- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e2YT-11571-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06819-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Pareiškėjas
- T. L.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., D. K.
- Advokatai
- Eva Jankovska
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. L. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: A. K., D. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja T. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti 1997 m. vasario 13 d. sudarytą ir Vilniaus miesto 14-notarų biuro notarės R. B. patvirtintą sutartį (toliau – ir Sutartis), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pareiškėja T. L. įsigijo žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ir pastatą-sodo pastatą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas).
2. Pareiškėja nurodo, kad tarp jos ir suinteresuoto asmens A. K. 1997 m. vasario 13 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėja pirko, o suinteresuotas asmuo pardavė sodo namą, esantį 800 kv. m. žemės sklype, ir 0,08 ha žemės sklypą, esančius sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto 14-o notarų biuro notarės R. B. Sutartyje buvo nurodyta, kad sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota valstybės įmonės (toliau – VĮ) RIPP biure Vilniaus filiale, o neįregistruota sutartis juridinės galios neturi. Pareiškėja nurodo, kad per nurodytą terminą to nepadarė, o jai nuvykus į VĮ Registrų centrą konsultacijos dėl galimybės užregistruoti sutartį, jai buvo paaiškinta, kad praleistas 3 mėnesių įstatyme nustatytas terminas, kuris gali būti atnaujintas tik teismine tvarka. Pareiškėjos teigimu, ji praleido 3 mėnesių terminą įregistruoti sutartį dėl savo teisinio neišprusimo – ji nesuprato sutarties punkto dėl sutarties įregistravimo ir įregistravimo reikšmės. Pareiškėja manė, kad sandorį turi užregistruoti pardavėjas arba notaras. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad sutartis suteikia jai visas nekilnojamojo turto savininko teises. Iš karto po sandorio sudarymo pareiškėja su motina naujai įsigytame sodo name apsigyveno, sklypo ir sodo dokumentus paėmė pareiškėjos motina ir laikė pas save. Pareiškėja taip pat nurodo, kad sutarties neįregistravimo faktas nesukėlė jai jokių neigiamų pasekmių – pareiškėja neturėjo jokių kliūčių sudaryti sutartį dėl elektros energijos teikimo ir įstoti į sodo bendriją, pareiškėja mokėjo komunalinius mokesčius, sodo bendrijos nario įmokas. Pareiškime taip pat nurodoma, kad kadastrinius matavimus atliekantis kaimynas paaiškino pareiškėjai, jog jai priklausantis žemės sklypas užregistruotas kito asmens vardu, todėl pareiškėja ėmėsi priemonių, siekdama sodo sklypą su namu užregistruoti savo vardu. Pareiškėja taip pat pažymi, kad sąžiningai įgijo ir valdė nekilnojamąjį daiktą. Be to, sandorio sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių buvo visiškai įvykdytas – A. K. siekė parduoti, o pareiškėja pirkimo pagrindu siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą, už jį sumokėjo reikalaujamą piniginių lėšų sumą. Minėtas sandoris sudarytas notarine tvarka, šalių valia nustatyta ir įforminta rašytine sutartimi, kaip to reikalavo įstatymas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašo netenkinti pareiškėjos pareiškimo ir priteisti iš pareiškėjos visas suinteresuoto asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad sutartis per tris mėnesius turėjo būti įregistruota VĮ RIPP biuro Vilniaus filiale ir Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos valstybinės žemės kadastro duomenų registre. Minėta pareiga įrašyta pačioje sutartyje ir šią pareigą aiškiai ir suprantamai pareiškėjai išaiškino notarė šalims pasirašant sutartį. Pareiškėja privalėjo įregistruoti sutartį iki 1997 m. gegužės 13 d., terminas praleistas 27 metus. Nustatytu laiku pareiškėjai neįregistravus sutarties, ji neteko juridinės galios. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia termino praleidimą, yra neatitinkančios tikrovės, kadangi pareiškėja sudariusi sutartį žinojo ir suprato, kad ji privalo sutartį įregistruoti viešuosiuose registruose. Be to, suinteresuotas asmuo ją nuolat ragino imtis teisinių veiksmų dėl sutarties įregistravimo, tačiau pareiškėja tai daryti kategoriškai atsisakydavo ir vengė inicijuoti teisinius procesus dėl sutarties įregistravimo viešuosiuose registruose. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėja tyčia sutarties neįregistravo viešuosiuose registruose, nes norėjo išvengti galimo išieškojimo iš šio turto, kadangi pareiškėja turėjo skolų ir jos atžvilgiu buvo vykdomi skolų išieškojimai antstolių kontorose. Toks pareiškėjos elgesys laikomas piktnaudžiavimu teise. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad tik po to, kai pas pareiškėją 2024 metų balandžio mėnesio pradžioje nuvyko suinteresuoto asmens įgaliotas asmuo V. S. ir pareikalavo išsikelti iš turto, pareiškėja kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę, po ko buvo pateiktas pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad nuo sutarties sudarymo buvo priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusių laiku jai įregistruoti sutartį per nustatytą terminą. Be to, pareiškėjos nurodytos priežastys dėl teisinio neišprusimo yra subjektyvaus pobūdžio bei neatitinkančios tikrovės. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad sutarčiai netekus juridinės galios, suinteresuotas asmuo geranoriškai leido pareiškėjai gyventi turte iki atskiro pareikalavimo išsikelti. Suinteresuotas asmuo nuo sutarties sudarymo iki šiol moka už turtą žemės mokestį ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažymi, kad pareiškėja neprižiūri ir netvarko žemės sklypo taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, žemės sklype laiko įvairiarūšes atliekas. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybės administracija suinteresuotam asmeniui 2024 m. gegužės 9 d. surašė nutarimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Taip pat pareiškėja neprižiūri ir netvarko sodo pastato. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad jis turtą įgijo santuokos metu kartu su sutuoktine D. K. Turtas sutarties sudarymo metu jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Sutuoktinė D. K. sutarties sudarymo metu ir vėliau sutikimo bei pritarimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto perleidimui neišreiškė, dėl to turtas negali būti perleistas pareiškėjai, nes būtų pažeistos D. K. nuosavybės teisės.
4. Suinteresuotas asmuo D. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu nesutinka, prašo netenkinti pareiškėjos pareiškimo dėl praleisto termino atnaujinimo ir priteisti iš pareiškėjos visas suinteresuoto asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo papildomai nurodo, kad A. K. turtą įgijo santuokos metu kartu su ja, sutuoktine. Turtas sutarties sudarymo metu jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ir ji, kaip sutuoktinė, sutarties sudarymo metu ir vėliau sutikimo bei pritarimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto perleidimui neišreiškė. Dėl to turtas negali būti perleistas pareiškėjai, nes būtų pažeistos suinteresuoto asmens D. K. nuosavybės teisės. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad buvo priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusių jai įregistruoti sutartį per įstatyme nustatytą terminą. Suinteresuoto asmens teigimu, nėra pagrindo atnaujinti praleistą sutarties įregistravimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėja T. L. ir jos atstovė advokatė Eva Jankovska papildomai paaiškino, kad 1997 m. vasario 12 d. pareiškėjos motina pardavė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir kitą dieną, t. y. 1997 m. vasario 13 d., pareiškėja savo vardu sudarė pirkimo –pardavimo sutartį, pagal kurią už motinos parduoto nekilnojamojo turto lėšas įsigijo žemės sklypą su sodo nameliu. Sandorio sudarymo metu dalyvavo abu suinteresuoti asmenys. Po sandorio sudarymo, kitą dieną pareiškėja su motina įsikėlė į įsigytą turtą, turto dokumentus pasiėmė motina, pati pareiškėja, kuriai tuo metu buvo 27 metai, nežinojo, kokius ji turi atlikti veiksmus įsigijusi turtą, ji nebuvo orientuota į dokumentinį procesą. Paaiškino, kad 2024 m. balandžio mėnesį su pareiškėja susisiekė asmuo, kuris iš pradžių prisistatė įstaigų atstovu, vėliau prisistatė, kad yra suinteresuoto asmens A. K. atstovas V. S., jis su pareiškėja bendravo agresyviai, pareiškėja buvo įbauginta. Vėliau paaiškėjo, kad šis asmuo yra pasistatęs namą šalia esančiame sklype, yra verslininkas, kuris užsiima namų statybomis ir pardavimu. Taip pat paaiškino, kad suinteresuotumą dėl nuosavybės įregistravimo turi tik V. S., o ne A. K. su sutuoktine, ir šiuo atveju siekiama neteisėtu būdu pasinaudoti aplinkybe, jog pareiškėja yra socialiai pažeidžiama. Taip pat paaiškino, kad pareiškėja iki 2013 metų mokėjo mokesčius, tačiau pasikeitus aplinkybėms ir apmokėjimo tvarkai (naudojantis elektronine bankininkyste), pareiškėja nustojo mokėti, kadangi nemoka naudotis kompiuteriu ir jo neturi, mokesčių, susijusių su turtu, mokėjimo pareigą perėmė pareiškėjos motina. Pareiškėja nežinojo, kad suinteresuotas asmuo moka žemės mokestį ir komunalines rinkliavas, susijusias su pareiškėjos turtu, suinteresuotas asmuo dėl to nereiškė pareiškėjai pretenzijų. Be to, per 27 metus nuo sutarties sudarymo suinteresuotas nebuvo atvykęs pas pareiškėją, kartais atvykdavo pas kaimyną. Suinteresuotas asmuo A. K. neturėjo pretenzijų dėl sutarties sudarymo, taip pat suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad nuosavybė nebuvo perduota pareiškėjai ar perduota laikinai ir (ar) su kažkokiais susitarimais. Suinteresuotas asmuo pretenzijas pareiškė tik po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu. Taip pat paaiškino, kad sandorio sudarymo metu pareiškėja skolinių įsipareigojimų neturėjo, pirmas išieškojimas įregistruotas 2007 metais, esami skoliniai įsipareigojimai yra padengti, o išieškojimo sumos nedidelės. Paaiškino, kad šiuo metu pareiškėja investuoja į įsigytą turtą, daro remontą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja T. L. ir suinteresuotas asmuo A. K. 1997 m. vasario 13 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 14-notarų biuro notarės R. B. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią pareiškėja T. L. įsigijo 72,52 kv. m. sodo namą, esantį 800 kv. m. žemės sklype, ir 0,08 ha žemės sklypą, esančius sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Sutarties šalys įvykdė sutartinius įsipareigojimus – pareiškėja T. L. sumokėjo suinteresuotam asmeniui A. K. Sutartyje numatytą turto kainą, o suinteresuotas asmuo A. K. perdavė pareiškėjai turtą, kuriame pareiškėja kartu su motina ir kitais savo šeimos nariais apsigyveno iš karto po Sutarties sudarymo ir gyvena iki šiol, t. y. 27 metus. Kito nekilnojamojo turto pareiškėja neturi.
Dėl praleisto termino atnaujinimo
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Nagrinėjamu atveju Sutartis sudaryta 1997 metais, t. y. iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl sandorio galiojimo vadovaujamasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.
9. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino; dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį daro negaliojančią.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalyje, nustačiusioje, kad dėl svarbių priežasčių praleistą terminą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje gali atstatyti teismas.
11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus; naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams; teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2013).
12. Spręsdami termino nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo klausimą, teismai turi nustatyti, ar sandorio sudarymas, nors jis nebuvo įregistruotas, atitiko šalių valią, ar termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad ji praleido 3 mėnesių terminą įregistruoti sutartį dėl savo teisinio neišprusimo – ji nesuprato sutarties punkto dėl sutarties įregistravimo ir įregistravimo reikšmės, manė, kad sandorį turi užregistruoti pardavėjas arba notaras, buvo įsitikinusi, jog sutartis suteikia jai visas nekilnojamojo turto savininko teises. Pareiškėja nuo pat turto įsigijimo momento su motina apsigyveno įsigytame sodo name. Anot pareiškėjos, apie tai, kad nuosavybės teisė į įsigytą turtą nebuvo įregistruota teisės aktų tvarka, pareiškėja sužinojo 2024 metais, kai kadastrinius matavimus atliekantis kaimynas paaiškino, jog pareiškėjai priklausantis žemės sklypas yra užregistruotas kito asmens vardu, tuomet pareiškėjai nuvykus į VĮ Registrų centrą konsultacijos dėl galimybės užregistruoti pirkimo–pardavimo sutartį, jai buvo paaiškinta, kad praleistas įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas.
14. Nors suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą nesutiko su pareiškėjos nurodomais argumentais dėl termino praleidimo ir nurodė, kad nuolat ragino pareiškėją imtis teisinių veiksmų dėl sutarties įregistravimo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), o pareiškėja tokias suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes neigė. Be to, suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad per 27 metus nuo Sutarties sudarymo iki pareiškimo pateikimo teismui dienos būtų ginčijęs sudarytą sutartį, kreipęsis į pareiškėją su pretenzijomis ir (ar) prašymais išsikraustyti. Suinteresuoto asmens argumentai, kad, sutarčiai netekus juridinės galios, kitaip tariant, praėjus trims mėnesiams nuo Sutarties sudarymo, suinteresuotas asmuo geranoriškai leido pareiškėjai gyventi turte iki atskiro pareikalavimo išsikelti, atmetami kaip faktiškai nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad tokie suinteresuoto asmens argumentai ne tik nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir (ar) kitais faktiniais bylos duomenimis, bet ir neatitinka bendrųjų protingumo bei logikos principų, nes pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nesieja ir nesiejo jokie artimi ryšiai, dėl ko suinteresuotas asmuo būtų „geranoriškai“ leidęs pareiškėjai beveik trisdešimt metų naudotis jo turtu (CK 1.5 straipsnis).
15. Suinteresuoto asmens A. K. atsiliepimo teiginiai, kad pareiškėja piktnaudžiavo teise, kadangi turėjo skolų ir jos atžvilgiu buvo vykdomi skolų išieškojimai antstolių kontorose, todėl tyčia sutarties neįregistravo viešuosiuose registruose, nes norėjo išvengti galimo išieškojimo iš šio turto, taip pat atmetami kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Iš suinteresuoto asmens prašymu teismo išreikalauto Antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad nuo 2008 metų iki 2024 metų pareiškėja turėjo 19 vykdomųjų bylų, tačiau išieškojimo sumos nebuvo didelės (mažiausia išieškoma suma buvo 5,79 Eur, didžiausia išieškota suma – laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. – 2 434,58 Eur), šiuo metu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos, kuriose išieškoma bendra 124,47 Eur suma, kitos vykdomosios bylos baigtos (el. b. 1 t., b. l. 105–111). Taigi, byloje esantys duomenys paneigia suinteresuoto asmens teiginius apie pareiškėjos piktnaudžiavimą teise, kadangi pirmieji išieškojimai vykdyti 2008 metais, t. y. praėjus beveik 11 metų po sutarties sudarymo, ir absoliuti dauguma vykdomųjų bylų yra užbaigtos visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Iš į bylą pateikto Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad Turto arešto aktų registre duomenų apie pareiškėją nėra (el. b. 1 t., b. l. 79–80). Duomenų, kad pareiškėja būtų turėjusi skolų Sutarties sudarymo metu (1997 m. vasario 13 d.), byloje nėra, kita vertus, Antstolių informacinėje sistemoje talpinami duomenys jau nuo 2003 m. sausio 1 d., ir šie nevertinami kaip buvęs rimtas pagrindas pareiškėjai vengti įregistruoti Sutartį, t. y. piktnaudžiauti teise, kaip nurodo suinteresuotas asmuo. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar piktnaudžiavo teise neįregistruodama Sutarties dėl to, jog norėjo išvengti galimo skolų išieškojimo iš turto. Šie suinteresuoto asmens argumentai bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.
16. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą taip pat nurodė, kad nuo Sutarties sudarymo iki šiol moka už turtą žemės mokestį ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą. Kartu su atsiliepimu suinteresuotas asmuo pateikė mokėjimus patvirtinančius duomenis – kvitus apie sumokėtą žemės mokestį už 2018 metus ir už 2020– 2022 metus, iš viso sumokėta 24 Eur žemės mokesčio, bei kvitus už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apmokėjimą už 2021–2024 metus, iš viso sumokėta 161,04 Eur (el. b. 1 t., b. l. 44–55). Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad jau kitą dieną po Sutarties sudarymo įsikėlė gyventi į įsigytą turtą ir jame gyvena iki dabar, t. y. gyvena ir naudojasi įsigytu turtu 27 metus. Viena vertus, suinteresuotas asmuo teigia, kad nuo pat Sutarties sudarymo iki dabar moka už turtą žemės mokestį ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau, kita vertus, pateikė teismui tik atskirų apmokėjimų duomenis už 2018 metus, 2020–2022 ir 2021–2024 metus. Tuo tarpu pareiškėja pateikė teismui Kolektyvinio sodo techninės apskaitos bylos el. kopiją, t. y. įrodymą, kad su ginčo turtu susiję dokumentai buvo perduoti turto pirkėjai, kuri jais iki šiol disponuoja; Sodininkų bendrijos nario bilietą; 2011 m. kasos pajamų orderio kvitus apie pareiškėjos mokėjimus sodininkų bendrijai; 2022 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjos sudarytą Elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį su UAB „Ignitis“. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad suinteresuotas asmuo nepateikė teismui įrodymų, jog iki pareiškimo pateikimo teismui dienos būtų reiškęs pareiškėjai pretenzijas dėl jo mokamų žemės mokesčio bei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, būtų apie tai informavęs pareiškėją, reikalavęs šias įmokas grąžinti ir (arba) išsikelti iš turto. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo atliko tik tuos su ginčo turtu susijusius mokėjimus, kurių mokėtojas nustatomas pagal viešo registro duomenis (o Nekilnojamojo turto registre turto savininku, pareiškėjai neįregistravus Sutarties įstatyme nustatyta tvarka, iki šiol nurodomas būtent suinteresuotas asmuo), be to, tik už pastaruosius kelerius metus (o ne nuo pat Sutarties sudarymo), taip pat suinteresuoto asmens atliktų mokėjimų suma – 185,04 Eur – nėra tokia didelė, jog patvirtintų suinteresuoto asmens pozicijos, kad pareiškėja ginčo name ir žemės sklype gyvena ne dėl to, kad šį turtą laikytų savo nuosavybe, o suinteresuotam asmeniui „geranoriškai leidus“, pagrįstumą.
17. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad pareiškėja nuo pat turto įsigijimo iki dabar, t. y. 27 metus, naudojasi turtu, jame gyvena, anksčiau nesusidūrė su jokiomis realiomis kliūtimis valdyti turtą; Sutarties sudarymo metu pareiškėjai buvo 28 metai, turto įgijimą finansavo pareiškėjos motina, pareiškėja buvo teisiškai neišprususi ir dabar savo atstovės apibūdinama kaip socialiai pažeidžiama, su kuo teismas neturi pagrindo nesutikti, daro išvadą, kad pareiškėja pagrindė, jog dėl savo neišprusimo nesuprato Sutarties įregistravimo teisinės reikšmės, teise nepiktnaudžiavo, 2024 metais sužinojusi, kad turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įregistruota teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais, iš karto ėmėsi veiksmų siekdama įregistruoti sutartį, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą.
18. Teismų praktikoje pažymima, kad vien tik sandorio teisinės registracijos neatlikimo faktas negali būti vertinamas kaip asmens nuosavybės teisių atsiradimą paneigianti aplinkybė. Byloje nustatyta, kad pareiškėja sąžiningai įgijo ir valdė turtą, sandorio sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių buvo visiškai įvykdytas. Sandoris sudarytas notarine tvarka, šalių valia nustatyta ir įforminta rašytine sutartimi, kaip to reikalavo įstatymas.
19. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja teisėtai įsigijo minėtą turtą, nuo pat įsigijimo iki dabar jį valdo, todėl, neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeista pareiškėjos, kaip sąžiningo turto įgijėjo, teisė disponuoti priklausančia nuosavybe. Tuo tarpu jokių teisėtų suinteresuotų asmenų interesų, kuriems nagrinėjamu atveju turėtų būti suteikta pirmenybė atmetant pareiškėjos prašymą, byloje nenustatyta. Priešingai, suinteresuoti asmenys nesutikimą su pareiškėjos prašymu grindė arba nepasitvirtinusiais motyvais (dėl pareiškėjos tariamo vengimo išvengti skolų išieškojimų), arba itin formaliais motyvais (po 27 metų nuo Sutarties sudarymo keldami klausimą dėl Sutarties atitikimo turto pardavėjo sutuoktinės interesams), todėl būtent suinteresuotų asmenų, o ne pareiškėjos, procesiniame elgesyje įžvelgtina piktnaudžiavimo teise požymių, siekiant asmeninių turtinių tikslų.
20. Vadovaudamasis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų pareiškimas tenkintinas – pareiškėjai atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas sandoriui įregistruoti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
21. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
22. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjai lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų A. K. ir D. K. pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 554 Eur (54 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti), t. y. po 277 Eur iš kiekvieno suinteresuoto asmens (CPK 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).
23. Byloje patirta 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi kiekvienam suinteresuotam asmeniui tenkanti šių išlaidų dalis (po 7,93 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl suinteresuotų asmenų atstovo prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės
24. 2024 m. rugpjūčio 28 d., t. y. teismui jau išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, teisme gautas suinteresuotų asmenų atstovo prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kartu su prašymu pateikti duomenys apie suinteresuotų asmenų atstovui išduotą nedarbingumo pažymėjimą ir nurodoma, kad, išnagrinėjus bylą nedalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovui, buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo, rungimosi principai, šalies teisė būti išklausytai, užduoti klausimus kitai proceso šaliai, todėl pareiškėja atsidūrė privilegijuotos ginčo šalies padėtyje, ir teismas nevienodai padėjo šalims įgyvendinti savo procesines teises.
25. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 256 straipsnį teismas priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu teismas baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Nagrinėjamu atveju teismas nevertina, kad byloje reikia nustatyti kokias nors naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, todėl pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės pagal CPK 256 straipsnį nėra.
26. Antra, suinteresuotų asmenų prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės grindžiamas iš esmės tuo, kad teismas, anot suinteresuotų asmenų atstovo, nepagrįstai netenkino 2024 m. rugpjūčio 26 d. suinteresuotų asmenų atstovo pateikto prašymo atidėti teismo posėdį dėl ligos. Teismas šį suinteresuotų asmenų atstovo prašymą išnagrinėjo 2024 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu ir nustatęs, kad kartu su prašymu nepateikti jokie neatvykimą į teismo posėdį patvirtinantys įrodymai, prašymą žodine nutartimi atmetė. Šį teismo nutartis yra neskundžiama, tačiau motyvai dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria byla išnagrinėta iš esmės (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 334 straipsnio 3 dalis). Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal įstatymą, dokumentai, pateisinantys neatvykimą į teismo posėdį, turi būti pateikti iki teismo posėdžio pradžios, o ne teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį (CPK 246 straipsnis). Be to, ir iš pateiktų įrodymų matyti, kad nedarbingumas suinteresuotų asmenų atstovui išduotas 2024 m. rugpjūčio 27 d., o prašymą atidėti teismo posėdį dėl ligos suinteresuotų asmenų atstovas pateikė 2024 m. rugpjūčio 26 d., t. y. pagal pateiktus duomenis prašymo pateikimo dieną apskritai nebūdamas nedarbingas.
27. Trečia, CPK 577 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Taigi pagal bendrąją taisyklę pareiškimai dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, o nagrinėjamu atveju žodinis bylos nagrinėjimas surengtas teismo iniciatyva. Pagal proceso duomenis vienas teismo posėdis byloje jau buvo atidėtas suinteresuoto asmens A. K. prašymu, patenkinus suinteresuoto asmens prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo. Nurodytas prašymas pateiktas teismo posėdžio dieną. Taigi suinteresuotų asmenų atstovo prašymas atidėti teismo posėdį, šį kartą dėl ligos, kurio teismas netenkino, buvo jau antras, be to, kaip minėta, nepagrįstas jokiais įrodymais. Tokiame suinteresuotų asmenų procesiniame elgesyje teismas įžvelgia proceso vilkinimo požymių, kas yra papildomas pagrindas teismui vertinti, kad ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, jokios naujos ir esminę reikšmę bylos išsprendimui iš esmės turinčios aplinkybės nebūtų nustatytos.
28. Dėl išdėstytų motyvų suinteresuotų asmenų atstovo prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 443 straipsnio 6 dalimi, 578 straipsniu,
nutaria:
patenkinti pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjai T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre 1997 m. vasario 13 d. sudarytą ir Vilniaus miesto 14-notarų biuro notarės R. B. patvirtintą sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pareiškėja T. L. įsigijo žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ir pastatą-sodo pastatą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini).
Priteisti pareiškėjai T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų, A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 554 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 277 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus) iš kiekvieno suinteresuoto asmens.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.