Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-6863-2021 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija 2021 m. birželio 16 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. L. už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 104 punkto reikalavimus, 2020 m. spalio 11 d. 18.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esant nepakankamam manevrui tarpui tarp antroje eismo juostoje stovinčių transporto priemonių, prieš pat automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalinai įvažiavo iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą neužbaigdamas manevro, sudarė kliūtį automobiliui Volvo ir su juo susidūrė.

Institucijos 2021 m. liepos 16 d. administracinio nusižengimo nutarimu Nr. 30-ANR_N-6863-2021 A. L. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 70 eurų bauda.

A. L. skundu prašo panaikinti Institucijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad priimdami skundžiamą nutarimą, policijos pareigūnai neištyrė visų reikšmingų įrodymų, turinčių reikšmės jo kaltės nustatymui, nevertino 2021 m. gegužės 21 d. ekspertizės akto Nr. 11 K-171 (21) išvadų visų faktinių aplinkybių kontekste, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių buvimo jo veikoje. Kaip matyti iš eismo įvykio vaizdo įrašo, dar prieš įvažiuodamas į antrą eismo juostą jis buvo sustojęs pirmojoje eismo juostoje. Šio sustojimo metu įvertino situaciją, taip pat pamatė, kad sunkvežimyje „(duomenys neskelbtini)“, prieš kurį ketino įvažiuoti, buvo sumontuotas priekinis veidrodis, leidžiantis sunkvežimio vairuotojui labai aiškiai matyti, kas darosi jo automobilio priekyje. Tai, kad sunkvežimyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumontuotas priekinis veidrodis, patvirtina jo po eismo įvykio darytos nuotraukos, kurios pridedamos prie šio skundo. Be to, pats dirbo sunkvežimio (vilkiko) vairuotoju ir žino, koks yra matomumas iš sunkvežimio kabinos (net ir be priekinio veidrodžio). Pačiam vairuojant sunkvežimį ne kartą teko įleisti panašiai prieš jį persirikiuojančius lengvuosius automobilius, kuriuos iš savo vietos galėdavo puikiai matyti. Tad įvykio dieną, vairuodamas automobilį „F. F.“, prieš pradėdamas manevrą, įvertino situaciją, todėl iš lėto, atsargiai įvažiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, sustodamas joje prieš sunkvežimį „(duomenys neskelbtini)“ (iki susidūrimo antroje eismo juostoje praleido daugiau nei 10 s) buvo visiškai įsitikinęs, kad yra matomas jo vairuotojui ir negalėjo tikėtis ir numanyti, kad jį matydamas sunkvežimio vairuotojas pradės važiuoti ir atsitrenks į jo automobilį. Tai, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas galėjo jį matyti, patvirtina ir eksperimentas, aprašytas 2021 m. kovo 5 d. specialisto išvadoje Nr. SPI-01 (21). Taip pat nori atkreipti dėmesį, kad įvykis įvyko esant automobilių spūsčiai (sangrūdai). Akcentuoja, kad į gretimą eismo juostą rikiavosi ne todėl, kad norėjo greičiau pravažiuoti spūstį, o esant būtinybei (KET 110 punktas), norėdamas toliau esančioje (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukti kairėn, ką pagal ženklinimą buvo galima padaryti tik iš dviejų kairių kraštinių eismo juostų, o ne iš pirmos (kraštinės dešinės) juostos, į kurią įvažiavo iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės ir kuria judėjo prieš persirikiavimą. Institucija, atliekanti tyrimą, neatliko matomumo eksperimento, kurio metu būtų nustatyta, ar sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas galėjo matyti priekyje stovintį jo automobilį „F. F.“ (tiek tiesiogiai, tiek per priekinį veidrodį). Byloje be jokių papildomų aplinkybių tyrimo padaryta niekuo nepagrįsta išvada, kad vairuotojas jo nematė. Tuo tarpu 2021 m. kovo 5 d. specialisto išvadoje Nr. SPI-01 (21) esančio matomumo eksperimento rezultatai (pagal kuriuos automobilis „F. F.“ buvo matomas iš sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“) liko nevertinti, ignoruojami, jais nesivadovaujama, taip pat nenurodoma, kodėl šio eksperimento rezultatai galėtų būti nepriimtini.

Institucija atsiliepimu prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad 2021 m. gegužės 21 d. LTEC Ekspertizės akto Nr. 11 K-171 (21) išvadoje nurodyta, jog techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. L. veiksmai, - esant nepakankamam manevrui tarpui tarp antroje eismo juostoje stovinčių transporto priemonių, prieš pat automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalinai įvažiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, tai yra neužbaigdamas manevro, sudarė kliūtį automobiliui „(duomenys neskelbtini)“. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, asmenų paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, 2021 m. gegužės 21 d. LTEC Ekspertizės aktas Nr. 11K-171(21) ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Nekyla abejonių, kad A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu A. L. palaikė skundo reikalavimus, paaiškino, kad jis iš pirmos juostos rikiavosi į antrą juostą. Sustojo, laukė kol užsidegs žalia šviesa. Jis stovėjo apie 10 s ir pajuto smūgį į šoną. Ten sustojo, nes priešais stovėjo kitas automobilis. Jo nuomone, kol jis ten stovėjo, jį sunkvežimio vairuotojas turėjo pastebėti per veidrodį išsikišusį į priekį, esantį dešinėje pusėje. Veidrodis yra išgaubtas, būtent tam, kad matytų šalia esančius automobilius. Jis pateikė nuotraukas, kuriose matosi tas veidrodis. Jie atliko nepriklausomą eksperimentą, ir atkūrė tą situaciją, kurioje jie buvo su vilkiku. Jo metu nustatyta, kad vilkiko vairuotojas turėjo jį matyti.

Teismo posėdžio metu ekspertas V. P. nurodė, kad ekspertizę atliko pagal pateiktą medžiagą. Duodamas išvadą vertino abiejų vairuotojų veiksmus, susijusius su eismo įvykiu. Lengvojo automobilio vairuotojo, kuris esant nepakankamam manevrui tarpui, dalinai įvažiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, ir būdamas ten tam tiktą laiką, sudarė kliūtį automobiliui „(duomenys neskelbtini)“. Laiko nevertino, nes tai ne jo kompetencijos sritis. Pajudėjus kolonai krovininis automobilis priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į automobilio „F. F.“ kairiojo šono galinę dalį, galinio kairiojo rato nišos užpakalinio krašto srityje. Atsižvelgiant į turimą medžiagą jis pateikė išvadą, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. L. veiksmai, t. y. neužbaigtas manevras. Vertinti vilkiko vairuotojo veiksmus jis negalėjo, nes neturėjo duomenų, kaip jis gali stebėti eismą, kuris yra ties automobilio priekine dalimi, t. y. matomumas. Todėl išvada yra sąlyginė - jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio krovininio automobilio vairuotojas turėjo objektyvią galimybę matyti kliūtį, tada vilkiko vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Pačios situacijos pradžia prasideda ne nuo vilkiko vairuotojo veiksmų, o nuo lengvojo automobilio vairuotojo veiksmų. Ar kistų jo išvada dėl priežastinio ryšio, jei būtų duomenų apie vilkiko vairuotojo matymo galimybes, tai šioje situacijoje be objektyvių duomenų yra ir subjektyvūs, t. y. turint informaciją kaip matosi automobilis, reikia atsižvelgti į krovininio automobilio vairuotojo galimybę matyti kliūtį, suvokti, kad pasikeitė eismo situacija ir ar jam pakanka laiko priimti tinkamą sprendimą nejudėti ir neatsitrenkti į priekyje esančią kliūtį. Reikėtų įvertinti be tik objektyvias, bet ir subjektyvias sąlygas. Šiai dienai jis negali atsakyti ko reikėtų ir kas būtų, jei būtų ir kas bus - sudėtinga spręsti. Vertinimas daromas iš visų surinktų duomenų. Matomumo sąlygos paprastai nustatomos eksperimento būdu. Situacijos vertinimui svarbu vairuotojo matymas. Subjektyvius duomenis, jie kaip ekspertai, vertinti negali, tą turi padaryti teismas. Jei eksperimento metu statistui pasakai, kad dabar tokioje pusėje kažkas bus, tai jis tą pusę ir stebi, tačiau jei jam nieko nesakai – jis paima ir pervažiuoja bei sutraiško manekeną. Va tai ir yra subjektyvioji pusė, kurios jis negali įvertinti. Jei eksperimento metu kategoriškai bus pasakyta, kad galima pastebėti arba matoma kliūtis, tai viskas aišku.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismo posėdžio metu A. L. paaiškino, kad persirikiavęs dalinai iš pirmos juostos į antrą juostą, sustojo ir stovėjo apie 10 s, kai pajuto smūgį į šoną, jo nuomone, kol jis ten stovėjo, jį sunkvežimio vairuotojas turėjo pastebėti per veidrodį išsikišusį į priekį, esantį dešinėje pusėje. Teismo posėdžio metu ekspertas V. P. paaiškino, kad vertinti vilkiko vairuotojo veiksmus jis negalėjo, nes neturėjo duomenų, kaip jis gali stebėti eismą, kuris yra ties automobilio priekine dalimi, t. y. matomumas, todėl jo išvada yra sąlyginė - jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio krovininio automobilio vairuotojas turėjo objektyvią galimybę matyti kliūtį, tada vilkiko vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Iš aptartų A. L. ir eksperto paaiškinimų, taip pat iš kitų byloje esančių duomenų, teismas sprendžia, kad eismo įvykio kilimą galėjo lemti ne tik automobilio „F. F.“ vairuotojo A. L. veiksmai, bet ir krovininio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo veiksmai. Taigi siekiant nustatyti, kurio iš susidūrusių automobilių vairuotojo veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, teismo nuomone, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. patikrinti A. L. nurodytas aplinkybes dėl krovininio automobilio veidrodžio, leidžiančio sunkvežimio vairuotojui labai aiškiai matyti, kas darosi jo automobilio priekyje, galimai atlikti eksperimentą dėl galimybės pamatyti kliūtį susidariusioje situacijoje, gauti eismo įvykio ekspertų paaiškinimus, ir atlikti kitus ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus, o surinkus visus galimus reikšmingus duomenis, esant būtinumui, paskirti ir eismo įvykio ekspertizę.

Esant išdėstytam, Institucijos 2021 m. liepos 16 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-6863-2021 naikinamas, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai nusižengimui tirti iš naujo, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-6863-2021 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.