- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-1250-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42833-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „Kauko turtai“
- Atsakovas
- UAB „Evectus“, E. N.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kauko turtai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2497-294/2014 pagal ieškovo UAB „Kauko turtai“ ieškinį atsakovams UAB „Evectus“ ir E. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kauko turtai“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Evectus“ ir E. N. 10 000 Lt skolos, 139,73 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad užsiima verslo veikla, susijusia su tarpininkavimu perkant, parduodant bei nuomojant nekilnojamąjį turtą. Atsakovo E. N. prašymu ieškovas jam teikė nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas, nuo 2009 m. lapkričio mėnesio reklamuodamas pardavimui ir nuomai įvairias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. pavasarį atsakovas E. N., nurodydamas, kad yra UAB „Evectus“ darbuotojas ir atstovauja UAB „Evectus“ interesams, kreipėsi į ieškovo įmonės vadovą su prašymu tarpininkauti parduodant atsakovui UAB „Evectus“ priklausančias komercines patalpas. Žodžiu buvo suderintas atlyginimas – 3 proc. nuo turto pardavimo kainos. Tokiu būdu buvo sudaryta sutartis dėl tarpininkavimo paslaugų suteikimo, parduodant komercines patalpas. Ieškovo vadovas 2012 m. birželio 6 d. ir dar keletą kartų aprodė bei pristatė komercines patalpas potencialiems pirkėjams. Atsakovo prašymu komercinės patalpos taip pat buvo reklamuojamos ieškovo interneto svetainėje. Suderinus su atsakovo administratore, komercinės patalpos aprodytos potencialam pirkėjui. 2013 m. liepos 30 d. buvo surašytas turto apžiūros aktas, pagal kurį pirkėjui pavesta tolesnes konsultacijas ir derybas vesti su atsakovu, t. y. patalpų savininku. Nepavykus suderėti turto kainos, ieškovo vadovas tarpininkavo dėl kainos sumažinimo. 2013 m. rugsėjo 11 d. į ieškovą kreipėsi nauja potenciali patalpų pirkėja. Ieškovo vadovas paskambinęs atsakovo administratorei sužinojo, kad patalpos parduotos ieškovo atvestam pirkėjui. Siekdamas gauti atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, ieškovas kreipėsi į atsakovą, tačiau šis atsisakė mokėti pinigus. Ieškovas sumažino tarpininkavimo paslaugų kainą nuo 3 iki 2,5 proc., siekdamas geranoriškai susitarti, tačiau atsakovas paprašė pateikti tarpininkavimo sutartį, o, nesant rašytinės sutarties, atsisakė mokėti. Pažymėjo, kad prašomas sumokėti 2,5 proc. tarpininkavimo mokestis atitinka nekilnojamojo turto tarpininkavimo rinkoje Lietuvoje taikomus įkainius.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Evectus“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai, todėl atsakovui negali kilti prievolė atlikti mokėjimus ieškovo naudai. Ieškovas nėra pardavęs jokio atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto objekto. Apie patalpų pardavimo skelbimų talpinimą ieškovo interneto svetainėje atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį. Pažymėjo, kad ieškinyje minimos komercinės patalpos nebuvo parduotos, o išnuomotos UAB „Lux LT“ trejų metų laikotarpiui su pirmenybės teise pratęsti nuomos sutarties terminą. Vien patalpų plano išsiuntimas elektroniniu laišku neįrodo atsakovo ketinimo sudaryti tarpininkavimo sutartį.
Atsakovas E. N. taip pat prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nei jis, nei atsakovas UAB „Evectus“ nesudarė su ieškovu sutarties dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, ieškovas nebuvo įgaliotas atsakovo vardu atlikti juridinius veiksmus, t. y. ieškoti komercinių patalpų pirkėjų ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, konstatavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo šalys buvo susitarę dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo. Ieškovas sutartinius santykius dėl tarpininkavimo paslaugos grindžia išrašais iš interneto svetainių, nekilnojamojo turto apžiūros aktu, taip pat ieškovo išrašyta atsakovui PVM sąskaita faktūra. Teismo nuomone, ieškovo pateikti dokumentai nėra pakankami įrodymai šalių sutartiniams santykiams patvirtinti. Teismas pabrėžė, kad PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad be pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei apžiūros akto, sudaryto ieškovo ir byloje nedalyvaujančio asmens, ieškovas nepateikė kitų atliktą tarpininkavimo paslaugą patvirtinančių įrodymų. Be to, atsakovas, priešingai nei teigiama ieškinyje, pateikė patalpų nuomos sutartį, kad ginčo laikotarpiu patalpos buvo išnuomotos, o ne parduotos. Pardavimo sandoris įvyko 2013 m. rugsėjo 5 d. Pirkimo sutartyje nėra minimas tarpininkas, t. y. ieškovas.
Taigi teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog šalių susitarimo dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo už ieškovo ieškinyje nurodytą 3 proc. (vėliau – sumažintą 2,5 proc.) atlyginimą nuo parduoto turto vertės ir esminių tokio susitarimo sąlygų nebuvo. Anot teismo, pareiga atsiskaityti atsakovui negali kilti vien tuo pagrindu, kad jis yra siuntęs patalpų planą bei leidęs ieškovui aprodyti patalpas ir (ar) už skelbimų talpinimą interneto svetainėse. Jokio susirašinėjimo (nei raštu, nei el. paštu) su atsakovu, patvirtinančio, kad buvo suderinta galimo tarpininkavimo apimtis bei atlyginimas, nepateikta. Teismas pažymėjo, kad šiai bylai yra svarbu ir tai, kad ieškovas yra profesionalus ūkio subjektas, teikiantis tarpininkavimo paslaugas, susijusias su nekilnojamojo turto perleidimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Kauko turtai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Be teismo sprendime paminėtų įrodymų sutarties sudarymą ieškovo minimomis sąlygomis bei vykdymą ieškovas taip pat grindė savo paaiškinimais, reklamuojamų komercinių patalpų suvestinėmis, elektroninio susirašinėjimo duomenimis, byloje apklaustų liudytojų R. Č. ir R. S. parodymais, taip pat kitais įrodymais. Teismas, netinkamai taikęs CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą, galimai dėl šios priežasties sprendime nepagrįstai neanalizavo ir nesirėmė liudytojų parodymais.
2. Priešingai nei teigė atsakovai, dėl visų esminių sutarties sąlygų buvo susitarta, todėl laikytina, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta.
3. Pradinį susitarimą dėl 3 proc. nuo patalpų pardavimo kainos atlyginimo patvirtina ir pati parduodamų patalpų kaina, nurodyta interneto svetainėse (412 000 Lt). Ši suma (3 proc. nuo pardavimo kainos) yra netgi mažesnė už vidutines Lietuvos rinkoje taikomas kainas, taip pat ji netiesiogiai patvirtina atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sudarymo faktą.
4. Nors atsakovas E. N. yra tik UAB „Evectus“ akcininkas ir formaliai nelaikytinas UAB „Evectus“ atstovu, tačiau ieškovo argumentai ir įstatymų analizė patvirtina, kad jis veikė UAB „Evectus“ naudai ir interesais, t. y. faktiškai atstovavo UAB „Evectus“ santykiuose su ieškovu, todėl UAB „Evectus“ atsirado visos iš sutarties kylančios teisės ir pareigos (CK 2.133 str. 2, 3 d.). Tačiau jeigu, teismo manymu, nebūtų pakankamo pagrindo atlyginimą už suteiktas paslaugas priteisti iš atsakovo UAB „Evectus“, atlyginimas turėtų būti priteistas iš atsakovo E. N. (CK 2.133 str. 8 d.).
5. Teismas atsakovui UAB „Evectus“ priteisė nepagrįstai didelę bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai UAB „Evectus“ bei E. N. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo susiklostę jokie sutartiniai santykiai. Ieškovas neįrodė, kad atsakovai išreiškė valią sudaryti sutartį ir dar tokiomis sąlygomis, kurias nurodo ieškovas. Remiantis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, atlygintinų paslaugų teikimo sutartį galima laikyti sudaryta, jei jos šalys susitaria dėl konkrečių paslaugų teikimo ir kainos, o to ieškovas neįrodė. Atsakovas UAB „Evectus“ neužsiima patalpų pardavimu ir, galiojant patalpų nuomos sutarčiai, neturėjo jokių ketinimų parduoti (duomenys neskelbtini) esančių patalpų. Be to, jei kildavo būtinybė parduoti patalpas, tuo užsiimdavo UAB „Mobusta“. Praktikos sudaryti žodines sutartis dėl patalpų pardavimo niekada nebuvo. Nors CK atlygintinų paslaugų teikimo sutartims nekelia privalomos rašytinės formos, vargu ar rimta nekilnojamojo turto bendrovė sudarinėtų žodines sutartis ir žodžiu tartųsi dėl tarpininkavimo mokesčio, kuris sudaro penkiaženklę sumą. Tai, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, reiškia, kad ieškovas veikė savo rizika, todėl negali tikėtis pasipelnyti atsakovų sąskaita.
2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra pakankamų susitarimo įrodymų. Svarbiausia yra ne įrodymų kiekybė, į ką apeliuoja ieškovas, bet jų kokybė. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai yra sudaryti išimtinai jo paties, todėl vertintini kritiškai. Sutarties sudarymo fakto neįrodo ir kiti ieškovo nurodomi įrodymai, be kita ko, elektroninis laiškas, kuriuo ieškovui buvo persiųstas patalpų planas. Kaip teisingai pažymėjo teismas, pareiga atsiskaityti negali kilti vien tuo pagrindu, kad atsakovas UAB „Evectus“ yra siuntęs ieškovui patalpų planą ar kad ieškovas buvo atvykęs padaryti keletą nuotraukų – tai galėjo būti daroma dėl įvairių priežasčių. Ieškovo akcentuojamas patalpų apžiūros aktas rodo, kad tam tikri sutartiniai santykiai galėjo susiklostyti tarp pirkėjos ir ieškovo, tačiau atsakovai čia niekuo dėti. Be to, įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) esančios patalpos buvo pastatytos ir pardavinėjamos UAB „Mobusta“, darytina išvada, kad ieškovas tiesiog galėjo pasinaudoti viešai visiems prieinama informacija ir be atsakovų žinios www.mobusta.lt tinklalapyje patalpintus skelbimus naudoti savo reikmėms, sudarydamas tarpininkavimo paslaugų teikimo įspūdį. Tokia nekilnojamojo turto bendrovių praktika Lietuvoje nėra neįprasta. Ieškovui tvirtinant, kad jis su atsakovu UAB „Evectus“ buvo sudaręs atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, o atsakovams tai neigiant, įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovas, prieš sudarant tariamą paslaugų sutartį, būtų įvykdęs CK 6.719 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, kaina ir t. t.
3. Atsakovas E. N. negali būti solidariai atsakingas su atsakovu UAB „Evectus“. Kita vertus, atsakovas UAB „Evectus“ nebuvo įgaliojęs atsakovo E. N. veikti įmonės vardu ir sudaryti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį.
4. Teismas pagrįstai priteisė visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialiosios ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo nustatant, ar tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo sutartis.
Ieškovas įrodinėja, kad su atsakovu žodžiu sudarė tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą sutartį, kurios pagrindu suteikė paslaugas – ieškovo vadovas 2012 m. birželio 6 d. ir dar keletą kartų aprodė bei pristatė komercines patalpas potencialiems pirkėjams; atsakovo prašymu komercinės patalpos taip pat buvo reklamuojamos ieškovo interneto svetainėje; suderinus su atsakovo administratore, komercinės patalpos aprodytos potencialam pirkėjui; 2013 m. liepos 30 d. buvo surašytas turto apžiūros aktas, pagal kurį pirkėjui pavesta tolesnes konsultacijas ir derybas vesti su atsakovu, t. y. patalpų savininku; nepavykus suderėti turto kainos, ieškovo vadovas tarpininkavo dėl kainos sumažinimo. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo susiklostę jokie sutartiniai santykiai.
Bendrosios sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.); sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.); šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 2 d.).
Nagrinėjamam ginčui aktualios atlygintinų paslaugų tiekimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos nustato, kad tokia sutartimi viena šalis (paslaugos teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti šiam tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.). Paslaugų paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 str. 1 d.). Teismas, aiškindamas šalių sudarytos sutarties sąlygas ir spręsdamas iš sutartinių santykių kilusius ginčus, nuo sutarties sąlygų turinio gali nukrypti tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad ginčo šalys buvo susitarę dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš tiesų, egzistuoja netiesioginių įrodymų (pavyzdžiui, išrašai iš interneto svetainių, nekilnojamojo turto apžiūros aktas, ieškovo atsakovui išrašyta PVM sąskaita faktūra), jog tarp šalių galimai buvo susiklostę bendradarbiavimo santykiai, tačiau šie įrodymai nepatvirtina, jog šalys susitarė dėl tarpininkavimo, parduodant atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o būtent, kad šalys sulygo esmines sutarties sąlygas, tarp jų ir atlygį dėl tarpininkavimo mokesčio, kaip to reikalauja CK 6.716 straipsnio 1 dalis.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip ne kartą konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).
Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra profesionalas, teikiantis nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo paslaugas, dėl ko jam taikomi aukštesni elgesio standartai, o jo pateikti dokumentai nėra pakankami įrodymai šalių sutartiniams santykiams patvirtinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Būtent ieškovui, nesudariusiam rašytinės sutarties su atsakovu dėl tarpininkavimo paslaugų parduodant nekilnojamąjį turtą tekimo, tenka su jo tiesioginiu verslu susijusi rizika.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui iš ieškovo, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, priteisia 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) (CPK 93 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Kauko turtai“ (juridinio asmens kodas 300636866) atsakovui UAB ,,Evectus“ (juridinio asmens kodas 302566352) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.