Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje supaprastinto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. A., M. A. ir Š. A. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai A. A., M. A., ir Š. A., siekdami taikiai išspręsti kilusį ginčą bei užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jų 2018 m. lapkričio 5 d. pasirašytą taikos sutartį.

Taikos sutartį atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Teismas priima sprendimą patvirtinti šalių taikos sutartį įvertinęs šalis siejančius teisinius santykius, kurių pobūdį teismas nustato, įvertinęs prie prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo pridėtus įrodymus.

Iš prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai taikos sutartimi siekia sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz.: daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo. Taikos sutarties sąlygomis siekiama disponuoti nekilnojamuoju turtu (nuosavybės teisės perleidimu). Niekas nekliudo šalims atitinkamus sandorius patvirtinti notarine tvarka, todėl šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo vertintinas ne kaip kilusio ginčo sprendimas, bet kaip siekis perkelti teismui notaro funkcijas. Be to atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie asmenis, kurie priėmė palikimą mirus Z. A. ir kas gali disponuoti paveldimu turtu, kadangi butas A. A. ir Z. A. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjų prašymas netenkintinas – atsisakytina patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjų A. A., M. A. ir Š. A.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja priėmimo dieną.