- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-28
- Bylos Nr.
- 1-1942-988/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02701-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- G. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
2004-11-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto; 2007-08-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 11 mėn. 5 dienoms laisvės atėmimo, teistumai išnykę,2014-01-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiais laisvės apribojimo, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: 2014-11-02 apie 01.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidų, bei ten būdamas grasino fiziniu susidorojimu savo sugyventinei G. K., bei griebęs nuo stalo tuščią alaus butelį, jį trenkė į stalą, buteliui sudužus, paėmė daužtą butelį ir pridėjo jį G. K. prie kaklo, sakydamas, kad papjaus, todėl buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad jo grasinimai galėjo būti realiai įgyvendinti.
Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje.
A. K. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2015-04-11 apie 01.00 val. atėjęs į buvusios sugyventinės G. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), trenkė pastarajai dešininės rankos kumščiu į veidą, dėl ko G. K. nukrito ant grindų, sugriebęs ją už plaukų apie penkis kartus jos galvą trenkė į laiptus, po ko nutempė ją į antrąjį namo aukšto kambarį, kur ją spardė, suduodamas nuo penkiolikos iki dvidešimties smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, blauzdose, odos nubrozdinimu dešinėje blauzdoje.
Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.
A. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2014-11-02 apie 01.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išdaužęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), stiklines duris, užėjo į namo vidų, grasindamas fiziniu susidorojimu savo sugyventinei G. K., sudaužęs tuščią alaus butelį į stalą, stipriai apkabindamas nukentėjusiosios kaklą, prispaudė daužtą butelį prie kaklo bei perbraukdamas juo per kaklą, sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, paaiškino, kad kartais pasistumdydavo su G. K.. Dėl 2014-11-02 nusikalstamų veikų parodė, kad durų stiklą išdaužė netyčia, kai beldėsi. Įėjęs į G. K. namus pamatė, kad ten sėdi kompanija, apsižodžiavo ir išvažiavo su automobiliu. Ėjo pas G. K., nes jie kartu gyveno. Gali būti, kad tuščią butelį sudaužė į stalą, nes buvo piktas. Buvo piktas, nes name buvusi kompanija kažką pasakė, kas jam nepatiko. Kad būtų dėjęs sudaužytą butelį G. K. prie kaklo, nepamena, su sudaužytu buteliu nieko nedarė, sudaužė ir po to jį numetė. Nukentėjusiajai buteliu negrasino – nei pridėjęs prie kaklo, nei per atstumą. Įvykio metu buvo blaivus. Buvo daug žmonių, todėl nežino, kada nukentėjusioji pabėgo. Nurodė nematęs, kad nukentėjusioji skambintų telefonu. Automobilis buvo užgyventas kartu su G. K., jis yra jos vardu, išvažiavo automobiliu, nes reikėjo važiuoti, tikslo nuvaryti automobilį neturėjo. Automobilį paliko autobusų stotelėje, nes baigėsi kuras. Policija automobilį rado, jį atsiėmė. Dėl 2015-04-11 nusikalstamos veikos parodė, kad 2015-04-11 buvo užėjęs į namus, susiginčijo su sugyventine G. K., kas įvyko ginčo metu, nepamena. Gali būti, kad G. K. pastūmė. Paėmęs už plaukų G. K. į antrą aukštą netempė. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus specialisto išvadą Nr. G 1343/15(01) (b. l. 24) nurodė nežinąs iš kur pas G. K. atsirado tokie sužalojimai, galbūt nukentėjusiąją buvo sugriebęs už rankos, kad ji nusiramintų ir nesibartų. Nurodė, kad šiuo metu su G. K. santykiai draugiški, kartu negyvena, su civiliniu ieškiniu sutinka, žalą atlygins.
Nukentėjusioji G. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu yra išsiskyrusi su A. K., jie yra kaimynai, kaltinamasis atlygina padarytą žalą. Dėl 2014-11-02 nusikalstamų veikų parodė, kad B. K. iš jos nuomojasi namo dalį. Pas B. K. 2014-11-01, apie 16 val., atėjo bendri nukentėjusiosios ir B. K. draugai, B. K. pasikvietė ir nukentėjusiąją, iš viso buvo 7 ar 8 žmonės – P. B., An., V. su R., V., B., nukentėjusioji ir dar vienas nepažįstamas asmuo. Vyrai gėrė alų, moterys sidrą. Su R. įvyko konfliktas, nes buvęs G. K. sugyventinis (A. K.) su ja bendravo – nukentėjusioji R. pasakė „ko trankaisi su juo“, R. pasakė nepavydėti, nes A. K. mėgsta jaunas. A. K. grįžo namo blaivus, nukentėjusioji jam pasakė, kad jis turi ir jaunų panų, kaltinamasis supyko ir išlėkė iš namų. Po kurio laiko grįžo išgėręs ir visus išvarė. Nukentėjusioji nuėjo į savo namo pusę, B. K. liko viena. Buvo jau tamsu, kai pasigirdo beldimas į duris. Atėjo A. K. draugas P., kurį vadina „P.“. Nukentėjusioji su „P.“ nuėjo pas B. K.. Kartu atėjo kaltinamasis, užėjo pro duris, paėmė tuščią alaus butelį ir trenkė į stalą. Nukentėjusioji sėdėjo prie stalo, kaltinamasis užkliuvo už batų, griuvo ir netyčia jai įbrėžė. „P.“ atstūmė kaltinamąjį ir jie išvirto pro duris. G. K. pasirodė, kad A. K. nori su buteliu ją užmušti. Nukentėjusioji iššoko pro langą, nubėgo į savo namo pusę ir užsirakino. Buvo neramu, todėl vėl nuėjo pas B. K., jos užsirakino. Po maždaug 30 minučių A. K. pradėjo belsti į duris, nukentėjusioji išsigando ir paskambino policijai, tuo metu išgirdo, kad durų stiklas dūžta, su kuo išdaužė stiklą, nematė. Vėl iššoko pro langą, pasislėpė krūmuose ir laukė policijos. Pamatė atvažiuojant policiją ir išvažiuojantį jos automobilį. Automobilio kaltinamajam nedavė, jis buvo pirktas jiems gyvenant kartu. Po šio įvykio prašė A. K. išsiskirti, nenorėjo atleisti, bet atleido. Po kaltinamojo dėdės mirties jam su psichika pasidarė visai blogai, nuo 2015-03-27 jis kasdien būdavo girtas, žemindavo nukentėjusiąją spjaudydavo. Kaltinamajam grįžus girtam, jausdavo baimę. Dėl 2015-04-11 nusikalstamos veikos parodė, kad kaltinamasis grįžo apie 01.00 val., nukentėjusioji nenorėjo jo įsileisti, bet pagalvojusi, kad įlips pro langą, įsileido. Kaltinamasis trenkė jai kumščiu į veidą, nuo smūgio ji nukrito ant laiptų, tuomet 5 kartus trenkė jos galvą į laiptus, paėmė už plaukų ir tempė ją į antrą aukštą, trenkė per ausį, žandą, sėdmenis, kojas, galėjo būti nuo 15 iki 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Trankė rankomis ir kojomis. Buvo mėlynės ant dešinės rankos, dešinės šlaunies, blauzdų. Policijos iš karto nekvietė, tačiau, kai buvo pas tyrėją dėl 2014-11-01 nusikalstamos veikos, papasakojo ir apie antrą įvykį, parašė pareiškimą.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 17-18), nurodė tyrėjai sakiusi tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014-11-02 apie 01.30 val., jos sugyventinis A. K. grįžo namo, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyvus, po A. K. grįžimo visi svečiai išėjo namo, nes A. K. pradėjo visus varyti lauk, puolė muštis, nukentėjusioji sugyventinio A. K. išsigando, bijojo, kad jis ją sumuš, todėl iššoko pro langą ir pabėgo į kitą namo pusę, užsirakino. Po kurio laiko atėjo jos pažįstamas „P.‘, kartu su „P.“ ji išėjo į kitą namo dalį, kur gyvena nuomininkai. Galvojo, kad A. K. nėra, tačiau jis juos sekė, užėjus į namo dalį, kur gyvena nuomininkai, kartu įėjo ir A. K.. Jis paėmė ant stalo stovėjusį tuščią alaus butelį, trenkė jį į stalą, butelis sudužo. Sudaužytą butelį A. K. paėmė į dešinę ranką, priėjo prie nukentėjusiosios, ją apkabinęs pridėjo minėtą butelį jai prie kaklo ir nieko nesakydamas norėjo jai perrėžti kaklą. Nukentėjusioji juto fizinį skausmą. „P.“ viską pamatė, iš karto puolė jos ginti, kaltinamasis su „P.“ susigrūmė, po ko jie abu išėjo iš jos namų. Po kurio laiko vėl grįžo sugyventinis A. K., kuris pradėjo stipriai daužyti namo duris, nukentėjusioji išsigando ir paskambino policijai. A. K. pamatė, kad nukentėjusioji kalba telefonu, įniršęs išdaužė namo duris, kol bandė patekti į namą pro sudaužytas duris, ji pabėgo iš namų, pasislėpė už krūmų ir laukė policijos. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. K. sudaužė butelį ir ėjo link jos, ji sėdėjo ant fotelio, kaltinamasis pridėjo sudaužytą butelį prie kaklo, nieko nesakė, tuomet „P.“ prišoko ir nustūmė kaltinamąjį. Prišokus „P.“, nukentėjusioji iššoko pro langą. Kraujo nebuvo, ant kaklo buvo įbrėžimas, tačiau skausmo pridėjus butelį prie kaklo nejautė, jautė siaubą, o ne fizinį skausmą, išsigando, kad kaltinamasis gali sužaloti, nužudyti, nes kai kaltinamasis būna girtas, jis yra neprognozuojamas. Nurodė, kad kaltinamasis jos apkabinęs nebuvo, negalėjo apkabinti, nes už nukentėjusiosios buvo siena. Kodėl tyrėja rašė, kad kaltinamasis ją buvo apkabinęs, nežino. Šį įvykį matė B. K., nes tuo metu buvo kambaryje. Nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad kaltinamasis ją niekino, pravardžiuodavo, spjaudydavo, dėl to buvo bloga savijauta, palaiko pareikštą 3000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.
Liudytoja B. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jie su A. K. yra draugai. Parodė, kad 2014-11-01, naktį iš 2014-10-31 į 2014-11-01, adresu (duomenys neskelbtini), buvo su draugais pas ją namuose, atvažiavo A. K., jis sėdėjo virtuvėje, o ne su B. K. ir jos draugais, matė, kad kaltinamasis išgėrė. Tuomet jis išėjo, o liudytoja su draugais liko. Po kurio laiko kaltinamasis sugrįžo ir susibarė su G. K.. G. K. išėjo į savo namo pusę, kad neprovokuotų kaltinamojo. Visi draugai taip pat išėjo, o liudytoja nuėjo miegoti. Tuomet išgirdo beldimą į duris, pamatė, kad tai G. K., įsileido ją, jos sėdėjo ir šnekėjosi. Tuomet užėjo A. K. su draugu „P.“. A. K. pradėjo pyktis su G. K., po to liudytoja pamatė, kad stalas apverstas, stiklinės ant grindų, matė kaip kaltinamasis sudaužė butelį ir stovėjo prie G. K.. Po to „P.“ kažką liudytojai pasakė ir jie pradėjo bendrauti, ką darė G. K. su kaltinamuoju, nebematė, tuomet „Piotras“ prišoko prie kaltinamojo, pastūmė jį, liudytoja pamatė kaip G. K. tuo metu iššoko pro langą. Kaltinamasis paklausė, kur G. K., ir taip pat išėjo. Nurodė girdėjusi, kaip sudužo butelis, paaiškino, kad G. K. iššoko pro langą, nes turbūt bijojo kaltinamojo. Policiją iškvietė G. K.. A. K. įvykio metu buvo išgėręs.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos B. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l.28-29) B. K. paaiškino, kad viskas surašyta teisingai, tyrėjai pasakojo tą patį, ką ir teisme, tik ji parašė gražiau, tuo metu viską prisiminė geriau, teismas gali vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014-11-02, tiksliai laiko pasakyti negalėjo, tačiau tai buvo naktis, kartu su G. K. ir kitais draugai sėdėjo jos kambaryje, vartojo alkoholinius gėrimus. Į kambarį įbėgo kaltinamasis, buvo visiškai girtas, pribėgo ir norėjo muštis su vienu iš ten buvusių asmenų. G. K. pamatė, kad A. K. vėl agresyvus, iškart iššoko per langą, kadangi buvo namo pirmame aukšte, ir nubėgo į kitą namo galą. A. K. pamatė, kad G. K. pabėgo ir išbėgo paskui ją į kiemą. Liudytoja tuo metu pasakė visiems svečiams eiti namo, užsirakino ir buvo savo kambaryje. Po kiek laiko į kambario duris pasibeldė G. K., ji ją įleido, tačiau įėjimo durys buvo nerakintos, todėl A. K. kartu su savo draugu „P.“, kurio kontaktų ir duomenų nežino, atėjo į jos kambarį. A. K. nuėjo prie stalo, paėmė tuščią alaus butelį ir juo trenkė į stalą, buteliui sudužus jis paėmė butelio stiklo šukę ir priėjo prie G. K., ją apkabino ir minėtą stiklo šukę pridėjo jai prie kaklo, pasakė jai: “nori, aš tave užmušiu?“. Tada „P.“ pribėgo prie A. K. ir bandė patraukti jį nuo G. K., kadangi pastarasis galėjo jai perpjauti gerklę. Kol „P.“ su A. K. grūmėsi, G. K. vėl iššoko per langą ir kažkur pabėgo. A. K. norėjo jai trenkti, tačiau ji pasakė, kad iškart iškvies policiją, todėl pastarasis kartu su „P.“ išėjo. Ji vėl uždarė duris ir langus ir buvo savo kambaryje. Po kurio laiko G. K. vėl grįžo, ji ją įleido, užsirakino stiklines įėjimo duris. A. K. atėjo prie minėtų ir keikdamas G. K. necenzūriniais žodžiais, daužė duris ir reikalavo, kad jį įleistų į vidų. Jos durų neatidarė, tada A. K. daužė stiklines duris su koja, G. K. nuėjo į kambarį ir iškvietė policiją, kadangi A. K. buvo labai agresyvus. A. K. pamatė, kad G. K. iškvietė policiją, išbėgo į kiemą, atsisėdo į G. K. automobilį ir išvažiavo, todėl policijai jo sulaikyti nepavyko. Teisiamojo posėdžio metu nurodė mačiusi, kaip A. K. priėjo prie G. K. su šuke, tačiau negalėjo tiksliai pasakyti, ar kaltinamasis pridėjo stiklo šukę prie kaklo ir pasakė, kad nužudys, nurodė, kad A. K. atsirėmė į fotelį ir buvo virš nukentėjusiosios, iš nugaros prieiti negalėjo, nes už nugaros nukentėjusiajai buvo siena. Nukentėjusioji buvo išsigandusi tokio kaltinamojo elgesio, bijojo dėl savo sveikatos, gyvybės. Žaizdą ant nukentėjusiosios kaklo pamatė tik kitą rytą.
Specialistas O. D. dėl specialisto išvados Nr. G 1343/15(01) teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apžiūra buvo daryta 2015-04-23 Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje Vilniaus skyriuje, dalyvaujant teismo med. laborantei E. J.. Pagal specialisto išvadą sužalojimai galėjo būti padaryti 6-10 parų laikotarpyje iki apžiūros, t.y. nuo 2015-04-13 iki 2015-04-17. Nuo sužalojimų padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, kuo naujesnis sužalojimas, tuo tiksliau galima pasakyti sužalojimų datą. Nemažą įtaką kraujosruvų gijimui turi kraujotakos intensyvumas, fermentų, kepenų veikla, atsižvelgiama į kiekvieną žmogų. Atliekant aptariamą tyrimą niekas netyrė G. K. kaip žmogaus, buvo naudotasi literatūros šaltiniais. Išvadoje parašyta, kad sužalojimai galimai buvo padaryti 6-10 parų laikotarpyje, tačiau neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir 2015-04-11.
Apklausta liudytoja J. A. parodė, kad įvykio aplinkybių nelabai atsimena, todėl buvo pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, ji parodė, kad 2014-11-02 apie 02.10 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu O. A. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta šeiminis konfliktas. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko G. K., gim. (duomenys neskelbtini) m, kuri nurodė, kad jos sugyventinis A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. grįžo namo neblaivus, išdaužė stiklines įėjimo duris ir pasiėmęs ant stalo stovėjusi stiklinį butelį, ji sudaužė. Su daužtu buteliu bandė pastarajai perpjauti gerklę, tačiau G. K. pavyko pabėgti. Ant G. K. kaklo iš kairės pusės matėsi raudona, pailga įdrėskimo žymė. A. K. iki jų atvykimo pasišalino su G. K. automobiliu „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su kolega O. A. neradę įtariamojo A. K. išvažiavo toliau patruliuoti. Važiuodami savo maršrutu, (duomenys neskelbtini) g. ties autobusų žiedu, pastebėjo stovinti automobilį. Minėtas automobilis buvo paliktas užrakintas, jame nieko nebuvo. Ji liko prie automobilio, o kolega O. A. nuvyko pas pranešėją G. K.. Atvykusi prie automobilio pastaroji nurodė, kad tai jos automobilis, tačiau ji neturinti raktų nuo jo, todėl minėtą automobilį paliko (duomenys neskelbtini), o G. K. parvežė namo. Tą vakarą A. K. surasti nepavyko. Ar pranešėja buvo neblaivi, ji nepamena, kadangi jos blaivumo netikrino. Daugiau pridurti neturi ką. (b.l. 31) J. A. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tiesą, savo parodymus patvirtino.
Policijos registruojamų įvykių registre nurodyta, kad 2014-11-02, 02.08 val., buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresas – (duomenys neskelbtini), pranešėja teigia, kad agresyvus ir neblaivus sugyventinis lenda muštis, stumdo ją (b. l. 14-16).
2014-11-02 vyresniosios patrulės J. A. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad smurtas pasireiškė grasinimais, kad užmuš, sugyventinis A. K. sudaužė butelį bei paėmė šukę, pridėjo G. K. prie kaklo ir sakė, kad papjaus. Prie tarnybinio pranešimo pridėtose nuotraukose matyti plastikinės išėjimo durys, kurių langas išdaužtas (nuotrauka Nr. 2), ant grindų matomi namų apyvokos daiktai (nuotraukos Nr. 4 ir Nr. 5), G. K. ant kaklo iš kairės pusės matomas pailgas įbrėžimas (nuotrauka Nr. 7) (b. l. 6-12).
Specialisto išvadoje Nr. G 1343/15(01) nurodyta, kad remiantis G. K. 2015-04-23 apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis G. K. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, blauzdose, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, paveikus kietu buku daiktu, galimai 6-10 parų laikotarpyje iki apžiūros, tačiau galimai ir 2015-04-11 (pagal specialisto paaiškinimus teisme), sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui, sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais (b. l. 24).
Aukščiau ištirti ir teismo įvertinti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. 2014-11-02, apie 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios G. K. sveikatą - užėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidų bei ten būdamas grasino fiziniu susidorojimu savo sugyventinei G. K. bei griebęs nuo stalo tuščią alaus butelį, jį trenkė į stalą, buteliui sudužus, paėmė daužtą butelį ir pridėjo jį G. K. prie kaklo sakydamas, kad papjaus. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė sudaužytu buteliu nukentėjusiajai negrasinęs nei pridėjus butelį prie kaklo, nei per atstumą, jo parodymai laikyti gynybiniais, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. A. K. kaltė įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji G. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis sudaužė alaus butelį, tačiau buteliu jai įbrėžė į kaklą užkliuvęs už batų. Pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio metu, nurodė, jog parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi - kaltinamasis sudaužė tuščią butelį, kurį pridėjo jai prie kaklo, nukentėjusioji bijojo, jog kaltinamasis gali ją sužaloti ar nužudyti, todėl iššoko pro langą ir nubėgo slėptis. Aplinkybę, kad kaltinamasis buvo pridėjęs nukentėjusiajai butelį prie kaklo, patvirtino ir liudytoja B. K.. Įrodyta laikytina ir aplinkybė, kad kaltinamasis, pridėjęs sudaužytą butelį nukentėjusiajai prie kaklo, grasino ją papjauti. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytoja B. K., kuri nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet ji teigė girdėjusi, kaip kaltinamasis sako nukentėjusiajai „nori, aš tave užmušiu?“, buvo teisingi, taip pat ji patvirtino ir kitus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tik nurodė, kad šiuo metu ne viską gerai atsimena. Netiesiogiai nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir apklausta liudytoja J. A..
Motyvuojamoji dalis
LR BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-219/2014).
Teismo vertinimu, kaltinamojo grasinimas buvo konkretus ir realus, buvo pagrindas manyti, kad jis gali būti įgyvendintas. Nukentėjusioji G. K., pridėjus jai sudaužytą stiklinį butelį prie kaklo, turėjo realų pagrindą manyti, kad kaltinamasis gali ją sužaloti ar nužudyti, kaip jau minėta, ji šią aplinkybę patvirtino teisiamojo posėdžio metu nurodydama, kad jautė grėsmę. Teismas, vertindamas grasinimo realumą, taip pat atsižvelgia į konfliktiškus nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius - kaltinamasis teigė su nukentėjusiąja kartais pasistumdantis. Grasinimo realumą parodo ir kaltinamojo panaudotas sudaužytas stiklinis butelis, kuris teismo vertinimu yra pavojingas ir panaudotas tokiu būdu kaip nagrinėjamoje byloje, galintis sukelti pagrįstą baimę dėl asmens gyvybės ar sveikatos. Grasinimo realumą taip pat pagrindžia kaltinamojo išsakyti grasinantys žodžiai nukentėjusiajai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suprasdamas, kad grasinimą nukentėjusiajai išreiškia jai tikint, jog kaltinamojo veiksmai realiai gali būti įvykdyti. Jo tyčią rodo agresyvūs veiksmai, panaudotas įrankis (sudaužytas butelis), jo pasakyti žodžiai nukentėjusiajai, kaltinamojo pabėgimas iš įvykio vietos supratus, kad nukentėjusioji iškvietė policiją. Teismas remiasi nukentėjusiosios G. K., liudytojų B. K., J. A. parodymais, taip pat iš dalies paties kaltinamojo parodymais, ir konstatuoja, kad A. K. grasino nukentėjusiajai sudaužytu buteliu, kas sukėlė pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas bus įgyvendintas.
Kaltinime buvo nurodyta, kad A. K. į namą įėjo išdaužęs stiklines duris ir tuomet sudaužytu stikliniu buteliu grasino nukentėjusiajai. Tačiau tokia įvykių seka buvo paneigta teisiamojo posėdžio metu. Remdamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios bei liudytojos B. K. parodymais, tiek jų apklausomis teisiamojo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis stiklines namo duris išdaužė jau po grasinimo nukentėjusiajai. Kadangi veikos kvalifikavimui ši aplinkybė reikšmės neturi, ji iš kaltinimo šalintina.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. K. veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Ištirti ir teismo įvertinti įrodymai taip pat patvirtina, kad A. K. 2015-04-11 apie 01.00 val. atėjęs į buvusios sugyventinės G. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), trenkė pastarajai dešininės rankos kumščiu į veidą, dėl ko G. K. nukrito ant grindų, sugriebęs ją už plaukų apie penkis kartus jos galvą trenkė į laiptus, po ko nutempė ją į antrąjį namo aukšto kambarį, kur ją spardė, suduodamas nuo penkiolikos iki dvidešimties smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, blauzdose, odos nubrozdinimu dešinėje blauzdoje.
Kaltinamasis teismo posėdžio metu savo kaltę neigė, nurodė tik susiginčijęs su sugyventine G. K., galėjęs ją pastumti, sugriebti už rankos, tačiau laiptais tikrai netempęs. Taip pat nurodė nelabai prisimenantis visas aplinkybes. Atsižvelgiant į kaltinamojo tokius parodymus, taip pat į kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas iš esmės kaltinamojo parodymais nesiremia, laiko juos gynybiniais. Nukentėjusioji G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė analogiškas įvykio aplinkybes – patvirtino, kad kaltinamasis jai trenkė kumščiu į veidą, dėl ko ji nukrito, tuomet 5 kartus trenkė jos galvą į laiptus, o po to nutempė ją už plaukų į viršų ir sudavė dar 15-20 smūgių į įvairias kūno vietas. Nukentėjusioji patvirtino šiuo metu su kaltinamuoju palaikanti draugiškus santykius, atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo jos parodymais netikėti. Specialistas, apžiūrėjęs G. K. nustatė G. K. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, blauzdose, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Specialistas paaiškino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-04-11. Atsižvelgdamas į specialisto išvadą ir paaiškinimus, nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, į tai, kad tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis patvirtino nusikalstamos veikos padarymo metu gyvenę kartu, taip pat iš dalies į kaltinamojo parodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. K. padaryta veika dėl smurto prieš G. K. įrodyta, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nežymus šeimos nario sveikatos sutrikdymas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
A. K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2014-11-02 apie 01.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išdaužęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), stiklines duris, užėjo į namo vidų, grasindamas fiziniu susidorojimu savo sugyventinei G. K., sudaužęs tuščią alaus butelį į stalą, stipriai apkabindamas nukentėjusiosios kaklą, prispaudė daužtą butelį prie kaklo bei perbraukdamas juo per kaklą, sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. K. nurodė įvykio metu nejautusi fizinio skausmo, teigė, kad jautė tik baimę, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo nurodė, kad jautė fizinį skausmą, tačiau to nebuvo, ji buvo neteisingai suprasta. Baudžiamojoje byloje daugiau nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2014-11-02 apie 01.30 val. nukentėjusiajai būtų sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. K. dėl 2014-11-02 veikos, už kurią atsakomybė numatyta LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl 2014-11-02 padarytos nusikalstamos veikos pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Alkoholio vartojimą ir A. K. apsvaigimą 2014-11-02 patvirtino nukentėjusioji, taip pat liudytoja B. K.. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir A. K. elgesį jo metu, teismas daro išvadą, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui. A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad abu padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, į tai, kad nusikaltimai padaryti tyčia, į kaltininko asmenybę: asmuo teistas 3 kartus, paskutinį kartą, t.y. 2014-01-20, teismo baudžiamuoju įsakymu už smurtinio nusikaltimo padarymą, administracine tvarka baustas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 75), Vilniaus priklausomybės ligų centre gydėsi 2003-04-18 – 2003-04-25 (b.l. 77), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 78). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas ne pirmą kartą, jis ne kartą baustas administracine tvarka, teismas daro išvadą kad kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, pakartotinis nusikaltimo padarymas rodo jo nenorą taisytis, iš ankstesnių teistumų jis išvadų nepadarė, tai rodo kaltinamojo padidintą pavojingumą visuomenei. Skirdamas bausmę pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį teismas, be minėtų aplinkybių, taip pat atsižvelgia į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, todėl už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Skirdamas bausmę pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, teismas, be minėtų aplinkybių, taip pat atsižvelgia į atsakomybę sunkinančių bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, todėl už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taigi teismas, atsižvelgdamas į A. K. ir nukentėjusiosios gerus dabartinius santykius, įvertinęs kitas paminėtas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą (LR BK 75 straipsnis) ir skiriant pareigas. Teismo požiūriu būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamasis A. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 140 straipsniu buvo laikinai sulaikytas 2015-04-22 13.10 val., paleistas 2015-04-24 11.30 val. (b. l. 35, 37), šis laikas (2 paros) įskaitytinas į bausmę.
Kaltinamajam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 51-52) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusioji G. K. byloje pareiškė 3000 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisme nurodė, kad dėl padarytų nusikaltimų ji blogai jautėsi. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino pilnai. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal LR BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – LR CK), jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys) (kasacinė nutartis Nr. 2K-617/2006). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos, vieno iš nusikaltimų pasekmė – nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat į tai, kad nukentėjusioji nenurodė patyrusi didelių emocinių išgyvenimų, ilgalaikių emocinių ar ir kitokių pasekmių, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015-04-11 nusikalstama veika), skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes sudėti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2015-04-22 iki 2015-04-24 (2 paras).
Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant:
bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 72¹ straipsnį paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti nesiartinti prie G. K. arčiau nei 5 metrų atstumu, taip pat nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 72² straipsnį paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išteisinti A. K. dėl nusikalstamos veikos (2014-11-02 nusikalstama veika), numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiosios G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. 400 (keturis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.