Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. Ž. skundą (prieštaravimą) dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria, tenkinus pareiškėjos The Collection Agency of the Labour and Welfare Administration prašymą, pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės institucijos NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2020 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. 0913335,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja The Collection Agency of the Labour and Welfare Administration kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės institucijos NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 0913335, kuriuo nuspręsta priteisti iš suinteresuoto asmens R. Ž. už nepilnametį vaiką E. Ž. sumokėtas išmokas nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija spręsti tokių sprendimų pripažinimo klausimus (CPK 809 straipsnio 1 dalis).

6. Pareiškėja į Lietuvos apeliacinį teismą kreipėsi dėl Norvegijos Karalystės, t. y. užsienio valstybės, prisijungusios prie 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo, kompetentingos institucijos priimto sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje (Konvencijos 2 straipsnio 1 dalies a punktas, 19 straipsnis). Tokie prašymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 31⁷ straipsniu, nagrinėjami CPK nustatyta tvarka tiek, kiek kitaip nenustatyta Konvencijoje ir Įstatyme.

7. Pagal Konvencijos 23 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis, taip pat Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalis bei 31⁸ straipsnį, nagrinėdamas gautą prašymą dėl pripažinimo ir vykdymo, pirmoje tokio prašymo nagrinėjimo stadijoje Lietuvos apeliacinis teismas tik formaliai įvertina, ar prašymas atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus Konvencijos 23 ir 25 straipsniuose. Šioje stadijoje teismas taip pat nesiaiškina ir netikrina, ar egzistuoja Konvencijos 22 straipsnyje nustatyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą. Prašymą peržiūrėti nutartį dėl leidimo vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija. Šiems prašymams nagrinėti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos atskirųjų skundų nagrinėjimo taisyklės (Įstatymo 4 straipsnio 6 dalis).

8. Pagal Konvencijos 23 straipsnio 7 dalį prieštaravimas arba skundas gali būti grindžiami tik: a) Konvencijos 22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindais; b) Konvencijos 20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrindais; c) pagal Konvencijos 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktą perduotų dokumentų autentiškumu ir vientisumu. Pagal Konvencijos 23 straipsnio 8 dalį atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis.

9. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo savo skundą dėl Norvegijos Karalystės NAV Family Benefits and Pensions – Child Support sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta priteisti iš suinteresuoto asmens už nepilnametį vaiką E. Ž. sumokėtas išmokas nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d., grindžia Konvencijos 23 straipsnio 7 dalies b) punkto, 20 straipsnio 1 dalies b) punkto, 20 straipsnio 6 dalies bei 22 straipsnio e) punkto nuostatomis. Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad pareiškėjos prašymas dėl užsienio valstybės institucijos sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pasirašytas neįgalioto atstovo, todėl, anot suinteresuoto asmens, turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

Dėl sprendimo nepripažinimo pagrindų (ne)buvimo

10. Konvencijos 20 straipsnio 1 dalies b) punkte nustatyta, kad vienoje susitariančiojoje valstybėje (kilmės valstybėje) priimtas sprendimas pripažįstamas ir vykdomas kitoje susitariančiojoje valstybėje, jei atsakovas aiškiai sutiko su jurisdikcija arba įsitraukė į klausimo nagrinėjimą iš esmės, pasitaikius pirmai galimybei neprieštaraudamas jurisdikcijos pasirinkimui; o Konvencijos 22 straipsnio e) punkte numatyta, kad galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą tais atvejais, kai atsakovas neatvyksta arba nedalyvauja kilmės valstybėje vykstančioje procedūroje: i) kai kilmės valstybės teisėje numatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir jis negalėjo būti išklausytas; arba ii) kai kilmės valstybės teisėje nenumatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir jis negalėjo pateikti prieštaravimo arba apskųsti sprendimo fakto ir teisės klausimais.

11. Suinteresuoto asmens teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos procesą ir aiškiai nesutiko su ginčo nagrinėjimo jurisdikcija bei neįsitraukė į klausimo nagrinėjimą iš esmės, todėl sprendimas nepripažintinas remiantis pirmiau nurodytomis Konvencijos nuostatomis.

12. Pirmiausia teismas neturi pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens teiginiu, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Norvegijos Karalystėje vykusį procesą. Kartu su pareiškėjos prašymu pateikta antstolės padėjėjos parengta pažyma patvirtina, kad suinteresuotam asmeniui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai Lietuvoje 2019 m. rugpjūčio 8 d. Nors suinteresuotas asmuo tvirtina, kad pareiškėjos 2019 m. gegužės 15 d. raštas anglų kalba nelaikytinas tinkamu pranešimu apie procesą, nes surašytas suinteresuotam asmeniui nesuprantama kalba, o jį įteikiant suinteresuotam asmeniui nebuvo išaiškintos jo teisės bei šio rašto įteikimo teisinės pasekmės, teismas šiuos suinteresuoto asmens argumentus vertina kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo spręsti, kad suinteresuotam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir jis negalėjo būti išklausytas (Konvencijos 22 straipsnio e) punkto i) papunktis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo procedūra buvo inicijuota nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolių srityje, todėl suinteresuoto asmens argumentai, kuriais jis prieštarauja sprendimo pripažinimui, analizuotini, be kita ko, prioritetinės vaiko interesų apsaugos principo kontekste, bet kokias abejones vertinant sprendimo, užtikrinančio vaiko interesus, pripažinimo naudai. Kadangi nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo įtikinamai nepagrindė, kad jam įteiktų procesinių dokumentų esmės nesuprato ir (ar) negalėjo suprasti (kaip minėta, procesinius dokumentus jis priėmė; nors sprendimas pateiktas anglų kalba, suinteresuotas asmuo nurodo, kokia yra jame numatyta sprendimo apskundimo tvarka), jo argumentai, kad nebuvo tinkamai informuotas apie bylos procesą, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

13. Antra, remiantis Konvencijos 22 straipsnio e punktu, galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą: i) kai kilmės valstybės teisėje numatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir jis negalėjo būti išklausytas; arba ii) kai kilmės valstybės teisėje nenumatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir jis negalėjo pateikti prieštaravimo arba apskųsti sprendimo fakto ir teisės klausimais. Kadangi šioje byloje nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir jis galėjo būti išklausytas, Konvencijos 22 straipsnio e punkto ii) papunktyje numatytas atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindas nagrinėjamu atveju tampa teisiškai neaktualus.

14. Trečia, suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, kad, kaip teigia, būtų aiškiai nesutikęs su jurisdikcija, priešingai, tvirtina, kad jam įteiktų procesinių dokumentų nesuprato, ir pripažino, kad neįsitraukė į klausimo nagrinėjimą iš esmės. Vis dėlto tai, kad byloje nenustatyta, jog suinteresuotas asmuo aiškiai sutiko su jurisdikcija arba įsitraukė į klausimo nagrinėjimą iš esmės, pasitaikius pirmai galimybei neprieštaraudamas jurisdikcijos pasirinkimui (Konvencijos 20 straipsnio 1 dalies b) punktas), nereiškia, kad egzistuoja sprendimo nepripažinimo pagrindas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Konvencijos 20 straipsnio 1 dalimi, vienoje susitariančiojoje valstybėje (kilmės valstybėje) priimtas sprendimas pripažįstamas ir vykdomas kitoje susitariančiojoje valstybėje, esant bent vienam Konvencijos 20 straipsnio 1 dalies a)– f) punktuose įtvirtintam pagrindui, tuo tarpu suinteresuotas asmuo, nurodydamas tik tai, kad neegzistuoja Konvencijos 20 straipsnio 1 dalies b) punkte numatytas sprendimo pripažinimo pagrindas, nepagrindė (ir neįrodinėjo), jog neegzistuotų ir kiti, Konvencijos 20 straipsnio 1 dalies a), c)–f) punktuose numatyti sprendimo pripažinimo pagrindai. Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad sprendimo pripažinimas būtų negalimas pagal Konvencijos 20 straipsnio 1 dalį.

15. Remiantis Konvencijos 20 straipsnio 6 dalimi, sprendimas pripažįstamas tik tuo atveju, jeigu jis galioja kilmės valstybėje, ir vykdomas tik tuo atveju, jeigu jis yra vykdytinas kilmės valstybėje. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad šis sprendimo pripažinimo pagrindas neegzistuoja, nes jis nebuvo informuotas apie prašomą pripažinti sprendimą ir nebuvo supažindintas su jo apskundimo galimybe bei tvarka, todėl sprendimas nėra įsiteisėjęs ir galiojantis kilmės valstybėje. Teismas šiuos suinteresuoto asmens argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

16. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties 5 punkte nustatyta, kad pareiškėja kartu su prašymu, be kita ko, pateikė teismui patvirtinimą, kad sprendimas yra vykdytinas Norvegijos Karalystėje. Šios aplinkybės suinteresuotas asmuo neginčija, duomenų, kad, kartu su pareiškėjos prašymu gavęs sprendimą, būtų pasinaudojęs jame numatyta apskundimo tvarka ir (ar) kad sprendimas būtų panaikintas, nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad sprendimas nėra galiojantis kilmės valstybėje, ir dėl to atsisakyti jį pripažinti pagal Konvencijos 20 straipsnio 6 dalį.

Dėl kitų suinteresuoto asmens argumentų

17. Pateiktame skunde (prieštaravime) suinteresuotas asmuo argumentuoja, kad pareiškėjos prašymą pasirašė neįgaliotas atstovas, todėl prašymas turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Teismas šių suinteresuoto asmens argumentų nepripažįsta pagrįstais.

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kartu su pareiškėjos prašymu teismui buvo pateiktas ir VGTPT 2021 m. balandžio 16 d. sprendimas teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Norvegijos Karalystės institucijos NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 0913335 pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmosios instancijos teisme, suteikiant paskirtam advokatui teisę antrinės teisinės pagalbos gavėjo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus aiškiai išvardytus sprendimo 3 punkte (VGTPT tarnybos sprendimo 1–3 punktai). Tai, kad VGTPT sprendime atskirai nebuvo nurodyta advokato teisė pasirašyti teismui teikiamus procesinius dokumentus, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad juos pasirašydamas advokatas veikė neįgaliotas. Kaip minėta, veiksmai, kurių advokatas negalėjo atlikti, išvardyti VGTPT 3 punkte, ir tarp jų procesinio dokumento pasirašymas nėra numatytas. Kadangi nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo spręsti, kad byloje pateiktas prašymas neatitiko pareiškėjos valios, to nepagrindžia ir suinteresuoto asmens argumentai, suinteresuoto asmens prašymas palikti pareiškimą nenagrinėtą negali būti tenkinamas.

19. Kaip teisingai pažymi pareiškėja, pagal Konvencijos nuostatas, atsakovo prieštaravimas ar skundas gali būti grindžiamas tik tais pagrindais, kurie nustatyti Konvencijos 23 straipsnio 7 ir 8 dalyse. Tai išaiškinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties 7 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens nurodomi CPK normų pažeidimai nesukliudė suinteresuotam asmeniui pasinaudoti teise pateikti skundą dėl minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, suinteresuoto asmens argumentai, kuriuose referuojama į atitinkamas CPK nuostatas (skundo 5 punktas), vertinami kaip neturintys esminės įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nagrinėjant suinteresuoto asmens skundą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismo įpareigota pateikė pripažinto Norvegijos Karalystės institucijos NAV Family Benefits and Pensions – Child Support sprendimo ir kitų pareiškėjos prašymo priedų vertimus į lietuvių kalbą, taigi šioje nutartyje teismas rėmėsi į lietuvių kalbą išverstais dokumentais.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog egzistuoja jo skunde (prieštaravime) nurodyti NAV Family Benefits and Pensions – Child Support 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo nepripažinimo pagrindai. Teisėjų kolegijai nenustačius Konvencijos nuostatose nurodytų aplinkybių, dėl kurių užsienio valstybės kompetentingos institucijos sprendimas galėtų būti nepripažintas ir neleista jo vykdyti, nėra pagrindo panaikinti ir suinteresuoto asmens prašomą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-59-516/2021.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 31⁸ straipsnio 1 dalimi, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 23 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-59-516/2021 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.