- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-912-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Kristina Domarkienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- J. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-353-637/2019 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei J. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo ir atsakovės J. A. priešieškinį ieškovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą, prašydamas: nutraukti santuoką tarp jo ir J. A. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo butas); priteisti atsakovei J. A. 10 752 Eur kompensaciją; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.
2. Atsakovė J. A. pateikė priešieškinį, prašydama: nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; jai priteisti Ginčo butą ir priteisti iš jos 13 140 Eur kompensaciją ieškovui už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę – A., jai iki santuokos turėtą pavardę – P.; atidėti 13 140 Eur kompensacijos mokėjimą 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovo A. A. ieškinį bei atsakovės J. A. priešieškinį tenkino iš dalies ir, be kita ko, nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisė ieškovui A. A. ir J. A. po ½ dalį Ginčo buto asmeninės nuosavybės teise.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė 1995 m. kovo 8 d., o Ginčo butą šalys įsigijo daugiau nei po metų – 1996 m. gegužės 28 d. Ieškovas, nors buvo teismo įpareigotas, nepateikė įrodymų, kad visą už parduotą pradinį butą gautą sumą išlaikė visus metus ir kad būtent visa ši pinigų suma buvo panaudota Ginčo buto pirkimui. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad Ginčo butui įsigyti panaudojo jos asmeniškai skolintas lėšas, o butas buvo pirktas už daugiau nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismas pažymėjo, kad ieškovas taip pat nepaneigė atsakovės paaiškinimų, kad ji galėjo turėti ir asmeninių santaupų. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nedalyvavo sudarant Ginčo buto pirkimo sandorį, kiekvienas liudytojas perpasakoja tai, ką girdėjo iš ieškovo ir atsakovės.
5. Tiek ieškovas, tiek atsakovė įsigyjant ginčo butą buvo dirbantys, tad gavo pajamas, kurios, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio, laikytinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Todėl teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kuri nors iš šalių Ginčo butui įsigyti panaudojo savo asmenines lėšas. Kaip ir šalys nepateikė įrodymų, kad už asmenines lėšas buvo atlikti tam tikri buto remonto darbai. Šalys nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendras sutuoktinių turtas, kitaip tariant, bendroji jungtinė nuosavybė.
6. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė teismui, kad nei vienas iš jų neturi tikslo gyventi šiame bute. Atsakovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas dėl savo sveikatos būklės gyvena pas seserį, be to yra pensinio amžiaus, nedirbantis, todėl priteisus jam visą butą nepajėgtų jo išlaikyti. Abi šalys patvirtino teismui, kad neturi lėšų kompensacijai išmokėti. Abiejų šalių tikslas yra parduoti butą ir tik tokiu būdu abi šalys turėtų realią galimybę išmokėti kitai šaliai kompensaciją.
7. Teismas konstatavo, kad nenustačius teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, Ginčo butas, kurio rinkos vertė yra 43 800 Eur, dalintinas lygiomis dalimis, kiekvienai šaliai priteisiant po ½ dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas A. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą dalyje dėl turto padalinimo ir priteisti ieškovui Ginčo butą, atsakovei J. A. priteisiant 10 752 Eur kompensaciją iš ieškovo už jam tenkantį butą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovė turi asmeninės nuosavybės teisėmis kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji gali gyventi, o ieškovas kito nekilnojamojo turto neturi, turi sveikatos problemų, dėl kurių jam būtų labai sudėtinga keisti gyvenamąją vietą. Teismas neatkreipė dėmesio į šias aplinkybes bei į tai, kad esant šalių konfliktiškiems santykiams gyvenimas viename bute būtų neįmanomas.
8.2. Priešingai nei konstatavo teismas, ieškovas ne kartą nurodė, kad turi galimybių iš karto sumokėti piniginę kompensaciją atsakovei – ieškovo sesuo N. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad gali paskolinti ieškovui tam tikslui reikalingą pinigų sumą.
8.3. Ieškovas savo ieškinyje prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad buto įgijimui buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus jo asmeninį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė ir dabar priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis, o tai reiškia, kad atsakovė neprisidėjo prie bendros nuosavybės įsigijimo asmeninėmis lėšomis. Santaupų galėjo turėti ne tik atsakovė, bet ir ieškovas. Tuo labiau, kad jo pajamos, kaip jūreivio, buvo žymiai didesnės už atsakovės pajamas.
Atsiliepimas
9. Atsakovė J. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovė taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovas neįrodė pagrindo nukrypti santuokos metu įgyto turto padalijimo lygiomis dalimis principo. Jis teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo išplaukęs dirbti į jūrą ir sudarant sandorį nedalyvavo bei su pačiais pardavėjais niekada nebendravo.
9.2. Ieškovas visiškai neprisideda prie turto išlaikymo išlaidų jau 10 metų, t. y. visiškai nedengia Ginčo buto komunalinių mokesčių, juos apmokėti palieka atsakovei. Savo tokį elgesį pateisino atsakovės gaunamomis didesnėmis pajamomis.
9.3. Ieškovo darbas buvo nepastovus – jis tris mėnesius dirbdavo jūroje, likusius tris būdavo namuose Klaipėdoje. Iš gautų pajamų šalys santaupų nesukaupdavo, nes gautą didesnį užmokestį ieškovas išleisdavo buvimo Klaipėdoje metu. Ieškovas sudarydamas santuoką su atsakove neturėjo jokių santaupų. Be to, iš abiejų sutuoktinių pajamų tris kartus buvo atliktas Ginčo buto kapitalinis remontas.
9.4. Nėra pagrindo tikėti ieškovo teiginiais, kad jis turi galimybę sumokėti atsakovei kompensaciją už Ginčo butą iš pasiskolintų iš sesers lėšų. Po priesaikos teismui davimo ieškovo sesuo N. S. nurodė, kad kompensacijos dydžio santaupų ji neturi. Lėšas gautų pasiėmusi kreditą iš banko. Vis tik įvertinus jos amžių (70 metų), abejotina, ar jai bus suteiktas reikalingas kreditas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Atsakovė J. A. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – jos banko sąskaitos išrašo kopiją ir 2019 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymo kopiją. Prašyme atsakovė nurodo, jog vis tik pritaria ieškovo apeliacinio skundo argumentui, kad Ginčo butas turėtų būti priteistas tik vienai iš šalių, kitai sumokant kompensaciją, o teikiami nauji įrodymai patvirtina, kad atsakovė gali sumokėti kompensaciją.
13. Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovės teikiamą prašymą, taip pat pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus – banko išrašys, pareiškimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkui kopiją bei jo neįgaliojo pažymėjimo kopiją. Ieškovas nurodo, kad šie nauji įrodymai atsirado po skundžiamo sprendimo priėmimo.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
15. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).
16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga bei su šalių teikiamų naujų įrodymų turiniu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nėra nepagrįstai atsisakęs priimti šių naujų įrodymų, todėl ši sąlyga išimties iš CPK 314 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės taikymui nėra nustatyta. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti ir vėliau atsiradusios būtinybės teikti tokius rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismui, nes jie nei gali patvirtinti, nei paneigti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Tuo labiau, kad atsakovės pateiktas prašymas savo esme yra apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jos priešieškinį – priteisti atsakovei Ginčo butą, o ieškovui kompensaciją iš atsakovės už jai tenkantį būtą. Atsakovė yra praleidusi CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, o prašymo atnaujinti praleistą terminą nėra pateikusi.
17. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tiek ieškovo, tiek atsakovės teikiamus naujus įrodymus atsisakytina priimti ir jie grąžintini juos padavusiems asmenims.
Dėl Ginčo buto padalinimo
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padalino santuokos metu įgytą turtą – priteisė ieškovui A. A. ir J. A. po ½ dalį Ginčo buto asmeninės nuosavybės teise.
19. Ieškovas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nukrypti santuokos metu įgyto turto padalijimo lygiomis dalimis principo, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, į Ginčo buto pirkimui ieškovo panaudotą didesnę pinigų sumą, į ieškovo sesers galimybę jam paskolinti pinigus kompensacijai sumokėti bei į tai, kad atsakovė turi kitą butą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais.
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).
21. CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, konstatavęs, jog nei ieškovas, nei atsakovė nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendras sutuoktinių turtas, taip pat nustatęs, kad nei viena iš šalių neturi tikslo gyventi šiame bute ir neturi asmeninių lėšų kompensacijai išmokėti.
24. Teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui ir papildomai pažymi, kad, kaip nustatyta bylos duomenimis, Ginčo bute nei viena iš šalių šiuo metu negyvena ir neturi tikslo jame gyventi, o Ginčo butą siekia parduoti. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
25. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
28. Atsakovė pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, pagal kurią atsakovė patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų „už atstovavimą apeliaciniame procese“.
29. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
30. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas nėra didelės apimties, byloje nekeliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė tas pats advokatas, atstovavęs atsakovę ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o dauguma atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų jau buvo išsakyti ankstesniuose bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo įvertinti, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo tenkintas, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip pernelyg didelės. Todėl atsakovei iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 500 Eur.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti ir grąžinti ieškovui A. A. ir atsakovei J. A. jų pateiktus naujus rašytinius įrodymus.
Priteisti atsakovei J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.