. Teismas kritiškai vertino ieškovo su fiziniais asmenimis sudarytas sutartis dėl sudėtingų gaminių – stiklo paketų langų gaminimo ir pastatymo. Teismas konstatavo, jog sutarčių nuostatos prieštarauja viena kitai, sutartyje sutariama, kad darbus atliks vienas asmuo, o pinigai pagal sutartį išmokami kitam, susitariama, kad darbai bus atliekami už vieną sumą, o faktiškai išmokama iš esmės skirtinga suma. Teismas pažymėjo, kad išnuomoto turto privatizavimo santykius reglamentuoja ne tik privatinės teisės normos, bet ir viešosios teisės normos, todėl įrodymų patikimumui taikomi aukštesni reikalavimai. Teismas akcentavo, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama, vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Teismas atmetė ieškovo pateiktus įrodymus apie investicijų į ginčo patalpas sumą kaip nepatikimus. Teismas pabrėžė, kad, neįrodžius investicijų į ginčo patalpas sumos, nėra Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatuose nurodytos sąlygos, leidžiančios pradėti tiesiogines derybos dėl privatizavimo – investicijų viršijančių ½ pastatų ir patalpų rinkos kainos. Teismas konstatavo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-02-09 sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2004-08-19 nutartis, kuriuose pripažinta, kad į ginčo patalpas investuota 55143 Lt, prejudicinės galios neturi, nes byloje atsakovas nedalyvavo (CK 2.4 str. 3 d., 2.74 str. 3 d., 6.501 str., 1964 m. CK 316 str., Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 str., Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 str. 5 d., Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 str., 9 str., 10 str., Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3. p.).
Šalies argumentai
Ieškovas E. J. individuali įmonė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-01-28 sprendimą ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, neatskleidė kilusio ginčo esmės. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas leistinais įrodymais neįrodė investicijų dydžio, bei nepagrįstai visus ieškovo pateiktus įrodymus atmetė kaip nepatikimus. Byloje buvo pateikti dokumentai, kurie nustatyta tvarka atsakovo nebuvo užginčyti, jų tikrumas nebuvo paneigtas. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir dėl kitų, įskaitant ir savivaldybės institucijų priimtų, dokumentų, patvirtinančių ieškovo nurodytą privataus kapitalo investicijų į negyvenamąsias patalpas dydį. Teismui pareikalavus, byloje buvo pateiktos sutartys dėl statybos darbų su UAB „Sondex“ ir pagal verslo liudijimus dirbančiais asmenimis, lokalinės sąmatos, atliktų darbų priėmimo aktai, PVM sąskaitos – faktūros, kasos pajamų orderiai kvitai. Be to, ieškovas savo reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad 2000-02-28 nuomotojas raštu Nr. 01-07-50 įpareigojo ieškovą atlikti remonto darbus. Šie darbai buvo suderinti su nuomotoju. Pagal 2000-03-02 SP UAB „Lazdynų būstas“ įsakymą „Dėl leidimo remontuoti patalpas cokoliniame aukšte (duomenys neskelbtini) name“ Nr. 01-03-08 VAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto inspekcija 2000-03-20 išdavė Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. KP 2000-38. Į nuomojamų patalpų pagerinimą buvo investuota 69015 Lt privataus kapitalo. Atliktus darbus patvirtino Statybos inspekcijos tarnybos 2008-11-08 aktas Nr. 1058 „Dėl individualaus statinio priėmimo naudoti“. Nuomotojo sudaryta komisija 2001-11-05, apžiūrėjusi atliktus remonto darbus, Remonto darbų patikrinimo, įvertinimo ir priėmimo akte nustatė, kad atlikti remonto darbai atitinka nustatytus reikalavimus, UAB „Projektų ekspertizė“ 2001-10-30 ekspertizės akte nurodytas apimtis bei sąmatinę vertę, t.y. 55143 Lt, todėl priimtini naudoti. Be to, minėtas aktas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2004-08-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-441/2004 buvo pripažintas dokumentu, patvirtinančiu darbų atlikimą. Šie dokumentai nebuvo ginčijami ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1608-2004 pagal ieškovo UAB „Lazdynų būstas“ ieškinį E. J. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo, kurioje atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė dalyvavo kaip tretysis asmuo. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovas minėtoje byloje nedalyvavo, neatitinka tikrovės. Be to, turto vertintojas J. J., atlikęs turto vertinimo ekspertizę Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pavedimu civilinėje byloje Nr. 2-9401-734/2006, 2007-06-22 turto vertinimo ekspertizės akte Nr. 59 nustatė, kad Negyvenamųjų patalpų rinkos vertė tų patalpų perdavimo ieškovui metu, t.y. 1999-04-30 buvo 34000 Lt, o ieškovo investuoto kapitalo bendra suma sudaro 69105 Lt, t.y. ieškovo investuoto privataus kapitalo sumos ir patalpų rinkos vertės santykis yra 2.03 (karto). Visos šios aplinkybės įrodė, kad ieškovo privataus kapitalo investicijos į negyvenamąsias patalpas atitiko Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 str. 5 d. ir Vyriausybės 1998-01-30 nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 p. nurodytas sąlygas.
2) Pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatyme įtvirtintus teisėtų lūkesčių, teisingumo ir sąžiningumo principus. Teismas neįvertino, kad nuomotojo 2000-02-28 raštu Nr. 01-07-50, 2000-03-02 įsakymu Nr. 01-03-08 E. J. asmeniškai kaip fizinis asmuo, o ne ūkio subjektas, buvo įpareigotas atlikti nuomojamų patalpų remontą, 2000-03-20 leidimas vykdyti statybos darbus Nr. KP 2000-38 taip pat buvo išduotas E. J. asmeniškai, 2000-11-08 aktas Nr. 1058 „Dėl individualaus statinio priėmimo naudotis“ surašytas E. J. vardu. 2001-11-05 Remonto darbų patikrinimo, įvertinimo ir priėmimo aktu nustatyta, kad nuomininkas – ieškovas atliko remonto darbus 55143 Lt vertės. Šios aplinkybės įrodo, kad investicijos buvo pripažintos teisėtomis, nepriklausomai nuo to, ar individualios įmonės, ar jo savininko nurodytos investicijos buvo daromos. Šios aplinkybės, o taip pat įstatymo nuostata, kad individualios įmonės turtą sudaro jos savininko turtas, turėjo didelės įtakos, kad ne visos susijusios su remonto darbais ūkinės operacijos buvo atvaizduotos ieškovo įmonės apskaitoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-01-28 sprendimą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Privatizavimo procesą vykdančios institucijos privalo parinkti tokį viešosios nuosavybės perleidimo būdą, kuris leistų pasiekti maksimalų privatizavimo tikslą – privatizavimo metu gauti kuo daugiau lėšų. Turto privatizavimas tiesioginėmis derybomis yra išimtinis būdas, taikomas, atsižvelgiant į nuomininko panaudotų investicijų mastą nuomojamam turtui pagerinti, apsaugant nuomininką nuo jo teisėtų interesų pažeidimo ir iš privatizavimo gauti didesnes pajamas. Nuomininkas, investuodamas privatų kapitalą į išsinuomotą turtą ir siekdamas jį privatizuoti, ir nuomotojas, rengdamas nuomojamą objektą privatizavimui, turi elgtis sąžiningai, laikytis įstatymo reikalavimų, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų ir bendradarbiauti.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė privatizavimo komisijos parinkto privatizavimo būdo parduoti ilgalaikį materialųjį turtą viešo konkurso būdu teisėtumo klausimą ir atmetė reikalavimus pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos 2006-05-17 protokolo Nr.12-11-06, kuriuo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės 2006 m. liepos mėnesio turto privatizavimo programa, dalį dėl negyvenamųjų patalpų (12 aukštų blokinio namo cokoliniame aukšte), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo, parduodant jas viešo konkurso būdu ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pradėti tiesiogines derybas su E. J. individualia įmone dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo.
Byloje nėra nustatyti turto privatizavimo proceso tvarką ir sąlygas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, privatizavimo tikslų, viešojo intereso, teisėtų lūkesčių, teisingumo ir sąžiningumo principų pažeidimai, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad su ieškovu, kaip privatizuojamų patalpų nuomininku, turėjo būti vykdamos tiesioginės derybos dėl patalpų įgijimo.
Nuomininkas įgyja teisę reikalauti tiesioginių derybų tuo atveju, kai gauna nuomotojo leidimą investicijoms, t. y. atitinkamo dydžio ir nukreiptoms atlikti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje (pastatų ar patalpų savininko leidimas investuoti privatų kapitalą, kurio vertė viršytų 1/2 išsinuomotų patalpų rinkos vertės; tokio dydžio investicijos turi būti panaudotos ne mažiau kaip 1/2 patalpų pagrindinių konstrukcijų pakeitimui, patalpų ploto ar tūrio padidinimui daugiau kaip 1/3 arba daugiau kaip 1/2 inžinerinių komunikacijų pakeitimui ar naujų inžinerinių komunikacijų įrengimui) nurodytus pagerinimus.
Kita teisiškai reikšminga nagrinėjamoje byloje aplinkybė yra investuoto privataus kapitalo vertės santykis su išnuomotų patalpų rinkos verte, siekiant išsiaiškinti, ar buvo laikytasi nustatytos privataus kapitalo investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą sąlygų ir tvarkos, ar šios investicijos sudaro pagrindą nuomininkui teisėtai tiesioginių derybų būdu įgyti jo pagerintą išnuomotą turtą.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovas leistinais įrodymais neįrodė investicijų dydžio, bei pagrįstai ieškovo pateiktus įrodymus atmetė kaip nepatikimus, nes teismas visu įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Tai, kad apeliantui nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių.
Tai, kad sutartys dėl statybos darbų su UAB „Sondex“ ir pagal verslo liudijimus dirbančiais asmenimis, lokalinės sąmatos, atliktų darbų priėmimo aktai, PVM sąskaitos – faktūros, kasos pajamų orderiai kvitai, nėra nuginčyti nustatyta tvarka, nesuteikia ieškovui teisės privatizuoti nuomojamas patalpas tiesioginių derybų būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2000-02-28 raštas Nr. 01-07-50 dėl nuomojamų patalų remonto (1 t., b.l. 13) ir 2000-03-02 įsakymas, priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusio 1964 m CK 307 str. (1 t., b.l. 14), patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovas savo sąskaita turėjo atlikti einamąjį nuomojamų patalpų remontą. VAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto inspekcijos 2000-03-20 Leidime vykdyti statybos darbus Nr. KP 2000-38 (1 t., b.l. 17) nurodyta, kad statybos bus vykdomos ūkio būdu, o Statybos inspekcijos tarnybos 2008-11-08 akte Nr. 1058 „Dėl individualaus statinio priėmimo naudoti“ (1 t., b.l. 17) nurodyta, kad statybos darbai atlikti ūkio būdu. Duomenys dėl statybos darbų atlikimo ūkio būdu yra nurodyti valstybės institucijos išduotuose oficialiuose dokumentuose ir turi didesnę įrodomąją galią, nes nėra nuginčyti nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais abejoti ir remiasi (CPK 197 str. 2 d.). Aplinkybės, kad 2000-03-20 leidime vykdyti statybos darbus Nr. KP 2000-38, 2008-11-08 akte Nr. 1058 „Dėl individualaus statinio priėmimo naudoti“ buvo nurodytas individualios įmonės savininkas E. J., kaip nuomininko atstovas, ir UAB „Lazdynų būstas“, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, nes teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, kokiu būdu buvo konstatuotas statybos darbų atlikimas.
2001-11-05 Remonto darbų patikrinimo, įvertinimo ir priėmimo aktas (1 t., b.l. 36) ir UAB „Projektų ekspertizė“ 2001-10-30 statinio ekonominės finansinės ekspertizės aktas (1 t., b.l. 19-35) patvirtina tą aplinkybę, kad statybos darbai buvo atlikti ūkio būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Projektų ekspertizė“ 2001-10-30 statinio ekonominės finansinės ekspertizės aktas neaptvirtina privataus kapitalo investicijų teisėtumo ir pagrįstumo, nes patalpų remonto darbų sąmatinė vertė, nepagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais, nesukuria teisinio pagrindo nuomininkui tiesioginių derybų būdu įgyti jo pagerintą išnuomotą turtą. Ta aplinkybė, kad tik 2005-01-31 ieškovas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (1 t., b.l. 177) 1998 m., 2000 m. datuotus su remonto darbais susijusius dokumentus (1 t., b.l. 180-196), parodo, kad ieškovas nebedradarbiavo su privatizavimo procesą vykdančia institucija. Pažymėtina, kad ieškovas nesielgė sąžiningai, nes šių dokumentų nebuvo pateikęs UAB „Projektų ekspertizė“, kuri 2001-10-30 surašė statinio ekonominės finansinės ekspertizės aktą (1 t., b.l. 19-35).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2004-08-19 nutartimi apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-441/2004 pagal UAB „Lazdynų būstas“ ieškinį E. J. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo nėra nustatytos prejudicinę galią nagrinėjamai bylai turinčios aplinkybės, nes joje nebuvo sprendžiamas klausimai, ar privataus kapitalo investicijų vertė viršijo 1/2 išsinuomotų patalpų rinkos vertės, ar buvo ne mažiau kaip 1/2 patalpų pagrindinių konstrukcijų pakeitimui, patalpų ploto ar tūrio padidinimui daugiau kaip 1/3 arba daugiau kaip 1/2 inžinerinių komunikacijų pakeitimui ar naujų inžinerinių komunikacijų įrengimui. Ta aplinkybė, kad teismas įskaitė remonto darbų sąmatinę vertę į nuomos mokesčio dydį, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant privataus kapitalo investicijų teisėtumo klausimą ir nesuteikia teisinių privilegijų ieškovui dėl turto privatizavimo tiesioginėmis derybomis būdo. Teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, kad civilinėje byloje pagal UAB „Lazdynų būstas“ ieškinį E. J. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo nedalyvavo atsakovas, nes civilinėje byloje Nr. 2A-441/2004 trečiuoju asmeniu buvo įtraukta Vilniaus miesto savivaldybė. Tai, kad yra šalinama dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Vilniaus apygardos teismo 2008-07-17 nutartimi apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-603-275/2008 pagal E. J. individualios įmonės ieškinį UAB „Lituka“ ir Ko dėl turto vertės nustatymo ataskaitos dalies pripažinimo negaliojančia buvo paliktas nepakeistas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimas dėl ieškinio atmetimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2005-07-05 UAB „Lituka“ ir Ko atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymu parengta Negyvenamųjų patalpų (ginčo patalpų) vertės nustatymo ataskaita nėra nuginčyta ir panaikinta nustatyta tvarka, todėl kolegija neturi pagrindo ja abejoti ir remiasi (1 t., b.l.49-61) dėl ieškovo 18467 Lt investicijų į patalpų pagerinimą dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinėje byloje pagal E. J. individualios įmonės ieškinį UAB „Lituka“ ir Ko dėl turto vertės nustatymo ataskaitos dalies pripažinimo negaliojančia (Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-820-734/2008 (buvęs Nr. 2-2-9401-734/2006) esanti 2007-06-22 turto vertintojo J. J. atlikta turto vertinimo ekspertizė yra susijusi su turto verte, bet ne su ieškovo privataus kapitalo investicijų teisėtumu ir jų dydžiu pagal ieškovo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir turto vertintojo J. J. nurodytų investicijų dydis nepatvirtintas įstatymo reikalaujamais dokumentais. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesiremia šia turto vertinimo ekspertize, o teisėtomis ir pagrįstomis pripažįsta ieškovo 18467 Lt investicijų į patalpų pagerinimą dydį pagal 2005-07-05 UAB „Lituka“ ir Ko parengtą Negyvenamųjų patalpų (ginčo patalpų) vertės nustatymo ataskaitą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo privataus kapitalo investicijos į negyvenamąsias patalpas neatitiko Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 str. 5 d. ir Vyriausybės 1998-01-30 nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų sąlygų.
Aplinkybės, kad ieškovo pateiktos sutartys su verslo liudijimo pagrindu statybos darbus atliekančiais asmenimis ir pinigų išmokėjimo operacijos nebuvo apskaitomos ieškovo įmonės buhalterijoje, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė investicijų dydžio teisėtomis įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, nes ieškovo nurodytų investicijų dydis nepatvirtintas įstatymo reikalaujamais dokumentais.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 176 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą nepakeistą.