Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-04 · Civilinė byla Nr. 2-2475/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
2-2475/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kodus“
Kategorijos
  • 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2475/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 94.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kodus“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-823-544/2013 grąžinta nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kodus“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „SEB lizingas“ dėl nekilnojamojo turto nuomos sutarties modifikavimo ir 7197 Lt baudos priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi perdavė šiame teisme iškeltą civilinę bylą Nr. 2-6653-912/2013 nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio miesto apylinkės teismui, konstatavęs, kad ieškinys buvo priimtas pažeidžiant išimtinio teismingumo taisykles (CPK 31 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinys savo esme yra tiesiogiai susijęs su daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įgijimu.

Ieškovas UAB „Kodus“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui patikslintą ieškinį, kuriuo be reikalavimo dėl nekilnojamojo turto nuomos sutarties modifikavimo ir pakeisto reikalavimo dėl 8995,80 Lt baudos priteisimo papildomai pareiškė reikalavimus dėl 151 000 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kodus“ ieškinį atsakovui AB SEB lizingas dėl nuomos sutarties modifikavimo, baudos, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio apygardos teismui. Teismas, nustatęs, kad vienas iš patikslinto ieškinio reikalavimų – priteisti 151 000 Lt turtinės žalos atlyginimo – suma yra didesnė nei 150 000 Lt, sprendė, kad byla pagal rūšinio teismingumo taisykles yra teisminga apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p.). Jei vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme (CPK 33 str. 4 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi grąžino civilinę bylą Nr. 2-823-544/2013 pagal ieškovo UAB „Kodus“ ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl sutarties modifikavimo, pirmumo teisės suteikimo, baudos, žalos atlyginimo priteisimo nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio miesto apylinkės teismui. Teismas, vadovaudamasis CPK 33 straipsnio 2 dalimi bei 34 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, jog patikslinto ieškinio, keičiančio rūšinį bylos teismingumą, pateikimas nesudaro pagrindo perduoti bylą pagal rūšinį teismingumą. Nustatant rūšinį teismingumą turi būti vadovaujamasi sprendžiant pradinio ieškinio priėmimo klausimą, o šioje byloje pareikštas pradinio ieškinio rūšinis teismingumas apylinkės teismui yra konstatuotas įsiteisėjusiomis nutartimis. Kadangi byla Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo priimta nepažeidžiant teismingumo taisyklių, šis teismas ją ir turėjo pabaigti nagrinėti iš esmės. Apygardos teismas, konstatavęs, kad byla jam perduota neteisėtai, nutartimi ją grąžino nagrinėti pagal teismingumą apylinkės teismui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog apylinkės teismas iki šiol nėra išsprendęs patikslinto ieškinio priėmimo klausimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Kodus“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsižvelgiant į patikslinto ieškinio sumą, civilinė byla, laikantis rūšinio teismingumo taisyklių, yra teisminga apygardos teismui. Todėl apylinkės teismas, perduodamas bylą nagrinėti apygardos teismui, teisingai pritaikė CPK 33 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią, jeigu vienas iš ieškinio reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Apygardos teismas, nustatęs, kad dalis ieškinio reikalavimų yra teisminga apylinkės teismui, galėjo, vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 2 dalimi, išskirti vieną ar kelis iš sujungtų reikalavimų į atskirą bylą. Tokiu būdu nebūtų pažeisti CPK principai.Apygardos teismas nepagrįstai taikė CPK 33 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė dar vieną reikalavimą, o ne didino ieškinio reikalavimą ar keitė ieškinio dalyką. Ieškovas negalėjo pasirinkti teismingumo, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas persiuntė bylą nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Jei Vilniaus miesto apylinkės teismas būtų nusprendęs bylą grąžinti ieškovui, ieškovas ieškinį būtų pareiškęs Panevėžio apygardos teismui.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „SEB lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Apylinkės teismas civilinę bylą perdavė nagrinėti apygardos teismui, neišsprendęs nei patikslinto ieškinio, nei priešieškinio priėmimo kausimo. Tai sudarė savarankišką civilinės bylos grąžinimo apylinkės teismui pagrindą.Patikslintu ieškiniu ieškovas pakeitė ieškinio dalyką (padidino prašomos priteisti baudos sumą) ir nurodė naujus reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi panašiose bylose suformuota praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-683/2013). Reikalavimas dėl 151 000 Lt turtinės žalos priteisimo yra išvestinis reikalavimas iš ieškovo reikalavimo modifikuoti sutartį, kuris buvo nurodytas pirminiame ieškinyje. Apeliantas šios aplinkybės neginčija. Iškeltoje civilinėje byloje pareiškus papildomą reikalavimą jį turi nagrinėti teismas, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys (CPK 33 str. 2 d.).CPK 136 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga išskirti reikalavimus į atskirą bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro apygardos teismo nutartis, kuria šis teismas, kaip aukštesnės pakopos teismas, konstatavęs, kad byla jam perduota neteisėtai, nutartimi ją grąžino pagal teismingumą nagrinėti apylinkės teismui.

CPK 35 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendra taisyklė, jog kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Šios taisyklės išimtis taikytina bylos perdavimo CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu aukštesnės pakopos teismui atveju, kai aukštesnės pakopos teismas konstatuoja, kad byla jam šiuo pagrindu perduota neteisėtai. Tokiu atveju aukštesnės pakopos teismas nutartimi ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą.

Nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinę bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą apygardos teismui, konstatavęs, jog patikslintu ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl 151 000 Lt turtinės žalos atlyginimo yra teismingas apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p.), dėl ko ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėtinas apygardos teisme. Kaip teisinį šios bylos perdavimo pagrindą apylinkės teismas nurodė CPK 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, nustatančią, jog tuo atveju, kai vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Pažymėtina, jog ši įstatymo nuostata taikytina sprendžiant dėl civilinės bylos teismingumo pradinio ieškinio priėmimo stadijoje, kai ieškiniu pareiškiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai. Teismo žinion pagal pradinio ieškinio reikalavimus priimtos civilinės bylos perdavimas kitam teismui yra galimas tik CPK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais atvejais, tarp kurių – teismingumo taisyklių pažeidimas pradinio ieškinio priėmimo metu, kai šis pažeidimas paaiškėja po to, kai teisme jau buvo iškelta byla pagal pradinį ieškinį (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Tuo tarpu CPK 33 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, kai laikantis teismingumo taisyklių pagal pradinį ieškinį iškeltoje civilinėje byloje ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir pakeisto ieškinio (priešieškinio) priėmimo atveju nagrinėja visą bylą iš esmės.

Dispozityvumo principo įgyvendinimas civiliniame procese lemia ieškovo teisę padidinti ar sumažinti pradinio ieškinio reikalavimus, pakeisti pradinio ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką jau iškeltoje teismo žinioje esančioje civilinėje byloje (CPK 42 str. 1 d., 141 str.). Civilinio proceso įstatymas nenumato ieškinio tikslinimo instituto. Procesinio dokumento kvalifikavimą lemia ne jo pavadinimas, o turinys. Todėl teismas, gavęs patikslintą ieškinį, turi, atsižvelgdamas į procesinio dokumento turinį, nustatyti, ar procesiniu dokumentu keičiamas ieškinio dalykas ar jo pagrindas, ar siekiama padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, ar pareikšti naują ieškinio reikalavimą. Įstatymas tiesiogiai įtvirtina pareigą teismui savo žinion, laikantis teismingumo taisyklių, priimtą bylą išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsni 5 dalyje numatytus atvejus (CPK 34 str. 1 d.). Todėl tuo atveju, kai ieškovo disponavimas minėtomis teisėmis keičia teismo žinion pagal pradinį ieškinį priimtos bylos rūšinį teismingumą, teismas turi išspręsti su ieškinio priėmimu susijusius klausimus ir visą bylą išnagrinėti iš esmės, o ne spręsti bylos perdavimo kitam teismui klausimą (CPK 33 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog pagal įstatymą galimas tik vieno iš esminių ieškinio elementų – ieškinio pagrindo arba ieškinio dalyko – pakeitimas (CPK 42 str. 1 d., 141 str.). Abiejų šių ieškinio elementų pakeitimas reikštų naujo iš esmės savarankiško ieškinio reikalavimo pareiškimą. Naujas reikalavimas gali būti pateiktas tik pareiškiant ieškinį bendra tvarka. Bylą nagrinėjantis teismas, nagrinėjamoje byloje gavęs naujai pareikštus ieškinio reikalavimus, kurie suformuluoti kaip pradinio ieškinio tikslinimas, turi nustatyti, ar ieškovas pakeitė ieškinio dalyką arba pagrindą, ar vis dėlto pakeitė abu ieškinio elementus ir pareiškė naują reikalavimą. Dėl naujų reikalavimų priėmimo teismas sprendžia vadovaudamasis bendrosiomis ieškinio priėmimo taisyklėmis. Naujais reikalavimais nelaikytini reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai) (CPK 312 str., 3 str. 6 d.). Nustatęs, jog ieškiniu, kuris įvardijamas kaip patikslintas ieškinys, ieškovas pareiškė naujus ieškinio reikalavimus, turinčius naują ieškinio dalyką ir pagrindą, ir tokie ieškinio reikalavimai teismingi apygardos teismui, apylinkės teismas turi tokius ieškinio reikalavimus atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), o pradinio ieškinio reikalavimus nagrinėti iš esmės.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas UAB „Kodus“ pradiniu atsakovui AB „SEB lizingas“ pareikštu ieškiniu siekė nekilnojamojo turto nuomos sutarties pakeitimo, nustatant jo, kaip nuomininko, pirmumo teisę įsigyti nuomojamas patalpas, o taip pat netesybų (baudos) dėl galiojančių šios sutarties nuostatų pažeidimo priteisimo (b.l. 1-6). Patikslintu ieškiniu ieškovas UAB „Korus“ padidino ieškinio reikalavimą dėl netesybų (baudos) priteisimo bei pareiškė reikalavimus dėl 151 000 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 161-166).

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs patikslintą ieškinį, visų pirma, turėjo spręsti šiuo ieškiniu pareikštų reikalavimų priėmimo klausimą, kurio išsprendimas, visų pirma, yra tiesiogiai susijęs su tinkamu patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų procesiniu kvalifikavimu, siekiant nustatyti, ar reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškimas laikytinas ieškinio dalyko keitimu, ar naujų ieškinio reikalavimų, turinčių savarankišką ieškinio pagrindą ir dalyką, pareiškimu. Tuo tarpu iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi savo žinion pagal pradinį ieškinį iškeltos civilinės bylos perdavimą apygardos teismui atliko neišsprendęs pakeisto ieškinio priėmimo klausimo, o pati byla kitam teismui buvo perduota nesilaikant CPK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisinių teismo žinion priimtos bylos perdavimo pagrindų, nesant teismingumo taisyklių pažeidimo pradinio ieškinio priėmimo stadijoje. Pagal įstatymą bylos perdavimas yra galimas tuo atveju, kai byloje yra išspręsti visi su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susiję klausimai, civilinė byla yra iškelta, priimta teismo žinion ir yra konstatuojami CPK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bylos perdavimo pagrindai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, jog šie reikalavimai kvalifikuotini kaip reikalavimai, neatsiejamai susiję su pareikštu ieškiniu – reikalavimai kilę iš ieškovo, kaip nuomininko, teisės, kurios pripažinimo jis siekia pareikštu reikalavimu dėl sutarties modifikavimo (pirmumo teisės sudaryti nuomojamų patalpų pirkimo - pardavimo sutartį), pažeidimo. Šie reikalavimai kilę iš sutartinės, o ne deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių, kadangi susiję su sutarties nuostatos, kurios pakeitimo siekia ieškovas, pažeidimu. Reikalavimais dėl nuostolių priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo yra keičiamas ieškinio dalykas, o ieškinio pagrindas, grindžiamas atsakovo sutartine civiline atsakomybe, kylančia iš ginčo šalių sudarytos 2012 m. sausio 25 d. nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. NMP2007-100014/2, kaip ir pradiniu ieškiniu pareikšto reikalavimo dėl netesybų (baudos) priteisimo atveju, išlieka nepakitęs. Todėl, nesant teisinio pagrindo šių ieškinio reikalavimų kvalifikuoti kaip naujai pareikštų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti jų priėmimo klausimą ir tuo atveju, kai šio klausimo išsprendimas būtų sąlygojęs ieškinio, pakeitus jo dalyką, priėmimą, bylą dėl visų reikalavimų nagrinėti iš esmės, nepriklausomai nuo to, kad naujai pareikštų reikalavimų priėmimas keičia rūšinį bylos teismingumą (CPK 34 str. 1 d., 33 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas, kaip aukštesnės pakopos teismas, konstatavęs, jog byla jam perduota neteisėtai, pagrįstai ją grąžino nagrinėti iš esmės apylinkės teismui. Šios išvados sudaro ieškovo UAB „Kodus“ atskirojo skundo atmetimo teisinį pagrindą ir sąlygoja tai, jog skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis turi būti palikta nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas