- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-13
- Bylos Nr.
- eAS-492-1188/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03876-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 43.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija) dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (toliau – ir Nutarimas), prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti, kad antri metai pareiškėjui neleidžiama teisme apginti savo teises ir priteisti iš atsakovo – už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią / nepagarbią laikyseną, jo atsakomybės, savo veiksmams / neveikimui / vilkinimui / elgsenai, stoką bei nepagarbą / ignoravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, etikos / moralės kodeksams / principams, priesaikai, valstybei, žmogui – 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą; 3) pripažinti, kad savalaikis nenagrinėjimas teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbo santykių, ne tik neatitinka Nutarime nurodytų teiginių, bet ir elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, demokratinės valstybės sampratos / esmės; 4) išreikalauti iš atsakovo vykdomąją bylą; 5) atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki teisme nebus išnagrinėtos administracinių / tarnybinių ginčų, darbo santykių sąmoninga tyčia įšaldytos bylos ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą).
Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pažymėjo, jog pareiškėjo skundo reikalavimai pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo Nutarime, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės, tai pat pripažinti, kad savalaikis nenagrinėjimas teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbo santykių, ne tik neatitinka Nutarime nurodytų teiginių, bet ir elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, demokratinės valstybės sampratos / esmės, negali būti savarankišku skundo teismui dalyku, kadangi jais išreiškiama pareiškėjo pozicija ir prašoma tam tikrų aplinkybių pripažinimo bei konstatavimo, o tokie reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ir nenagrinėtini teismo ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, teismas pažymėjo, jog vykdymo procesus vykdo antstolis (CPK 625 str. 1 d.). Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus gali vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis, o vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas, vadovaudamas CPK normomis. Administraciniams teismams nėra priskirta spręsti ginčo klausimų vykdymo procese. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skundo reikalavimas, susijęs su vykdymo veiksmais nėra susijęs su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl jį taip pat atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas analogišką pareiškimą (skundą) su tais pačiais reikalavimais ir tam pačiam atsakovui yra pareiškęs Regionų administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eI2-23974-621/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-03881-2025-5) atsisakyta priimti, Nr. eI2-23892-505/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-03852-2025-3) ir kitose bylose. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo Nutarime, neatitinka tikrovės; priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktuose nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Skundą atsisakoma priimti, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).
Šiuo atveju, pagal pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes nutarties priėmimo metu, nebuvo iškelta administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nurodytose administracinėse bylose Nr. eI2-23974-621/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-03881-2025-5), Nr. eI2-23892-505/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-03852-2025-3) pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, taigi nėra jokio pagrindo sutikti, kad teisme yra iškelta ir priimta nagrinėti analogiška byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Vertinant, ar pareiškėjo pareiškimas (skundas) turėjo būti priimtas nagrinėti, akcentuotina, kad įvertinus pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimus akivaizdu, jog tokie reikalavimai administraciniame teisme nėra nagrinėjami ir negali būti nagrinėjami.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jeigu teismas, motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo (pareiškimo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas (pareiškimas) nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo ir kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų bei antstolio veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Pažymėtina, kad tokios pat nuostatos, esant analogiškai situacijai, laikomasi ir ankstesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-815/2026; 2026 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-424-525/2026; 2026 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-415/2026; 2026 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-552/2026; ir kt.).
Pareiškėjas skunde (pareiškime) prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.). Administracinėse bylose reikšmingos aplinkybės ir jas patvirtinantys faktai sudaro pareiškėjo reikalavimų pagrindą, kai nėra priimamas nagrinėti konkretus pareiškėjo skundo reikalavimas – dalykas, administracinė byla vien dėl faktų nustatymo negali būti pradėta.
Pareiškėjas prašė pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).
Pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, tačiau iš esmės padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.