- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- ATP-143-361/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00003-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015-12-31, 0.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – savadarbį keturratį, būdamas neblaivus (nustatytas 1,6 ± 1,7 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, po to, kai 2015-10-08 jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, be to, neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. ir 226 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130² straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį nutraukė.
Šalies argumentai
Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir E. B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, bei paskirti galutinę nuobaudą nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Nurodo, kad įvykio naktį pranešėjas, kuris nenorėjo prisistatyti dėl tam tikrų aplinkybių, kurios paaiškėjo vėliau, nurodė, kad (duomenys neskelbtini), keturračiu motociklu važinėjasi neblaivus jaunuolis, neturintis vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnams nuvykus į įvykio vietą ir ieškant pažeidėjo, gavo papildomą informaciją iš to paties pranešėjo, kad minėtas jaunuolis su keturračiu, pamatęs policijos pareigūnus, pasislėpė mokyklos stadione. Pareigūnams nuvykus į stadioną rado ten stovintį savadarbį keturratį motociklą ir prie jo stovinčius du jaunuolius. Vienas iš jaunuolių, t. y. E. B., nurodė, kad minėta transporto priemonė yra jo, tačiau neigė ją vairavęs. E. B. nurodė, kad transporto priemonę tik atsistūmė nuo savo namo norėdamas ją užvesti. Kitas, kartu buvęs jaunuolis K. B. parodė, kad sutiko pažįstamą jaunuolį, padėjo jam užstumti keturratį motociklą siekiant pasivažinėti. Pakartotinai buvo susisiekta su pranešėju, kuris patvirtino, kad aiškiai matė, jog minėta transporto priemonė nebuvo stumiama. Ja buvo važiuojama. Tai, kad minėta transporto priemone E. B. ir jo pažįstamas nesivažinėjo, vertinama kritiškai. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad pranešėjas, matydamas pažeidimą, pranešė, aiškiai nurodydamas, kad keturračiu motociklu yra važinėjamasi, po to, policijos pareigūnams ieškant pažeidėjo, tas pats pranešėjas, suteikia papildomos informacijos apie, tai, kad jaunuoliai pasislėpė mokyklos stadione, kur jaunuoliai ir buvo surasti. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytu laiku, įvykio vietoje minėta transporto priemonė neatsirado iš niekur, aplink kitų asmenų nebuvo, E. B. pats nurodė, kad toji transporto priemonė yra jo, tik neva ją atsistūmė. Taigi bet kokiu atveju E. B. vairavo minėtą transporto priemonę, todėl, kad niekur nėra apibrėžta, jog vairuojama transporto priemonė turi būti užkurta. Vairavimo metu reikia valdyti transporto priemonę, ką E. B. pažeidimo metu ir darė. Bet kokiu atveju E. B., pasak paties žodžių, ar būdamas šalia transporto priemonės ir stumdamas ją, ar vertinant įvykio faktus, sėdėdamas ant jos ir vairuodamas, vienu iš transporto priemonės valdymo prietaisų, t. y. vairu, valdė ją, todėl pažeidėjas įvykio metu buvo eismo dalyvis ir padarė jam inkriminuojamus pažeidimus. Be to, E. B. yra linkęs daryti tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, ir ne kartą jau yra baustas už vairavimą būnant neblaiviam ir neturint teisės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šiuo atveju apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vertino, jog nėra pakankamai duomenų, kad E. B. vairavo keturratį ir padarė inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Apygardos teismas su šiomis išvadomis visiškai sutinka.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai gavo pranešimą, jog gatvėje keturračiu važinėjasi neblaivus asmuo, neturintis teisės vairuoti. Reaguodami į pranešimą pareigūnai nuvyko į pranešėjo paminėtą vietą bei pagal pranešėjo nurodytas detales mokyklos stadione rado administracinėn atsakomybėn traukiamą E. B. bei kartu buvusį K. B., stovinčius prie keturračio. E. B., surašius jam administracinių teisės pažeidimų protokolą, laikėsi pozicijos, kad keturračiu nevažinėjo, tik atsivarė jį į aikštelę. K. B. paaiškino, jog E. B. paprašė jo pastumti keturratį, jog šis užsikurtų. Taigi iš bylos duomenų matyti, jog vienintelis asmuo, matęs E. B. važiuojantį keturračiu ir buvo pranešėjas, nurodęs pareigūnams apie įvykį. Pranešėjo tapatybė nenustatyta, motyvuojant, jog jis nuo rašytinių paaiškinimų atsisako iš baimės. Esant tokioms aplinkybėms, kai nenustatytas asmuo, tiesiogiai matęs galbūt daromą pažeidimą ir apie jį pranešęs pareigūnams, nesant byloje kitų objektyvių duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai vairavo transporto priemonę, nėra pagrindo E. B. pripažinti padarius inkriminuojamus pažeidimus. Juolab, jog administracinio teisės pažeidimo procese galioja taisyklė, jog neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 2AT-6/2012). Taigi pirmosios instancijos teismo nutarime pagrįstai pripažinta, jog bylos nagrinėjimo metu kilusios abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Apeliaciniame skunde motyvuojama, jog jei E. B. ir nevairavo keturračio, o tik buvo šalia keturračio ir stūmė jį, vis tiek laikomas vairuotoju. Su tokiu vertinimu apygardos teismas nesutinka. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje numatyta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Ši sąvoka neturi būti aiškinama plečiamai. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų teigti, kad E. B. buvo ant transporto priemonės ir ją vairavo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, E. B. kaltė dėl inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų neįrodyta, o Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimas pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.