- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- 1-349-220/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12046-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Kaltinamasis
- D. L.
- Advokatai
- Romualadas Juštis
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant prokurorui Raimundui Aukštakalniui, kaltinamojo gynėjui advokatui Romualadui Juščiui,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbanti (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau -BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. L. 2018 m. kovo 14 d. apie 17.20 val. Tauragės mieste, J. Tumo-Vaižganto gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2614/2018(01), D. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,78 prom. etilo alkoholio.
Kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis vairavo jo motinai V. S. priklausantį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tą dieną jį du kartus buvo sustabdę policijos pareigūnai. Pirmą kartą nebuvo tikrintas jo blaivumas, o antrą kartą policijos pareigūnai patikrino jo girtumą ir nustatė, jog jis yra neblaivus, nors jis neblaivus nesijautė. Jis prieš patikrinimą iš vakaro su draugu gėrė alkoholinius gėrimus, o sekančios dienos rytą, apie 11 val., išgėrė butelį alaus. Sutinka, kad jis vairavo automobilį neblaivus ir dėl to labai gailisi. Prašo, kad jis būtų atiduotas laidavimui savo motinai. Jis su ja gyvena viename name, jam motina yra padovanojusi savo namo dalį, ji daro jam gerą įtaką, todėl mano, kad ji bus jam gera laiduotoja. Be to, jis turi du nepilnamečius vaikus, yra dirbantis, jo motinai yra operuoti sąnariai, o jos vyras neįgalus, taip pat neįgali yra ir jos vyro motina, todėl reikia jam juos vežioti pas daktarus.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta V. S. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes ji už jį laiduoja. Gali sumokėti ir laiduoti su užstatu. Nurodo, kad ji savo sūnui daro teigiamą įtaką ir jis jos klauso.
Motyvuojamoji dalis
Kaip matyti, kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Jo kaltė įrodyta jo pačio prisipažinimu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Iš policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo ( b.l. 1) ir įvykio vietos apžiūros protokolo ( b.l. 10-17) matyti, kad 2018-03-14 apie 17 val. 20 min. Tauragės mieste, J. Tumo-Vaižganto gatvėje, buvo sustabdytas automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),kuri vairavo D. L..
Iš specialisto išvados ( b.l.24 ) matyti, kad D. L. yra nustatytas vidutinis girtumo laipsnis ( 1,78 prom.).
Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodyta jo pačio prisipažinimu, specialisto išvada ir kita byloje surinkta medžiaga. Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, o sunkinančių aplinkybių nėra.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat ir asmuo prašantis paskirti jį laiduotoju V. S. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali sumokėti ir užstatą.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:
asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką irvisiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką irbent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, iryra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Vertinant galimybę kaltinamojo atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pažymi, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, visiškai kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Vertinant ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų, yra atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamasis yra teigiamai charakterizuojamas, yra dirbantis, dėl nusikaltimo kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, turi du mažamečius vaikus. Nors jis anksčiau ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau tai neduoda pagrindo laikyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir darys naujus nusikaltimus. Visų šių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visuma ir nustatytos aplinkybės leidžia teismui vertinti, kad yra visos 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytos sąlygos dėl laidavimo taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Įstatymas numato taip pat ir tam tikrus reikalavimus laiduotojui ( BK 40 straipsnio 3dalis). Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, charakterizuojančius asmens norinčio laiduoti už kaltinamąjį, taip pat išklausęs jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, neturi pagrindo abejoti dėl jo galimumo daryti realią teigiamą įtaką savo sūnui, nes jie gerai sutaria, gyvena tame pačiame name, netgi, pagal jų paaiškinimus, laiduotoja dovanojo sūnui savo turto dalį, o tai dar papildomai įtakoja laiduotojo įtaką kaltinamajam. Be to, laiduotoja yra teigiamai charakterizuojama, dirbanti. Todėl yra pripažintina, kad V. S. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl ji skirtinas kaltinamojo laiduotoja. Kaip matyti laiduotoja sutinka sumokėti laidavimo užstatą.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagal su užstatu, kadangi yra pagrindo manyti, jog tai atitiks bausmės tikslus, o V. S. gali būti paskirta kaltinamojo laiduotoja. Taip pat, atsižvelgdamas į padaryto nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo bei jo laiduotoju skirtino asmens asmenybę, teismas laiko, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams yra pakankamas laikotarpis laidavimui. Taigi kaltinamasis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina ( BPK 303 straipsnio 4dalis).
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, turi du mažamečius vaikus, pagal jo aiškinimus motina ir žmona neturi teisių vairuoti transporto priemones, o taip pat jo kiti artimieji, pasiligoję ir neįgalūs, reikia juo vežioti pas daktarus, todėl jam nustatytinas mažiausias baudžiamosios priemonės taikymo terminas, tai yra 1-eri metai.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo jo motinai priklausantį automobilį, tačiau motinai neturint teisių vairuoti transporto priemones, juo naudodavosi kaltinamasis. Transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri gali arba turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-80-511/2018).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis 67 straipsnio 3 dalis.), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Kaip anksčiau minėta, pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).
Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet jo motinai, kuri neturi teisių vairuoti transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotinos minėto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. Byloje nėra pakankamai surinkta duomenų apie automobilio vertę. Tačiau įvertinus ir tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, turi nepilnamečių vaikų, jo artimųjų tarpe yra pasiligojusių ir neįgalių asmenų, kuriais reikia rūpintis, šiuo metu yra vaikų priežiūros atostogose , o dirba tik jo žmona, kurios darbo užmokestis nėra pakankami didelis, yra skirtas laidavimas su užstatu, todėl dar papildomai automobilio konfiskavimas būtų kaltinamajam sunki finansinė našta ir tai neatitiktų minėtiems teisingumo, proporcingumo principams ir siekiamų bausmių skyrimo tikslų. Dėl šių aplinkybių nekonfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytins pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamojo D. L. priklausantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Kaltinamąjį D. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir perduoti jį laiduotojos V. S. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Įpareigoti laiduotoją V. S. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Luminor bankas“, kodas 40100, įmokėti 500 (penkis šimtus ) eurų užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.
Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu kaltinamasis, už kurį laiduota, per 1 (vienerių) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti kaltinamajam D. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
Išaiškinti kaltinamajam, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, panaikinti.
Kaltinamojo D. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.