Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-150-968/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-04-01
Bylos Nr.: eA-150-968/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05933-2023-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Egidijus Šileikis
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“
Atsakovas: Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Klaipėdos teritorinė muitinė

Kategorijos

13.5Prekių muitinis įvertinimas
13.6.1.7Tranzitas

Administracinė byla Nr. eA-150-968/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05933-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5; 13.6.1.7

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Atlantic Express“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. S-2023/59(7-2023/38) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1AE-52 „Dėl UAB „Atlantic Express“ skundo“ (toliau – ir Departamento sprendimas); 3) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 1(LM18)-386 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir Klaipėdos TM sprendimas) ir perduoti skundą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes ir argumentus:

2.1. Klaipėdos TM, atlikusi tyrimą, ginčijamu sprendimu nusprendė pripažinti, kad pareiškėjas už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal 2022 m. vasario 5 d. tranzito deklaraciją MRN 22LTLU90000182C39F8 (toliau – ir Tranzito deklaracija), kurioje buvo deklaruota prekė – lengvieji automobiliai Tesla Model 3, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m., electric, su defektais; Ford Edge, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m., 2000 CMQ su defektais; Tesla Model 3, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m., electric, su defektais; Chevrolet Equinox, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m., 1500 CMQ su defektais (toliau – ir ginčo prekės; ginčo automobiliai) atsirado mokestinė prievolė muitinei, t. y. 8 186 Eur muito, 18 908 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir 2 709 Eur bauda, iš viso – 29 803 Eur. Skolos muitinei atsiradimo data – 2022 m. vasario 10 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos TM sprendimu, jį apskundė Departamentui, kuris pareiškėjo skundo netenkino ir savo sprendimu patvirtinto Klaipėdos TM sprendimą. Komisija pareiškėjo skundą dėl atsakovo sprendimo taip pat atmetė.

2.2. Komisija netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Komisija padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad Tranzito deklaracijoje deklaruotos prekės nebuvo išgabentos iš Sąjungos teritorijos ir paimtos iš muitinės priežiūros, dėl to pagrįstai įregistruota importo skola muitinei.

2.3. Mokestinio ginčo byloje pareiškėjas ne tik įrodinėjo, kad 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 312 straipsnio taikymo tikslu pareiškėjo pateikti dokumentai gali ir turi būti pripažinti pakankamais ir tinkamais įrodymais dėl Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo, bet ir įrodinėjo faktą, kad ginčo prekės nebuvo paimtos iš muitinės priežiūros ir yra fiziškai išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos. Ginčijamuose muitinės ir Komisijos sprendimuose tik lakoniškai nurodyta, jog pateikti įrodymai yra muitinei nepriimtini; alternatyvus įrodymas gali būti muitinei priimtinas tik tuo atveju, jeigu nėra jokių abejonių dėl dokumento autentiškumo ir jo patvirtinimo. Tiek Klaipėdos TM, tiek Departamentas nepateikė jokių argumentų, jog pateikti įrodymai muitinei dėl kokių nors priežasčių keltų autentiškumo abejonę. Taigi, nepaneigta, jog pateikti įrodymai gali būti laikomi alternatyviais įrodymais.

2.4. Pareiškėjas mokestinio ginčo byloje pateikė Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto pažymas dėl ginčo automobilių įvežimo į Baltarusijos Respublikos teritoriją, transporto priemonių registracijos liudijimus ir CMR važtaraščius su trečiosios šalies muitinės spaudais. CMR važtaraščiai patvirtina aplinkybes, kad tranzitu gabentos prekės 2022 m. vasario 9 d. pasiekė trečiosios šalies Baltarusijos Respublikos muitų teritoriją ir tai patvirtina muitinės spaudas su įrašais. Tai reiškia, kad ginčo prekės nuo 2022 m. vasario 9 d. buvo prieinamos trečiosios šalies muitinės įstaigai ir jų gavimas patvirtintas muitinės spaudu ir įrašais. Ginčo prekės buvo gabenamos tuo pačiu konteineriu ir ta pačia transporto priemone, kaip ir nurodyta tranzito deklaracijoje. Be to, CMR važtaraščiuose aiškiai identifikuoti ginčo automobilių kėbulo numeriai ir pavadinimai, kurie taip pat atitinka Tranzito deklaracijoje nurodytus automobilių identifikacinius numerius. Todėl priešingai nei vertino mokesčių administratorius ir Komisija, tranzito deklaracijoje nurodyti duomenys atitinka CMR važtaraščių duomenis. Minėtų įrodymų visuma (ir dėl tinkamo tranzito procedūros užbaigimo, ir dėl fizinio ginčo prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos) Komisijos buvo ignoruota, tik selektyviai ir deklaratyviai konstatuojant, kad pritariama Departamento pozicijai, jog negalima įsitikinti pateiktų dokumentų autentiškumu, nes šie dokumentai nėra tinkamai patvirtinti, todėl ginčo atveju tranzito procedūros užbaigimo įrodymais šie dokumentai nepripažintini. Šiuo atveju kilus abejonėms dėl pateiktų duomenų autentiškumo, Klaipėdos TM turėjo galimybę ir pareigą susisiekti su atitinkamos trečiosios šalies muitine oficialiais ryšio palaikymo kanalais, kad ši patvirtintų tiek Baltarusijos Respublikos muitinėje įformintų pažymų dėl ginčo automobilių pristatymo Baltarusijos Respublikos muitinei, tiek CMR važtaraščių autentiškumą. Tačiau ji šiomis savo teisėmis nepasinaudojo.

2.5. Jeigu būtų vertinama, jog pareiškėjas nepateikė muitinei Įgyvendinimo reglamente nurodytos formos alternatyvių įrodymų, tai importo muito ir PVM prievolės nustatymo prasme savaime nesudaro pagrindo nevertinti visų surinktų įrodymų ir skaičiuoti pareiškėjui importo PVM sumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 3 straipsnio 3 dalimi ir 123 straipsnio 1 dalimi, fiziškai išgabenus Tranzito deklaracijoje deklaruotus ginčo automobilius iš Sąjungos teritorijos, jie negali būti laikomi muitinės administruojamų mokesčių objektu.

2.6. Tranzito deklaracijoje deklaruotos ginčo prekės yra fiziškai išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl jas apmokestinti importo PVM Lietuvoje, nėra jokio teisinio pagrindo, nors Klaipėdos TM sprendime ir remiamasi PVM įstatymo 123 straipsnio 1 dalimi, tačiau šioje normoje aiškiai numatyta, kad prekės laikomos importuotos šalies teritorijoje tik tuo atveju, kai nustojus taikyti išorinio tranzito procedūrą prekės tebėra šalies teritorijoje. Pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius ginčo prekių išgabenimą, tačiau Komisija nepagrįstai rėmėsi tik aplinkybe, kad ginčo prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, todėl jos galėjo patekti į Sąjungos ekonominę apyvartą.

2.7. Klaipėdos TM, apskaičiuodama transporto priemonės muitinę vertę pagal viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ žinyną „Autotransporto kainos Lietuvoje“, nepaisė Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – ir Įvertinimo taisyklės) 15 punkto. Tokiu būdu buvo pažeistos ne tik įrodinėjimą ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles nustatančios teisės normos, bet ir apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai, kaip apmokestinimo aiškumo principas bei VAĮ principai.

2.8. Kadangi ginčo prekės buvo gabenamos tranzitu į trečiąją valstybę, mokesčių administratorius jų muitinę vertę galėjo ir turėjo apskaičiuoti laikydamasis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK) 74 straipsnio 2 dalies a, b, c punktuose nurodytų muitinio įvertinimo metodų taikymo eiliškumo. Klaipėdos TM, apskaičiuodama sugadintų ginčo automobilių muitinę vertę pagal SMK 74 straipsnio 3 dalį, o ne pagal SMK 74 straipsnio 2 dalies a, b, c punktus, pažeidė imperatyvias SMK 74 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 15 punkto nuostatas, kadangi Klaipėdos TM jokios informacijos iš pareiškėjo, kaip ginčo prekių importuotojo, neprašė. Klaipėdos TM sprendime nėra pateikta informacija, kokius duomenis muitinė surinko, kokiais metodais juos vertino ir kodėl sąskaitose faktūrose nurodytas realias įsigijimo kainas atmetė, kaip netinkamas lyginimui su ginčo prekių kainų duomenimis pagal VšĮ „Emprekis“ katalogą. Klaipėdos TM, kaip vienintelį argumentą taikyti SMK 74 straipsnio 3 dalį nurodė šio straipsnio tekstą, tačiau nenurodė šių taisyklių taikymo faktinio pagrindo. Taip teritorinė muitinė apribojo pareiškėjo teisę pateikti išsamius motyvus dėl Klaipėdos TM sprendimo nepagrįstumo nustatant ginčo prekių muitinę vertę.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti. Departamentas atsiliepime nurodė šias aplinkybes ir argumentus:

3.1. Ginčo prekėms Klaipėdos TM Malkų įlankos jūrų uosto poste 2022 m. vasario 5 d. buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra (T1 deklaracija MRN 22LTLU9000182C39F8). Procedūros vykdytojas – pareiškėjas, paskirties muitinės įstaiga – Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postas (LTVK3000), muitinio tranzito procedūros įvykdymo terminas – 2022 m. vasario 9 d. Per nustatytą terminą paskirties muitinės įstaiga negavusi iš paskirties muitinės įstaigos patvirtinimo apie ginčo prekių ir tranzito lydimojo dokumento (T1 deklaracija MRN 22LTLU9000182C39F8) pateikimą šiai įstaigai, atliko tyrimą.

3.2. Pareiga pateikti prekes ir dokumentus paskirties muitinės įstaigai, t. y. tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus arba pateikti muitinei alternatyvius įrodymus, atitinkančius Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, tenka procedūros vykdytojui. Išvykimo įstaigos veiksmus, kurių ji privalo imtis atlikdama tyrimo procedūrą, susijusią su prekėmis, gabenamomis pagal Sąjungos tranzito procedūrą, reglamentuoja Įgyvendinimo reglamento 310 straipsnis. Europos Sąjungos muitų teisės aktai nenumato muitinei pareigos rinkti papildomus įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Priešingai, tokia pareiga numatyta procedūros vykdytojui.

3.3. Pagal SMK 233 straipsnio 2 dalį procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Nustačius, jog nebuvo įvykdyta bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje, vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalimi, atsiranda importo skola muitinei.

3.4. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės, arba vietoje minėtų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija. Taip pat Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.

3.5. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepripažintini tranzito procedūros užbaigimo tinkamais įrodymais ne tik pagal formą (tinkamai nepatvirtintos dokumentų kopijos), tačiau ir pagal turinį, t. y. pateiktos dokumentų kopijos neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose išdėstytų reikalavimų, todėl ginčo atveju šie dokumentai pagrįstai nepripažinti tinkamais alternatyviais tranzito procedūros užbaigimo įrodymais.

3.6. Pareiškėjas nei Klaipėdos TM, nei Departamentui nepateikė originalių dokumentų ar jų kopijų, kurių tikrumą patvirtino trečiosios šalies institucija, kuri patvirtino originalius dokumentus, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo pozicija nagrinėjamoje byloje grindžiama Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto dokumentų kopijomis. Pareiškėjas, kaip muitinio tranzito procedūros vykdytojas, pateikdamas ginčo prekes bei jas lydinčius dokumentus muitinės kontrolei, taip pat turi įsitikinti, jog muitinės formalumai buvo įforminti tinkamai. Pareiškėjas nepasinaudojo Įgyvendinimo reglamento 308 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe gauti paskirties muitinės įstaigos patvirtintą lydimąjį dokumentą arba tranzito / saugumo lydimąjį dokumentą, kad jį galėtų pateikti kaip alternatyvų įrodymą, vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 312 straipsniu.

Šalies argumentai

3.7. Pareiškėjo skunde nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina, kadangi tose bylose nebuvo nagrinėjamas tranzitu gabenamų ne Sąjungos prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos klausimas (atitinkamai, ir Įgyvendinimo reglamento 312 str. nuostatų taikymas). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimus (žr. 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-821/2023), nustačius, jog pagal Sąjungos muitinės kodekso 87 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjui skola atsirado Klaipėdos TM veiklos zonoje, mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo bei įregistravo importo PVM mokestinę prievolę.

3.8. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su ginčo prekių muitinės vertės nustatymu, Departamentas pastebi, jog nagrinėjamu atveju muitinė neturėjo duomenų apie tapačių, panašių prekių sandorius tam, kad galėtų nustatyti, ar ginčo prekės atitinka tapačių, panašių prekių savybes, t. y. dėl skirtingo automobilių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, papildomai įrengtos įrangos nėra galimybės nustatyti, ar automobilis atitinka tapačios, panašios prekės apibrėžimą, įskaitant jos fizines savybes, kokybę ir reputaciją rinkoje. Pareiškėjas kartu su skundu nei Departamentui, nei Komisijai nepateikė duomenų, kurie pagrįstų galimybę taikyti SMK 74 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatas. Klaipėdos TM neturėjo pagrindo ginčo prekių muitinę vertę nustatyti taikant SMK 74 straipsnio 2 dalies a–d punktus ir pagrįstai jų muitinę vertę nustatė taikant SMK 74 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. remiantis VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodyta atitinkamų pagaminimo metų, markės ir modelio automobilio rinkos verte.

Atsiliepimas

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Klaipėdos TM, pritardama Departamento atsiliepime išdėstytiems argumentams, nurodė, kad Komisija įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Atlantic Express“ skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas Klaipėdos TM Malkų įlankos jūrų uosto poste 2022 m. vasario 5 d. įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal T1 deklaraciją MRN 22LTLU9000182C39F8, kurioje deklaruotos ginčo prekės (lengvieji automobiliai Tesla Model 3, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m., electric, su defektais; Ford Edge, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m., 2000 CMQ su defektais; Tesla Model 3, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m., electric, su defektais; Chevrolet Equinox, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m., 1500 CMQ su defektais). Šioje deklaracijoje nurodyta: tranzito procedūros vykdytojas – UAB „Atlantic Express“ ((duomenys neskelbtini)); prekės paskirties muitinės įstaigai, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) Šalčininkų kelio postui, turėjo būti pateiktos iki 2022 m. vasario 9 d., tačiau per nustatytą terminą Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis negautas patvirtinimas, kad ginčo prekės buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, todėl 2022 m. vasario 23 d. Klaipėdos TM pradėjo tyrimą.

6.2. Klaipėdos TM 2022 m. vasario 28 d. raštu Nr. (8.13)11D-2045 „Dėl informacijos apie Sąjungos / bendrosios tranzito procedūros užbaigimo patvirtinimą pateikimo“ informavo pareiškėją, kad jis yra Sąjungos/bendrosios tranzito procedūros vykdytojas ir Klaipėdos TM negavo informacijos apie Sąjungos / Bendrosios tranzito procedūros užbaigimą ir prašė pateikti detalų paaiškinimą ir dokumentus, patvirtinančius, kad Sąjungos / bendroji tranzito procedūra yra užbaigta.

6.3. Klaipėdos TM 2022 m. balandžio 27 d. pranešime Nr. (8.13)11D-4248 „Apie galimą Sąjungos tranzito procedūros neužbaigimą“ nurodė pareiškėjui, kad iki šiol Klaipėdos TM nepateikti įrodymai, jog visa prekių siunta, kurios gabenimui buvo įforminta tranzito deklaracija, buvo pateikta paskirties įstaigai, todėl Sąjungos tranzito procedūra nėra užbaigta. Vieta, kur buvo įvykdytas su šia procedūra susijęs pažeidimas, iki šiol nenustatyta. Šiuo pranešimu taip pat buvo prašoma pateikti įrodymus, kad minėta Sąjungos tranzito procedūra buvo užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka, arba informaciją, kur buvo įvykdytas su ja susijęs pažeidimas. Pranešime, be kita ko, nurodyta, kokius dokumentus pareiškėjas turi pateikti, kad įrodytų Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Taip pat pareiškėjas įspėta apie galimas taikyti priemones dėl atsiradusios mokestinės prievolės muitinei išieškojimo, jei nustatytu terminu nebus įrodyta, kad muitinės formalumai, susiję su nurodyta Sąjungos tranzito procedūra, buvo įvykdyti.

6.4. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 29 d. Klaipėdos TM elektroniniu paštu pateikė keturis CMR važtaraščius, t. y. 1) CMR važtaraštį, pagal kurį vežamas Tesla Model 3 VIN: (duomenys neskelbtini), PGM/MT 2021, Electric, Kont. Nr. OOLU9884701 (6 laukelis), 24 laukelis „Krovinys gautas“ – tuščias; 2) CMR važtaraštį, pagal kurį vežamas Tesla Model 3 VIN: (duomenys neskelbtini), PGM/MT 2020, Electric, Kont. Nr. OOLU9884701 (6 laukelis), 24 laukelis „Krovinys gautas“ – tuščias; 3) CMR važtaraštį, pagal kurį vežamas Chevrolet Equinox, VIN: (duomenys neskelbtini), PGM/MT 2020, 1500 CMQ, Kont. Nr. OOLU9884701 (6 laukelis), 24 laukelis „Krovinys gautas“ – tuščias; 4) CMR važtaraštį, pagal kurį vežamas Ford Edge, VIN: Kont. Nr. OOLU9884701, PGM/MT 2020, 2000 CMQ, Kont. Nr. OOLU9884701 (6 laukelis), 24 laukelis „Krovinys gautas“ – tuščias.

6.5. Klaipėdos TM 2022 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (8.18)11D-5062 „Dėl dokumentų „TC20-Tyrimo užklausa“ pateikimo“ Vilniaus TM Muitinės procedūrų priežiūros skyriui išsiuntė dokumentus „TC20 – Tyrimo užklausa“ dėl nebaigtos Sąjungos tranzito procedūros, kuriai buvo įforminti tranzito lydimieji dokumentai įskaitant MRN 22LTLU9000182C39F8.

6.6. Klaipėdos TM 2022 m. liepos 18 d. pranešime Nr. (8.1 MR)11DE-6860 „Apie galimą Sąjungos tranzito procedūros neužbaigimą“ nurodė pareiškėjui, kad iki šiol Klaipėdos TM nepateikti įrodymai, kad visa ginčo prekių siunta, kurios gabenimui buvo įforminta minėta tranzito deklaracija, buvo pateikta paskirties įstaigai, todėl Sąjungos tranzito procedūra nėra užbaigta. Šiuo pranešimu pakartotinai buvo prašoma pateikti įrodymus, kad minėta Sąjungos tranzito procedūra buvo užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka.

6.7. Pareiškėjas 2022 m. liepos 18 d. Klaipėdos TM elektroniniu paštu pateikė ginčo prekių registracijos liudijimus ir prekių pirkimo–pardavimo sąskaitas.

6.8. Klaipėdos TM, remdamasi tyrimo metu surinkta informacija, 2022 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. 1(LM18)-386, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti, kad atsirado mokestinė prievolė muitinei dėl nebaigtos Sąjungos / bendrosios tranzito procedūros, įformintos naudojantis Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis (TLD MRN 22LTLU9000182C39F8 (2022 m. vasario 5 d.), kurios dydis – 8 186 Eur muito ir 18 908 Eur PVM; 2) pripažinti skolininku procedūros vykdytoją UAB „Atlantic Express“, mokestinės prievolės atsiradimo data – 2022 m. vasario 10 d.; 3) skirti UAB „Atlantic Express“ 2 709 Eur baudą; 4) apskaičiuoti 1 179 Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos Eur PVM delspinigių ir 93 Eur muito delspinigių. Klaipėdos TM sprendimą motyvavo tuo, jog pareiškėjo pateiktų krovinio transportavimo važtaraščių CMR B/Nr. (2022 m. vasario 4 d.) su antspaudais kopijos, turinčios įrodyti, kad ginčo prekės išgabentos iš Sąjungos teritorijos, neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl negali būti pripažintos tranzito procedūros užbaigimo įrodymu. Nustatydama mokestinę prievolę, Klaipėdos TM vadovavosi SMK 87 straipsnio 2 dalimi, 79 straipsnio 1 dalies a punktu, 2 dalimi, 3 dalies a punktu ir sprendė, jog mokestinė prievolė atsirado Klaipėdos TM 2022 m. vasario 10 d. tranzito procedūros vykdytojai UAB „Atlantic express“. Ginčo prekių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis SMK 70–74 straipsniais ir Įvertinimo taisyklėmis. Klaipėdos TM nurodė, jog muitinė vertė nenustatytina pagal SMK 70 straipsnį, pareiškėjui nepateikus pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją dokumentų, 74 straipsnio 2 dalies a ir b punktai netaikyti nesant pakankamai duomenų apie prekę ir pardavimo eksportui į Bendriją aplinkybes, c punktas netaikytas pareiškėjai nepateikus informacijos apie prekių vieneto kainą, už kurią Sąjungos muitų teritorijoje parduotas didžiausias importuotų prekių kiekis, o d punktas netaikytas nesant informacijos apie medžiagų, gamybos išlaidų, pelno, bendrųjų išlaidų vertes. Muitinė vertė nustatyta remiantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, o būtent remiantis VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodyta atitinkamų metų, markės ir modelio rinkos verte, apskaičiuojant prekių muitinę vertę, vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 142 straipsniu iš rinkos vertės atimama transporto priemonėmis prekiaujančių įmonių vidutinis pelnas (10,29 proc.), PVM (17,36 proc.), muitas (9,09 proc.), t. y. 2020 m. pagaminto automobilio „Tesla Model 3“ nustatyta rinkos vertė 38 000 Eur, apskaičiuota muitinė vertė – 25 610,99 Eur; 2020 m. pagaminto automobilio „Ford Edge“ nustatyta rinkos vertė 26 130 Eur, apskaičiuota muitinė vertė – 17 610,92 Eur; 2021 m. pagaminto automobilio „Tesla Model 3“ nustatyta rinkos vertė 41 790 Eur, apskaičiuota muitinė vertė – 28 165,35 Eur; 2020 m. pagaminto automobilio „Chevrolet Equinox“ nustatyta rinkos vertė 15 530 Eur, apskaičiuota muitinė vertė – 10 466,80 Eur.

Šalies argumentai

6.9. Pareiškėjas dėl Klaipėdos TM sprendimo pateikė skundą Departamentui, kartu su skundu pateikė automobilių Chevrolet Equinox ir Ford Edge registracijos Baltarusijos Respublikoje pažymėjimų kopijas. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų – Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto pažymėjimų, patvirtinančių, kad ginčo prekės buvo išgabentos tranzitu į Baltarusiją, o jų tranzito procedūra buvo tinkamai baigta – prijungimo prie skundo nagrinėjimo medžiagos. Pareiškėjas pateikė: 1) Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto 2022 m. vasario 15 d. pažymėjimo Nr. 223125 (dėl automobilio Tesla Model 3, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtintą kopiją; 2) Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto 2022 m. vasario 12 d. pažymėjimo Nr. 223049 (dėl automobilio Ford Edge, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtintą kopiją; 3) Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto 2022 m. vasario 12 d. pažymėjimo Nr. 223034 (dėl automobilio Tesla Model 3, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) nepatvirtintą kopiją; 4) Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto 2022 m. vasario 14 d. pažymėjimo Nr. 223090 (dėl automobilio Chevrolet Equinox, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) nepatvirtintą kopiją.

6.10. Šalindamas Departamento nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas 2022 m. gruodžio 18 d. nurodė, kad UAB „Atlantic Express“, siekdama tranzito procedūros užbaigimą pagrįsti įrodymais, atitinkančiais Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kartu su skundu pateikė šiuos alternatyvius įrodymus – Tarptautinio krovinių gabenimo važtaraštį (CMR) su Minsko regioninės muitinės žymomis; transporto priemonių registravimo Baltarusijos Respublikoje liudijimus; Minsko regioninės muitinės pažymas – ir mano, kad ginčo prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos faktas yra įrodytas surinktų ir Departamentui pateiktų įrodymų visuma. Pareiškėjas nurodė, kad jeigu Departamentui kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų tikrumo, tai Departamentas gali pats kreiptis į Baltarusijos Respublikos regioninę muitinę dėl informacijos patvirtinimo. Klaipėdos TM išvada apmokestinti iš Lietuvos Respublikos išgabentas prekes PVM mokesčiu yra nepagrįsta, nes nebuvo įvykdytos importo PVM taikymo sąlygos – tranzitu gabenta prekė nepateko į Lietuvos Respublikos ekonominę apyvartą, išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos faktas įrodytas Departamentui pateiktų įrodymų visuma, laikytina, kad tranzito procedūra užbaigta.

6.11. Departamentas 2023 m. sausio 26 d. sprendimu patvirtino Klaipėdos TM sprendimą. Departamentas vertino, kad pareiškėjo pateiktos CMR važtaraščių, kuriuose yra Minsko regioninės muitinės žymos, transporto priemonių registravimo Baltarusijos Respublikoje liudijimų bei Minsko regioninės muitinės pažymų kopijos nelaikytini tinkamais alternatyviais įrodymais, kadangi šių dokumentų kopijos, t. y. jų tikrumas, nėra patvirtintas tuos dokumentus išdavusios trečiosios šalies institucijos. Nusprendęs, kad tranzito procedūra nebuvo tinkamai įgyvendinta, Departamentas konstatavo, kad atsirado skola muitinei. Departamentas pažymėjo kad Klaipėdos TM sprendime netiksliai nurodytos ginčo atveju taikytinos PVM (17,36 proc.) ir muito (9,09 proc.) normos apskaičiuojant ginčo prekių muitinę vertę; iš VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodytos transporto priemonės rinkos vertės atimama transporto priemonėmis prekiaujančių įmonių vidutinis pelnas (10,29 proc.), PVM (21 proc.) ir muitas (10 proc.). Atitinkamai tikslintina transporto priemonių muitinė vertė: Tesla Model 3, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), – 25 610,8 Eur; Ford Edge, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), – 17 611,22 Eur, Tesla Model 3, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), – 28 165,81 Eur, ir Chevrolet Equinox, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 465,96 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėti patikslinimai neįtakoja Klaipėdos TM sprendimu apskaičiuotų mokesčių teisingumo, Departamentas sprendė, jog pavesti Klaipėdos TM atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą yra netikslinga.

Žemesnės instancijos teismas

6.12. Pareiškėjo skundą dėl Departamento sprendimo išnagrinėjusi Komisija 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, t. y. patvirtino Departamento sprendimą.

7. Spręsdamas, ar atsakovas pareiškėjo pateiktų dokumentų (t. y. CMR važtaraščių, kuriuose yra Minsko regioninės muitinės žymos, transporto priemonių registravimo Baltarusijos Respublikoje liudijimų bei Minsko regioninės muitinės pažymėjimų kopijų) pagrįstai nepripažino tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą, teismas vadovavosi SMK 233 straipsniu, iš kurio nuostatų, teismo vertinimu akivaizdu, jog už tinkamą Sąjungos tranzito procedūros vykdymą, visų pirma, atsakingas yra šios procedūros vykdytojas, o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai tiek prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, tiek ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai.

8. Pažymėjęs, kad Klaipėdos TM 2022 m. vasario 5 d. ginčo prekėms buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra, nustatant, kad jos paskirties įstaigai turi būti pateiktos iki 2022 m. vasario 9 d., tačiau per nustatytą terminą Klaipėdos TM negavo patvirtinimo, kad ginčo prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, teismas nurodė, jog Klaipėdos TM teisėtai pradėjo tyrimą ir apie tai tinkamai informavo procedūros vykdytoją, t. y. pareiškėją, prašydama pateikti detalų paaiškinimą ir dokumentus, patvirtinančius, kad Sąjungos / bendroji tranzito procedūra yra užbaigta.

9. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas byloje neginčijo aplinkybių dėl tranzito objekto nepristatymo į paskirties muitinės įstaigą – Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą iki 2022 m. vasario 9 d. ir kad dėl to muitinės įstaiga prarado galimybę tinkamai atlikti muitinės priežiūrą (pvz., fizinę patikrą). Vadovaudamasis SMK 215 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, kad prekių pateikimas paskirties muitinės įstaigai nebuvo patvirtintas ir paskirties įstaigoje nebuvo duomenų apie prekių, kurioms įforminta tranzito deklaracija, išvykimą iš muitų teritorijos.

10. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis pateikė dokumentus, pagrindžiančius prekių išvežimą iš Sąjungos muitų teritorijos ir tinkamą tranzito procedūros įvykdymą pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas pacitavo šias Įgyvendinimo reglamento nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Teismas nurodė, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo tikslu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Teismo įsitikinimu, dėl šios priežasties tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turi būti gautas Baltarusijos Respublikos muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik tuo atveju, kai šis dokumentas yra patvirtintas gavėjo šalies muitinės antspaudu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė CMR važtaraščių, kuriuose yra Minsko regioninės muitinės žymos, Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto pažymėjimų ir transporto priemonių registravimo Baltarusijos Respublikoje liudijimų fotokopijas, kurios nebuvo patvirtintos nustatyta tvarka, todėl darė išvadą, kad Klaipėdos TM, Departamentas ir Komisija pagrįstai jų nepripažino alternatyviais įrodymais pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnį kaip patvirtinančių Prekių tranzito procedūros tinkamą įvykdymą.

11. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nesudarė pagrindo, atėmus iš muitinės galimybę atlikti realius priežiūros veiksmus, patikimai identifikuoti, kad tranzito procedūrai įformintos prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, ir pareiškėjas, kaip procedūros vykdytojas, tinkamai įvykdė savo prievoles muitinei. Teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų bandęs gauti tranzito procedūros tinkamą užbaigimą patvirtinančius įrodymus. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog teritorinė muitinė priėmė skundžiamą sprendimą nesiėmus atitinkamų veiksmų, nesikreipė į trečiosios šalies kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo, kadangi būtent procedūros vykdytojas, šiuo atveju pareiškėja, neįvykdžiusi savo įsipareigojimų muitinei, turi pareigą įrodyti tinkamą savo pareigų muitinei įvykdymą.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo tų, kurios yra nustatytos pareiškėjo nurodomose ESTT bylose, todėl teismas nenustatė pagrindo vadovautis jose pateiktais išaiškinimais.

13. Vertindamas, ar pagrįstai atsakovas pareiškėją apmokestino importo PVM, teismas vadovavosi SMK 79 straipsniu, nustatančiu importo skolos muitinei atsiradimo sąlygas ir momentą. Teismas nurodė, kad pagal PVMĮ 3 straipsnio 3 dalį importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal šio įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad pagal PVM įstatymo 94 straipsnio 3 dalies nuostatas sumokėti importo PVM privalo importuotojas, t. y. šiuo atveju –pareiškėjas (PVMĮ 2 str. 25 d.). Buvo konstatuota, kad pareiškėjui pareiškėjai leistinais įrodymais neįrodžius prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos, jam pagrįstai buvo nustatyta importo skola muitinei ir atitinkamai prekėms buvo apskaičiuotas importo PVM. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl apmokestinimo PVM automatiškai, kadangi muitinė tokio prievolės nustatymo būdo netaikė, o kelis kartus prašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus ir įrodymus.

14. Dėl pareiškėjo pozicijos, kad Klaipėdos TM, nustatydama prekių muitinę vertę, nepagrįstai atsisakė taikyti sandorio vertės metodą , o rėmėsi VšĮ „Emprekis“ kataloge nurodytomis nesugadintų transporto priemonių kainomis, nors prekių įsigijimo sąskaitose faktūrose pateiktos realios šių transporto priemonių vertės, teismas pažymėjo, kad pagal SMK 70 straipsnio 1 dalies nuostatas sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas gali būti taikomas tik toms prekėms, kurios yra eksportuojamos į Europos Sąjungą. Teismo įsitikinimu, byloje pateiktos pardavimo į Baltarusiją sąskaitos Nr. 10-26-1, Nr. 10-52, Nr. 10-27 ir Nr. 101-11 patvirtino, kad ginčo prekės nebuvo parduotos eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, todėl nebuvo pagrindo taikyti sandorio vertės metodą ginčo prekių muitinės vertės nustatymui, ką pagrįstai konstatavo Klaipėdos TM, Departamentas ir Komisija.

15. Teismas analizavo SMK 74 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir pabrėžė, jog Klaipėdos TM sprendime paeiliui nurodė kiekvieno iš SMK 74 straipsnio 2 dalyje nustatytų metodų atmetimo pagrindus. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė nė vieno konkretaus argumento ir nepateikė jį galinčių pagrįsti dokumentų, koks konkretus, išskyrus sandorio vertės metodą, SMK 74 straipsnio 2 dalyje nurodytas metodas turėjo būti pritaikytas ginčo prekių muitinės vertei nustatyti.

16. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad ginčo prekės yra su defektais, todėl jų muitinei vertei nustatyti negalėjo būti taikomi nesugadintų transporto priemonių vertės duomenys, numatyti VšĮ „Emprekis“ žinyne, teismas pabrėžė MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą mokesčių mokėtojui pagrįsti, kodėl mokesčių administratoriaus apskaičiuotos konkrečios mokesčio sumos neteisingos. Teismas pastebėjo, kad nors Tranzito deklaracijoje nurodyta, jog ginčo prekės yra su defektais, tačiau jie jokiais būdais nekonkretizuoti, t. y. neaprašyti, nepateiktos turto vertinimo ataskaitos, apžiūros aktai ar pan. Pažymėjęs, kad pareiškėjas ir teismui nepateikė jokių įrodymų apie konkrečius prekių defektus, teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad prekių muitinė vertė nustatyta netinkamai.

17. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Klaipėdos TM, Departamentas ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes ir tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, kurių naikinti nebuvo pagrindo.

III.

18. Pareiškėjas UAB „Atlantic Express“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos TM, Departamento ir Komisijos sprendimus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus, papildomai nurodydamas, kad:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, kad pareiškėjas neginčijo aplinkybių dėl ginčo prekių nepristatymo paskirties muitinės įstaigai. Pareiškėjas visą laiką laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ginčo prekės tik tranzitu buvo gabenamos per Lietuvos teritoriją, nes jų paskirties valstybė pagal ginčo prekių pirkimo dokumentus buvo Baltarusija. Ginčo prekės niekaip kitaip negalėjo būti pristatytos į jų paskirties valstybę, jei nebūtų kirtusios paskirties muitinės įstaigos, t. y. Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto, kuris, apie ginčo prekių pristatymą ir tikrinimo rezultatus nepranešė išvykimo muitinės įstaigai Klaipėdos TM. Pranešti apie ginčo prekių atvežimą išvykimo muitinės įstaigai turi paskirties muitinės įstaiga, kaip ir informuoti, ar paskirties muitinės įstaigai pateiktos prekės atitinka išvykimo muitinės įstaigos identifikuotas prekes. Šiuo atveju (pastaruoju metu ir daugeliu kitų) paskirties muitinės įstaiga praleido prekes ir leido joms išvykti iš Sąjungos muitinės teritorijos, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, paskirties muitinės įstaiga nepranešė išvykimo muitinės įstaigai nei apie prekių atvykimą, nei apie jų tikrinimo rezultatus.

19.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad muitinė ginčo prekių muitinę vertę pagrįstai nustatė pagal SMK 74 straipsnio 3 dalį, yra padaryta formaliai įvertinus įrodymus ir neatsižvelgus į individualias bylos aplinkybes. Nėra ginčo dėl to, kad prekės nebuvo skirtos eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, nes pareiškėjo veikla yra nukreipta tik į trečiąsias šalis, todėl natūralu, kad pateiktos sąskaitos faktūros liudija apie prekių pardavimo kainą į trečiąsias šalis. Tai, kad sąskaitose faktūrose nebuvo detaliai aprašyti transporto priemonių defektai, nereiškia, kad ginčo prekes galima laikyti tik naudotomis transporto priemonėmis ir vertinti jas kaip nesugadintas. Išvykimo muitinės įstaiga, Klaipėdos TM, leido pradėti tranzito procedūrą pagal pateiktus dokumentus, taigi, nenustatė pažeidimo, kad tranzitu gabenamos transporto priemonės yra be defektų. Pareiškėjo veiklos tikslas yra tik šių transporto priemonių pervežimas, o ne išleidimas į laisvą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje, todėl pareiškėjas pateiktose muitų deklaracijose nurodė prekių kainą pagal turimus pardavimo dokumentus, smulkiai neaprašydamas jų būklės.

19.3. Nagrinėjamu atveju nei muitinės įstaigos, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė importo muito ir PVM sumos dydžio apskaičiavimo. Laikantis protingumo kriterijaus, nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti teisingą prekės muitinės vertę, turėtų būti taikomas tam tikras VšĮ „Emprekis“ kataloge nurodytos kainos procentas, o ne visa kaina, nustatyta naudotoms nesugadintoms transporto priemonėms apskritai.

Šalies argumentai

19.4. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tinkamai neužbaigus muitinės procedūros, jis pagrįstai apmokestintas importo PVM. Šiuo aspektu akcentuotina ESTT ir LVAT praktika, kad importo PVM nėra importo muitų dalis, taip pat kad apmokestinimo PVM momentas įvyksta dėl to, jog prekės buvo išleistos į Sąjungos ekonominę apyvartą. Be to, svarbus muitinės procedūroms deklaruotų prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos faktas, kuris gali būti įrodinėjamas įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju nei muitinės įstaigos, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje. Pareiškėjas pateikė dokumentus, įrodančius, kad ginčo prekės buvo įvežtos į Baltarusiją, taigi išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, ir jos nėra vartojamos joje. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo teigti, kad mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui prievolę sumokėti importo PVM už prekes, kurios buvo faktiškai išvežtos ir niekada nebuvo išleistos į laisvą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje.

20. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. vasario 5 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus – Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto Minsko regioninės muitinės 2025 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. 0376/41884 (toliau – ir Baltarusijos muitinės raštas) originalą bei Baltarusijos Respublikos pašto registruotos pašto siuntos Nr. RR064605526BY voko originalą. Pareiškėjas 2026 m. vasario 11 d. pateikė Baltarusijos muitinės rašto vertimą į lietuvių kalbą ir prašo šį įrodymą pridėti prie bylos.

Atsiliepimas

21. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Departamentas pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytas faktines ir teisines aplinkybes dėl ginčo esmės ir tvirtina, kad šioje byloje ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti juos nėra pagrindo.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Klaipėdos TM nurodo, kad Departamentas, Komisija ir pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-386 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ ir Departamento 2023 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 1AE-52 „Dėl UAB „Atlantic Express“ skundo“, kuriais pripažinta, kad dėl tinkamai neįvykdytos muitinio tranzito procedūros pagal Tranzito deklaraciją pareiškėjui, kaip tranzito procedūros vykdytojui, atsirado mokestinė prievolė muitinei, pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad Klaipėdos TM pagrįstai konstatavo, o Departamentas pagrįstai patvirtino pareiškėjo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, atsakomybę ir pagrįstai įregistravo jam skolą muitinei.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

26. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto Minsko regioninės muitinės 2025 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. 0376/41884 originalą bei Baltarusijos Respublikos pašto registruotos pašto siuntos Nr. RR064605526BY voko originalą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad paminėtas Baltarusijos muitinės raštas surašytas 2025 m. gruodžio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 m. ir 10 mėn. nuo tos dienos (iki 2022 m. vasario 9 d.), kai ginčo automobiliai turėjo būti pateikti paskirties muitinės įstaigai (Vilniaus TM Šalčininkų kelio postui), 1 m. ir 6 mėn. nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo (2024 m. birželio 18 d.). Taip pat iš Baltarusijos muitinės rašto turinio neaišku nei kas, nei kada kreipėsi dėl jo išdavimo, jame nėra nurodyta, kada ginčo automobiliai buvo išvežti į Baltarusijos teritoriją, prie šio rašto nėra jokių su tuo susijusių dokumentų. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas pakankamai pagrindė priežastis, kodėl šio dokumento negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar kad pakankamai pagrindė jo ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, paminėtas pareiškėjo procesinis prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos netenkinamas.

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su tikrinamo teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

29. Ginčijamu Klaipėdos TM sprendimu skolininku muitinei pareiškėjas pripažintas muitinei konstatavus, kad pareiškėjas neįvykdė muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal Tranzito deklaraciją, t. y. nepateikė įrodymų, kad ginčo prekės (lengvieji automobiliai Tesla Model 3, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m., electric, su defektais; Ford Edge, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m., 2000 CMQ su defektais; Tesla Model 3, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m., electric, su defektais; Chevrolet Equinox, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m., 1500 CMQ su defektais) buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

30. Pakartotinai įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčui išnagrinėti svarbias faktines aplinkybes (taip pat žr. šios nutarties 6 – 6.12 p.), įskaitant tai, kad: pareiškėjas Klaipėdos TM Malkų įlankos jūrų uosto poste 2022 m. vasario 5 d. ginčo prekėms įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal Tranzito deklaraciją nurodydamas paskirties muitinės įstaigą – Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą; ginčo prekės paskirties muitinės įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2022 m. vasario 9 d., tačiau jos pateiktos nebuvo.

31. Sąjungos tranzito procedūros vykdytojo ir įforminus Sąjungos tranzito procedūrą gabenamų prekių vežėjo bei gavėjo pareigos reglamentuojamos Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visą tai, kas nurodyta toliau: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; <...>“. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai“.

32. Byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertinus paminėto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui (procedūros vykdytojui), vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a ir b punktais ir šio straipsnio 2 dalimi, kilo pareiga paskirties muitinei (t. y. Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto muitininkams) pateikti ginčo prekes ir pabaigti pradėtą ginčo prekių tranzito procedūrą. Atitinkamai, pareiškėjui šių reikalavimų neįvykdžius, atsirado skola muitinei (Sąjungos muitinės kodekso 79 str. 1 d. a p. ir 3 d. a p.).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu pakartotinai įvertinusi surinktus įrodymus pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jais grindžiamai išvadai, kad pareiškėjas Tranzito deklaracijos ir joje deklaruotų prekių muitiniam tikrinimui nepateikė, todėl ši tranzito procedūra ir nebuvo užbaigta. Taip pat teisėjų kolegija pritaria išsamiems pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais teismas vertino, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai pagrįstų alternatyvių ginčo prekių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų kaip tai nustatyta Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje, todėl jų nekartoja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, pagrįsti kitokiu įrodymų vertinimu, atmetami.

34. Atsakant į pareiškėjo argumentus, kuriais pareiškėjas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kokias konkrečias įrodymų vertinimo taisykles pažeidė pirmosios instancijos teismas. Jis tiesiog pateikia savo įrodymų vertinimą. Šiame kontekste primintina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

35. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas esą klaidingai nurodė, jog pareiškėjas neginčijo aplinkybių dėl ginčo prekių nepristatymo paskirties muitinės įstaigai. Iš jo argumentų matyti, kad pareiškėjas, viena vertus, neneigia, jog Klaipėdos TM nebuvo informuota apie ginčo prekių pristatymą Vilniaus TM, kita vertus teigia, kad, pareiškėjo nuomone, tai turėjo padaryti ne jis, o Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto pareigūnai, kurie to nepadarė. Atmetant paminėtus apeliacinio skundo teiginius ir juos pagrindžiančius argumentus, akcentuotina, kad jie yra prieštaringi, todėl nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės tik patvirtina nagrinėjamai bylai reikšmingą faktinę aplinkybę, t. y. tai, kad ginčo sprendimų priėmimo metu įrodymai apie ginčo prekių (ne)pristatymą paskirties muitinės įstaigai nustatyta tvarka pateikti nebuvo.

36. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Pagal šio straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1302-602/2016).

37. Nagrinėjamu atveju ginčo transporto priemonių muitinė vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi taikant alternatyvų muitinės vertės nustatymo metodą. Vadovaujantis SMK 70 straipsnio 1 dalimi prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Kadangi šiuo atveju nebuvo pateikti ginčo prekių pardavimo į Sąjungos muitų teritoriją dokumentai muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Pareiškėjo pateiktos sąskaitos faktūros pagrįstai nevertintos kaip galinčios pagrįsti sandorio vertės muitinės vertinimo metodo taikymą prekių muitinei vertei nustatyti, nes ginčo prekės buvo skirtos ne eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, o eksportui į Baltarusijos Respubliką. Atsižvelgiant į tai priešingi pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

38. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose ir tikrinamame teismo sprendime išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

39. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasRičardas PiličiauskasEgidijus Šileikis