Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, T. V. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens R. Ž. prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjos „The Collection Agency of the Labour and Welfare Administration“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės institucijos „NAV Family Benefits and Pensions – Child Support“ 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą dėl vaiko išlaikymo; suinteresuotas asmuo – R. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja „The Collection Agency of the Labour and Welfare Administration“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą ir, remdamasi 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – ir 2007 metų Hagos konvencija) nuostatomis, prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės institucijos „NAV Family Benefits and Pensions – Child Support“ (toliau – Norvegijos administracinė institucija) 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta priteisti iš suinteresuoto asmens R. Ž. nepilnamečiam vaikui E. Ž. sumokėtas išmokas nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. (byla Nr. 0913335).

3. Suinteresuotas asmuo R. Ž. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą peržiūrėti ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį, atmesti pareiškėjos prašymą arba palikti jį nenagrinėtą.

4. Suinteresuotas asmuo grindė prašymą 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 7 dalies b punkto, 20 straipsnio 1 dalies b punkto, 20 straipsnio 6 dalies ir 22 straipsnio e punkto nuostatomis. Jis teigė, kad pareiškėjos prašymą pasirašė neįgaliotas atstovas. Pareiškėja pažeidė suinteresuoto asmens teises, nes neišvertė dalies dokumentų į lietuvių kalbą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 11 straipsnis, 111 straipsnio 4 dalis, 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis, 811 straipsnio 2 dalis ir kt.). Suinteresuotas asmuo netinkamai informuotas apie procesą, nesutiko su ginčo nagrinėjimo jurisdikcija. Pareiškėjos teismui pateiktas 2019 m. gegužės 15 d. raštas anglų kalba nelaikytinas tinkamu pranešimu apie procesą, nes surašytas suinteresuotam asmeniui nesuprantama kalba, o jį įteikiant suinteresuotam asmeniui neišaiškintos jo teisės bei šio rašto įteikimo teisiniai padariniai. Suinteresuotas asmuo nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (CPK 811 straipsnio 2 dalis). Suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėja neinformavo apie priimtą sprendimą, nenurodė jo apskundimo tvarkos.

9. Suinteresuotas asmuo R. Ž. pateikė į bylą papildomų duomenų, kad jis 1980 metais baigė vidurinę mokyklą Kaune. Mokykloje mokėsi prancūzų ir rusų kalbų. Jis nurodė, kad nedirbo užsienyje. Suinteresuotas asmuo 1994 m. sausio 1 d. – 1994 m. sausio 28 d. dirbo Lietuvos valstybinio žvejybos laivyno įmonėje „Jūra“, nuo 1995 m. sausio 2 d. – uždarojoje akcinėje bendrovėje „Nojus“. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2023 m. liepos 6 d. netekęs 45 proc. darbingumo. Suinteresuotas asmuo taip pat pridėjo išrašus iš medicininių dokumentų, kuriuose užfiksuota jo sveikatos būklė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

11. CPK 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija spręsti tokių sprendimų pripažinimo klausimus.

12. Pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos priimtą sprendimą. Nagrinėjamojoje byloje taikytinos 2007 metų Hagos konvencijos nuostatos (2007 metų Hagos konvencijos 2 straipsnio 1 dalies a punktas, 19 straipsnis). 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažinimo ir vykdymo procedūras reglamentuoja valstybės, į kurią kreipiamasi, teisė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 31⁷ straipsnį, su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 metų Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.

13. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 5 dalį, pareiškėjui ir atsakovui nedelsiant pranešama, kai teismas pripažįsta užsienio institucijos sprendimą. Jie gali pateikti prieštaravimą arba apskųsti sprendimą fakto ir teisės klausimais. Prieštaravimas arba skundas gali būti grindžiami tik: a) 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindais; b) 2007 metų Hagos konvencijos 20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrindais; c) pagal 2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktą perduotų dokumentų autentiškumu ir vientisumu 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 5 dalį (2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 6 dalis). Atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis (2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalis).

Dėl sprendimo nepripažinimo pagrindų

14. Suinteresuotas asmuo prašymą peržiūrėti nutartį pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos administracinės institucijos sprendimą, kuriuo nuspręsta priteisti iš suinteresuoto asmens už nepilnametį vaiką E. Ž. sumokėtas išmokas nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d., grindžia 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 7 dalies b punkto, 20 straipsnio 1 dalies b punkto, 20 straipsnio 6 dalies bei 22 straipsnio e punkto nuostatomis.

15. 2007 metų Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta, kad vienoje susitariančiojoje valstybėje (kilmės valstybėje) priimtas sprendimas pripažįstamas ir vykdomas kitoje susitariančiojoje valstybėje, jei atsakovas aiškiai sutiko su jurisdikcija arba įsitraukė į klausimo nagrinėjimą iš esmės, pasitaikius pirmai galimybei neprieštaraudamas jurisdikcijos pasirinkimui. Sprendimas pripažįstamas tik tuo atveju, jeigu jis galioja kilmės valstybėje, ir vykdomas tik tuo atveju, jeigu jis yra vykdytinas kilmės valstybėje (2007 metų Hagos konvencijos 20 straipsnio 6 dalis).

16. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio e punktą galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą tais atvejais, kai atsakovas neatvyksta arba nedalyvauja kilmės valstybėje vykstančioje procedūroje: i) kai kilmės valstybės teisėje numatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir jis negalėjo būti išklausytas; arba ii) kai kilmės valstybės teisėje nenumatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir jis negalėjo pateikti prieštaravimo arba apskųsti sprendimo fakto ir teisės klausimais.

17. Suinteresuotas asmuo teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos procesą, vykusį Norvegijoje, nes Lietuvoje jam įteikti procesiniai dokumentai surašyti anglų kalba, kurios jis nemoka.

18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti pagal 1965 m. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau – 1965 m. Hagos konvencija).

19. Pagal 1965 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalį valstybės, į kurią kreipiamasi, Centrinė įstaiga dokumentą įteikia pati arba pasirūpina, kad jį įteiktų atitinkama institucija: a) tokiu būdu, kokį nustato tos valstybės vidaus teisė įteikiant dokumentus civilinėse bylose šalies viduje asmenims, kurie yra tos valstybės teritorijoje, arba b) tam tikru būdu, kurio prašo pareiškėjas, jei toks būdas neprieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, teisei. Atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies b punktą, dokumentas visada gali būti įteikiamas jį pristatant adresatui, kuris savanoriškai jį priima (5 straipsnio 2 dalis). Jei dokumentas turi būti įteiktas pagal šio straipsnio pirmąją dalį, Centrinė įstaiga gali reikalauti, kad dokumentas būtų parengtas valstybės, į kurią kreipiamasi, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų arba būtų pateiktas atitinkamas jo vertimas (5 straipsnio 3 dalis).

20. 1965 m. Hagos konvencijos 7 straipsnio dalyje nustatyta, kad šios konvencijos priede nurodytame pavyzdyje standartinės nuostatos visais atvejais rašomos prancūzų arba anglų kalba. Jos taip pat gali būti rašomos valstybės, kurioje dokumentai parengti, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtinta, kad atitinkami blankai užpildomi arba valstybės, į kurią kreipiamasi, kalba, arba prancūzų ar anglų kalba.

21. Kasacinis teismas išaiškino, kad 1965 m. Hagos konvencija, pirma, nustato reikalavimą, kad standartinės nuostatos visais atvejais būtų rašomos anglų, prancūzų arba įteikimo valstybės kalba; antra, jose nenustatytas kategoriškas reikalavimas įteikti dokumentus tik valstybės, kurioje vykdomas dokumentų įteikimas, valstybine kalba, bet suteikta teisė priimančiosios valstybės Centrinei įstaigai reikalauti įteikiamų dokumentų vertimo į valstybę kalbą (vartojama formuluotė „gali reikalauti“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-969/2022, 42 punktas).

22. Teisingumo ministerija 2023 m. kovo 1 d. rašte informavo, kad 2019 m. gegužės 23 d. gavo Norvegijos administracinės institucijos prašymą įteikti suinteresuotam asmeniui procesinius dokumentus. Dokumentai buvo grąžinti siuntėjai, nes nesumokėtas 110 Eur įteikimo mokestis. Teisingumo ministerijoje 2019 m. liepos 9 d. gautas pareiškėjos pakartotinis prašymas, kuris 2019 m. liepos 23 d. persiųstas Lietuvos antstolių rūmams vykdyti. Teisingumo ministerija, kaip centrinė institucija, nepareikalavo dokumentų vertimų į lietuvių kalbą (1965 m. Hagos konvencijos 5 straipsnis).

23. Antstolė Reda Vizgaudienė 2023 m. sausio 19 d. rašte nurodė, kad Lietuvos antstolių rūmai pateikė jai prašymą įteikti Norvegijos administracinės institucijos dokumentus suinteresuotam asmeniui. Suinteresuotas asmuo R. Ž. 2019 m. rugpjūčio 8 d. atvyko į antstolio kontorą, pateikė vairuotojo pažymėjimą tapatybei nustatyti ir pasirašė, kad gavo dokumentus. Suinteresuotas asmuo bendravo lietuvių kalba, nepareiškė pretenzijų, kad įteikiami dokumentai parengti jam nesuprantama anglų kalba.

24. Antstolio padėjėjo parengta pažyma pagal 1965 m. Hagos konvencijos 6 straipsnį pagrindžia, kad procesiniai dokumentai 2019 m. rugpjūčio 8 d. įteikti asmeniškai suinteresuotam asmeniui R. Ž.. Asmens tapatybė nustatyta pagal vairuotojo pažymėjimą.

25. Sprendžiant dėl sprendimo pripažinimo tokiose situacijose, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje, pirmasis klausimas yra tas, ar asmuo, gavęs procesinius dokumentus kita nei įteikimo valstybės oficialia kalba ir nedalyvavęs teisminės arba administracinės institucijos procese dėl išlaikymo prievolių, gali būti laikomas supratusiu savo teises ir pareigas ir atsisakiusiu dalyvauti procese, ar vis dėlto atitinkamos kalbos vartojimas procesiniuose dokumentuose sudaro pagrindą konstatuoti, jog asmuo objektyviai negalėjo suprasti jų turinio ir dėl to atsidūrė teisine prasme blogesnėje padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-969/2022, 49 punktas).

26. Kasacinis teismas įvertino Norvegijos administracinės institucijos 2019 m. gegužės 15 d. išankstinio pranešimo turinį. Nagrinėjamo dokumento pirmame lape nurodyti valstybės, iš kurios jis atsiųstas, rekvizitai – nurodomas atitinkamas miestas (Oslo, liet. „Oslas“), valstybė – (Norway, liet. „Norvegija“), kurių rašyba ir skambesys anglų ir lietuvių kalbomis yra artimas. Be to, šiame lape nurodytame institucijos pavadinime anglų kalba, kuriame yra vartojami populiarūs ir paplitę žodžiai „pension“ (liet. „pensija“), „family“ (liet. „šeima“, be kita ko, pastarojo žodžio prasme ir skambesys kitomis kalbomis, pavyzdžiui, lenkų, ispanų, italų, lotynų yra labai panašūs), taip pat nurodytas žodis „child“ (liet. „vaikas“). Minėto dokumento pirmajame lape nurodyti vaiko vardas ir pavardė („Z. E.“), abiejų jo tėvų vardai bei visų trijų gimimo datos. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad šio dokumento pirmojo lapo turinys per se (savaime) yra pakankamas abstrakčiai suprasti šio dokumento pobūdį – su suinteresuoto asmens šeima, vaiku susijęs dokumentas iš Norvegijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-969/2022, 52, 53 punktai).

27. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodė, kad 2020 m. spalio 1 d. suinteresuotas asmuo skambino į pareiškėjos biurą. Jis informavo, kad nesutinka su mėnesinio išlaikymo suma vaikui. Pareiškėja informavo, kad jis turi kreiptis į Šeimos išmokų ir pensijų skyrių dėl informacijos apie apeliacinį skundą arba pateikti prašymą pakeisti mėnesinio išlaikymo vaikui sumą. Pareiškėja 2023 m. sausio 10 d. rašte paaiškino, kad asmuo, su kuriuo jis bendravo, nekalba lietuviškai, todėl tikėtina, kad jie bendravo anglų kalba. Suinteresuotas asmuo nenurodė, kokia kalba bendravo su pareiškėja.

28. Suinteresuotas asmuo pateikė į bylą duomenis, kad jis turi vidurinį išsilavinimą, vidurinėje mokykloje nesimokė anglų kalbos, negyveno ir nedirbo užsienyje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad jis turi savo bendrovę, yra jos vadovas. Taigi suinteresuotas asmuo R. Ž. yra verslininkas.

29. Nagrinėjamoje byloje akcentuotina tai, kad procesiniai dokumentai 2019 m. rugpjūčio 8 d. įteikti suinteresuotam asmeniui, prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Norvegijos administracinės institucijos sprendimas priimtas 2020 m. gegužės 26 d., t. y. praėjus daugiau negu aštuoniems mėnesiams nuo procesinių dokumentų įteikimo. Suinteresuotas asmuo, gavęs iš antstolio procesinius dokumentus anglų kalba, turėjo pakankamai laiko juos įvertinti ir pasidomėti jų turiniu. Priimdamas anglų kalba surašytus dokumentus, jis dokumentų įteikimo metu nepareiškė, kad nesupranta jų turinio ir neatsisakė jų priimti remdamasis nurodyta aplinkybe. Suinteresuoto asmens socialinė padėtis yra pagrindas daryti išvadą, kad jis tokiose situacijose turi elgtis atsakingai, ir, esant būtinybei, kreiptis pagalbos į kompetentingus asmenis (pvz., vertėją, advokatą). Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo per aštuonis mėnesius būtų ėmęsis kokių nors veiksmų ar kreipęsis į juos parengusią instituciją, kad gautų išsamesnės informacijos, kokiu tikslu jam atsiųsti dokumentai.

30. Aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo žinojo apie Norvegijos administracinės institucijos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą, pagrindžia tai, kad jis 2020 m. spalio 1 d. skambino į pareiškėjos biurą ir nurodė, jog nesutinka su išlaikymo vaikui dydžiu. Vis dėlto net ir po to suinteresuotas asmuo jokių veiksmų nesiėmė, neįsitraukė į procesą.

31. Teisėjų kolegija nesutinka su suinteresuoto asmens R. Ž. argumentu, kad Norvegijos administracinės institucijos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimas neįsiteisėjęs, todėl negali būti vykdomas, nes suinteresuotas asmuo apie jį sužinojo ir jo vertimą į lietuvių kalbą gavo tik bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme.

32. Pagal 2007 metų Konvencijos 20 straipsnio 6 dalį, sprendimas pripažįstamas tik tuo atveju, jeigu jis galioja kilmės valstybėje, ir vykdomas tik tuo atveju, jeigu jis yra vykdytinas kilmės valstybėje. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties 5 punkte nustatyta, kad pareiškėja kartu su prašymu, be kita ko, pateikė teismui patvirtinimą, kad sprendimas yra vykdytinas Norvegijos Karalystėje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Norvegijos administracinės institucijos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimas lietuvių kalba pateiktas teismui 2021 m. gruodžio 21 d. Taigi suinteresuotas asmuo, jį gavęs ir su juo susipažinęs, jo teigimu, jam suprantama kalba, turėjo teisę pateikti skundą per tris savaites nuo jo gavimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo pasinaudojo nurodyta apskundimo teise. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad aptariamas sprendimas neįsiteisėjo ir dėl to negali būti vykdomas.

33. Kasacinis teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens kasacinį skundą išaiškino, kad bylos iškėlimo dokumentai gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme. Svarbus turinio viršenybės prieš formą principas – nustačius, kad konkrečioje byloje atliktu informavimu buvo pasiektas jo tikslas – užtikrintas asmens žinojimas apie teismo procesą, formalių reikalavimų nesilaikymas gali nebūti lemiamas. Pirminio procesinių dokumentų įteikimo trūkumai gali būti ištaisomi, jeigu asmuo vis dėlto gauna prieš jį priimtą sprendimą ir jam užtikrinama galimybė jį apskųsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-969/2022, 46 punktas).

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors dokumentai parengti anglų kalba, bet jie buvo įteikti prieš aštuonis mėnesius iki sprendimo priėmimo, suinteresuotas asmuo, sužinojęs apie priimtą sprendimą, daugiau negu vienerius metus jo neskundė, t. y. jis turėjo pakankamai laiko pasirūpinti savo teisių gynimu. Taigi nors ir Norvegijos administracinės institucijos 2019 m. gegužės 15 d. išankstinis pranešimas apie procesą turėjo formalių trūkumų (nepateiktas vertimas į lietuvių kalbą), jie buvo ištaisyti suinteresuotam asmeniui gavus Norvegijos administracinės institucijos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo nesiėmė jokių veiksmų, nesinaudojo savo teisėmis (neteikė skundo), nėra pagrindas konstatuoti, kad jam netinkamai pranešta apie procedūrą, nes jis nesuprato anglų kalbos. ir dėl to negalėjo būti išklausytas, nesutiko su jurisdikcija ir neįsitraukė į klausimo nagrinėjimą iš esmės.

35. Kasacinis teismas įvertino kitus suinteresuoto asmens argumentus, susijusius su dokumentų vertimais, advokato teise atstovauti pareiškėjai ir pasirašyti jos vardu procesinius dokumentus, todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija dėl jų dar kartą nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog yra 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 7 dalies b punkte, 20 straipsnio 1 dalies b punkte, 20 straipsnio 6 dalyje bei 22 straipsnio e punkte įtvirtinti sprendimo nepripažinimo pagrindai. Nenustačius nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 31⁸ straipsnio 1 dalimi, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 23 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį.

Ši nutartis per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.