- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-06
- Bylos Nr.
- N1-213-743/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00249-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- Ž. J.
Lazdijų rajono apylinkės teisėja Asta Vailionienė, baudžiamosios bylos, kurioje Ž. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, parengimo nagrinėti teisme metu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. spalio 29 d. Lazdijų rajono apylinkės teisme teisminiam nagrinėjimui perduota baudžiamoji byla, kurioje Ž. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad Ž. J. kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013 m. liepos 25 d., apie 18 val., Lazdijų r. Šeštokų sen. Krosnėnų k., veikdamas bendrininkų grupe su R. J., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, patyčiomis, pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia įstūmė D. G. į pelkę ir vadindamas įžeidžiančiais žodžiais sudavė kumščiu D. G. ne mažiau 6 smūgius į galvos sritį ir įspyrė ne mačiau 7 kartus į dešinį žastą, nugarą bei krūtinę, tuo pat metu R. J. suduodant lazda D. G. ne mažiau tris smūgius į galvą, o nukentėjusiajam dengiantis galvą rankomis - ne mažiau du smūgius per dešinės rankos plaštaką, tuo nukentėjusiajam D. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kraujosruvos odoje ir poodyje, dešiniame žaste, krūtinės kairėje pusėje ir nugaros abiejose pusėse, odos nubrozdinimų dešinės ausies kaušelyje, t.y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
R. J. kaltinamas tuo, kad jis, 2013 m. liepos 25 d., apie 18 val., Lazdijų r. Šeštokų sen. Krosnėnų k., veikdamas bendrininkų grupe su Ž. J., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, patyčiomis, pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, Ž. J. tyčia įstūmus D. G. į pelkę, vadinant jį įžeidžiančiais žodžiais, Ž. J. sudavus kumščiu D. G. ne mažiau 6 smūgius į galvos sritį ir įspyrus ne mačiau 7 kartus į dešinį žastą, nugarą bei krūtinę, tuo pat metu jis (R. J.) sudavė lazda D. G. ne mažiau tris smūgius į galvą, o nukentėjusiajam dengiantis galvą rankomis - ne mažiau du smūgius per dešinės rankos plaštaką, tuo nukentėjusiajam D. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo, dėl kraujosruvos odoje ir poodyje, dešiniame žaste, krūtinės kairėje pusėje ir nugaros abiejose pusėse, odos nubrozdinimų dešinės ausies kaušelyje, bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kairės plaštakos II delnakaulio lūžimo, t.y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 232 straipsnio 3 punktas, BPK 234 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
BPK 254 straipsnio 3 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
BPK 23 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką. Kaltinamasis aktas yra baigiamasis ikiteisminio tyrimo dokumentas, apibendrinantis visą BPK IV dalyje numatytą procesinių veiksmų atlikimą, bei pagrindinis procesinis dokumentas, kurio pagrindu vyksta procesas tiek pirmosios, tiek aukštesnių instancijų teismuose.
BPK 219 straipsnis apibrėžia kaltinamojo akto turinį – kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, apibendrinęs teismų praktiką (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 1A-612/20040), 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 14 punkte išaiškino, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (tai veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 23, psl.353, 364).
Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad anksčiau nurodytas kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus.
BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šią dalį atsako tas, kas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tokia dispozicija reikalauja, kad kaltinime būtų nurodyti konkretūs kiekvieno kaltinamojo veiksmai, kokius ir kurio kaltinamojo veiksmus prokuroras priskiria įžūliam elgesiui, kokius – grasinimams, patyčioms ar vandališkiems veiksmams, ar konkretūs veiksmai pripažintini kaip demonstravimas nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai (dispozicija yra alternatyvi) ir kokias konkrečiai pasekmes jie sukėlė – sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką (dispozicijoje nurodytos alternatyvios pasekmės). Kaip matyti iš kaltinamiesiems inkriminuotų kaltinimų, juose nurodyta, kad kaltinamųjų veiksmai pasireiškė įžūliu elgesiu ir patyčiomis, tačiau nenurodyta kokius ir kurio kaltinamojo veiksmus prokuroras priskiria patyčioms, o kurio ir kokius – įžūliam elgesiui. Kaltinimuose nurodyta, kad kaltinamieji veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tačiau nenurodyta, kokie konkretūs kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmai pripažinti kaip nepagarbos demonstravimas aplinkai, o kurio ir kurie – aplinkiniams, nes šios sąvokos skiriasi. Pažymėtina ir tai, kad kaltinime nurodytos abi dispozicijoje nurodytos alternatyvios pasekmės – visuomenės rimties sutrikdymas ir visuomenės tvarkos sutrikdymas, tačiau nenurodyta, kokie ir kurio kaltinamojo veiksmai šias pasekmes sukėlė, nes, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos padarymo vietą ir joje buvusius asmenis, kyla abejonės, ar kaltinamieji savo veiksmais sukėlė abi alternatyvias, dispozicijoje nurodytas, pasekmes. Iš to spręstina, kad kaltinimuose formaliai perrašyta BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija, tačiau konkretūs kaltinamųjų veiksmai, atitinkantys konkrečios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės turinį - nenurodyti.
Pažymėtina ir tai, kad aprašant R. J. veiką nurodyta, kad jis smūgius lazda sudavė nukentėjusiajam per galvą ir per dešinės rankos plaštaką, tačiau nurodant sužalojimų pasekmes konstatuota, kad R. J. veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata dėl kairės plaštakos II delnakaulio lūžimo, nors iš nusikalstamų veikų aprašymo matyti, kad nė vienam iš kaltinamųjų neinkriminuotas smūgis į dešinę plaštaką, todėl kyla abejonės, prie kokių aplinkybių ir nuo kurio kaltinamojo veiksmų šis sužalojimas, kvalifikuojantis nesunkų sveikatos sutrikdymą, atsirado.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad netinkamas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymas byloje yra kaltinamojo akto trūkumas, kuris nagrinėjant bylą teisme negali būti ištaisomas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-337/2006). Kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turi savo turinį, atitinkantį kaltininko poelgį ir šis turinys turi būti aiškiai nurodytas kaltinamajame akte, kad nei teismui, nei kaltinamajam netektų spėlioti.
Įvertinus tai, pripažintina, kad pareikšti kaltinimai nekonkretūs, kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, kas trukdo kaltinamiesiems gintis nuo jiems pareikštų įtarimų (BPK 10 straipsnis) bei žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir tai trukdo nagrinėti bylą, todėl surašytas ydingas kaltinamasis aktas taisytinas, o byla perduotina prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Baudžiamąją bylą Nr. N1-213-743/2013 (teisminio proceso Nr. 1-72-1-00249-2013-2), kurioje Ž. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, perduoti prokurorui.
Nustatyti dviejų mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos trūkumams pašalinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.